Razgulin, Jevgenij

Stress, Coping Stress strategies, and Anxiety among International Students

This current study was conducted with 461 international students who studying in 1st ,2nd ,3rd, 4th, 5th, and 6th year of medicine, veterinary medicine, odontology, pharmacy, and nursing at Lithuanian University of Health Sciences to investigate sociocultural adjustment of international students and their mental health (anxiety and depression). It is a continuous work of Lect. Jevgenij Razgulin. First and second measurements were conducted by Lect. Jevgenij Razgulin with 1st and 2nd year Lithuanian University of Health Sciences international students and third measurement was conducted by the researcher with 164 3rd,4th, 5th, and 6th year Lithuanian University of Health Sciences international students. In total, 461 responses were obtained and analysed simultaneously. The responses were obtained both online and face-to-face. Data was collected through three different instruments; Generalized Anxiety Disorder (GAD-7), Sociocultural Adaptation Scale (SCAS), and Center for Epidemiologic Studies Depression Scale (CES-D). Collected data were analysed both descriptively and inferentially by using SPSS. The results unfolded that there is a strong correlation between sociocultural adaptation, anxiety, and depression. The dependent variables GAD-7 (anxiety) and CES-D (depression) (P<0.01) have an important impact on sociocultural adjustment. The level of anxiety increases in the 3rd and 4th year of studies and decline in the 5th and 6th year of studies while the level of depression increases in 2nd and 3rd year of studies and decrease in the 4th year of studies. The results were discussed considering relevant literature and necessary recommendations were provided also regarding the changes and challenges experienced in COVID-19 period.

Madondo,C(2024). International student’s well-being and the need for social support in the context of socio-cultural adjustment in Lithuania (Master's thesis in Clinical Health Psychology)Supervisor Jevgenij Razgulin ,Lithuanian university of Health Sciences, academy of medicine, Department of Health psychology, Kaunas. This study aimed to explore the experiences of first year international students in regard to their well-being, social support and social cultural adjustment. The sample had a total of five participants who were international students and were over 18 years old. The study included both methodologies qualitative and quantitative. The first method which was quantitative was a continuous work for the researcher's supervisor and in that case only used the obtained data which was from 194 first year students who were from universities in Lithuania. In the qualitative, the data was gathered using semi structured interviews. The data collected was extensively analyzed by thematic analysis (TA). The results generated 3 main themes which were cultural adjustment, social support and coping styles. The qualitative analysis concluded that participants had some challenges when trying to adjust to new environments such as culture shock, language, connecting with the locals. However, the results showed that those who received perceived support from both formal and informal support systems had a better chance at socially culturally adjusting. Another finding showed that students who had an adaptive coping style seemed to have easier time adjusting to new environments. The quantitative research concluded that there was a correlation between social support and well-being, in the sense that students who got support from friends, family and significant others had higher levels of well-being. However, the main findings suggested that socio-cultural adjustment had a significant negative effect on well-being. The lower the issues of adjustment the higher the well-being of participants. This research in general shows that social support is a positive contributor to socio-cultural adjustment. And also having a good wellbeing is good for socio cultural adjustment. Keywords: Adjustment, social support, social cultural adjustment, well-being and thematic analysis.

Katilius, K. (2024). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos programos studentų depresyvumo ir nerimastingumo sąsajos su pasitenkinimu tarpasmeniniais santykiais (Klinikinės sveikatos psichologijos magistro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: lekt. Jevgenij Razgulin. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas – 62 p. Tyrimo problema: Medicinos studentų depresyvumas ir nerimastingumas tiriamas pagrinde atsižvelgiant į akademinius aspektus, o pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais beveik netiriamas.
Tyrimo dalyviai ir metodai: Tyrimas buvo vykdomas 2023 m. Lapkričio – 2024 m. Kovo, tyrime dalyvavo 235 (39 vyrai ir 196 moterys) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos programos 1-6 kurso studentai. Tyrimo instrumentas – internetinė anketa sudaryta iš 4 dalių: 3 klausimai skirti nustatyti tiriamųjų lytį, kursą ir amžių, 20 klausimų skirtų įvertinti depresyvumą, 7 klausimai skirti įvertinti nerimastingumą, 14 klausimų skirtų įvertinti pasitenkinimą tarpasmeniniais santykiais. Statistinėje analizėje buvo apskaičiuojami dažniai, procentai, standartiniai nuokrypiai, medianos, tarpkvartiliniai intervalai. Dvimatei analizei buvo naudojami stjudent t-test, One-way ANOVA, Pearson koreliacija, tiesinė regresinė analizė. Rezultatai: Studentų vidutinis depresyvumo balas buvo 22,89, skalėje nuo 0 iki 60, studentai pasižymėjo depresyvumu surinkę 16 balų ir daugiau. 67,7 procentai studentų pasižymėjo depresyvumu, didžiausias paplitimas (84 procentai) ir aukščiausi vidutiniai įverčiai (27,21 balai) pasireiškė tarp antro kurso studentų, depresyvumo paplitimas tarp vyrų siekė 64,1, tarp moterų 68,4 proc. Vertinant depresyvumą nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyties ir kurso (p=0,928; p=0,161). Vidutinis nerimastingumo balas buvo 9,36, skalėje nuo 0 iki 21, studentai pasižymėjo nerimastingumu surinkę 5 balus ar daugiau. 33,62 proc. studentų pasižymėjo lengvu nerimastingumu, 24,26 proc. vidutiniu nerimastingumu, 19,57 proc. aukštu nerimastingumu, 22,55 proc. nepasižymėjo nerimastingumu. Aukščiausiu vidutiniu įverčiu pasižymėjo penkto kurso studentai (11,10 balų) (p=0,070), vidutinis nerimastingumo balas tarp moterų (9,72) buvo aukštesnis nei tarp vyrų (7,54) (p=0,027). Tarp vyrų nerimastingumu pasižymėjo 28,2 proc. studentų, tarp moterų 46,9 proc. Pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais vidutinis balas buvo 59,28, skalėje nuo 14 iki 84, studentai pasižymėjo žemu pasitenkinimu surinkę 51 balą ir mažiau, aukštu – surinkę 69 balus ir daugiau. Moterys (60,19) pasižymėjo aukštesniu vidutiniu pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais įverčiu ne vyrai (54,69) (p=0,008). Aukščiausias vidutinis pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais balas buvo rastas tarp šešto kurso studentų (62,44) (p=0,008). Statistinės analizės metu rastas stiprus teigiamas ryšys tarp depresyvumo ir nerimastingumo (p<0,001; r=0,741), silpnas neigiamas ryšys tarp depresyvumo ir pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais (p<0,001; r= -0,385) ir tarp nerimastingumo ir pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais (p<0,001; r= -0,207). Tiesinės regresijos analizės rezultatai parodė, kad pasitenkinimą tarpasmeniniais santykiais (p<0,001; R²=0,432) neigiamai nulemia depresyvumas (p<0,001; βs= -0,430) ir teigiamai nulemia moteriška lytis (p=0,011; βs=0,155). Išvados: Aukštesni pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais įverčiai nulemia aukštesnius nerimastingumo įverčius ir žemesnius depresyvumo įverčius, moterys tendencingesnės jausti aukštesni pasitenkinimą tarpasmeniniais santykiais ir nerimastingumą.

Tyrimo problema. Rūpinimasis asmeniu, turinčiu intelekto negalią, yra susijęs su įvairiomis psichologinėmis problemomis, tarp jų ir tėvų perdegimu, kuris apibūdinamas kaip nuolatinio nuovargio būsena, susijusi su savo kaip tėvų vaidmeniu, kai žmogus emociškai atitrūksta nuo savo vaikų ir abejoja savo sugebėjimu būti geru tėvu. Tėvų perdegimas kenkia ne tik jų pačių sveikatai, bet gali pakenkti rūpinimosi kokybei. Žinant tėvų perdegimo sąsajas su nerimastingumu ir socialiniu palaikymu, būtų galima tiksliau suprasti pagalbos poreikius šiai tikslinei grupei. Tikslas. Nustatyti tėvų (globėjų), besirūpinančių suaugusiais asmenimis su intelekto negalia, tėvų perdegimo sąsajas su nerimastingumu ir socialiniu palaikymu. Metodai. Buvo ištirti Kauno ir Jonavos apskrityse gyvenantys tėvai (globėjai), besirūpinantys suaugusiais asmenimis su intelekto negalia (n=186). Duomenys buvo renkami nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m kovo 8d. popierinėmis anketomis įstaigose, dirbančiose su intelekto negalią turinčiais asmenimis, taip pat, perduodant per pažįstamus anketas tiems tiriamiesiems, kurių vaikai nelanko įstaigų, naudojant PBA, MOS ir GAD-7 klausimynus bei surenkant socialinę-demografinę informaciją anketoje pateiktais klausimais. Duomenims analizuoti buvo naudota IBM SPSS (29.0.1.0) naudojant parametrinius ir neparametrinius vienmatės, dvimatės ir daugiamatės analizės metodus. Rezultatai. Tiriamųjų perdegimas yra pasiskirstęs pagal normalųjį skirstinį (p<0,001), didžioji dalis tiriamųjų nepatyrė perdegimo, tačiau buvo asmenų, kurie turėjo perdegimo riziką arba buvo perdegę. Didžiausi perdegimo įverčiai – ,,Išsekimo tėvo / mamos vaidmenyje” subskalėje, mažiausi – ,,Emocinio atsiribojimo subskalėje”. Tėvų perdegimas statistiškai reikšmingai skyrėsi pagal Pagalbos turėjimo 2 grupes. Nerimastingumas buvo pasiskirstęs pagal normalųjį skirstinį (p<0,001), didžioji dalis tiriamųjų patyrė minimalų ir vidutinį nerimastingumą. Nerimastingumas statistiškai reikšmingai skyrėsi pagal vaiko (globotinio) intelekto negalios diagnozę ir Pagalbos turėjimo 2 grupes. Socialinis palaikymas buvo pasiskirstęs pagal normalųjį skirstinį (p<0,001). Didžiausias palaikymas –,,Emocinio ir informacinio palaikymo” subskalėje (m=30,8±9,1), žemiausi įverčiai – ,,Pozityvios socialinės sąveikos” subskalėje (m=3,0±4,4). Socialinis palaikymas statistiškai reikšmingai skyrėsi pagal lytis ir Pagalbos turėjimo 2 grupes. Nerimastingumas ir perdegimas turėjo stiprią reikšmingą koreliaciją (ρ=0,63, p<0,001), tėvų perdegimas ir socialinis palaikymas turėjo stiprią reikšmingą koreliaciją (ρ=-0,74, p<0,001). Nerimastingumas ir socialinis palaikymas turėjo stiprią reikšmingą koreliaciją (R= 0,81, p<0,001) ir stiprų reikšmingą prognozuojamąjį ryšį perdegimui (Koreguotas R²=0,65, p<0,001). Išvados. Didžioji dalis tiriamųjų nepatyrė perdegimo. Tiriamųjų, kurie turėjo kas pasirūpintų jų vaikais (globotiniais), jeigu jie to padaryti nebegalėtų, perdegimas buvo mažesnis už tų, kurie tokios pagalbos neturi. Didžioji dalis tiriamųjų patyrė minimalų ir vidutinį nerimastingumą. Tiriamųjų, kurių vaikai (globotiniai) turėjo lengvą negalią, nerimastingumas buvo mažesnis už tų, kurių vaikai (globotiniai) turėjo sunkią negalią. Turinčių, kas pasirūpintų jų vaikais (globotiniais) nerimastingumas buvo mažesnis už tų, kurie tokios pagalbos neturi. Didžiausias socialinis palaikymas –,,Emocinio ir informacinio palaikymo“ subskalėje, mažiausias – ,,Pozityvios socialinės sąveikos“ subskalėje. Vyrų socialinis palaikymas buvo didesnis už moterų. Turinčių, kas pasirūpintų jų vaikais (globotiniais), jeigu jie to padaryti nebegalėtų, palaikymas didesnis už tų, kurie tokios pagalbos neturi. Nerimastingumas ir socialinis palaikymas prognozuoja tėvų perdegimą, socialinio palaikymo svarba perdegimui yra stipresnė.

Pelegrimaitė, A. (2022). Pedagogų, ugdančių vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, patirtys COVID-19 pandemijos laikotarpiu (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: dėst. dokt. Jevgenij Razgulin. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas - 50 p. Tyrimo problema. Pastaraisiais metais autizmo spektro sutrikimas sparčiai plinta pasaulyje. Patvirtintų ligos atvejų užfiksuojama vis daugiau ir Lietuvoje. Švietimo sistema COVID-19 pandemijos laikotarpiu susidūrė su dideliais iššūkiais spręsdama nenutrūkstamą ugdymo proceso pritaikomumą vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Ugdymo procesui persikėlus į nuotolinį ugdymą, teko keisti mokymo programas ir visą iki tol vykusį ugdymo procesą. Todėl labai svarbu tyrinėti tai, ką patyrė ir išgyveno pedagogai, ugdę vaikus su ASS, COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Tyrimo tikslas – Apžvelgti pedagogų, ugdančių vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, patirtis COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Tyrimo dalyviai. Pradinių klasių pedagogai, ugdę vaiką, turintį autizmo spektro sutrikimą, COVID-19 pandemijos laikotarpiu (n=8). Tyrimo metodai. Šiam tyrimui pasirinktas kokybinis tyrimo modelis. Duomenys buvo renkami naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą. Duomenų analizė atlikta pasitelkus indukcinę teminę analizę pagal V. Braun ir V. Clarke (2006). Tyrimas atliktas 2021 m. lapkričio – 2022 m. sausio mėnesiais nuotoliniu būdu ,,Messenger“ platformoje, naudojantis funkcija ,,Video call“. Tyrimui buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro išduotas leidimas. Tyrimo rezultatai. Atlikus indukcinę teminę analizę išryškėjo 4 pagrindinės temos: 1) Pedagogų profesinės kompetencijos, 2) Ugdymo proceso pritaikymas dirbant nuotoliniu būdu, 3) Bendradarbiavimas, 4) Fiziniai, socialiniai, emociniai išgyvenimai. Išvados. Pagrindinės tyrimo temos išryškino šias ypatybes: Pedagogai, ugdantys vaikus su ASS, nebuvo pasiruošę darbui nuotolyje. Jiems trūko žinių ir informacijos, todėl profesines kompetencijas teko skubiai gilinti seminaruose ar mokymuose, gautomis žiniomis dalinantis su kolegomis; ugdymo procesas nebuvo pritaikytas darbui nuotoliniu būdu. Padidėjo pedagogų, ugdančių vaikus su ASS, darbo krūvis, keitėsi mokymo bei vertinimo įrankiai ir metodai; mokymo procesas be tėvų, mokytojų padėjėjų ir kitų sričių specialistų pagalbos, nebūtų sėkmingai įgyvendintas; ugdymo procesas nuotoliniu būdu pedagogams, ugdantiems vaikus su ASS, sukėlė neigiamas emocijas, vienišumo, nusivylimo jausmą, pablogėjo sveikata, todėl tokios patirties kartoti nenorėtų; atlikus mokslinių tyrimų palyginimą, nustatyta, jog panašius išgyvenimus patyrė ir kiti pedagogai, ugdantys vaikus su specialiaisiais poreikiais.

Author: Shir Tiger Title: Social, economical and lifestyle behaviors linked with depressive symptoms appearance in international medical students. Aim: to evaluate the association between social, economical and lifestyle behaviors with depressive symptoms appearance in international medical students. Objectives: 1) Assess depressive symptoms in international medical students. 2) Assessing for social and economical indicators such as age, gender, subject of studying, faculty, and lifestyle behaviors such as smoking, drinking, BMI and language skills. 3) Evaluate the association between depressive symptoms appearance with these factors in international medical students. Methodology: the participants in this study were 101 students. The purpose of the study was to evaluate the appearance of depressiveness and to assess correlation to social, economical and lifestyle behaviors in international medical students. Only students that indicated that they are international students were enrolled. In the study we used Beck’s Depression Inventory to assess for depression and Multidimensional Scale of Perceived Social Support to assess for social support. Results: gender and smoking have the highest association with depressive symptoms appearance among international medical students in Lithuanian University for Health and Science. Language skills after arriving to Lithuania and financial support had the highest association with social support among international medical students in Lithuanian University for Health and Science. All other factors such as age, faculty, subject of studying and life style, that were examined had no association between depression and depressive symptoms and social support. Conclusion: there was an increased risk for depression in those who smoke and female gender, and an decreased social support in those with no financial support and in increased social support in those with better English knowledge after coming to Lithuania. Practical recommendations: we would like to recommend the university to implant a program for mental health services that is both accessible and affordable. Elaboration of the existing mentoring program, in a way that will include higher years at the university as well, is recommended as well.

Aim of the study: The aim of the study is to investigate the nature of stress and its link to lifestyle choices among international students at Lithuanian University of Health Sciences (LSMU).

Objectives: To assess stress levels among international students. To asses the indicators of lifestyle among international students: smoking, diet, exercise, caffeine intake, sleep habits, drug use and over the counter medications. To evaluate the association between stress and life style. Subjects and Methodology: Study subjects were international university students at LSMU university. Research was carried out using the Perceived Stress Scale and FANTASTIC lifestyle questionnaire which were administered randomally at the university library ensuring confidentiality and anonymity of the participants.

Results: The results of the research showed there was a moderate and significant correlation between stress levels and lifestyle choices among international students. There is a difference in stress and lifestyle between genders but it is not statistically different. Younger students tend to suffer higher stress levels. Good sleep hygiene and exercise was correlated with lower levels of stress. A Substantial amount of students don’t smoke or consume alcohol, but those who do smoke are heavy smokers. Majority of students don’t use drugs or consume over the counter drugs. Also negative mood was associated with higher levels of stress. Conclusion: Students who had lower levels of stress slept better and exercised more. Students who had higher levels of stress had worse mood and tend to smoke more. Prevalence of stress and lifestyle does not significantly differ among the different genders but higher levels of stress are found among younger students and females.

Recommendations: These findings should be considered in instigating preventive programs to promote health awareness among international students and activities to provide support to aid students cope with levels of stress throughout their academic years.