Klimaitė, Raimonda

Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]

Background/Objectives: While it is known that Hashimoto’s thyroiditis (HT), goiter, thyroid nodules, and thyroid dysfunction may affect women’s reproductive health through hormonal and metabolic mechanisms, data are limited regarding the specific impacts on female sexual function. This study evaluated sexual function in women with thyroid disorders and examined its associations with thyroid function, age, menopausal status, and body mass index (BMI). Methods: A population-based survey was conducted in Kaunas, Lithuania, within the WHO MONICA framework. A random sample of 1569 women aged 25–69 years was included in the final analysis after applying the exclusion criteria. Anthropometric measurements were taken using standardized procedures, and the BMI was calculated. Sexual function was assessed using the 19-item Female Sexual Function Index (FSFI). Thyroid structure was evaluated by a team of trained physicians using ultrasound, while thyroid function was assessed via serum analysis (ELISA-based assays for TSH, fT4, and anti-TPO antibodies). Results: Of the 1569 women analyzed, 64.1% had sexual dysfunction (SD) (FSFI ≤ 26.55). Age and BMI showed significant negative correlations with all FSFI domains, with the strongest associations for arousal, lubrication, and total FSFI score (p < 0.01). SD was more prevalent among postmenopausal (43.6%) women than in premenopausal women (22.6%, p < 0.001) and increased with a higher BMI (p < 0.001). HT was found in 28.3% of participants. Compared with the reference group, women with HT were older, had higher BMI, higher TSH levels, and more hypothyroidism (p < 0.001). SD was more common in the HT group (71.7% vs. 64.2%, p < 0.001), with significantly lower lubrication and higher pain scores. In the multivariate analysis, only goiter remained an independent predictor of SD (p = 0.04). Conclusions: In conclusion, women with HT were older; had a higher BMI; and more frequently experienced SD, particularly reduced lubrication and increased pain, compared with the reference group. Although several thyroid conditions were associated with sexual dysfunction, only goiter remained an independent predictor after adjusting for age and BMI.

Žarnyno mikrobiota dalyvauja maistinių medžiagų, mikroelementų metabolizme ir gamina trumpų grandinių riebalų rūgštis, kurios palaiko energijos apykaitą, žarnyno barjero vientisumą ir imuninės sistemos balansą. Disbiozė gali sutrikdyti šiuos procesus, taip prisidėdama prie skydliaukės veiklos pokyčių. Mikrobiota reguliuoja skydliaukei svarbių mikroelementų - jodo, seleno ir cinko - pasisavinimą bei jų panaudojimą hormonų sintezei ir imuninei reguliacijai. Tyrimai rodo ryškų ryšį tarp mikrobiotos pokyčių ir autoimuninių skydliaukės ligų, tokių kaip Hašimoto tiroiditas bei Greivso liga, kurios siejamos su Th 17/ Treg disbalansu, žarnyno pralaidumo didėjimu ir patogeninių bakterijų gausėjimu. Skydliaukės vėžio atvejais taip pat nustatomi specifiniai mikrobiotos sudėties pokyčiai.

Daliai pacientų, sergančių diferencijuotu skydliaukės vėžiu, išsivysto rezistentiškumas radioaktyvaus jodo terapijai, kuris įprastai siejamas su prastesne prognoze. Rezistentiškumo vystymasis siejamas su skydliaukės ląstelių diferenciacijos praradimu, kuris lemia Na/1 simporterio funkcijos praradimą. Rezistentiškam radioaktyviam jodui diferencijuotam skydliaukės vėžiui šiuo metu pirmos eilės gydymui skiriami sorafenibas ir lenvatinibas. Tyrimuose analizuojamas tirokinazės inhibitorių taikymas, siekiant atkurti jodo pasisavinimą - taikoma rediferenciacijos terapija. Klinikiniai tyrimai rodo, kad daliai pacientų, ypač turinčių specifines genetines mutacijas, šie preparatai gali padidinti RAI kaupimą ir atkurti terapinį efektyvumą. Vis dėlto atsako dažnis yra nevienodas, tyrimų imtys mažos, o rezultatai nevienareikšmiški.

THYROIDECTOMIA/HEMYTHYROIDECTOMIA Thyroidectomia/hemythyroidectomia - dažniausias skydliaukės ligų radikalaus gydymo metodas. Siekiant išvengti tiek perioperacinių, tiek pooperacinių komplikacijų, tokių kaip tirotoksinė krizė, svarbus paciento paruošimas [1]. Po visiško skydliaukės audinio pašalinimo skiriama pakaitinė terapija levotiroksinu. Pradinę vaisto dozę rekomenduojama skaičiuoti pagal paciento svorį ir gretutines ligas. Tiek priešoperaciniu, tiek pooperaciniu periodu svarbu užtikrinti komandinį tarpdisciplininį darbą, nepamirštant paciento psichoemocinės gerovės [2]. Priešoperacinis laikotarpis Prieš difuzinės mazginės skydliaukės ar įtartinų dėl karcinomos skydliaukės mazgų, esant eutirozei, operacinį gydymą specifinio medikamentinio paruošimo nereikia. Tuo tarpu, prieš GreivSO ligos (GL), esant tirotoksikozei, operacinį gydymą, svarbus medikamentinis paruošimas, siekiant išvengti tirotoksinės krizės operacijos metu ir ankstyvuoju periodu po jos. Tiek Europos (ETA), tiek Amerikos endokrinologų draugijos (ATA) gairėse rekomenduojama atlikti visiška skydliaukės audinio pašalinimą, taikant operacinį Greivso ligos gydymą. Prieš operaciją turėtų būti pasiekta eutirozė, siekiant išvengti peri- arba pooperacinio tirotoksikozės paūmėjimo. Literatūroje pateikiama kontraversiškų išvadų dėl kalio jodido skyrimo prieš operaciją. ETA gairėse nurodoma, kad 10 dienų prieš operaciją galima skirti kalio jodidą (KI) [3]. ATA gairėse teigiama, kad daugumai pаcientų, sergančių GL, prieš operaciją reikėtų skirti KI: Liugolio arba sotųjį kalio jodido tirpalą (SSKI): Liugolio tirpalo (8 mg/laše) 5-7 lašai, SSKI (50 mg laše) 1-2 lašai 3 kartus per dieną, 10 dienų prieš operaciją [4]. Atlikta nemažai studijų, kuriose buvo vertinamas KI efektyvumas. Pastebėta, kad reikšmingai sumažėja širdies susitraukimų dažnis, tačiau kitų peri- ir pooperacinių komplikacijų dažnis reikšmingai nesiskiria [5]. Pooperacinis laikotarpis Antitiroidinių medikamentų (tianidų) skyrimas nutraukiamas prieš operaciją, o ẞ-adrenoblokatorių - po operacijos. Pakaitinė terapija Levotiroksinu pradedama iškart po operacijos. Levotiroksino dozė skaičiuojama pagal paciento svorį (1,6 ug/kg). Vyresnio amžiaus pacientams ar sergantiems kardiovaskulinėmis ligomis, turėtų būti skiriama mažesnė pradinė dozė. Titruojant levotiroksino dozę, tikslinga TTH kontrolė kas 6-8 sav. Pasiekus eutirozę, TTH kontrolė kas 6-12 mėn. Labai svarbus tarpdisciplininis bendradarbiavimas tiek prieš operaciją, tiek po jos [4]. [...].

Introduction Papillary thyroid carcinoma (PTC), a subtype of differentiated thyroid carcinoma (DTC), is classified as papillary thyroid microcarcinoma (PTMC) when %1.0 cm. Distant metastases from PTMC are rare (0-2.8 %). Therefore, long-term assessment of patients receiving surgical treatment and radioactive iodine is essential, since approximately 50% of DTC patients with distant metastases are classified as radioiodine-refractory, influencing survival rates. Case A 51-year-old female presented with a two-year history of a right neck mass. Neck ultrasound Revealed a 0.9!0.6 cm lymph node with hyperechoic foci in the right level IV region. Thyroid ultrasound Identified a ~0.2 cm hypoechoic nodule with ill-defined margins near the capsule on the right lobe (EU-TIRADS 5). Fine-needle aspiration biopsy Confirmed metastasis of PTC. Laboratory tests TSH, FT4, FT3, anti-TPO, anti-Tg within reference ranges. Surgery Subsequently, in April 2024 the patient underwent thyroidectomy and lymphadenectomy. TSH suppression (!0.1 mIU/l) is maintained with L-thyroxine 175 mg/day. Microscopic examination A 0.3 cm poorly defined, non-encapsulated tumor with papillae and pleomorphic cells, not invading the capsule; the pathological neck lymph node was not identified or removed. SPECT/CT Whole-body SPECT/CT revealed lung foci and I-131 uptake in the thyroid lodge and a level VI lymph node. The patient was diagnosed with stage II PTC, pT1aN1M1, and bilateral lung metastasis. Radioiodine therapy A cumulative dose of 6,1 GBq of iodine-I31 treatment was administered. SPECT/CT showed resolved lung I-131 uptake and faint residual thyroid and lymph node uptake. On November 2024, laboratory results: TSH at 0.01 mIU/l (n.r. 0.4-3.6), thyroglobulin at 0.2 mg/l, and anti-TG at 6.1 kU/l (n.r. !13.6). On January, 2025, thyroglobulin was !0.2 mg/l, and anti-TG was !1.3 kU/l. Concurrently, wholebody scintigraphy was performed. Laboratory and scintigraphy results proved an excellent biochemical and radiological response. Discussion A 0.3 cm PTMC, histologically benign in nature, caused metastases in the cervical lymph nodes and lungs. Nevertheless, I-131 therapy was effective in treating patient’s condition. Although active surveillance is becoming the standard approach for PTMC, the potential for metastasis in some cases highlights the need for prompt surgical intervention.

Introduction In prolactinoma patients, first-line therapy typically involves cabergoline (CAB) or bromocriptine. Adverse effects occur in 2.5-29% of CAB-treated patients. While CAB is generally safe regarding pleuropulmonary side effects, this case highlights its rare association with toxic pneumonitis, emphasizing the need for awareness of such adverse reactions despite limited available data. Case A 77-year-old man was diagnosed in 2019 with clear cell renal cell carcinoma and lung metastases (pT3aN0MxLVIR0 G3). Surgical treatment and first-line therapy with Sunitinib were administered. In 2022, the patient was diagnosed with nodular goiter, Hashimoto’s thyroiditis, and hypothyroidism, treated with Levothyroxine to achieve euthyroidism. Galactorrhea was present, accompanied by hyperprolactinemia and a pituitary microadenoma. Bromocriptine was initiated but discontinued due to intolerance. The medication was replaced with CAB at 125 mg/week, gradually increasing the dose to 500 mg/week. Galactorrhea resolved, but the patient developed dyspnea, cough, and chest pain without fever. Blood tests CRP 4.2 (!5) mg/l,K 4.5 (3.5-5.1) mmol/l,Na 139 (136-146) mmol/l,creatinine 110 (59-104) mmol/l,leukocytes 8.6x10^9/l(3.9-8.8), neutrophils 6.4x10^9/l(1.8-7.4). Inflammatory markers within normal range. Blood gas analysis pH 7.38 (7.35-7.45), pCO2 39 (35-45) mmHg, pO2 92 (80-100) mmHg, HCO3- 24 (22-26), BE -1.6 (-2-C2) mEq/l,SaO2 98 (95-100)%. ECG Demonstrates normal findings. Echocardiography Ejection fraction 55%, impaired diastolic function. Chest CT Broad irregular areas with consolidation and bronchograms were predominantly observed in the right lung, with similar findings bilaterally, suggesting organizing toxic pneumonitis without tumor progression. Radiological and biochemical findings indicated cabergolineinduced toxic pneumonitis, leading to medication discontinuation. Follow-up Symptoms of toxic pneumonitis resolved within two weeks, with follow-up chest CT at one month showing resolution of pulmonary changes. In dynamic monitoring, prolactin levels increased without galactorrhea, and dopamine agonists were not resumed. After 1 year, pituitary MRI showed no significant adenoma size change, prompting continued active monitoring. Conclusions This case highlights the rare association between CAB and toxic pneumonitis, emphasizing the need for clinicians to stay vigilant for pulmonary side effects in patients on cabergoline, especially with respiratory symptoms. Early detection and discontinuation of the medication are key to mitigating these adverse effects.

Introduction Papillary thyroid carcinoma (PTC), originating from follicular epithelial cells, accounts for over 90% of thyroid cancers. In contrast, medullary thyroid carcinoma (MTC) arises from the parafollicular cells, and is characterized by the production of calcitonin. The simultaneous occurrence of PTC and MTC is a rare phenomenon and occurs in less than 1% of thyroid tumors. Therefore, it is crucial to conduct further research on the outcomes of concurrent PTC and MTC. Case A 72-year-old female had been monitored for 3 years due to nodular thyroid disease and subclinical hyperthyroidism. Hashimoto’s thyroiditis and Graves’ disease were excluded. Thyroid ultrasound There are hypoechoic nodules in the upper part of the thyroid (1.7 x 1.1 cm) and in the isthmus (0.7 cm). Fine-needle aspiration biopsy (FNAB) was performed. Thyroid scintigraphy with 99mTc "Cold" nodule in the thyroid gland. Cytological examination Not possible to rule out a tumor. Treatment In 2018, the patient underwent thyroidectomy and neck lymphadenectomy. Levothyroxine 100 mg/day for replacement maintains stable euthyroidism. Microscopic examination Papillary thyroid microcarcinoma pT1a / Medullary thyroid carcinoma pT1b. No mutations were found in KRAS codons 12/13, 61, 117, 146, or in NRAS codons 12/13, 59-61, 117, 146. Genetic consultation No known pathogenic or potentially pathogenic mutations in the RET gene, nor mutations of unknown clinical significance or likely benign sequence alterations were detected. Laboratory tests Pre-surgery calcitonin level was measured at 17.1 pmol/l. The following markers were monitored for the evaluation of recurrence post-surgery: CEA, calcitonin, thyroglobulin, and antiTg. All values remained within the reference range. Follow-up The patient undergoes annual oncological surveillance for thyroid carcinoma recurrence, including neck, chest, and abdomen imaging. No metastasis or recurrence has been observed. Neck ultrasound shows no pathological changes. Conclusions The concurrent occurrence of PTC and MTC in a single patient is exceptionally rare. Therefore, this case provides valuable insights into the management of simultaneous thyroid malignancies, emphasizing the importance of early detection and long-term follow-up to monitor for recurrence or metastasis.

Geros plastiko mechaninės savybės ir maža kaina lėmė didelį jo paplitimą pasauliniu mastu [1]. Atlikus 34-ių pasaulio šalių iš čiaupo tekančio vandens tyrimus nustatyta, kad plastiko rasta net 87 proc. iš 1 148 tirtų mėginių [2]. Microplastic's (MP; 100-5 mm) ir nanoplastikas (NP; 1-100 nm), susidaręs aplinkoje yrant plastiko atliekoms, tapo svarbiu aplinkos ir maisto grandinių taršos elementu [1]. Manoma, kad kaupdamasis mikroplastikas ir nanoplastikas (MNP) sutrikdo energijos ir lipidų metabolizmą, sukelia oksidacinį stresą, veikia ląstelių gyvybingumą ir genų, siejamų su uždegiminiais procesais, raišką [3]. Augant mokslininkų susidomėjimui plastiko įtaka sveikatai, atsiranda vis daugiau įrodymų apie jo neigiamą poveikį endokrininės sistemos funkcijai [4].

Introduction The thyroid's primary leiomyosarcoma (LMS) is an extremely rare type of soft tissue sarcoma arising from the thyroid capsule's vessel cells. The incidence of this tumour worldwide is unknown. And we have found only 28 cases of primary LMS published on the Pubmed platform between 1970 and 2024 [1–28] . LMS mainly presents in elderly patients as a growing mass in the neck. LMS prognosis is poor despite aggressive treatment with an estimated 5 months median survival time [25] . Case Presentation A 78-year-old female presented to the endocrinologist complaining of pressure and discomfort in her neck, dyspnea, general weakness, a dry cough, and numbness in the hands. Upon physical neck examination, the thyroid gland was enlarged and firm with a palpable ~5,0 cm node in the right lobe. Thyroid ultrasonography revealed a significantly enlarged right lobe with a hypoechogenic, heterogeneous nodule calcified on its edges, measuring 4,3x3,3x5,0 cm. Fine-needle biopsy results confirmed a malignant process. Chest X-ray revealed multiple irregularly shaped lesions, resembling metastases. Chest and abdominal CT confirmed multiple metastatic lesions in the lungs and an enlarged thyroid right lobe extending into the mediastinum. A total thyroidectomy was performed. Histopathology and immunohistochemistry analysis showed a tumour infiltrating the entire right lobe and adjacent soft tissues, consisting of atypical cells and areas of necrosis. Immunochemical staining revealed positive vimentin and SMA immunomarkers; These findings determined the diagnosis of primary LMS, pT3 N1 M1 Rx, G3. The patient was referred for adjuvant chemotherapy and put on hormone replacement therapy. Unfortunately, the patient passed away 3 months after the final diagnosis. Discussion Some studies show that LMS accounts for less than 0.014% of primary thyroid malignancies [8,25,27,29] . Preoperative diagnostics is challenging as LMS lacks distinctive imaging features that could aid in a definitive diagnosis[ 30]. However, most literature data suggest radical operative treatment, and the newest research in immunotherapy may prove effective. Conclusions Primary thyroid leiomyosarcoma is extremely rare type of thyroid cancer with complex preoperative diagnostics and poor prognosis. The gold-standard treatment approach remains undefined.