Najūtė, Greta

The Addenbrooke's Cognitive Examination-III (ACE-III) is a widely used dementia screening instrument, translated into more than 40 languages. However, its cutoff values vary considerably across adaptations-ranging from 62 to 89 for dementia and 71 to 89 for mild cognitive impairment (MCI). This variability reflects the limitation of the single-threshold approach, which overlooks demographic influences and highlights the need for individualized norms.

Įvadas. Demencija ir kitos neurodegeneracinės ligos yra viena pagrindinių ne- galios ir priklausomybės priežasčių vyresniame amžiuje bei reikšminga visuomenės sveikatos problema Europoje ir Lietuvoje. Projektas, įgyvendinamas kaip tarptauti- nės iniciatyvos Joint Actions Addressing Dementia and Health (JADE Health) dalis, siekia sistemiškai stiprinti ankstyvą diagnostiką, optimizuoti paciento kelią po dia- gnozės ir diegti inovatyvius, į asmenį orientuotus priežiūros modelius. Metodai. Pirmasis projektas orientuotas į ankstyvą neurokognityvinių sutrikimų atpažinimą pirminėje sveikatos priežiūroje. Bus vertinamas standartizuotų atrankos instrumentų (MoCA, GPCog) diagnostinis tikslumas rizikos grupėse bei rengiamos rekomendacijos šeimos gydytojams. Tai prisidės prie savalaikės diagnostikos gerini- mo ir efektyvesnio pacientų nukreipimo specializuotai pagalbai. Antrasis projektas skirtas demencijos sindromu sergančių asmenų ir jų globėjų integruotam priežiūros keliui po diagnozės nustatymo. Bus diegiamas struktūruo- tas stebėsenos modelis, organizuojami globėjų mokymai, vertinami gyvenimo ko- kybės, pasitenkinimo paslaugomis ir priežiūros naštos pokyčiai. Remiantis gautais duomenimis, bus parengtos įrodymais pagrįstos rekomendacijos paslaugų plėtrai Lietuvoje. Trečiasis projektas nagrinėja skaitmeninių technologijų taikymą ankstyvose demencijos stadijose. Bus vertinamas nuotolinės fiziologinių rodiklių stebėsenos (kraujospūdis, fizinis aktyvumas, miegas ir kt.) priimtimumas, klinikinė nauda ir po- veikis ligos valdymui bei globėjų naštai. Laukiami rezultatai. Projektų rezultatai turės mokslinę vertę diagnostinių stra- tegijų, integruotos priežiūros modelių ir skaitmeninės sveikatos srityse bei praktinę reikšmę kuriant tvarią, į asmenį orientuotą demencijos priežiūros sistemą Lietuvoje. Ateityje numatoma plėsti modelių taikymą nacionaliniu mastu ir integruoti juos į sveikatos politikos sprendimus.

Alzheimer's disease (AD) and type 2 diabetes mellitus (T2DM) share metabolic and inflammatory mechanisms, potentially mediated by the gut microbiota, yet the neurobiological impact of comorbid AD+T2DM microbiota from elderly donors remains unexplored. Fecal microbiota from healthy, AD, T2DM, and AD+T2DM postmenopausal female donors (aged 56-89 years) was transplanted into antibiotic-treated male mice. Behavioral testing, blood profiling, hippocampal neurotrophic gene expression, and 16S rRNA sequencing with taxonomic, functional, and metabolic analyses were performed. Human AD+T2DM microbiota displayed the greatest dysbiosis, characterized by enrichment of pro-inflammatory taxa, depletion of butyrate-producing genera, and loss of neuroprotective metabolic pathways. FMT induced robust engraftment, with AD+T2DM recipients diverging most from controls (PERMANOVA R2 = 0.209, p = 0.001) and healthy recipients (PERMANOVA R2 = 0.111, p = 0.002). Donor age contributed significantly to recipient microbiota variation (R2 = 0.028, p = 0.006), suggesting transmission of aging-associated microbial signatures. Hippocampal neurotrophic gene expression was most suppressed in AD+T2DM recipients (adjusted p value < 0.05) and negatively correlated with disease- and aging-associated taxa and microbial functions (|r| > 0.4, FDR p < 0.05). AD recipients showed reduced olfactory discrimination and increased daytime locomotor activity. Metabolic network analysis revealed depletion of flavonoid, isoflavonoid, and lignan biosynthesis pathways in disease recipients. These findings suggest that microbiota from elderly donors with comorbid AD+T2DM may induce gut-brain axis alterations, linking aging, metabolic dysfunction, and neurodegeneration through convergent taxonomic, functional, and neurotrophic changes. We underscore the potential role of age-associated gut microbial signatures in modulating neurobiological outcomes.

Įvadas. Levi (angl. Lewy) kūnelių demencija (LKD) – tai antra dažniausia neurodegeneracinės demencijos priežastis. LKD atveju pirmiau pasireiškia demencija, o laikui bėgant atsiranda ir motoriniai parkinsonizmo simptomai. Šiai ligai itin būdingi elgesio ir kognityvinių funkcijų bei miego sutrikimai, trikdantys paciento gyvenimo kokybę. Tyrimo metodai. Atlikta nesisteminė mokslinės literatūros apžvalga. Publikacijos rinktos PubMed (Medline), ScienceDirect (Elsevier) elektroninėse duomenų bazėse, naudojant raktažodžius ir jų junginius. Į literatūros apžvalgą įtrauktos publikacijos anglų kalba, paskelbtos 2014-2024 metų laikotarpiu. Apžvalgai atrinkta 12 straipsnių. Rezultatai. LKD metu pasireiškia tokie elgesį keičiantys simptomai, kaip užmaršumas, dėmesio, susikaupimo sutrikimai, regos haliucinacijos, ažitacija, depresija, nerimas, kliedesiai, miego sutrikimai. Sprendžiant dėl paciento gydymo taktikos, svarbu atsižvelgti į patiriamų simptomų derinį, paciento gyvenimo kokybę, slaugos poreikį, namų apsaugą. Nefarmakologinės gydymo priemonės apima muzikos terapiją, šviesos terapiją, fizinę terapiją, aromaterapiją. Farmakologiniam gydymui gali būti pasirenkami acetilcholinesterazių inhibitoriai, atipiniai neuroleptikai, antidepresantai, stimuliantai, melatoninas, klonazepamas – priklausomai nuo patiriamų simptomų. Išvados. LKD metu pasireiškia didelė įvairovė simptomų, paveikiančių paciento elgesį. Pasireiškiantiems simptomams turi būti pasirenkamas tinkamas nefarmakologinio ir farmakologinio gydymo derinys, gerinantis paciento gyvenimo kokybę.

Brain health is gaining growing attention in both the healthcare and broader society, prompting significant and wellfounded debate. Recognizing the central role of the brain in overall health, WHO has prioritized brain health, defining it as the ability to function across various domains throughout lifespan. Critical elements for maintaining optimal brain health include proactive assessment of genetic and modifiable risks, implementation of targeted risk reduction strategies, and cognitive enhancement through physical and mental training. These elements are essential for preventing cognitive decline and promoting neurological well-being, especially in high-risk populations, and underscore the need for integrated health care approaches that actively address these factors. With aging populations brain health becomes crucial not only from preventive perspective, but also from the perspective of health and social care providers. Recently, the European Commission in the framework of the Eu4Health programme supported the JADE Health Joint Action (Joint Action for DEmentia Health project) as a significant EU initiative dedicated to mitigating the burden and stigma associated with dementia and other neurological disorders. This project aims to achieve this through enhanced prevention, early detection, and holistic care strategies. During the presentation JADE work packages, focusing on care pathways of people with neurodegenerative diseases, timely recognition of neurocognitive disorders, person centered care and prevention will be discussed. We hope that JADE Health project will gain valuable insights into the global impact of dementia, encompassing its influence on society, the environment, families, and broader social spheres.

Introduction. Early detection of cognitive problems is becoming increasingly relevant for timely interventions and improvement of the quality of life of those affected. One of the most used cognitive assessment instruments is Addenbrooke’s cognitive examination test (ACE-III), which assesses five cognitive domains: attention, memory, verbal fluency, language, and visuospatial abilities. To expand the practical application of this test in Lithuanian clinical practice, it is important to evaluate its validity in recognizing mild cognitive impairment and dementia. Methods. The study involved healthy individuals as the control group (N = 309) and individuals with a diagnosis of mild cognitive impairment or dementia (N = 106). The age of the subjects ranged from 40 to 98 years. The study was conducted by meeting each person individually. The demographic data of the subject were collected, and the ACE-III and MMSE-2 tests were administered. Results. The optimal cut-off value of the ACE-III for dementia screening is 76 points, this cut-off value was characterized by 93.0% sensitivity and 95.8% specificity, and for mild cognitive impairment screening was 86 points, with 87.8% sensitivity and 81.2% specificity. Age (F(3.411) = 52.62, p < 0.001, η² = 0.278) and education (F(2.410) = 38.57, p < 0.001, η² = 0.158) were significantly associated with the results – younger and more educated people have had higher scores. It was noted that men scored slightly higher scores than women, and the differences between genders were statistically significant in all domains, except for verbal fluency domain (p = 0.249). The ACE-III score was characterized by a strong positive correlation with the MMSE-2 score (Pearson’s correlation r = 0.912, p < 0.001). Conclusions. ACE-III scores decrease with increasing cognitive impairment. Age, education, and gender are associated with ACE-III scores. The ACE-III is a valid and sensitive tool for screening for both mild cognitive impairment and dementia.

Savalaikė neurodegeneracinių sutrikimų diferencinė diagnostika išlieka klinikiniu iššūkiu. Kognityvinis profilis ir kiti klinikiniai simptomai dažnai yra nespecifiniai, persidengiantys, gali pasireikšti esant įvairioms patologijoms. Net ir pažangūs diagnostikos metodai (vaizdinimo ir smegenų skysčio biožymenys) kartais nėra pakankami, norint atskirti frontotemporalinę degeneraciją nuo Alzheimerio ligos. Genetinis konsultavimas ir ištyrimas įgyja vis didesnę reikšmę klinikinėje praktikoje, bet kol kas ribotas dėl kainos ir vėlyvų rezultatų. Pateikiamas klinikinis atvejis iliustruoja, kad tikslus klinikinių požymių ir simptomų apibūdinimas, anamnezės duomenų vertinimas, ligos eigos interpretavimas, kognityvinės ir neurologinės būklės stebėjimas, išlieka svarbia, gal net kertine neurodegeneracinių demencijų diagnostikos proceso dalimi.

Įvadas. Autoimuninis limbinis encefalitas yra antikūnų medijuojama centrinės nervų sistemos uždegiminė liga, kuriai būdingi trumpalaikės atminties sutrikimai, epilepsijos priepuoliai, psichikos sutrikimai – simptomai, kurie būdingi ir daugeliui kitų ligų. Nors limbinis encefalitas turi apibrėžtus diagnostinius kriterijus, ši liga vis dar yra diferencinės diagnostikos iššūkis. Klinikinis atvejis. 41 m. amžiaus moteriai po karščiavimo epizodo įvyko epilepsijos priepuolis, po kurio išsivystė sąmonės, elgesio ir atminties sutrikimai. Kraujo, šlapimo ir likvoro tyrimuose reikšmingų pokyčių nebuvo. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, COVID-19 infekcija ir lėtinės CNS infekcijos buvo ekskliuduotos. Atlikus galvos smegenų MRT, įtartas limbinis encefalitas ir paimta autoimuninių encefalitų antikūnų paletė. Dėl reguliaraus alkoholio vartojimo anamnezės nebuvo galima atmesti Wernicke encefalopatijos diagnozės, todėl paskirtas gydymas tiaminu ir antipsichotiniais preparatais. Po gydymo pacientės būklė pagerėjo, tačiau išliko atminties sutrikimas. Atlikus ištyrimą dėl išlikusio atminties sutrikimo, buvo nustatyti uncus patologijai būdingi neuropsichologiniai ir radiologiniai pokyčiai. Likvore uždegiminių pakitimų ir antineuroninių antikūnų nerasta. Kraujo serume nustatyti pacientės būklei nespecifiški anti-Yo ir antiRecoverin antikūnai, tačiau onkologinis procesas neaptiktas. Atmetus galimas kitas priežastis, diagnozuotas limbinis encefalitas ir paskirtas gydymas metilprednizolono kursu, po kurio kognityvinis deficitas regresavo. Išvados. Su kitomis būklėmis persidengiantys limbinio encefalito klinikiniai požymiai ir keleto galimų priežastinių veiksnių nustatymas lemia sudėtingą diferencinę diagnostiką. Svarbu išlaikyti budrumą vertinant gretutines patologijas ir gyvensenos veiksnius, nes šie faktoriai ne visada yra paciento būklės priežastis.

Introduction Hypoglossal nerve palsy (HNP) is common in neurological diseases when occurring with other cranial nerve palsies (1). Isolated unilateral HNP is less frequent and often linked to potential malignancy, poses a diagnostic challenge, with causes including intracranial neoplasms, vascular diseases, and vertebral trauma (2,3).

Abstract. Systemic lupus erythematosus (SLE) is an autoimmune disease which involves multiple organs. A severe complication of SLE is transverse myelitis (TM), affecting around 1-2% patients. The most frequent type of TM is longitudinal extensive myelitis (LETM) that includes three or more spinal cord segments on magnetic resonance imaging (MRI) [1]. The earlier an agressive treatment is introduced, the better the long-term prognosis of patients with TM is [2]. [...].