Najūtė, Greta

Darbo autorius: Lukas Podskočimas Darbo pavadinimas. Alzheimerio ligos kraujo biožymenų pokyčių sąsajos su klinikiniu ligos išreikštumu ir pakitimais galvos smegenų vaizdiniuose tyrimuose. Darbo tikslas: Įvertinti Alzheimerio ligos kraujo biožymenų pokyčių sąsajas su klinikiniu ligos išreikštumu ir radiologiniais pakitimais. Tyrimo uždaviniai. 1) Išanalizuoti pagrindinius Alzheimerio ligos biožymenis ir jų pakitimus kraujo serume. 2) Įvertinti Alzheimerio ligos biožymenų sąsajas su kognityvinių funkcijų blogėjimu. 3) Įvertinti Alzheimerio ligos biožymenų sąsajas su pakitimais galvos smegenų MRT ir PET tyrimuose. Metodika. Sisteminė literatūros apžvalga buvo vykdoma remiantis PRISMA gairėmis. Jos metu analizei buvo atrinkti 20 mokslinių straipsnių ne senesnių negu 5 metai. Šiuose tyimuose buvo vertinami Azheimerio ligos kraujo biožymenys ir jų sąsajos su kognityvinių funkcijų blogėjimu bei neuradiologiniais pakitimais smegenų pozitronų emisijos tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose. Rezultatai. Nagrinėti tyrimai atskleidė, jog Azheimerio ligos kraujo biožymenys reikšmingai kinta ligos eigoje ir atspindi skirtingus patogenezės biologinius procesus. Anksčiausius koncentracijos pokyčius demonstravo Aβ 42/40 santykis ir GFAP kraujo žymenys, kurie yra glaudžiai susiję su amiloido patologija. Tyrimais nustatyta, kad didžiausią diagnostinę ir prognostinę vertę turėjo fosforilinti tau baltymų biožymenys, ypač pTau217. Jie turėjo stiprias sąsajas su tau patologija ir kognityvinių funkcijų blogėjimu. Rąstos sąsajos tarp neurofilamentų lengvosios grandinės koncentracijos pokyčių kraujo plazmoje ir smegenų atrofijos radiologiniuose tyrimuose. Rezultatai parodė kraujo biožymenų koreliaciją su amiloido ir tau PET bei MRT tyrimų nustatytais pokyčiais. Išvados. Kraujo plazmos biožymenys turi didelį potencialą tapti rekšmingais Alzheimerio ligos diagnostikos ir progresavimo vertinimo rodikliais. Jie atvaizduoja ligos eigoje vykstančius biologinius pokyčius ir gali būti panaudoti ankstyvai ligos diagnostikai ir eigos monitoravimui. Biožymenų panaudojimas deriniuose su kitais žymenimis ir klinikiniais duomenimis pasižymi geriausiu diagnostiniu tikslumu.

Master thesis by: Tomer Hacham Title: Cognitive Profile in Survivors of Autoimmune Encephalitis

Introduction: Autoimmune encephalitis (AE) is a non-infectious inflammatory disease caused by the presence of autoantibodies directed against neuronal surface or intracellular antigens in the brain tissue. Autoimmune encephalitis is increasingly recognized as a cause of wide range of both neurological and psychiatric clinical symptoms. A wide spectrum of psychiatric manifestations has been described which may precede, follow or occur independently of neurologic features. While early therapy improves survival rates, long term cognitive impairment remains a significant concern among AE survivors, their family and caregivers, especially in the psychiatric field. Although some cognitive improvement occurs over time, some subjective complaints from survivors, such as fatigue, memory problems, language and mental slowing often persist. This literature review examines the cognitive profile of AE survivors, focusing on the most common cognitive domains such as memory, executive function, attention, language, processing speed, memory dysfunction, psychiatric manifestations, spectrum and incidence of seizures and their paroxysmal conditions.

Aim: Review the cognitive profile of patients who experienced and survived autoimmune encephalitis by identifying specific cognitive domains affected, explore the extent of cognitive recover over time, and insight into the long-term neurocognitive outcomes.

Objectives of the study:

1. To evaluate the cognitive profile in patients after autoimmune encephalitis

2. To evaluate the most common psychiatric symptoms after autoimmune encephalitis

3. To evaluate the spectrum and incidence of seizures and other paroxysmal conditions after autoimmune encephalitis

Methodology: Literature review with collection of various articles and publications in the last 10 years, in English, using PubMed as the main research engine using the PRISMA statement. This thesis presents and summarizes the data from 31 of the articles that were chosen.

Conclusions: Autoimmune Encephalitis, a heterogeneous immune-mediated disorder, represents a complex and evolving clinical entity with marked cognitive, psychiatric, and neurological consequences that often extend beyond the acute phase of the disease. Working memory, attention, and executive function are commonly affected, with lasting deficits in a subset of survivors. Psychiatric manifestations, including mood disturbances, psychosis, hallucinations, anxiety, depression, obsessive-compulsive behaviors, and sleep abnormalities, emerge as critical features of AE, frequently predating the onset of neurological symptoms. Seizures and paroxysmal events vary by antibody subtype, with a risk of chronic epilepsy. Early diagnosis and treatment are critical for improving long-term outcomes, while continued research and multidisciplinary care remain essential for advancing patient recovery and quality of life.

Autorius: Aldona Korzeniecka Pavadinimas: Nemedikamentinės pažinimo funkcijų palaikymo priemonės sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis Tyrimo tikslas: Apžvelgti mokslinėje literatūroje pateikiamą informaciją apie nemedikamentinių gydymo metodų veiksmingumą palaikant kognityvines funkcijas sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis. Uždaviniai: 1. Įvardinti, kurie nemedikamentiniai pažintines funkcijas gerinantys metodai gali būti taikomi sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis. 2. Įvertinti kompiuterizuotų intervencijų reikšmę palaikant kognityvines funkcijas pacientams, kuriems diagnozuotos neurodegeneracinės ligos. 3. Nustatyti nekompiuterizuotų intervencijų poveikį palaikant kognityvines funkcijas sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis. 4. Nustatyti mišrių intervencijų reikšmę palaikant kognityvines funkcijas sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis. Metodai: Literatūros apžvalga atlikta naudojantis PRISMA rekomendacijomis. Mokslinių publikacijų paieškai naudota internetinė duomenų bazė: Medline (Pubmed). Naudoti filtrai: English, human, 20192023 metai. Paieška duomenų bazėse atlikta iki 2024.01.31. Išanalizavus literatūrą, straipsniai atrinkti remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais. Tyrimo rezultatai: Atlikus pirminę paiešką internetinėje duomenų bazėje Medline (PubMED) buvo rastos 4256 publikacijos, iš kurių 31 buvo įtrauktos kaip tinkamos sisteminės literatūros analizei. Nagrinėtas kompiuterizuotų ir nekompiuterizuotų kognityvinės stimuliacijos ir kognityvinės treniruotės bei mišrių intervencijų poveikis pažintinėms funkcijoms. Išvados: 1. Kompiuterizuotos ir nekompiuterizuotos kognityvinės treniruotės, kognityvinės stimuliacijos bei mišrios intervencijos gali būti taikomos pažintinių funkcijų palaikymui sergantiesiems lengva-vidutine demencija bei lengvu kognityviniu sutrikimu. 2. Nustatytas galimas teigiamas kompiuterizuotos kognityvinės treniruotės poveikis pažintinėms funkcijoms (bendrai), kalbai, ilgalaikei atminčiai, dėmesiui ir vykdomosioms funkcijoms. Rezultatai dėl ilgalaikio poveikio yra nevienareikšmiai. 3. Kognityvinė stimuliacija gali daryti teigiamą poveikį tiek bendroms pažintinėms funkcijoms, tiek atskiriems jų domenams – atminčiai, kalbai, informacijos apdorojimui demencija sergantiems pacientams. Pacientams, kuriems nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas, kognityvinė treniruotė gali teigiamai veikti dėmesį, kalbą, atmintį ir orientaciją. 4. Taikant mišrias intervencijas, demencija ir lengvu kognityviniu sutrikimu sergantiems pacientams, galima būtų gerinti orientaciją, kalbos sklandumą ir dėmesį, tačiau teigiamas poveikis ne visada ilgalaikis.

Autorius. Arminas Zizas Darbo pavadinimas. Pamaininį darbą dirbančių medicinos darbuotojų kognityvinių funkcijų vertinimas dviejų užduočių metodu ir sąsajos su subjektyviais miego-būdravimo ritmo ypatumais. Tikslas. Įvertinti asmenų, dirbančių pamaininį darbą, kognityvinių parametrų svyravimus, tiriant dviejų užduočių metodu, ir jų sąsajas su subjektyviu miego-būdravimo ritmo vertinimu. Uždaviniai. 1. Įvertinti kognityvinių parametrų pokyčius, tiriant dviejų užduočių metodu, medicinos darbuotojams prieš naktinę pamainą ir po jos. 2. Įvertinti subjektyvius miego-būdravimo ypatumus tarp medicinos darbuotojų ir juos palyginti su emocinės sveikatos ypatumais. 3. Įvertinti Dviejų užduočių metodo pokyčių sąsajas su subjektyviais miego-būdravimo ritmo, gyvensenos bei emocinės būklės ypatumais. Metodika. Atliktas perspektyvinis tyrimas, kuriame dalyvavo 30 gydytojų ir gydytojų rezidentų iš Neurologijos ir Skubiosios medicinos klinikų. Dviejų užduočių metodu vertintos tiriamųjų kognityvinės funkcijos, anketine apklausa vertinti gyvensenos ypatumai, miego-būdravimo būklė vertinta Nemigos sunkumo indeksu (NSI) ir Epworth mieguistumo skale, psichologinė sveikata – HAD nerimo ir depresijos skale. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel 2016 ir IBM SPSS Statistics 27 programas. Rezultatai. Tiriamųjų MOCA, STROOP testo bei dviejų užduočių testo įverčiai, prieš ir po naktinės pamainos, pagal amžiaus grupes ir darbo pobūdį statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Sustojimų ir pašalinių žodžių, tiriant dviejų užduočių metodu, po naktinės pamainos buvo reikšmingai daugiau (prieš naktinę 0,20 +/-0,551, po naktinės 1,07 +/-0,740, p=0,001). Miego-būdravimo, psichologinės būklės ypatumai pagal amžiaus grupę (p = 0,608) ir darbo pobūdį (p = 0,086) statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tarp miego-būdravimo ypatumų ir psichologinės būklės, nustatyta statistiškai reikšminga teigiama vidutinio stiprumo koreliacija tarp NSI ir HAD nerimo (r = 0,483, p = 0,007) ir depresijos (r = 0,384, p = 0,010) skalės balų. Tarp Dviejų užduočių testo rodiklių skirtumo ir subjektyvių miego-būdravimo, psichologinės sveikatos, gyvensenos ypatumų reikšmingų sąsajų nenustatyta. Išvados. 1. Medicinos darbuotojų kognityvinių funkcijų parametrai, tiriant Dviejų užduočių metodu prieš naktinę pamainą ir po jos, pagal amžiaus grupes ir darbo pobūdį nesiskyrė. Statistiškai reikšmingai skyrėsi Dviejų užduočių testo metu stebėtų sustojimų, pašalinių žodžių vidurkiai prieš naktinę pamainą ir po jos. 2. Miego-būdravimo skirtumai pagal amžiaus grupes ir darbo pobūdį nesiskyrė. Nemigos sunkumo indeksas tiesiogiai koreliavo su HAD nerimo ir depresijos skalės įverčiais. 3. Reikšmingų pamaininį darbą dirbančių medicinos darbuotojų Dviejų užduočių testo pokyčių sąsajų su subjektyviais miego-būdravimo ritmo, gyvensenos bei emocinės būklės ypatumais nenustatyta.

Autorius: Milda Šeduikienė Darbo vadovė: dr. Greta Pšemeneckienė Pavadinimas: Šokio terapijos galimybės gydant neurologines ligas: sisteminė literatūros apžvalga Tyrimo tikslas: Atrinkti ir išanalizuoti publikacijas apie šokio terapijos taikymo galimybes, gydant neurologines ligas. Uždaviniai: Išsiaiškinti įvairių šokių ir specialių šokio programų intervencijos taikymo, gydant skirtingas nervų sistemos ligas, galimybes. Apžvelgti šokio estetinio suvokimo įtaką simptomų palengvinimui. Išsiaiškinti neurologinių ligų gydyme kartu su šokio intervencija naudojamų specialių smegenų aktyvinimo priemonių naudą. Išsiaiškinti, ar genetika turi įtakos šokio terapijos taikymo galimybėms. Metodai: Mokslinių publikacijų paieškai naudota internetinė duomenų bazė: Medline (Pubmed). Naudoti filtrai: straipsniai anglų kalba, ne senesni nei 10 metų. Paieška duomenų bazėse atlikta 2020 m. vasario 15 d. – 2021 m. vasario 15 d. laikotarpiu. Literatūros apžvalga atlikta naudojantis PRISMA-ScR rekomendacijomis. Tyrimo rezultatai: Apžvalgai atrinkta 20 straipsnių, kuriuose analizuojami įvairių nervų sistemos (NS) ligų gydymo taikant šokio intervenciją rezultatai. Jie suskirstyti į 5 grupes: 1) PL gydymo rezultatai išanalizuoti 7 straipsniuose, 2) įvairių NS ligų (be PL), įskaitant cerebrinį paralyžių, smegenų infarktą, išsėtinę sklerozę, kognityvinių funkcijų pablogėjimą, trauminį smegenų sužalojimą ir Hantingtono ligą, gydymo rezultatai išanalizuoti 6 straipsniuose, 3) šokio estetinio patyrimo poveikis pacientams išanalizuotas 3 straipsniuose, 4) specialių priemonių (anodinės transkranijinės tiesioginės srovės stimuliacijos metodo, smegenų dažnių sinchronizacijos, taktilinių pojūčių ir partnerystės šokio metu), poveikis smegenims išanalizuotas 3 straipsniuose, 5) nevienodi prigimtiniai šokio gebėjimai ir skirtingi poreikiai bei polinkis šokti išanalizuotas 1-me iš atrinktų straipsnių. Kiekviename straipsnyje pateikiami inovatyvūs gydymo metodai, galintys sušvelninti nervinių sutrikimų simptomus. Išvados: Tyrinėjant šokio terapijos neurologijoje galimybes sisteminės literatūros apžvalgos metodu ir laikantis visuminės prieigos principo, pavyko nemažu mastu atskleisti šokio potencialią galią. Atsižvelgiant į šokio terapijos apimtį ir specifiką, specializuotą šokio intervencijos panaudojimą neurologinių sutrikimų gydymui būtų tikslinga apibendrinti šokio terapijos neurologijoje (ŠTN) terminu. Gausėjantys NS ligų gydymo naudojant šokio terapiją tyrimai rodo augantį sveikatos sistemos poreikį šiomis galimybėmis naudotis efektyviau. ŠTN sėkmingai naudoja tango, sambą, pasodoblį, baletą ir specialias šokių programas. Kaip rodo vienas naujausių gydymo modelių, pacientų grožėjimasis šokio judesiais ir kitais estetikos momentais šokio intervencijos metu išauga ir tampa svarbiu gerėjančios sveikatos požymiu. Be to, poveikis tokių smegenų aktyvinimo priemonių, vykdomų kartu su šokio intervencija, kaip anodinės transkranijinės tiesioginės srovės stimuliacijos metodas, smegenų dažnių sinchronizacija, taktiliniai pojūčiai, partnerystė šokio metu, dar papildo neurologinių sutrikimų gydymą. Galiausiai genetinio polimorfizmo apspręsti individų skirtingi šokio gebėjimai, poreikis ir polinkis šokti atskleidžia neurobiologinių šokimo pagrindų sampratą ir gali prisidėti prie ŠTN galimybių sustiprinimo.