Sapranavičiūtė‑Zabazlajeva, Laura

Impaired mentalizing abilities are found among persons with chronic pain, yet it is still unknown why. The current study focuses on mentalizing abilities and how these could be affected by different pain factors, alexithymia traits, and other aspects of psychological functioning (depression, anxiety, attention) in persons experiencing chronic pain.

Background: Several lifestyle behaviours, including physical activity, smoking, alcohol consumption, nutrition habits, and social activity have been associated with psychological well-being (PWB). However, their effect on PWB prospectively has been less studied. The aim of the present study was to evaluate the influence of lifestyle factors on higher future PWB during the 10-year follow-up of middle-aged and elderly urban population. Methods: In the baseline survey (2006 to 2008), 7115 men and women 45–72 years of age were examined within the framework of the international study Health, Alcohol and Psychosocial Factors in the Eastern Europe (HAPIEE). In the follow-up survey (in 2016), which was performed among all 6210 participants who survived till that year, 4266 individuals participated responding to postal questionnaires. PWB was assessed by a CASP-12 questionnaire. The lifestyle behaviours, including smoking and nutrition habits, alcohol consumption, social and physical activity, were evaluated by the questionnaire. Multivariable logistic regression models were applied for statistical data analysis. Results: After accounting for several potential confounders, healthy levels of lifestyle behaviours were associated with higher PWB after 10-year follow-up. Never-smokers in men and former smokers in women had higher PWB by43 and 67% odds respectively in comparison with smokers. Physical activity in women and high social activity both in men in women was positively related to higher PWB. More frequent fresh vegetable and fruit consumption was associated with higher odds of higher PWB (odds ratio 1.57 in men and 1.36 in women, p<0.05) compared to less frequent consumption of such food groups. Dose-response relationship between increasing number of healthy lifestyle factors and higher PWB was determined both in men and women. Conclusions: Lifestyle factors such as never smoking and former smoking, high social activity, and more frequent fresh vegetable and fruit consumption increased the odds of higher PWB over 10 years of follow-up in men and women groups. The increase of the protective health behaviour score was directly associated with the odds of higher PWB.

The purpose of this prospective cohort study was to examine whether the level of cognitive function at the baseline expressed as a cognitive function composite score and score of specific domains predict the risk of first cardiovascular disease (CVD) events in middle-aged and older populations. Methods: Seven thousand eighty-seven participants, men and women aged 45–72 years, were assessed in the baseline survey of the Health Alcohol Psychosocial Factors in Eastern Europe (HAPIEE) study in 2006–2008 in the city of Kaunas, Lithuania. During 10 years of follow-up, the risk of first non-fatal events of CVD and death from CVD (excluding those participants with a documented history of CVD and/or ischemic heart disease (IHD) diagnosed at the baseline survey) was evaluated. Cox proportional hazards regression models were applied to examine how cognitive function predicts the first events of CVD. Results: During the follow-up, there were 156 deaths from CVD (49 women and 107 men) and 464 first non-fatal CVD events (195 women and 269 men) registered. The total number of first CVD events was 620 (11.5%). After adjustment for sociodemographic factors, biological and lifestyle risk factors and illnesses, a decrease per 1 standard deviation in different cognitive function scores significantly increased the risk of a first event of CVD (immediate verbal recall score - by 17% in men and 32% in women; delayed verbal recall score – by 17% in men and 24% in women; and a composite score of cognitive function – by 15% in men and 29% in women). Kaplan-Meier survival curves for the probability of a first cardiovascular event according to the categories of a composite score of cognitive function, revealed that a lowered cognitive function predicts a higher probability of the events compared to normal cognitive function (p < 0.05). Conclusions: The findings of this follow-up study suggest that men and women with lower cognitive functions have an increased [...].

Metodinės rekomendacijos parengtos ir išleistos įgyvendinant projektą "LSMU Psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos teikimo studentams modelis", finansuojamą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo. Projektu siekta plėsti psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos teikimo universitete modelį, siekiant laiku suteikti studentams efektyvią emocinę paramą ir psicholioginę pagalbą bei parengti studentų psichologinės pagalbos poreikio atpažinimo algoritmus ir gaires. Ši metodinė priemonė skirta universiteto bendruomenei: studentams, dėstytojams, studijų administratoriams. Jos paskirtis – supažindinti dėstytojus, studijų administratorius ir kitus studentus su studentų patiriamais psichologiniais sunkumais ir psichologinės pagalbos poreikiu. Taip pat siekiama padėti universiteto bendruomenės nariams atpažinti galimą studentų psichologinės pagalbos poreikį, teikti emocinę paramą ir nukreipti psichologinei pagalbai. Metodinės rekomendacijose trumpai pristatoma studentų psichikos sveikatos situacija Lietuvoje ir pasaulyje, įvardijami dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai ir psichologinės pagalbos poreikio atpažinimo ženklai. Skaitytojas supažindinamas su savižudybės grėsmės atpažinimo ženklais. Priemonėje pateikiami ir du algoritmai: vienas apie psichologinės pagalbos poreikio atpažinimą ir nukreipimą, o kitas – apie pagalbos suteikimą esant savižudybės grėsmei. Detaliau metodinėse rekomendacijose pristatomas ir psichologinės pagalbos studentams universitete modelis bei jo integravimo gairės. Taip pat metodinėse rekomendacijose pateikiama informacija, kaip galima padėti studentui gauti psichologinę pagalbą LSMU ir už universiteto ribų. Dėstytojai ir administracija susipažinę su gairėmis ir algoritmu bei sudalyvavę seminare apie psichologinės pagalbos atpažinimą, emocinės paramos teikimą ir nukreipimą psichologinei pagalbai gauti, įgalinami atpažinti ir reag

In 2020 Lithuanian University of Health Sciences (LSMU) celebrates 30 years in International Studies. The long path towards the future vision was started by 17 international students from Lebanon who came to Kaunas for Medicine studies in English. Today LSMU international student’s population reaches more than 1100 students from 71 country. In the QS World University Rankings LSMU have reached a 115 place in EECA and the 4th position for international students in the region with a maximum point. LSMU offers various adaptational programs for International Students starting with long lasting surveys of Psychological adaptation in International Students, well-built Mentoring program, Tutoring, Student Ambassador and Parent Ambassador programs to psychological counselling for international students. All these programs were created to ease the adaptation processes for international students in LSMU. Another important strategic goal - is internationally competitive alumni. Internationalization is a priority - the way that University chooses and follows.

Tarptautinio, dvidešimt vienoje šalyje vykdyto, tyrimo rezultatai atskleidė, kad 20,3 proc. besimokančių 18–22 metų asmenų metų laikotarpyje turėjo psichikos sveikatos sutrikimų (Auerback ir kt., 2016). Kitame dvyliką šalių apėmusiame tyrime nustatyta, kad beveik 29 proc. apklaustų studentų turėjo minčių apie savižudybę (Eskin ir kt., 2016). Lietuvos studentų sąjungos (2018) atliktame Psichologinės studentų būklės ir pagalbos tyrime atskleista, kad per pastaruosius metus 82 proc. studentų patyrė didelį nerimą, 76 proc. studentų – stiprų stresą, 66 proc. – ilgai besitęsiančią blogą nuotaiką ir baimę. Tuo tarpu tik 28 proc. apklaustų studentų teigė žinantys, kad psichologinė pagalba yra prieinama jų aukštojoje mokykloje (LSS, 2018). Šie rezultatai rodo, kad yra būtina šviesti universiteto bendruomenę apie psichikos sveikatą, pagalbą ir mažinti stigmatizaciją. Atsižvelgus į atliktų tyrimų duomenis ir studentų psichologinę savijautą Lietuvoje nuspręsta kurti ir plėtoti psichologinio konsultavimo bei emocinės paramos teikimo modelį Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio Lietuvos sveikatos mokslų universitete pradėtas įgyvendinti Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo remiamas projektas „Psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos teikimo studentams modelis“. Šio projekto rėmuose universitete diegiamas efektyvios psichologinės pagalbos teikimo modelis, kuris orientuotas į didesnį psichologinių konsultavimo paslaugų prieinamumą, emocinę paramą, skubią pagalbą krizių atveju, bei įgalina universiteto bendruomenę atpažinti studentų psichologinės pagalbos poreikio ženklus, nukreipti psichologinei pagalbai bei reaguoti psichologinės krizės atveju. Parengtos studentų psichologinio poreikio atpažinimo gairės ir reagavimo algoritmas pristatyti mokymuose, kuriuose dalyvavo 107 universiteto bendruomenės nariai.

Introduction: Chronic pain is one of the most prevalent and disabling chronic health conditions affecting people. Based on biopsychosocial model, chronic pain has significant biological, psychological, and social causes and consequences, such as loss of productivity, depressive symptoms, cognitive impairments and social interaction disturbances [1]. The highly increasing evidence shows that this may be due to structural, functional and neurochemical changes. Especially functional connectivity reorganisation in several brain regions and increased activation in certain brain regions such as insula, anterior cingulate cortex (ACC), thalamus, amygdala, prefrontal cortex (PFC) which overlaps with emotion regulation pathways [2]. Aim: Recently, researchers started exploring the association between chronic pain and emotional awareness through alexithymia, which refers to an ineffective identification and expression of one's emotions [3]. Yet very little studies analyse pain impact on Theory of Mind (ToM), or mentalizing – the ability to infer on mental states, such as intentions, beliefs, or emotions in others [4]. Analyzing relationship between pain and mentalising abilities could help to understand pain impact to cognitive-emotional functioning and explain the difficulties in social interactions. The aim of our study was to explore the link between pain characteristics, mentalising and emotional awareness in persons with chronic pain. [...].

Skirta studijuojantiems šeimos mediciną, bendruomenės slaugą, išplėstinę slaugos praktiką, taip pat šeimos gydytojams, bendruomenės ir išplėstinės slaugos praktikos slaugytojams. Prieš keliolika meų sąvoka "bendruomenė" Lietuvoje buvo retai vartojama aptariant sveikatos priežiūros klausimus. Pastaraisiais metais ši sąvoka vartojama labai dažnai tiek kasdieniniame gyvenime, tiek visiems šalies gyventojams aktualioje srityje – visuomenės ir pavienių jos grupių sveikatos priežiūroje. Pirmiausia labai suaktyvėjo pačių bendruomenių veikla. Bendruomenės pačių gyventojų iniciatyva įsikūrė ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir rajonų centruose, miesteliuose ir kaimo vietovėse. Bendruomenių veikla buvo įteisinta priėmus atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus. [...]. Naujame lietuviškame bendruomenės sveikatos vadovėlyje aptariamos bendruomenės charakteristikos ir funkcijos, pirminės sveikatos priežiūros organizavimas, bendruomenės slaugytojų vaidmenys bei funkcijos. Vadovėlyje nagrinėjami įvairūs bendruomenės sveikatos klausimai: įvairių pacientų grupių sveikatos priežiūra, dauginis ligotumas, bendruomenės sveikatos palaikymas ir profilaktinės programos. Pakankamai dėmesio skirta bendruomenės sveikatos problemoms, socialinėms problemoms, su kuriomis kas dieną susiduria šeimos gydytojai bei bendruomenės slaugytojai.

Background: The purpose of the study is to evaluate the association between cognitive function and risk of all-cause and cardiovascular disease mortality during 10 years of the follow-up. Methods: 7087 participants were assessed in the baseline survey of the Health Alcohol Psychosocial Factors in Eastern Europe (HAPIEE) study in 2006–2008. During 10 years of follow-up, all-cause and CVD mortality risk were evaluated. Results: During 10 years of follow-up, 768 (23%) men and 403 (11%) women died (239 and 107 from CVD). After adjustment for sociodemographic, biological, lifestyle factors, and illnesses, a decrease per 1 standard deviation in di erent cognitive function scores increased risk for all-cause mortality (by 13%–24% in men, and 17%–33% in women) and CVD mortality (by 19%–32% in men, and 69%–91% in women). Kaplan-Meier survival curves for all-cause and CVD mortality, according to tertiles of cognitive function, revealed that the lowest cognitive function (1st tertile) predicts shorter survival compared to second and third tertiles (p < 0.001). Conclusions: The findings of this follow-up study suggest that older participants with lower cognitive functions have an increased risk for all-cause and CVD mortality compared to older participants with a higher level of cognitive function.