Razgulin, Jevgenij

Įvadas. Ikimokyklinis ugdymas vis labiau susiduria su pedagogų trūkumo ir kaitos iššūkiais. Remiantis NŠA Pedagogų poreikio prognoze (Jakštas ir Venckutė- Jakštė, 2025), 2026-2031 m. pedagoginį darbą turėtų palikti apie 4700 ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Situaciją komplikuoja daugiau nei trečdalio jaunų specialistų pasitraukimas iš profesijos ir artėjantis didelės pedagogų dalies pensinis amžius. Todėl tyrime siekiama atsigręžti ne į išorinius darbo aplinkos veiksnius, bet į peda- gogų asmeninius profesinius resursus, ypač socialines-emocines kompetencijas, galinčias būti svarbias pasitenkinimui profesija, darbo aplinka ir išlikimui švietimo sistemoje. Metodai. Tyrime dalyvavo 89 ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Tyrimas vykdy- tas dešimtyje ikimokyklinį ugdymą vykdančių įstaigų, esančių skirtinguose Lietuvos regijonuose. Mokytojų pasitenkinimas profesija ir darbo aplinka vertintas OECD pa- rengtomis skalėmis „Pasitenkinimas mokytojo profesija“ ir „Pasitenkinimas esama darbo aplinka“ (Viac & Fraser, 2020). Mokytojų socialinės-emocinės kompetenci- jos matuotos Daugiamačiu mokytojų socialinių-emocinių kompetencijų vertinimo instrumentu (Lee ir kt., 2025). Rezultatai. Ikimokyklinių įstaigų mokytojai geriausiai vertina socialinio sąmo- ningumo lygybei ir įtraukčiai gebėjimą (M = 5,56, SD = 0,52). Prasčiausiai - emocijų valdymo gebėjimus (M = 4,66, SD = 0,63). Sudarytas pasitenkinimo esama darbo aplinka daugiaveiksnis tiesinės regresijos modelis atskleidė, kad pasitenkinimas pro- fesija buvo reikšmingiausias veiksnys pasitenkinimui esama darbo aplinka (B = 0,49, p <0,001). Santykių kūrimo gebėjimai taip pat buvo svarbus veiksnys pasitenkinimui darbo aplinka (B = 0,29, p = 0,011). Kiti veiksniai, tokie kaip pasitenkinimas darbu, atsakingų sprendimų priėmimo gebėjimas, socialinis sąmoningumas mokinių gero- vei nebuvo reikšmingi numatant mokytojų pasitenkinimą esama darbo aplinka. Išvados. Rezultatai rodo, kad pedagogų pasitenkinimui darbo aplinka svarbiausi yra pasitenkinimas profesija ir santykių kompetencijos, o kiti kompetencijų aspektai gali veikti netiesiogiai. Norint spręsti ikimokyklinio ugdymo pedagogų trūkumo prob- lemą, svarbu investuoti į pedagogų asmeninius gebejimų vystymą.

Tyrimai atskleidžia, kad dėl poreikio prisitaikyti prie naujos aplinkos ir su tuo susijusių sunkumų, bei nepakankamos socialinės paramos, tarptautiniai studentai jaučia daugiau nerimo ir depresijos simptomų, bei išreiškia daugiau psichosomatinio pobūdžio nusiskundimų. Šie iššūkiai gali vaidinti svarbų vaidmenį studentų psichologinei gerovei ir sveikatai. Siekiant geriau suprasti šių studentų patirtį, reikia išsamesnių prisitaikymo prie naujos socialinės-kultūrinės aplinkos ir su juo susijusių veiksnių tyrimų.

Šio tyrimo tikslas – nustatyti socialinį-kultūrinį prisitaikymą ir psichologinius-socialinius veiksnius bei jų reikšmę prognozuojant tarptautinių programų studentų subjektyvią sveikatą ir psichologinę gerovę.

Uždaviniai:

1. Nustatyti studentų prisitaikymo prie naujos socialinės-kultūrinės aplinkos sėkmingumą, jo kaitą I–II studijų kursuose ir išanalizuoti jo sąsajas su studentų demografiniais veiksniais.

2. Išanalizuoti studentų jaučiamą socialinę paramą, jos sąsajas su studentų demografiniais veiksniais ir kaitą I–II studijų kursuose.

3. Įvertinti studentų emocinę savijautą ir jos kaitą I–II studijų kursuose, išanalizuoti jos sąsajas su demografiniais veiksniais.

4. Nustatyti studentų subjektyvios sveikatos vertinimą, jo kaitą I–II studijų kursuose ir jį prognozuojančius veiksnius.

5. Įvertinti studentų psichologinę gerovę, jos kaitą I–II studijų kursuose ir ją prognozuojančius veiksnius.

Išvados:

1. Studentų socialinis-kultūrinis prisitaikymas I–II studijų metais buvo gana aukštas, per nagrinėjamą laikotarpį nepakito (prisitaikymo sunkumų vidurkis apie 2 balus 1–5 balų sistemoje) ir nebuvo susijęs su demografiniais veiksniais. Po metų stebėti nedideli pozityvūs prisitaikymo pokyčiai daugelyje aspektų, tačiau liko beveik nepakitęs sunkumas suprasti vietinę kalbą.

2. Studentų suvokiama socialinė parama iš šeimos, draugų ir kitų svarbių asmenų I–II studijų metais buvo aukšta bei siekė apie 6 balus 1–7 balų sistemoje. Pirmaisiais metais socialinė parama labiausiai buvo jaučiama iš šeimos, o antraisiais metais ji beveik susilygino su parama iš draugų ir svarbių asmenų. Jaučiama socialinė parama nebuvo susijusi su demografiniais veiksniais.

3. Didelė dalis I kurso studentų nurodė patiriantys emocinės savijautos sunkumų – 48 proc. pasižymėjo žema psichologine gerove, 39 proc. buvo būdingas padidėjęs nerimastingumas, 45 proc. pasižymėjo padidėjusiu depresyvumu. II kurse šie sunkumai šiek tiek sumažėjo. Merginoms šie sunkumai buvo būdingesni nei vaikinams, kiti demografiniai veiksniai buvo nesusiję.

4. Subjektyviai savo sveikatą studentai vertino gana gerai. Tarp psichosomatinio pobūdžio nusiskundimų labiausiai išreikšti buvo nervinė įtampa ir susirūpinimas, taip pat studentai sunkiai užmigdavo bei jautė liūdesį ir prislėgtumą. II kurse, lyginant su I kursu, sumažėjo nervinė įtampa, susirūpinimas, galvos svaigimas ir silpnumas. Merginos turėjo tendenciją nurodyti daugiau psichosomatinio pobūdžio nusiskundimų nei vaikinai, kiti demografiniai veiksniai buvo nesusiję. 4. Studentų subjektyvų sveikatos vertinimą prognozavo psichosomatinio pobūdžio nusiskundimai (rizikos veiksnys) ir intensyvus fizinis aktyvumas (apsauginis veiksnys).

5. Psichosomatinio pobūdžio nusiskundimai buvo neigiamas veiksnys, numatantis prastesnę studentų psichologinę gerovę. Nustatyta tendencija, kad intensyvus fizinis aktyvumas buvo svarbus pozityvus veiksnys, prognozuojantis geresnę studentų psichologinę gerovę.

The prevalence of anxiety is high among international medical sciences students and it increased even more during the COVID-19 pandemic due to different restrictions and social isolation. Successful sociocultural adjustment and social support could be important factors in overcoming those challenges, however, there is a lack of studies which would investigate the role of those factors among inter- national medical students. This study aimed to assess the role of sociocultural adjustment and social support as predictors for international medical students' anxiety during COVID-19.

The study aims to assess the role of social support, sociocultural adjustment, and other social anddemographic factors in international students’ mental health. In total, 193 international first-yearstudents studying Health and Technology Sciences in Lithuania filled out a self-report questionnaire.The study revealed that overall 59% of international students had symptoms of depression and36%—of anxiety. Students’ well-being was sufficient in 56% of the cases. The regression analyseswere conducted to test the role of sociocultural adjustment, social support, English reading skills,and the study field for mental health and well-being. The multivariate regression model revealedthat sociocultural adjustment is a stronger predictor compared to social support for depressiveness(βs = 0.42), anxiety (βs = 0.30), psychosomatic symptoms (βs = − 0.24), and subjective health (βs = 0.16),though social support was a stronger independent predictor for well-being (βs = 0.37). Moreover,sociocultural adjustment and social support were stronger predictors than gender, while Englishreading skills and study field were non-significant indicators.

Introduction. A special focus must be placed on the holistic effects that physical activity may offer for international student's mental health, well-being and sociocultural adjustment. Therefore, the aim of this study was to assess physical activity and its associations sociocultural adjustment, well-being and mental health indicators of international students during COVID-19 pandemic. Methods. In total, 175 se cond-year international students from Kaunas city had participated in this study. The study was conducted from October 2020 to June 2021. Spearman's correlation coefficient was used to measure associations between the variables. 2 questions were used to measure physical activity. [...].

Introduction Studying in a new country is a great opportunity, however, it might also be a very challenging experience. Studies reveal that the difficulties the international students are dealing with are different and oftentimes more pronounced than those of local students1. A lot of problems may occur during the first year of their stay in the host country due to difficult sociocultural adjustment, and those obstacles could lead to the worsening of the mental health and wellbeing of the international students. A study by Han et al. shows that international students are classified as a group at risk due to adjustment difficulties, and they are more likely to have various psychological problems2. All this suggests that sociocultural adjustment seems to be linked with the mental health and well-being of international students. Aim To measure the associations between sociocultural adjustment and international students'mental health and well-being. Methods In total, 193 first-year international students studying in Kaunas, Lithuania filled out a self report questionnaire. The study was carried out from February to March 2020. The permission was obtained from the Kaunas Regional Ethics Committee for Biomedical Research (No. BE-2-8, 08-01-2020). Spearman rank correlation coefficient was used in this study. To measure the sociocultural adjustment the Sociocultural Adaptation Scale (SCAS)was used3. The Center for Epidemiologic Studies Depression Scale-Revised (CESD-R10)4scale was used for measuring the level of depressiveness. To measure the risk of general anxiety disorder, the GAD-7 scale5 was used. For the measurement of current wellbeing, the WHO (Five) Well-Being Index (1998 version)6 scale was used. The Self-rated Health Question7 was used to measure the students' health status. To measure subjective health complaints, the HBSC Symptom Checklist (HBSC-SCL) was used. Results Overall, 58.6% of the students reported symptoms consistent with depression and 36% of them had significant symptoms of anxiety. In total, 56% of students' well-being could be deemed sufficient. Based on correlations, international students who had better [...].

The aim of this study was to assess physical activity and its role in international students’ sociocultural adjustment, well-being, and mental health indicators during the COVID-19 pandemic. In total, 175 second-year international students participated in this study. They filled in the self-reported questionnaire. The study revealed that 47% of international students were moderately active and 64% of those students were vigorously active. In total, 62% of the sample reported having symptoms of depression and 37% had symptoms of anxiety on a moderate or severe level. More than half of international students expressed adequate well-being. This study also revealed, that more vigorously and moderately physically active students had a better sociocultural adjustment. Moreover, vigorously active students had better wellbeing and subjective health. They also had fewer symptoms of depression and fewer psychosomatic symptoms. However, no associations were reported between physical activity and anxiety among international students. Overall, as physical activity plays an important role in international students' sociocultural adjustment and their mental health different moderate and vigorous activities should be facilitated among the students to promote their well-being.

Kiekvienais metais į Lietuvą atvyksta vis daugiau studentų, studijuojančių tarptautinėse studijų programose. SĖkmingas jų prisitaikymas prie naujos kultūrinės aplinkos ir gera psichikos sveikata yra ypač svarbūs jų savijautai ir studijoms. Nepaisant vis didėjančio aktualumo, tyrimų, nagrinėjančių tarptautinių studentų prisitaikymą Lietuvoje ir jų savijautai, beveik neatliekama. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti socialinio-kultūrinio prisitaikymo sąsajas su tarptautinių studijų programų studentų depresijos ir nerimo lygiu. Tyrime apklausti pirmo kurso tarptautinių studijų programų studentai iš keturių skirtingų Kauno universitetų. Apkalusoje dalyvavo 193 studentai atvykę iš 33 šalių. Studentų amžius buvo 18-38 metai, o jų amžiaus vidurkis – 21.24 metai. 60,6 proc. tiriamųjų buvo vyrai, 39,4 proc. – moterys. Tyrimui atlikti naudota anketa, kurią sudarė Sociokultūrinės adaptacijos skalė (SCAS, Ward ir Kenedy, 1999), Generalizuoto nerimo sutrikimo sklaė (Spitzer, Kroenke, Williams ir kt., 2006, GAD-7), Epidemiologinių depresijos tyrimų centro depresijos skalė, trumpoji versija (CES-D Scale, Radloff, 1977). Tyrimo duomenų analizei naudota aprašomoji statistika, chi kvadrato kriterijus ir Spirmeno koreliacijos koeficientas.Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad 27,2 proc. tarptautinių studijų programų studentų turėjo depresijos, o 36,6 proc. – nerimo simptomų. Pažymėtina, kad moterys pasižymėjo didesniu nerimo lygiu nei vyrai. Atlikus koreliacinę analizę nustatyta, kad kuo geriau tarptautinių programų studentai prisitaikė prie Lietuvos socialinės-kultūrinės aplinkos, tuo mažesniu nerimo ir depresiškumo lygiu jie pasižymėjo. Taigi atliktas tyrimas atskleidė, kad tarptautinių programų pirmo kurso studentai turi gana aukštą depresiškumo ir nerimo lygį. [...].

Introduction. Every year the numbers of the international students are increasing globally. It's became a phenomena driven by globalization and better accessibility of the Higher education for the international students. New challenges appears during this transition to a new country. The migration is one of the risk factors for the students' mental and physical health and well-being. By dealing with the new challenges international students are undergoing through the process of social and psychological adjustment. This review can help to understand this process and the challenges students are facing and how it affects their health and well-being. The aim. The aim of this review is to select and analyze publications that discuss the process of international students' psychological and social adjustment to the new culture and the factors which may impact these processes. Material and methods. A systematic literature review was conducted to identify articles published in English-language journals examining the social and psychological adjustment of the International students. [...].

Užsienio studentų migracija yra vienas iš rizikos faktorių, susijusių su prastesne studentų psichikos sveikata, nes naujoje šalyje šie studentai susiduria su mažai pažįstama kultūra, prie kurios jie turi prisitaikyti (Atri and Sharma, 2006). Be to, būnant toli nuo namų, silpnėja susiklostę socialiniai ryšiai, dėl to mažėja socialinis palaikymas. Daugėjant užsienio studentų universitetuose, jų psichikos sveikatos rodiklių ir rizikos faktorių tyrimai tampa vis aktualesni, o rezultatai gali būti panaudojami siekiant palengvinti užsienio studentų adaptacijų naujoje aplinkoje ir padedant jiems išlaikyti geresnę psichikos sveikatą. Tyrimo tikslas yra atrinkti ir išanalizuoti publikacijas, kuriose aptariamos užsienio studentų prisitaikymo prie naujos kultūros veiksnių sąsajos su studentų psichikos sveikatos rodikliais (streso lygis, nerimo ir depresiškumo simptomų pasireiškimas ir kt.) bei apibendrinti gautus rezultatus ir aptarti veiksnius, galinčius paveikti šiuos ryšius. [...].