Stoškutė, Neris

Darbo autorius: Roberta Stepanovaitė. Mokslinis vadovas: Doc. dr. Neris Stoškutė Darbo pavadinimas: Kairiojo prieširdžio (KP) deformacija esant kairiojo skilvelio (KS) perkrovai tūriu arba slėgiu. Darbo tikslas: Įvertinti KP deformacijos skirtumus ir jų ryšį su KS funkcija esant skirtingoms KS apkrovos sąlygoms. Darbo uždaviniai: Išmatuoti ir įvertinti KP ir KS morfometrijos ir funkcijos žymenis pacientams, sergantiems ligomis, sukeliančiomis KS perkrovą slėgiu ar tūriu, nustatyti KP deformacijos skirtumus bei KP deformacijos žymenų ryšį su KS morfometrijos ir funkcijos žymenimis esant skirtingoms KS apkrovos sąlygoms. Darbo metodai: Analizuoti tradiciniai echokardiografiniai ir taškelių žymėjimo metodu išmatuoti žymenys: KS galinis diastolinis dydis ir jo indeksas (KSGDD ir KSGDDi), KP dydis, tūris ir tūrio indeksas, KS prisipildymo kraujotakos E piko ir dviburio vožtuvo žiedo judesio E‘ piko judėjimo greičių santykis (E/E‘), KS bendroji išilginė įtampa (KS BIĮ), KP rezervuaro įtampa (KPRĮ), KP kanalo įtampa (KPKaĮ), KP kontrakcijos įtampa (KPKoĮ). Visų tiriamųjų KS išstūmio frakcija buvo ≥ 50 %. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Tyrimo objektas: Į tyrimą įtraukti 36 pacientai, sergantys ligomis, kurios sukelia KS perkrovą spaudimu ir kuriems nustatyta koncentrinė KS hipertrofija, ir 44 pacientai, sergantys ligomis, kurios sukelia KS perkrovą tūriu ir kuriems nustatyta ekscentrinė KS hipertrofija. Tyrimo rezultatai: Esant KS perkrovai spaudimu KS GDD, KS GDDi, KSIF ir KS BIĮ buvo mažesni nei esant perkrovai tūriu (p < 0,001). KS IF ir KS BIĮ esant KS perkrovai spaudimu buvo mažesni nei norma, o esant perkrovai tūriu -normalūs. E/E’ padidėjimas nustatytas abiejose tiriamųjų grupėse, tačiau buvo ryškesnis esant perkrovai spaudimu, KP spaudimo padidėjimas nustatytas KS perkrovos spaudimu atveju (p < 0,01). Abiejose tiriamųjų grupėse nustatytas KP tūrio ir KP tūrio indekso padidėjimas buvo ryškesnis esant KS perkrovai spaudimu (p = 0,037; p = 0,013). KP RĮ, KP KaĮ ir KP KoĮ sumažėjimas nustatytas abiejų grupių tiriamiesiems buvo ryškesnis esant KS perkrovai spaudimu (p = 0,004, p = 0,004, p = 0,047). Nustatytas vidutinio stiprumo KP RĮ ryšys su KS BIĮ (r = -0,392, p < 0,001), KP dydžiu (r = -0,524, p < 0,001), KP tūriu (r = -0,520, p < 0,001), KP tūrio indeksu ( r = -0,531, p < 0,001), vidutinio stiprumo KP KaĮ ryšys su KP dydžiu (r = 0,304, p = 0,006), KP tūriu (r = 0,349, p = 0,002), KP tūrio indeksu (r = 0,370, p < 0,001), vidutinio stiprumo KP KoĮ ryšys su KS BIĮ (r = - 0,412, p < 0,001), KP dydžiu (r = -0,515, p < 0,001), KP tūriu (r = -0,466, p = < 0,001), KP tūrio indeksu (r = - 0,464, p < 0,001). Išvados: Pacientams, sergantiems ligomis, sukeliančiomis KS perkrovą spaudimu, nustatytas mažesnis KS dydis ir sutrikusi KS sistolinė funkcija. Ryškesnis KS diastolinės funkcijos sutrikimas, KP išsiplėtimas, KP funkcijos sutrikimas ir padidėjęs KP spaudimas pasireiškė esant KS perkrovai spaudimu. Nustatyti vidutinio stiprumo KP RĮ, KP KaĮ, KP KoĮ ryšiai su KP morfometrijos žymenimis bei KP RĮ ir KP KoĮ ryšiai su KS BIĮ.

Autorius: Ričardas Kundelis. Mokslinis vadovas: doc. dr. Neris Stoškutė. Pavadinimas: Dviburio vožtuvo nesandarumo (DVN) echokardiografinio tyrimo diagnostinių neatitikčių analizė. Darbo tikslas: įvertinti echokardiografinių DVN tyrimo metodų taikymą klinikinėje praktikoje LSMUL KK Kardiologijos klinikoje ir nustatyti diagnostinių neatitikčių priežastis. Darbo uždaviniai: nustatyti ir palyginti DVN vertinimo metodus skirtingo DVN laipsnio bei tyrėjų kvalifikacijos grupėse, kiekybinių vertinimo metodų tikslumą, atsižvelgiant į 2017 m. Europos ir Amerikos echokardiografijos ekspertų rekomendacijas, veiksnius, ribojančius kiekybinių metodų taikymą, įvertinti DVN etiologiją, mechanizmus ir jų ryšį su neatitiktimis. Tyrimo metodika: 2583 tyrimai, kurių metu nustatytas bet kurio laipsnio DVN, suskirstyti į hemodinamiškai nereikšmingo ir reikšmingo DVN grupes. Tyrimus atlikę 60 tyrėjų pagal gebėjimus suskirstyti į pradedančiųjų, tarpinę ir ekspertų grupes. Analizuotas kokybinių ir kiekybinių (konvergencijos metodu paremto efektyviosios regurgitacinės angos (ERA) ploto ir regurgitacinio tūrio (RT), siaurosios venos) metodų taikymo tikslumas ir prognoziniai neatitikčių žymenys. Hemodinamiškai reikšmingo DVN grupėje papildomai analizuota DVN etiologija ir mechanizmas. Tyrimo rezultatai: Nustatant hemodinamiškai nereikšmingą DVN, dažniau pasirenkamas kokybinis (79,71%; p<0,001), o hemodinamiškai reikšmingą - pusiau kiekybinis ir kiekybinis metodai – 64,37% (χ2=34,032; p<0,001). Logistinė regresinė analizė patvirtina atvirkštinę priklausomybę tarp tyrėjo kvalifikacijos ir neatitikčių dažnio kokybinio (p<0,001; ŠS=0,406, 95% PI 0,318-0,528) ir kiekybinio vertinimo (p=0,041; ŠS=0,654, 95% PI 0,432-0,989) atveju. Dažniausiai pasitaikančios neatitiktys – hemodinamiškai reikšmingo DVN nustatymas netaikant kiekybinių tyrimo metodų (66,52%, χ2=243,464; p<0,001) ir netikslus metodų pritaikymas (22,75%, χ2=10,051; p=0,002). Daugialypės regresijos analizėje ERA ploto ir RT derinio nepasirinkimas neatitikties riziką didina 5,189 karto (95% PI 2,794 – 9,560, p<0,001). Moteriška lytis 1,647 (95% PI 1,060 – 2,554) karto didina kiekybinio metodo netaikymo riziką (p=0,026). Tiksliai ir su neatitiktimis atliktų tyrimų dažnis nesiskyrė pirminio ir antrinio (p=0,080), skirtingo mechanizmo (p=0,499) bei etiologijos (p=0,188) grupėse. Išvados: Dažniausiai pasitaikanti neatitiktis - hemodinamiškai reikšmingo DVN nustatymas netaikant kiekybinių tyrimo metodų. Diagnostinio metodo pasirinkimas, tyrėjo gebėjimai ir moteriška lytis yra prognoziniai echokardiografinio DVN įvertinimo neatitikčių žymenys.

Gustės Burneikaitės baigiamasis magistro darbas „Skilvelių deformacijos pokyčiai sergant lėtiniu širdies nepakankamumu“ atliktas LSMUL KK Kardiologijos klinikoje. Darbo tikslas. Įvertinti skilvelių deformacijos pokyčius, jų ryšį su širdies morfologija ir funkcija bei funkcine pacientų būkle sergantiesiems lėtiniu širdies nepakankamumu (LŠN). Darbo uždaviniai: Įvertinti išilginę skilvelių deformaciją sergantiesiems LŠN, nustatyti ryšį su širdies morfologiniais ir funkciniais žymenimis bei funkcine pacientų būkle. Nustatyti skilvelių deformacijos skirtumus sergant išemine ir neišemine dilatacinio fenotipo kardiomiopatija (KMP) bei esant skirtingai viduskilvelinio laidumo trukmei. Metodai. Analizuota 59 pacientų, sergančių LŠN, kurių kairiojo skilvelio išstūmio frakcija (KSIF) mažesnė arba lygi 40% ir kuriems atlikta dvimatė echokardiografija su taškelių žymėjimo analize duomenys. Vertinta skilvelių morfometrijos, funkcijos, kairiojo ir dešiniojo skilvelių bendrosios išilginės miokardo įtampos (KS BIMĮ, DS BIMĮ), DS laisvosios sienelės įtampa ir funkcinės būkės (NŠA f.kl.) rodmenys. Pacientai suskirstyti į ≥120 ms ir <120 ms QRS trukmės grupes bei į išeminės ir neišeminės KMP grupes. Rezultatai. Bendrosios tiriamųjų grupės KS BIMĮ -6,4 (4,0)% , DS BIMĮ -7,7 (4,8)% ir DS laisvos sienelės įtampa -10,2 (6,5)%. Stiprus teigiamas ryšys nustatytas tarp DS BIMĮ ir DS laisvosios sienelės įtampos III NŠA f.kl. (r = 0,854, 95% PI [0,732; 0,922], p < 0,001), išeminės KMP (r = 0,816, 95% PI [0,616; 0,918], p < 0,001) ir QRS >120 ms (r = 0,875, 95% PI [0,754; 0,938], p < 0,001) grupėse. Kitose tiriamųjų grupėse ryšiai tarp šių žymenų buvo vidutinio stiprumo. Nustatytas teigiamas vidutinio stiprumo ryšys tarp KS BIMĮ ir KSIF bendroje (r = 0.578, 95% PI [0,378;0,727], p<0.001) grupėje bei tarp KS BIMĮ ir frakcinio DS ploto sumažėjimo II NŠA f.kl. ir QRS ≥120 ms grupėse. Neigiamas vidutinio stiprumo ryšys pastebėtas tarp KS BIMĮ ir KS morfometrijos žymenų III NŠA f.kl., neišeminės KMP ir QRS ≥120 ms grupėse. DS BIMĮ susijusi vidutinio stiprumo teigiamu ryšiu su KSIF ir frakciniu DS ploto sumažėjimu III NŠA f.kl. ir QRS ≥120 ms grupėse. Vidutinio stiprumo neigiamas ryšys sieja DS BIMĮ su DP morfometrijos ir plautinės hipertenzijos žymenimis <120 ms QRS trukmės grupėje. DS laisvosios sienelės įtampa susijusi vidutinio stiprumo neigiamu ryšiu su DS dydžiu bendroje (r = 0,668, 95% PI [0,494; 0,791], p <0,001) grupėje bei teigiamu ryšiu su KSIF ir frakciniu DS ploto sumažėjimu III NŠA f.kl. grupėje. Išvados. Sergantiesiems LŠN būdingas ryškus abiejų skilvelių išilginės deformacijos sutrikimas, nepriklausantis nuo paciento funkcinės būklės, išeminės ar neišeminės DKMP fenotipo kilmės ir viduskilvelinio laidumo trukmės. Skilvelių išilginės deformacijos žymenys – KS BIMĮ, DS BIMĮ ir DS laisvos sienelės įtampa – sergantiesiems LŠN susiję tarp savęs teigiamais ryšiais visose tiriamųjų grupėse. Vidutinio stiprumo ryšiai sieja išilginės skilvelių deformacijos žymenis su kitais skilvelių funkcijos ir morfometrijos žymenimis.

Tyrimo tikslas: nustatyti sėkmingo širdies resinchronizuojamojo gydymo (ŠRG) prognozės žymenis sergantiesiems širdies nepakankamumu (ŠN). Tyrimo uždaviniai: įvertinti širdies morfometrijos, funkcijos žymenų, dviburio vožtuvo nesandarumo (DVN) laipsnio pokyčius ŠRG metu, palyginti kairiojo skilvelio (KS) grįžtamąjį remodeliavimąsi sergant (ne)išemine kardiomiopatija bei skirtingų širdį resinchronizuojančių prietaisų (ŠRP) grupėse, nustatyti grįžtamojo KS remodeliavimosi, DVN laipsnio sumažėjimo, išgyvenamumo prognozės žymenis. Tyrimo metodika: retrospektyvinis atvejo ir kontrolės tyrimas, įtraukti 183 sergantieji ŠN, kuriems 2012.10 – 2018.02 implantuoti ŠRP. Analizuoti demografiniai, elektrokardiografiniai, echokardiografiniai skilvelių morfometrijos ir funkcijos, funkcinės būklės žymenys, gretutinės ligos, medikamentinis gydymas, išgyvenamumas. Atsakas ir prognoziniai žymenys nustatyti atsižvelgiant į grįžtamąjį KS remodeliavimąsi, DVN laipsnio pokytį, išgyvenamumą. Rezultatai: Stebėjimo trukmės mediana – 475 d. [284,0 – 802,5]. Grįžtamasis KS remodeliavimasis nustatytas 79 iš 112 tiriamųjų (70,5 proc.), DVN sumažėjimas >1 laipsniu – 41 iš 124 (33,1 proc.) bendroje grupėje ir 29 iš 71 (40,9 proc.) > II-o laipsnio DVN grupėje. Mirštamumas – 11 proc. (20 iš 182). III-io laipsnio diastolinė disfunkcija yra nepriklausomas nepalankios grįžtamojo KS remodeliavimosi prognozės žymuo (ŠS 0,086, 95% PI [0,009 – 0,821], p=0,033). Sergantiesiems išemine kardiomiopatija KSGDD ≥63,5 mm (jautrumas 0,575, specifiškumas 0,833; ŠS 0,200, 95% PI [0,045 – 0,886], p=0,034 ) ir DP dydis ≥52,5 mm (jautrumas 0,842, specifiškumas 0,611; ŠS 0,165, 95% PI [0,042 – 0,651], p=0,010) susiję su mažesne grįžtamojo KS remodeliavimosi tikimybe. Pacientams, kuriems implantuotas ŠRP-P, blogesnę KS grįžtamojo remodeliavimosi prognozę lemia vyriška lytis (ŠS 0,185, 95% PI [0,037 – 0,911], p=0,038.) ir QRS trukmė ≥167 ms (ŠS 0,218, 95% PI [0,065 – 0,731], p=0,014). Didesnis kaip II-ojo laipsnio DVN iki ŠRG yra nepriklausomas DVN laipsnio sumažėjimo ŠRG metu prognozinis žymuo (ŠS 8,18, 95% PI [2,87 – 23,323], p<0,001). Išeminė kardiomiopatija yra nepriklausomas rizikos numirti žymuo (RS 15,235, 95% PI [1,999 – 116,088], p=0,009). TVŽJA <15,5 mm (jautrumas 0,824, specifiškumas 0,526; RS 5,019, 95 proc. PI [1,436 – 17,539], p=0,012), gydymas dezagregantais (RS 2,569, 95 proc. PI [1,060 – 6,226], p=0,037), statinais (RS 2,983, 95 proc. PI [1,146 – 7,764], p=0,025) ir nitratais (RS 3,694, 95 proc. PI [1,342 – 10,171], p=0,011) yra rizikos numirti žymenys. Išvados: ŠRG metu įvyksta grįžtamasis KS remodeliavimasis, pagerėja jo funkcija, sumažėja DVN. Nepriklausomas nepalankios KS remodeliavimosi prognozės žymuo yra III-io laipsnio diastolinė disfunkcija. Išeminė kardiomiopatija yra nepriklausomas rizikos numirti žymuo.