Jonaitienė, Eglė

Darbo tikslas: Atlikti mokslinės literatūros apžvalgą apie automatinio krūties ultragarso, naudojamo krūties vėžio diagnostikai, reikšmę, jo veikimo principus, naudą ir efektyvumą, bei palyginti jį su kitais diagnostiniais metodais. Uždaviniai: 1. Atlikti išsamią su darbo esme ir tikslais susijusios literatūros apžvalgą. 2. Atskleisti automatinio krūties ultragarso veikimo principą. 3.Išskirti apžvelgiamos metodikos pranašumus prieš kitus diagnostinius metodus. 4.Remiantis moksline literatūra, argumentuoti dėl metodikos parinkimo atrankiniams tyrimams dėl krūties vėžio. Metodai: Tyrimui atlikti buvo pasirinktas sisteminės literatūros analizės metodas. Straipsnių atrankai buvo sudarytas protokolas, kuris rėmėsi PRISMA reikalavimais, pagal kurį rinkti ir analizuoti straipsniai, ne senesni nei 5 metų senumo, publikuoti anglų kalba elektroninėse duomenų bazėse, susiję su automatinio krūties ultragarso reikšme krūties vėžio diagnostikoje. Taip pat buvo analizuoti atrinktų mokslinių rašto darbų minimi literatūros šaltiniai, tokiu būdu ieškant kriterijus atitinkamų straipsnių. Tyrimo rezultatai: Dalyje tyrimų ABUS lygintas su kitais diagnostiniais metodais ar naudotas kaip jas papildantis tyrimas. Visuose tyrimuose buvo tiiama atsitiktinė, tyrime sutinkančių dalyvauti pacientų imtis, o tai leidžia objektyviau vertinti ABUS, kaip diagnostinio metodo, ypatybes. Dalis tyrimų siekė išsiaiškinti, koks BI-RADS įvertinimas bus duotas kiekvienai situacijai, priklausomai nuo pasirinkto diagnostinio metodo tam tikrai pacientei. Buvo siekta išsiaiškinti, kurio tyrimo įvertinimas yra arčiau tiesos. Išvados: ABUS – tai krūties automatinis skenavimas ultragarsu, gaunant tūrinę krūties audinių informaciją, atkuriant apie 1 mm storio pjūvinius vaizdus trijose plokštumose su galimybe gauti 3D rekonstrukcijas. Lyginant su HHUS, ABUS yra objektyvesnis, specifiškesnis ir patikimesnis, aptinka beveik visus piktybinius darinius, tikslesnis vertinant nedarininius pakitimus, standartizuotas, sumažinantis radiologo laiko sąnaudas. Lyginant su MG, ABUS krūties vėžio diagnostikoje ženkliai tikslesnis naviko dydžio matavime, jautresnis ir specifiškesnis diagnozuojant nedarininius pakitimus. ABUS gali aptikti vėžius, kurie yra nematomi DBT bei yra tikslesnis naviko dydžio įvertinimui. ABUS tyrimų rezultatai artimiausi MRT. Vien tik ABUS atrankiniams tyrimams dėl krūties vėžio galimybes riboja negalėjimas vertinti mikrokalcinatų, tačiau dviejų tyrimų deriniai (FFDM su ABUS ar DBT su ABUS) yra patikimos priemonės ankstyvai krūties vėžio diagnostikai.

Darbo autorius: Augustė Railaitė Darbo pavadinimas: Mikrokalcinatų krūtyje mamografinė-patologinė koreliacija Darbo tikslas: Įvertinti mikrokalcinatų krūtyje mamografinę-patologinę koreliaciją. Uždaviniai: 1. Nustatyti kalcinatų pasireiškimo krūtyse dažnį bei pobūdį. 2. Įvertinti įtartinų mikrokalcinatų krūtyje radiologinius požymius. 3. Įvertinti mamografinio tyrimo diagnostinį tikslumą. Metodai ir tyrimo dalyviai: LSMUL KK Radiologijos klinikoje atliktas retrospektyvinis tyrimas. Buvo renkami pacienčių, kurioms buvo atliktas mamografinis (MG) tyrimas ir stulpelinė krūtų pakitimų biopsija, medicininių dokumentų duomenys (iš ligoninės informacinės sistemos): amžius, nusiskundimai, mamografinio tyrimo išvados ir vaizdai, biopsinės medžiagos paėmimo technika (kontroliuojant MG ar ultragarsu (UG)) ir patologinio tyrimo rezultatai. Buvo įvertintas ryšys tarp dviejų kategorinių kintamųjų, apskaičiuotas jautrumas, specifiškumas, teigiama prognostinė vertė (TPV), neigiama prognostinė vertė (NPV) ir diagnostinis tikslumas. Gauti duomenys apdoroti naudojant Microsoft Excel ir IBM SPSS statistiniu paketu. Statistiškai reikšmingi duomenys laikomi, kai p < 0,05. Tyrimo rezultatai: Krūtų mikrokalcinatų pasireiškimo dažniui nustatyti peržiūrėtos 883 mamogramos. Mikrokalcinatų pasireiškimo dažnis moterims <50 metų – 50,36%, 50-69 metų – 59,00%, ≥70 metų – 82,22%. Bendras mikrokalcinatų pasireiškimo dažnis – 63,42%. Nustatyti radiologiniai mikrokalcinatų požymiai. Įvertintos 115 moterų, kurioms dėl krūtų mikrokalcinatų buvo atlikta stulpelinė pakitimų biopsija, mamogramos. Vidutinis moterų amžius 59,09. Buvo vertinami įtartinų mikrokalcinatų radiologiniai požymiai. Stulpelinė biopsija UG kontrolėje atlikta 29 ( 25,22%), MG kontrolėje – 82 (71,30%), ekscizinė biopsija - 2 (1,74%) moterims. Histologiškai gerybiniai pakitimai nustatyti 69 (60,00%), gerybiniai su padidėjusia krūties vėžio rizika – 6 (5,22%), piktybiniai – 40 (34,78%) pacienčių. MG jautrumas - 100,00%, specifiškumas – 15,94%, TPV – 44,23%, NPV – 100,00%, tikslumas – 49,57% (p<0,05). Išvados: 1. Nustatyta, jog moterims mikrokalcinatai randami 63,42% atvejų, dažniau vyresniame amžiuje. Daugiausiai buvo matomi taškiniai-apvalūs, pavieniai, difuziškai pasiskirstę, riebalinėje krūties parenchimoje, abiejose krūtyse, BI-RADS 2 kategorijos mikrokalcinatai. 2. Įtartini mikrokalcinatai dažniau nustatyti kairėje krūtyje, vidutinio tankio krūties parenchimoje. Didžiąją dalį sudarė rupūs-traiškyti ir amorfiniai-pleomorfiniai, smulkūs, daugybiniai, grupinio pasiskirstymo mikrokalcinatai. 3. Apskaičiuotas diagnostinis mamografo jautrumas - 100,00%, specifiškumas – 15,94%, TPV – 44,23%, NPV – 100,00%, diagnostinis tikslumas – 49,57% (p<0,05).

Židininė krūties fibrozė - tai gerybinė būklė, kuriai būdingas į randą panašaus audinio sustorėjimas ir susidarymas krūtyje. Nors tai yra gerybinė audinio modifikacija, ją svarbu nustatyti, nes ji gali imituoti piktybinius pakitimus. Mūsų tyrime surinkta 119 pacienčių, kurioms diagnozuota krūties fibrozė, o krūties fibrozės paplitimui įvertinti nustatytos amžiaus grupės. Išnagrinėjome visus radiologinių vaizdų (US, MG ir MRT) radinius ir jų atitikimą šerdinės adatos biopsijai. Krūtų fibrozė vyrauja 50-59 metų amžiaus grupėje. Dažniausiai pasitaikantys radiniai: grupinio pasiskirstymo mikrokalcifikacijos, ovalūs ir netaisyklingi hipoechogeniniai dariniai su neryškiais pakraščiais US, neigiami MRT radiniai - visi aprašyti požymiai gali būti suderinami su piktybiniais navikais. Po pirminės šerdies adatos biopsijos krūtų fibrozė išliko 81,6 % atvejų. Radiologinių ir patologinių tyrimų nesutapimo atvejais buvo taikomas atidus stebėjimas, pakartotinė biopsija arba chirurginė ekscizija, todėl daroma išvada, kad šerdinė biopsija yra patikimas krūties fibrozės diferencinės diagnostikos metodas, nors reikia atsižvelgti į galimybę nepastebėti piktybinio naviko.

Darbo autorius: Ieva Keturkaitė Darbo pavadinimas: Magnetinio rezonanso tomografijos tikslumas krūties vėžio likutinio naviko vertinime po neoadjuvantinės chemoterapijos ir veiksniai, lemiantys klaidingus tyrimo rezultatus. Darbo tikslas: Nustatyti magnetinio rezonanso tomografijos tikslumą vertinant likutinį krūties vėžį po neoadjuvantinės chemoterapijos ir šio tyrimo klaidingų rezultatų veiksnius. Darbo uždaviniai: Palyginti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo išvadas ir pooperacinio histologinio tyrimo rezultatus po neoadjuvantinės chemoterapijos (NC). Įvertinti MRT tikslumą, jautrumą, specifiškumą ir teigiamą (TNV) bei neigiamą nusakomąją vertę (NNV) nustatant visišką radiologinį atsaką. Nustatyti veiksnius, kurie lemia MRT tyrimo klaidingus rezultatus nustatant visišką radiologinį atsaką. Metodai: LSMUL KK Radiologijos klinikoje atliktas mišrus tyrimas. Į tyrimą įtrauktos pacientės sergančios krūties vėžiu, kurioms po neoadjuvantinės chemoterapijos buvo atliktas MRT tyrimas. Analizuoti 2013-01-01- 2020-12-31 duomenų bazėje išsaugoti aprašymai (MRT tyrimo, stulpelinės biopsijos, pooperacinės medžiagos histologinio tyrimo). MRT tyrimo vaizduose ir histologiniame tyrime vertinti likutino naviko požymiai: dydis, židinių kiekis. Taip pat rinkti histologinių tyrimų duomenys. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant Microsoft Excel ir SPSS 26.0 programas. Rezultatai: Nustatytas statistiškai reikšmingas naviko vidutinio dydžio skirtumas MRT tyrime ir histologiniame tyrime (p<0,001). Nustatyta, kad po NC dažniausiai buvo randami du ir daugiau židinių, o histologiniame tyrime – vienas židinys (74,1 proc.). MRT tyrimo tikslumas vertinant likutinį naviką po neoadjuvantinės chemoterapijos buvo 84,9 proc. (jautrumas 90,6 proc.; specifiškumas 61,9 proc.). MRT tikslumas didžiausias vertinant likutinį naviką grupėje: pagal amžių – iki 50 metų (90 proc.; jautrumas 95,5 proc; specifiškumas 75 proc.), pagal potipį – trejopai neigiamų navikų (92 proc.; jautrumas 95,5 proc.; specifiškumas – 66,7 proc). Daugiausiai klaidingai neigiamų (KN) rezultatų buvo šiose pacienčių grupėse: amžiaus >70 metų (20,0 proc.), HER2 potipio (15,8 proc.), luminalinio B potipio (20,8 proc.), ER(+) (8,6 proc.), o PR(+) (11,8proc.), HER2(+) (13,3 proc.). Daugiausiai klaidingai teigiamų (KT) atvejų buvo šiose grupėse: BRCA1/2(+) (12,5 proc.), neinvazinio naviko komponentą turinčių navikų (17,6 proc.). Išvados: MRT tyrime nustatomas didesnis likutinio naviko dydis nei histologinio tyrimo metu (p<0,001). MRT tikslumas yra 84,9 proc., jautrumas 90,6 proc. specifiškumas 61,9 proc.. Tyrimas yra jautriausias pacientėms iki 50 metų, trejopai neigiamo krūties vėžio potipio grupėje MRT klaidingus rezultatus gali lemti mažas naviko dydis, nustatytas luminalinis B krūties vėžio potipis, tiriamųjų amžius (>70 metų). Rekomendacijos: MRT tyrimu galima pasikliauti esant visiškam radiologiniam gydymo atsakui, jei: pacientei <50 metų, nustatytas luminalinis A krūties vėžio potipis, nustatytas naviko plitimas limfagyslėmis ir kraujagyslėmis (LVI), navikas blogai diferencijuotas. Jei likutinis navikas yra didelis (pT3, pT4) ir gerai diferencijuotas (G1) MRT tyrimas 100 proc. teisingai nustato, kad navikas po NC neišnyko. Esant visiškam radiologiniui atsakui MRT tyrimo išvadą reiktų vertinti atsargiai, jei pacientė yra vyresnio amžiaus (> 70 metų) ir nustatytas luminalinis B krūties vėžio potipis.

Darbo tikslas - įvertinti ir palyginti krūties vėžio morfologinių ir imunohistocheminių savybių bei mamografijos, ultragarso ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimais nustatomų pakitimų koreliaciją su raiška termografiniuose vaizduose. Darbo uždaviniai: Nustatyti ir įvertinti termografinių vaizdų raiškos priklausomybę nuo naviko morfologinių savybių. Nustatyti ir įvertinti imunohistocheminių savybių įtaką naviko raiškai termografiniuose vaizduose. Nustatyti ir įvertinti krūties audinio struktūros sąsajas su naviko raiška termografi-niuose tyrimuose. Metodai: LSMUL KK radiologijos klinikoje atliktas retrospektyvinis tyrimas. Į tyrimą įtrauktos moterys (n=236), pirmą kartą susirgusios krūties vėžiu nuo 2016 05 01 iki 2018 05 01, besigydančios LSMU Kauno Klinikų krūtų chirurgijos klinikoje ir sutikusios dalyvauti tyrime. Dieną dieną prieš operaciją pacientėms buvo atliekamas termografinis krūtų tyrimas naudojant kamerą “ThermaCAM P640” (FLIR Systems, USA), nuotraukos buvo analizuojamos programa „FLIR Tools“. Atlikus UG, MG ir MRT tyrimus pacientėms buvo įvertintas krūties audinio tankumas, židinio dydis, darininiai pakitimai, patologinės kraujotakos bei darinį maitinančios kraujagyslės buvimas. Rinkti biopsinės medžiagos histologinio tyrimo duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel ir SPSS 22.0 programas, naudojant Manio Vitnio ir Kruskalio Voliso kriterijus bei Spearman‘o koreliacijos koeficientą. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 236 pacientės, kurių vidutinis amžius buvo 60,28 ± 12,11 metai. Dažniausiai nustatyta infiltracinė latakinė karcinoma (72,88 proc.). Nustačius didesnius nei 20 mm pakitimus rastas ryšys (p=0,004) su aukštesne temperatūra termografiniuose vaizduose lyginant su 20 mm ir mažesniais dariniais. Radiologiniais tyrimais dažniausiai aptinkami darininiai pakitimai (85,17 proc.). UG metu vertinant pakitimų kraujotaką, dažniausiai buvo nustatomas hipervaskuliarus navikas (62,7 proc.). Patologinė krūties kraujotaka nustatoma retai (13,16 proc.). 28,81 proc. pacienčių nustatytas in situ komponentas. Esant neinvaziniam komponentui temperatūra statistiškai reikšmingai (p<0,001) buvo didesnė lyginant su atvejais, kai intraduktalinis komponentas nebuvo nustatytas. Daugumai pacienčių (68,64 proc.) nustatytas naviko plitimas limfagyslėmis ir kraujagyslėmis. Dauguma navikų buvo ER teigiami (85,17 proc.), PR teigiami (76,27 proc.) bei HER2 neigiami (66,1 proc.). Dažniausiai nustatytas vidutiniškai diferencijuotas (G2) navikas (79,66 proc.), bei naviko proliferacinio aktyvumo žymuo Ki67 daugiau nei 20 proc. ląstelių (71,34 proc.), tačiau imunohistocheminės savybės įtakos temperatūros pokyčiams neturėjo. Mamografiškai dažniausiai nustatytas mišrios struktūros audinys. Nustatyta, jog vėžiui esant tankiame audinyje temperatūra yra statistiškai reikšmingai (p=0,002) aukštesnė, nei navikų riebaliniame audinyje atvejais. Išvados: Esant didesniam nei 20 mm skersmens navikui temperatūra termografiniuose vaizduose yra aukštesnė lyginant su 20 mm ir mažesniais navikais. Atvejais kuomet buvo nustatytas in situ komponentas nustatyta aukštesnė temperatūra, lyginant su atvejais kai in situ nebuvo rasta. Nustatyta, jog navikui esant tankiame audinyje temperatūra termografiniame tyrime yra aukštesnė lyginant su navikui esant riebaliniame audinyje.

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti trigubai neigiamo krūties vėžio klinikinius ir radiologinius požymius bei nustatyti predikcinius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti trejopai neigiamo krūties vėžio klinikinius bei histologinius požymius tiriamojoje grupėje. Nustatyti trejopai neigiamo krūties vėžio dažniausius požymius mamografiniuose bei magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose. Nustatyti ryšį tarp trejopai neigiamo krūties vėžio klinikinių bei radiologinių pokyčių ir atsako į neoadjuvantinį gydymą. Tyrimo metodika: atlikta retrospektyvinė 82 moterų medicininių dokumentų analizė. Dokumentuoti duomenys: moters amžius, vėžio tipas, BRCA1 geno mutacijos buvimas, radiologiniai naviko požymiai (darinių skaičius, kalcinatų buvimas, dydis, kontūrai, kontrastinės medžiagos kaupimo tipas), krūties vėžio stadija, diferenciacijos laipsnis, taikytas gydymas. Duomenys statistiškai apdoroti Microsoft Excel 2011 ir SPSS 25 versija. Statistiškai reikšmingais rodikliai vertinti kai p<0,05. Tyrimo dalyviai: moterys, kurioms 2016-2018 metais LSMU Kauno klinikose pirmą kartą nustatytas krūties vėžys (trejopai neigiamas tipas ir liuminalinis tipas). Tyrimo rezultatai: pacienčių amžiaus vidurkis 52,5 metai (standartinis nuokrypis 11,3), 76% moterų pačios apčiuopė darinį krūtyje, 27% tiriamųjų (trejopai neigiamo tipo grupėje) buvo nustatyta BRCA1 mutacija. 56,1% atvejų trejopai neigiami navikai buvo blogai diferencijuoti. Trejopai neigiamas navikas 75,6% atvejų buvo nustatytas didesnis nei 20 mm, 87,8% buvo nustatytas vienas darinys, 68,3% trejopai neigiamų navikų kontrastinę medžiagą kaupė žiedu, trejopai neigiamų navikų grupėje 65,9% atvejų dariniai buvo aiškiai riboti. 70,7% moterų, kurioms nustatytas trejopai neigiamas krūties vėžys, gydymas pradėtas neoadjuvantine chemoterapija. Tyrimo išvados: trejopai neigiamas krūties naviko dažnis priklausomai nuo amžiaus nesiskyrė, BRCA1 mutacija nustatyta 27% moterų. Trejopai neigiamas krūties navikas būna blogesnės diferenciacijos, nustatomi didesni, aiškiais kontūrais, riboti, dažniausiai nustatomas vienas židinys, kontrastinę medžiagą navikas kaupia žiedu. Kalcinatai nėra šiam tipui būdingas požymis. Ryšys tarp radiologinių naviko požymių ir atsako į neoadjuvantinę chemoterapiją nenustatytas.

Vilmos Galdikaitės baigiamasis magistro darbas „Jaunų moterų krūties vėžio pasireiškimo ir radiologinės diagnostikos ypatumai“. Tyrimo tikslas: Įvertinti krūties vėžio pasireiškimo ypatumus ir radiologinių tyrimo metodų diagnostines galimybes jaunoms moterims. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti krūties vėžio klinikinius ir histologinius požymius labiausiai būdingus jaunoms pacientėms. 2. Įvertinti jaunų moterų krūties vėžio radiologinio pasireiškimo ypatumus. 3. Įvertinti mamografijos, ultragarsinio ir magnetinio rezonanso tomografijos diagnostines galimybes. Tyrimo metodika: atlikta retrospektyvinė moterų (iki 40 metų ir vyresnių nei 70 metų amžiaus), sirgusių krūties vėžiu ir gydytų LSMUL KK krūties chirurgijos skyriuje 2014-2016 metais, medicininės dokumentacijos analizė. Tyrimo rezultatai: Jaunų moterų amžiaus vidurkis 33,4 ± 3,7 metų. Histologija: vidutinis naviko dydis jaunoms moterims buvo 1,7 ± 0,6 cm diametro. 37,5% moterims ER-, o PR- 40% moterų. HER2 receptorių nebuvo - 77,5% moterų. 37% moterų, turėjo ER-, PR-, HER2- receptorius. ER-, PR-, HER2+ jaunų moterų grupėje buvo 12,5% moterų. Dominuojantis diferenciacijos laispnis - G2 (87,5%). Metastazės limfmazgiuose rastos 25% jaunų moterų. Plitimas kraujagyslėmis bei limfagyslėmis stebėtas 27,5% jauno amžiaus moterų. Pagrindinis požymis MG ir UG - šakotų kontūrų darinys - 45% ir 42,5% atitinkamai, 60% moterų būdingi mikrokalcinatai. Kraujotakos pakitimai stebimi 30% moterų. 47,5% moterų MRT buvo stebimas segmentinis k/m kaupimas.

Tyrimo tikslas: įvertinti Modic pokyčių (MP) ryšį su juosmens skausmu. Tyrimo uždaviniai: nustatyti MP tipų pasireiškimo dažnį stuburo juosmeninės dalies slanksteliuose; įvertinti MP įtaką juosmens skausmui; įvertinti MP sąsajas su juosmens skausmo rizikos veiksniais. Metodai: pacientų prieš MRT tyrimą buvo prašoma užpildyti anketą. Po tyrimo analizuojant MRT vaizdus buvo ieškoma MP bei tarpslankstelinių diskų degeneracijos (DD) požymių juosmeninėje stuburo srityje. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 20“ programą. Apskaičiuotas MP pasireiškimo dažnis bei pasiskirstymas pagal lokalizaciją. Įvertintas amžiaus, lyties, KMI, juosmens skausmo intensyvumo ir trukmės, sportavimo, stuburo traumos, darbo pobūdžio, rūkymo ryšys su MP. Skirtumai tarp duomenų laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Tyrimo dalyviai: LSMUL KK ir UAB „Affidea Lietuva“ Kauno padalinio pacientai, kuriems atlikta MRT dėl juosmens skausmo. Rezultatai: į tyrimą įtraukti 88 pacientai. Vidutinis amžius - 47,81±14,99 m., moterų buvo 52,3%. Dažniausiai juosmens skausmas pacientus vargino daugiau nei 30 dienų (77,3%), vidutinis skausmo intensyvumas – 6,83±2,25 balo. Dažniausiai nustatytas II MP tipas (68,4%). MP dažniausiai apėmė iki 25% slankstelio kūno aukščio (49,0%) ir lokalizavosi visoje dengiamojoje plokštelėje (45,2%). Žemesnėse plokštelėse (L4 sup. – S1 sup.) MP pasitaikė dažniau nei aukščiau stubure esančiose. Asmenų, kuriems nustatyti MP, amžiaus vidurkis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei tiriamųjų, kuriems MP nenustatyti (p<0,05). Pasiskirstymas pagal kitus rizikos veiksnius statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė (p>0,05). Išvados: stuburo juosmeninėje dalyje dažniausiai nustatomi II tipo MP. MP dažniau pasitaikė apatinių juosmens slankstelių (L4-S1) dengiamosiose plokštelėse. Pacientų, kuriems nustatyti MP ir DD požymiai, juosmens skausmo intensyvumas ir trukmė reikšmingai nesiskyrė nuo pacientų, kuriems rasti tik DD požymiai (p>0,05). Vyresnis amžius yra statistiškai patikimas MP rizikos veiksnys (p˂0,05). Statistiškai reikšmingo MP ryšio su kitais juosmens skausmo rizikos veiksniais (lytimi, antsvoriu, stuburo trauma, sportavimu, darbo pobūdžiu, rūkymu) negauta (p>0,05).

R. Eremino magistro diplominis darbas „Radiologinių tyrimų diagnostinės galimybės neinvazinio krūties vėžio nustatymui”. Tyrimo tikslas: įvertinti optimaliausią radiologinį tyrimo metodą neinvazinio krūties vėžio nustatymui. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti dažniausius neinvazinio krūties vėžio požymius mamografinio (MG), ultragarsinio (UG) ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimų vaizduose. 2. Įvertinti radiologinių pokyčių koreliaciją su klinikiniais ir histologiniais duomenimis. 3. Palyginti skirtingų radiologinių tyrimų diagnostinį tikslumą. Tyrimo metodai: atliktas retrospektyvus tyrimas. Išnagrinėtos 43 moterų ligos istorijos 2013-2015 metais gydytų LSMU KK Krūtų Chirurgijos skyriuje, kurioms buvo diagnozuotas neinvazinis krūties vėžys. Vertinti klinikiniai duomenys, neinvazinio vėžio pasireiškimo požymiai MG (kalcinatai, audinio sutankėjimas, parenchimos deformacija, darinys), UG (hipoechogeniška zona, kalcinatai, darinys) ir MRT (linijinis - židininis ar segmentinis kontrastinės medžiagos kaupimas, darinys) vaizduose. Radiologinių tyrimų duomenys lyginti su pooperacinio histologinio tyrimo rezultatais, įvertintas jų diagnostinis jautrumas. Duomenys susisteminti ir analizuoti naudojant Microsoft Office Excel 2016 ir SPSS 22 paketą. Statistiškai reikšmingais rodikliai buvo vertinami, kai p ≤ 0,05. Tyrimo rezultatai: Tiriamųjų amžiaus mediana – 56 metai. 69 % moterų buvo vyresnės nei 50 metų. Pooperaciniame histologiniame tyrime dažniausiai buvo rastas latakinis in situ navikas 93 % (40 atvejų), kuris buvo aukšto ir vidutinio laipsnio (40 % ir 42,5 % atitinkamai), rečiau žemo laipsnio (17,5 % atvejų). Dažniausias MG neinvazinio vėžio požymis buvo piktybinio tipo mikrokalcinatai - 76 % (26 atvejai), kaip ir UG tyrimo metu (56 %). MRT - židininis-linijinis kontrastinės medžiagos (k/m) kaupimas – 60 %, segmentinis k/m kaupimas - 35 %. MG jautrumas nustatant naviką in situ buvo 0,79, UG – 0,70, MRT – 0,95. Tyrimo išvados: 1. Dažniausi neinvazinio krūties vėžio požymiai MG ir UG vaizduose yra kalcinatai, MRT - židininis–linijinis k/m kaupimas. 2. Vyresnėms, negu 50 m. amžiaus moterims, neinvazinis krūties vėžys nustatytas dažniau atrankinių tyrimų metu. 3. Jautriausias neinvazinio krūties vėžio diagnostikos metodas yra MRT.