Sapranavičiūtė‑Zabazlajeva, Laura

Problema. Pastebima, kad lėtinį skausmą išgyvenantys asmenys pasižymi mentalizacijos gebėjimų ribotumais, tačiau nėra tiksliai žinoma, kaip jie susiję su skausmo ypatumais ir šiai populiacijai būdingais aleksitimijos bruožais. Taigi, šio tyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp lėtinio skausmo, mentalizacijos gebėjimų ir aleksitimijos bruožų. Metodai. Tyrimą sudarė dvi dalys: pirmoje dalyje (klausimyno pildyme) dalyvavo 32–86 metų asmenys, patiriantys lėtinius skausmus (n = 120), iš kurių 59,2 proc. (n = 71) tęsė dalyvavimą antroje dalyje (užduočių atlikime). Pirmoje tyrimo dalyje tiriamieji pildė anketą, kurią sudarė SFMPQ-2 skalė (afektiniam ir sensoriniam skausmui vertinti), TAS-20 skalė (aleksitimijos bruožams vertinti), PHQ depresijos ir nerimo subskalės, CAGE klausimynas (probleminiam alkoholio vartojimui vertinti) ir kiti subjektyvios savijautos, skausmo ypatumų bei socialiniai ir demografiniai klausimai. Antroje tyrimo dalyje buvo atliekama Frith-Happé animacijų užduotis (mentalizacijos gebėjimams vertinti) ir skaitmeninių korektūrinių lentelių užduotis (vertinti dėmesingumui). Duomenų analizė atlikta vienmatės ir dvimatės analizės metodais, taip pat atliekant tiesinę regresinę analizę. Rezultatai. Tyrimo imtyje skausmo trukmės mediana buvo 6,5 metai, 83,3 proc. tiriamųjų skausmus patyrė apatinėje kūno dalyje, o 53,3 proc. tiriamųjų tyrimo dieną juto stiprų skausmą. Aleksitimijos bruožai tyrimo imtyje buvo išreikšti vidutiniškai (m = 53), 28,3 proc. tiriamųjų pasižymėjo išreikšta aleksitimija. Labiau išreikšti aleksitimijos bruožai koreliavo su didesniu depresiškumu ir nerimastingumu (p < 0,001). Sistemingų reikšmingų sąsajų tarp aleksitimijos bruožų ir skausmo stiprumo įverčių nebuvo nustatyta. Tačiau regresinė analizė atskleidė kitų psichologinių veiksnių svarbą: didesnis depresiškumas buvo svarbus didesniam tyrimo dieną jausto skausmo stiprumui (βs = 0,303), o nerimastingumas – stipresniam afektiniam (βs = 0,390) ir sensoriniam skausmui (βs = 0,298), nepriklausomai nuo aleksitimijos bruožų ir demografinių tiriamųjų charakteristikų. Vertinant mentalizacijos užduoties rezultatus, šioje imtyje jie buvo vidutiniai (m = 10,5 iš 20 balų). Mentalizacijos užduoties rezultatai nebuvo reikšmingai susiję su aleksitimijos bruožais (p > 0,05). Žemesnis bendras mentalizacijos įvertis koreliavo su stipresniu tyrimo dieną jaustu skausmu (r = –0,24; p = 0,045). Vis tik regresiniame modelyje, kontroliuojant pagal aleksitimiškumą ir dėmesingumą, skausmo stiprumas prarado savo statistinį reikšmingumą. Nustatyta, kad dėmesingumas buvo reikšmingai susijęs su bendru mentalizacijos įverčiu (βs = 0,274), nepriklausomai nuo aleksitimiškumo, skausmo stiprumo, depresiškumo, nerimastingumo, amžiaus ir išsilavinimo. Išvados. Aleksitimijos bruožai nebuvo sistemingai susiję su lėtinio skausmo stiprumo įverčiais, tačiau rasti tarp šių reiškinių galimai tarpininkaujantys veiksniai: depresiškumas ir nerimastingumas. Galiausiai, tarp lėtinį skausmą patiriančių asmenų, žemesni mentalizacijos gebėjimai daugiausiai buvo susiję su mažesniu dėmesingumu, o ne su aleksitimijos bruožais ar skausmo stiprumu.

Aim of the study: The aim of the study is to investigate the nature of stress and its link to lifestyle choices among international students at Lithuanian University of Health Sciences (LSMU).

Objectives: To assess stress levels among international students. To asses the indicators of lifestyle among international students: smoking, diet, exercise, caffeine intake, sleep habits, drug use and over the counter medications. To evaluate the association between stress and life style. Subjects and Methodology: Study subjects were international university students at LSMU university. Research was carried out using the Perceived Stress Scale and FANTASTIC lifestyle questionnaire which were administered randomally at the university library ensuring confidentiality and anonymity of the participants.

Results: The results of the research showed there was a moderate and significant correlation between stress levels and lifestyle choices among international students. There is a difference in stress and lifestyle between genders but it is not statistically different. Younger students tend to suffer higher stress levels. Good sleep hygiene and exercise was correlated with lower levels of stress. A Substantial amount of students don’t smoke or consume alcohol, but those who do smoke are heavy smokers. Majority of students don’t use drugs or consume over the counter drugs. Also negative mood was associated with higher levels of stress. Conclusion: Students who had lower levels of stress slept better and exercised more. Students who had higher levels of stress had worse mood and tend to smoke more. Prevalence of stress and lifestyle does not significantly differ among the different genders but higher levels of stress are found among younger students and females.

Recommendations: These findings should be considered in instigating preventive programs to promote health awareness among international students and activities to provide support to aid students cope with levels of stress throughout their academic years.