Ostrauskas, Rytas

The study aims to review the prevalence of diabetes mellitus type 1 and type 2 worldwide, the potential risk factors and the projections for the future.

The objectives of the literature review are the following:

1. To review the prevalence and incidence of type 1 diabetes in the last decade of this century worldwide.
2. To review the prevalence of type 2 diabetes in the last decade of this century worldwide.
3. To analyze the known and hypothetical risk factors of diabetes mellitus.
4. Review future projections and forecast of rising prevalence

Darbo tikslas: Atliekant mokslinės literatūros apžvalgą įvertinti antro tipo cukrinio diabeto ligotumą pasaulyje ir Lietuvoje bei sudaryti profilaktikos planą ir pateikti rekomendacijas sergantiems antro tipo cukriniu diabetu. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir įvertinti mokslinėje literatūroje pateikiamus antro tipo cukrinio diabeto ligotumo rodiklius pasaulyje. 2. Išanalizuoti ir įvertinti mokslinėje literatūroje pateikiamus antro tipo cukrinio diabeto ligotumo rodiklius Lietuvoje. 3. Sudaryti profilaktikos planą bei pateikti rekomendacijas sergantiems antro tipo cukriniu diabetu. Metodika: Mokslinės literatūros apžvalgai buvo atlikta straipsnių paieška ir analizė naudojant PubMed (medline) medicininę duomenų bazę. Atrinkti ne anksčiau, nei prieš 10 metų publikuoti moksliniai straipsniai, atitinkantys įtraukimo kriterijus. Naudotos raktinių žodžių kombinacijos anglų kalba: „type 2 diabetes AND prevalence rate“, „type 2 diabetes AND risk factors“, „type 2 diabetes AND world“, „type 2 diabetes AND Lithuania“, „type 2 diabetes AND prevention“. Duomenų bazėje naudoti filtrai: „10 years“, „English“. Statistinių ligotumo duomenų analizė buvo atlikta remiantis Diabeto atlaso dešimtuoju leidimu bei Higienos instituto sveikatos statistikos portalo duomenimis. Rezultatai ir išvados: Iš viso, remiantis iškeltais kriterijais, literatūros apžvalgai atrinkti 49 moksliniai straipsniai. Antro tipo cukrinio diabeto paplitimo rodikliai Lietuvoje, lyginant su pasaulio vidurkiu, išlieka mažesni, tačiau globalinė ligotumo tendencija yra didėjanti. Išnagrinėti bei įvertinti Lietuvos ir pasaulio antro tipo cukrinio diabeto ligotumo duomenys parodė, jog mūsų šalyje sergančių moterų yra daugiau negu vyrų, o pasaulyje – atvirkščiai. Didesni paplitimo rodikliai bendrai fiksuoti miestuose, o įvertinus gyventojų ligotumo rodiklius pagal amžiaus grupes gauta, jog didžiausias paplitimas yra tarp 65 ir 79-erių metų, o vėliau palaipsniui mažėja. Tokius ligotumo duomenis lemia skirtingi gyvensenos įpročiai, visuomenės senėjimas, socialinis-ekonominis statusas bei daugelis kitų veiksnių. Stebint augančius antro tipo cukrinio diabeto ligotumo rodiklius, ypač svarbiu aspektu tampa pirminės – sveikiems, antrinės – turintiems riziką sirgti – profilaktikos plano taikymas bei rekomendacijų ir komplikacijų profilaktikos plano laikymasis sergantiesiems. Praktinės rekomendacijos: Šios literatūros apžvalgos rezultatai padeda atkreipti visuomenės bei medikų dėmesį į antro tipo cukrinio diabeto ligotumo didėjimą bei jo priežastis ir skatina imtis reikšmingų priemonių.

Author: Anat Zilberg Scientific Supervisor: Dr. Rytas Ostrauskas Research Title: Screening of Similarities and Differences in Detection and Treatment Among Patients with Type 2 Diabetes in Lithuania and Israel Aim: The review will likely begin with an introduction to the prevalence of Type 2 diabetes in both countries and the importance of early detection and effective treatment to manage the condition and prevent complications. The review may also touch on the economic and social impact of Type 2 diabetes on the healthcare system and society as a whole. Next, the review will delve into the specifics of how Type 2 diabetes is detected and diagnosed in Lithuania and Israel, including the screening tests used and any differences in the criteria for diagnosis. The review may also explore the availability and accessibility of screening tests and medical resources in both countries and any challenges or barriers that may exist in detecting and diagnosing Type 2 diabetes. The review will then move on to the treatment options available for Type 2 diabetes in Lithuania and Israel, including any differences in the medications, dietary interventions, and lifestyle modifications recommended. The review may also touch on the availability and affordability of these treatments and any challenges or barriers that patients may face in accessing them. Finally, the review concludes with a summary of the similarities and differences identified in the detection and treatment of Type 2 diabetes among patients in Lithuania and Israel, as well as any potential implications for improving care and outcomes in both countries. Objectives:

1. To evaluate the situation of type 2 diabetes in Lithuania.
2. To evaluate the situation of type 2 diabetes in Israel.
3. To evaluate the similarities and differences of the type 2 diabetes situation in Lithuania and Israel. 4 Methods: The search engine used for data collection and clinical studies was the online database "PubMed". The keywords used for searching the articles for the systematic review were: Diabetes, Type 2 diabetes, prevalence, classification, diagnosis, treatment, Ethnic groups, Medications, Prevention, Early Detection, Public health, Lithuania, and Israel. A total of 72,898 articles were identified from the initial search, After filtering [according to types of studies, time of publication] and manual screening, 42 articles were selected for analysis. Results: Lithuania and Israel have significant rates of diabetes prevalence, with Lithuania having a prevalence of 9.5% and Israel having a prevalence of 9.9%. Israel has a higher diabetes prevalence percentage in all categories compared, to age, gender, diabetes-related deaths, and diabetes-related health expenditure per person. Lithuania and Israel have different methods for diabetes detection and access to healthcare professionals and diabetes management supplies. Both countries emphasize lifestyle interventions and medication treatment options. both have established diabetes programs to improve management Conclusions: The high prevalence rates of diabetes highlight the need for effective prevention and management strategies. Lithuania and Israel have different methods for diabetes detection and advanced technology for diabetes management. Access to healthcare professionals and diabetes management supplies is limited in Lithuania, but this is not specified for Israel. Both countries emphasize lifestyle interventions and metformin as first-line treatment options for diabetes. Second-line therapy options differ based on HbA1c levels in Lithuania and BMI in Israel. Diabetes detection and treatment coverage are available free of charge for both countries, which helps citizens maintain their diabetes care.

Goals and Objectives: The aim of the study was to collect literature on the effects of COVID-19 in diabetic patients and to provide a systematic review. Objectives of the study: 1. To analyze and discuss the epidemiological link between diabetes and COVID-19 2. To analyze and discuss the factors that may increase the incidence of COVID-19 in diabetic patients more often than in non-diabetic patients individuals 3. To discuss possible mechanisms that increases the risk of COVID-19 in diabetes 4. To discuss whether there is evidence that diabetes alone contributes to this increased risk of COVID-19. Methodology: A total of 855 studies were identified by searching the NCBI PubMed and UpToDate databases. Inclusion and exclusion criteria were applied, with a total of 95 articles included. In addition, the epidemiology section was analyzed and searched on the website of the International Diabetes Federation (IDF) and the data of the Institute of Hygiene in Lithuania. Conclusions: This systematic review concluded that many factors contribute to COVID-19 in diabetic patients. Some of these were age, gender, co morbidities, and impaired immunity associated with diabetes. Although some hospitals provided their own data on hospitalized patients with diabetes mellitus and COVID-19 and there were suspicions of harmful interactions between the two diseases analyzed, the data are not yet sufficient to draw firm conclusions within a short study period. More data and further research are still needed to draw firm conclusions as to whether diabetes and its complications independently increase the risk of COVID-19 sequelae.

Justinas Perminas. Cukrinio diabeto klinikinės pradžios ypatumai: literatūros apžvalga ir tyrimas. Darbo tikslas: nustatyti cukrinio diabeto klinikinės pradžios ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Parengti literatūros apžvalgą apie cukrinio diabeto rizikos veiksnius ir simptomus, kurie turi reikšmės atliekant pirminį cukrinio diabeto nustatymą. 2. Įvertinti, kokie buvo simptomai ar kiti požymiai, leidę įtarti pirminį susirgimą cukriniu diabetu, bei kokiais laboratoriniais tyrimais remiantis buvo patvirtinta pirminė cukrinio diabeto diagnozė. 3. Įvertinti tiriamojo kontingento būklę bei požiūrį į ligą atsižvelgiant į klasifikacinį cukrinio diabeto tipą. 4. Įvertinti, kaip sergantieji 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu vertina gyvenimo kokybę ir kas tam turi įtakos. Tyrimo metodai: atliktas sergančių 1 ir 2 tipo cukrinio diabetu anoniminis anketavimas ir literatūros analizė iš 195 temai tinkančių šaltinių. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta IBM SPSS Statistics 23.0 programa. Tyrimo dalyviai: LSMUL KK Endokrinologijos klinikos pacientai ir Lietuvos diabeto asociacijos nariai. Iš jų sergantys 1 tipo cukriniu diabetu atitinkamai 31 ir 83, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu: 34 ir 89. Tyrimo rezultatai ir išvados: 1. Literatūros analizė atskleidė: a) 1 tipo cukrinio diabeto atsiradimui turi reikšmės nemodifikuojami rizikos veiksniai santykyje su aplinkos veiksniais, sukeliančiais autoimuninius pakitimus. 2 tipo cukrinį diabetą išprovokuoja modifikuojami rizikos veiksniai, iš kurių svarbiausias – riebalinės masės perteklius; b) klasikiniai cukrinio diabeto simptomai, kaip polidipsija, yra reikšmingi diagnozuojant 1 tipo cukrinį diabetą ir apleistą (laiku nediagnozuotą) 2 tipo diabetą. Nespecifinių cukrinio diabeto simptomų gausa yra labiau reikšminga nustatant 2 tipo cukrinį diabetą. 2. Pirminį susirgimą 1 tipo cukriniu diabetu reikšmingai leido įtarti tokie vyraujantys simptomai: troškulys, didesnis vandens (skysčių) vartojimas, dažnesnis šlapinamasis, o diagnozuojant pasikliauta glikemijos nevalgius tyrimu. Antro tipo cukrinis diabetas buvo dažniausiai įtarinėjamas atsižvelgiant į tokius simptomus, kaip troškulys, svorio augimas bei galvos skausmas, ir į gretutines ligas, kaip padidėjęs kraujo spaudimas, skausmai širdies plote, širdies infarktas, smegenų kraujagyslių krizės, kepenų liga, inkstų liga, sąnarių ligos (artritas), alergija. Ligos diagnozė buvo tvirtinama pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos kriterijus, išnaudojant visas laboratorinės diagnostikos galimybes: glikemiją nevalgius, gliukozės toleravimo mėginio rezultatus ir tiriant HbA1C. 3. Komplikacijų dažnis tarp sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu buvo didesnis, o jų eiga sunkesnė nei sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu grupėje. Tai susiję su pacientų amžiumi ir ligos trukme. Sergantieji 1 tipo cukriniu diabetu buvo jaunesni, o jų ligos trukmė žinoma. Sergantieji 2 tipo cukriniu diabetu buvo vyresni, tačiau žinomas tik laikotarpis nuo ligos nustatymo iki tyrimo. Šio tipo cukrinio diabeto klinikinė pradžia lieka neaiški dėl galimai vėlyvo diagnozės nustatymo. 4. Sergantieji 2 tipo diabetu geriau įvertino savo gyvenimo kokybę ir aplinkos gyvenimo kokybę nei sergantieji 1 tipo cukriniu diabetu, nepaisant to, kad sergantieji 2 tipo cukriniu diabetu turi daugiau komplikacijų, o jų simptomai stipresni bei reikia gerti vaistus nuo skausmo.

Darbo tikslas: įvertinti formų 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“ efektyvumą registruojant naujus cukrinio diabeto atvejus. Uždaviniai: 1.Atsitiktinės atrankos principu iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto Cukrinio diabeto laboratorijos archyvo išrinkti virš 2000 Formų Nr. 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“. 2. Įvertinti Formų Nr. 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“ pildymo kokybę. 3. Įvertinti skirtumus tarp vyrų, moterų bei amžiaus grupių. 4. Įvertinti simptomų, kurie lydi naujai nustatytus sergančiuosius antro tipo cukriniu diabetu, įtaką šios ligos nustatymui. Metodai: Panaudotas paprastosios negrąžintinės atsitiktinės atrankos metodas, atrinkta 3000 negydytų insulinu sergančiųjų antro tipo CD Formų Nr. 089-2/a. Duomenų analizė buvo atlikta formulėmis įrašytomis į Microsoft Excel langelius bei standartine statistikos programa „Statistica 8 for Windows“. Statistiškai reikšmingi rodikliai vertinti, kuomet p<0,05. Tyrimo rezultatai: Tyrimo imtį sudarė 1448 vyrų ir 1552 moterų Formų Nr. 089-2/a. Amžiaus ir KMI buvo statistiškai reikšmingai didesni moterų (62,9 m. ir 59,0 m., bei 35,3 ir 33,5 kg/m2) nei vyrų, p<0,001. Daugiausiai vyrų buvo 45-69 m. amžiaus, o moterų 50-74 m. Duomenų apie simptomus trūko 16,2 proc. atvejų. Simptomai nepasireiškė 32,7 proc. vyrų ir 35 proc. moterų. Moterys rečiau skundėsi svorio kritimu lyginant su vyrais (6,6 proc. ir 9,5 proc., p<0,05), kitų simptomų, kaip poliurija, polidipsija, nuovargis, svorio kritimas, burnos džiūvimas, pykinimas, svorio padidėjimas, niežulys, troškulys, „tirpstančios“ kojos, galvos skausmas, silpnumas bei „šąlančios“ kojos dažnis statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp vyrų ir moterų grupių. Vyrų grupėje glikemijos nevalgius vidurkis (9,4 mmol/l) buvo aukštesnis už moterų (8,3 mmol/l) grupės vidurkį, p<0,01. Apie 1/5 tiriamųjų turėjo giminių, kurie taip pat sirgo cukriniu diabetu. Išvados: 1. Duomenų trūkumas buvo rastas 21,6 proc. visų analizuotų Formų Nr. 089-2/a (Pranešimų apie naujai nustatytą cukrinį diabetą (CD). Labiausiai duomenų kokybei kenkė informacijos stoka apie pacientų ūgį (8,4 proc. formų) bei svorį (6,3 proc. formų). Duomenų trūkumas buvo statistiškai reikšmingai dažnesnis moterų nei vyrų formose. 2. Moterims antro tipo cukrinis diabetas buvo nustatytas statistiškai reikšmingai vyresniame amžiuje nei vyrams. Moterų grupėje antro tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas esant statistiškai reikšmingai mažesniam kūno masės pertekliui nei vyrų grupėje. 3. Antro tipo cukrinis diabetas buvo diagnozuojamas remiantis aukštais glikemijos rodikliais. Kitų su liga susijusių požymių registracija Formose Nr. 089-2/a buvo nenuosekli, o kartais nespecifinė. 4. Nustatant antro tipo cukrinį diabetą turi reikšmės informacija apie šeiminę cukrinio diabeto paveldimumo anamnezę bei kūno masės rodiklių įvertinimas.

Reziumė 1 tipo cukrinio diabeto atsiradimą sąlygoja genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių visuma. Darbo tikslas – įvertinti ar gimimo mėnuo bei sezonas turi reikšmės 1 tipo cukrinio diabeto atsiradimui ir ar metų laikai įtakoja klinikinę 1 tipo cukrinio diabeto apraišką. Tyrimo objektas ir metodai. Bendras tyrimo objektas – 15 m. ir vyresni asmenys užregistruoti 1 tipo cukrinio diabeto apskaitos duomenų bazėje. Analizuota 6020 bendrojoje duomenų bazėje užregistruotų asmenų, kuriems liga buvo nustatyta 0-39 m. amžiuje, paskirstymą pagal gimimo ir ligos nustatymo mėnesius bei metų laikus. Taip pat nagrinėta 2440 sergamumo duomenų bazėje užregistruotų asmenų, kuriems 15-39 m. amžiuje liga buvo diagnozuota 1991-2014 m., suskirstymą pagal gimimo ir ligos nustatymo mėnesius ir metų laikus. Informacija surinkta iš Lietuvos sveikatos įstaigų gydytojų. Analizei taikytas polinominės (daugianarės) regresijos matematinis modelis vertinant proporcinį sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu išdėstymą gimimo ir ligos nustatymo mėnesiais bei metų laikais. Kai p reikšmė buvo mažesnė už 0,05, polinominės regresijos išraiškos rezultatą vertinta kaip įtikėtinas. Rezultatai. Tiek bendrojo tiek ir 1991-2014 m. sergamumo kontingentų proporcinio suskirstymo gimimo mėnesiais bei gimimo metų laikais polinominės regresijos matematiniai modeliai rodė 1 tipo cukrinio diabeto etiologinę priklausomybę nuo gimimo datos (r=-0,677; laisvės laipsnis=11; p=0,016 vs r=-0,628; p=0,029 bei r=-0,628; laisvės laipsnis=3; p=0,029 vs r=-0,942; p=0,058). Ligos nustatymas taip pat buvo įtakotas tarpmėnesinių ir tarpsezoninių svyravimų tiek vertinant bendrojo kontingento, tiek ir 1991-2014 m. sergamumo kontingento polinominės regresijos matematinės analizės rezultatus (r=-0,985; p<0,0001 vs r=-0,911; p<0,0001 bei r=0,966; p=0,034 vs r=0,591; p=0,409). Stebėti skirtumai tarp vyrų ir moterų grupių. Išvada. Metų laikai ir su jais susiję aplinkos veiksniai turi reikšmės 1 tipo cukrinio diabeto etiologijai bei apraiškai. 1 tipo cukriniu diabetu šaltuoju metų laiku dažniau suserga šiltuoju metų laiku gimę individai.