Ramonienė, Gitana

Aim: The aim of this systematic review is to investigate the complications that arise during pregnancy, labour and delivery for the mother and the foetus as well as management strategies best employed to treat GDM.

Objectives:

1. To investigate the complications for the foetus throughout pregnancy, labour, and delivery
2. To investigate the complications for the mother throughout pregnancy, labour, and delivery
3. To analyse the management strategies best suitable for the treatment of GDM

Methodology: This systematic review focused on scientific studies published in the last ten years and by following the PRISMA guidelines. Databases such as PubMed, Clinical Key, EBSCO, and Google Scholar were chosen to identify the relevant studies that focused on GDM and its effects on the mother and the foetus. A second search for management strategies were also utilised.

Results: The findings in this review demonstrated the common effect of GDM on the foetus is birth weight disorders more specifically macrosomia and large-for-gestational age during the pregnancy. Following labour and delivery, neonates were more likely to experience adverse neonates’ outcomes alongside low Apgar scores prolonging NICU admission rates. Maternal complications during pregnancy due to GDM were hypertensive disorders of severing degrees with some cases resulting in HELLP syndrome and pre-term deliveries. Obstetric interventions such as C-section procedures and labour induction were increasingly common in GDM cases for the health of the mother and the baby, most of these procedures recorded incidences of post-partum haemorrhages. The main management strategy useful in treating GDM is adherence to lifestyle strategies pointing to good quality diet and physical activity. Insulin remains the gold standard treatment for pharmaceutical therapy for GDM, although metformin is being highly considered as an easier alternative.

Conclusion: GDM is a severe condition that is becoming more common with rising trends of obesity and preference to sedentary lifestyle. These choices reflect on the severe complications faced by the mother and its reflection on the child. Management strategies should be implemented early on for the prevention of drastic side effects.

Author name/surname: Hanna Hassen Research title: Gestational diabetes risk factor, outcome and long-term complications. Aim: The aim of this master's thesis is to comprehensively discuss the pathophysiology and risk factors associated with increased risk of gestational diabetes, evaluate methods and techniques for the diagnosis of gestational diabetes. Discuss the pregnancy and delivery and long-term complications of gestational diabetes for the woman and the fetus. Objectives: Determine the risk factors of GDM. To investigate the long-term risk for noncommunicable diseases (type 2 diabetes mellitus, cardiovascular diseases, obesity, metabolic syndrome) for women with history of gestational diabetes later in their life. Determine pregnancy and delivery complications of GDM for the mother and the fetus To investigate the long-term risk for noncommunicable diseases (, obesity, metabolic syndrome) for children of women with history of gestational diabetes.

Methodology: To review current publication on gestational diabetes risk factors, outcome and long-term complications. A total of 45 sources were used. Result and discussion: The result of this research show multiple risk factors for developing gestational diabetes mellitus. There are non-modifiable and modifiable risk factor that influences the development of GDM. Based on several studies seen its found that with being diagnosed with GDM the risk of pregnancy and developing complications for both mother and offspring increases. Gestational diabetes also has a health effect on the mother long term. Studies shows that she is at increased risk of developing noncommunicable disease such as Diabetes mellites type 2, obesity and cardiovascular events etc. Studies also shows that the offspring is at risk of developing obesity and overweight in early years of their life. Conclusion: In conclusion gestational diabetes has a lot of risk factors such as obese and advance age for mothers. It’s a is common pregnancy complication which in its turn will lead to more complications during and after delivery for mother and offspring. It increases the risk for the mother of developing mental health issues, DM2, CVD, and obesity for both mother and child.

Gabija Liaudanskytė. „Moterų psichologinė savijauta, diagnozavus ir gydant nėščiųjų diabetą“. Tyrimo tikslas: įvertinti moterų psichologinę savijautą nustačius ir gydant nėščiųjų diabetą. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacienčių, sergančių nėščiųjų diabetu, psichologinę savijautą, sužinojus diagnozę. 2. Įvertinti veiksnius, susijusius su neigiama patirtimi, diagnozavus ir gydant nėščiųjų diabetą. 3. Nustatyti veiksnius, susijusius su teigiama patirtimi, diagnozavus ir gydant nėščiųjų diabetą. 4. Įvertinti gestaciniu diabetu sergančių pacienčių psichologinę savijautą lemiančių veiksnių sąsają su elgsena, kontroliuojant nėščiųjų diabetą. 5. Įvertinti gestaciniu diabetu sergančių moterų požiūrį į sveiką gyvenimo būdą po gimdymo. Tyrimo metodai ir dalyviai: atlikta anketinė apklausa, kuria buvo vertinama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusių pacienčių psichologinė savijauta, sergant gestaciniu diabetu ir jį gydant. Duomenys apibendrinti, analizuoti veiksniai, kurie turi įtakos neigiamoms ar teigiamoms patirtims bei sąsajos su moterų elgsena kontroliuojant nėščiųjų diabetą. Tyrimo rezultatai ir išvados: Diagnozavus GD, neigiamų patirčių sumos vidurkis buvo didesnis, nei teigiamų ir kitų patirčių sumos vidurkiai. Neigiamų patirčių vidurkis buvo statistiškai reikšmingai didesnis tarp 36-41m. ir 18-23m. amžiaus grupių. Gydant GD, pasirinktų neigiamų patirčių sumos vidurkis buvo taip pat didesnis, nei teigiamų patirčių ar kitų patirčių sumos vidurkiai. Moterų, su aukštuoju išsilavinimu, neigiamų patirčių vidurkis buvo statistiškai reikšmingai didesnis. Statistiškai reikšmingas ryšys buvo rastas tarp neigiamos patirties, diagnozavus GD, ir nuolatinio galvojimo apie diagnozę bei nerimo, dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų, tarp teigiamos patirties, diagnozavus GD, ir pasitikėjimo medicinos darbuotojais bei teigiamos patirties iš pažįstamų žmonių. Taip pat statistiškai reikšmingas ryšys buvo nustatytas tarp neigiamos patirties, gydant GD, ir nuolatinio galvojimo apie diagnozę bei rūpesčio dėl insulino nepageidaujamo poveikio vaisiui, tarp teigiamos patirties, gydant GD, ir pagerėjusios glikemijos kontrolės, pradėjus gydymą insulinu bei atsiradusios motyvacijos keisti gyvenimo būdą, sveikiau maitintis. Didžioji dalis moterų, kurioms GD buvo gydomas gyvenimo būdo pokyčiais, nurodė, kad stengdavosi mitybos rekomendacijų laikytis, tačiau ne visada pavykdavo. Tai lėmė motyvacija keisti gyvenimo budą, sveikiau maitintis. Dauguma moterų, kurios vartojo insuliną, paskirto gydymo inuslinu laikėsi griežtai. Griežtą gydymo insulinu rėžimo laikymąsį lėmė dažnas lankymasis pas gydytojus. Didžioji dalis GD sirgusių moterų po gimdymo planuoja ir toliau sveikai maitintis ir daugiau judėti.

Eugenija Sabaliauskaitė „Gestaciniu diabetu sergančių moterų vaisiaus makrosomijos diagnostika bei perinatalinės išeitys“ Tyrimo tikslas: Išanalizuoti gestaciniu diabetu sergančių moterų vaisiaus makrosomijos įtarimo diagnostikos metodus bei įvertinti nėščiosios kūno masės indekso įtaką makrosomijos išsivystymui, nustatyti dažniausiai pasitaikančias komplikacijas, gimdant makrosomišką vaisių. Uždaviniai: Išnagrinėti vaisiaus makrosomijos diagnostikos galimybes, įvertinti jų tikslumą. Įvertinti nėščiosios, sergančios gestaciniu diabetu, KMI įtaką vaisiaus makrosomijos išsivystymui ir dažniausias makrosomiško vaisiaus gimdymo komplikacijas. Tyrimo dalyviai ir metodai: atliktam retrospektyviam tyrimui atrinktos 2022 m. LSMUL Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusios 158 pacientės ir sirgusios gestaciniu diabetu. Duomenys rinkti iš Gimdymų registro ir ligos istorijų, analizuoti „SPSS/w26.0“ ir MS Excel 2018 kompiuterine programa. Atlikta aprašomoji ir statistinė duomenų analizė. Rezultatai: 2022 metais LSMU KK akušerijos ir ginekologijos skyriuje gimdė 158 moterys, sirgusios GD, iš jų 68 moterys pagimdė normalaus svorio naujagimius, o 90 makrosomiškus naujagimius (43% ir 57%). Reikšminga priklausomybė tarp per didelio pacientės KMI ir vaisiaus makrosomijos nenustatyta (p>0,05). UG metu makrosomija įtarta teisingai 60 atvejų, klaidingai 8 atvejais (88,2% ir 11,8%). Gydytojų akušerių- ginekologų atliekamas UG vaisiaus tyrimas iki gimimo turi 66,7% jautrumą ir 88,2% specifiškumą nustatant vaisiaus makrosomiją. 27 moterims buvo nustatytas pagreitėjęs gimdos dugno aukščio augimas, 16 iš jų pagimdė naujagimį su makrosomija (p<0,001). Gimdžiusioms makrosomišką naujagimį dažniau nei normalaus svorio vaisių atlikta skubi CPO (80,7 % ir 19,3 %) (p=0,011), dažnesnės skubios CPO indikacijos - distocija ir kliniškai siauras dubuo (73,1% ir 26,9%), dažniausia planinės CPO indikacija - makrosomija (53,9%) (p<0,001), dažniau atlikta epiziotomija (65,0% ir 35%)(p=0,011). Dažniausios gimdymo sužadinimo indikacijos, kai gimė makrosomiškas vaisius - įtariama makrosomija ir GD (39,5% ir 34,2%), dažniau komplikavosi gimdymas (58,33%)(p<0,001), dažniau pasitaikė I laipsnio tarpvietės plyšimas, lyginant su normalaus svorio vaisiaus gimdymu (76,6% ir 23,4%) (p<0,011). Vaisiaus pečių distocija pasitaikė 2 atvejais. Išvados: Per didelis moters, sergančios gestaciniu diabetu, KMI vaisiaus makrosomijai įtakos neturėjo. UG tyrimas turi aukštą specifiškumą, tačiau žemą jautrumą įtariant vaisiaus makrosomiją. Gimdos dugno aukščio matavimas nėštumo metu buvo svarbus rodiklis, įspėjantis apie galimai per didelį vaisiaus svorį. Gimdant makrosomišką vaisių reikšmingai didėja skubios CPO rizika. Epiziotomija buvo atlikta daugiau nei pusei moterų, gimdančių makrosomišką vaisių. Įtariama vaisiaus makrosomija ir GD buvo dažniausios indikacijos gimdymo sužadinimui. Dažniausia makrosomiško naujagimio gimdymo komplikacija motinai nustatyta I laipsnio tarpvietės plyšimas. Vienintelė gimdymo komplikacija nustatyta naujagimiui - vaisiaus pečių distocija.

Paulina Samsonaitė. Gimdymų baigtys vaisiui gimstant galvos pirmeiga užpakaline pakaušio padėtimi. Tyrimo tikslas: išanalizuoti gimdymų baigtis vaisiui gimstant galvos pirmeiga užpakaline pakaušio padėtimi, LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2022 metais. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti nėštumų ir gimdymų ypatumus, esant vaisiaus galvos užpakalinei pakaušio padėčiai, ir palyginti su moterų, gimdžiusių vaisių priekine pakaušio padėtimi. 2. Įvertinti rizikos veiksnius vaisiui gimti užpakaline pakaušio padėtimi. 3. Įvertinti gimdymo eigą ir naujagimio duomenis, esant vaisiaus galvos užpakalinei pakaušio padėčiai, ir palyginti su moterų, gimdžiusių vaisių priekine pakaušio padėtimi. 4. Įvertinti atliktas intervencijas vaisiaus padėčiai pakeisti gimdymo metu, vaisiui gimstant užpakaline pakaušio padėtimi. Metodai: atliktas retrospektyvus kohortinis tyrimas, į kurį įtrauktos 337 moterys, gimdžiusios 37+0 – 41+6 nėštumo savaitę LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2022 metais. Tiriamąją grupę sudarė 132 moterys, kurių vaisius gimė užpakaline pakaušio padėtimi, kontrolinę grupę – 205 moterys, kurių vaisius gimė priekine pakaušio padėtimi. Analizuoti pacienčių sociodemografiniai ir antropometriniai duomenys, akušerinė anamnezė, nėštumo bei gimdymo ypatumai, naujagimio duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 29.0“. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) buvo mažesnis nei 0,05. Tyrimo rezultatai: 61,4 proc. tiriamosios grupės moterų gimdė pirmą kartą (p=0,001). Tiriamosios grupės moterų bendra, pirmojo ir antrojo gimdymo laikotarpių bei bevandenio laikotarpio trukmė ilgesnė nei kontrolinės grupės moterų (p<0,001). Tiriamosios grupės pacientėms (61,4 proc.) dažniau buvo skirtas epidūrinis nuskausminimas nei kontrolinės grupės moterims (40,5 proc.) (p<0,001). Daugiau tiriamosios grupės moterų (61,4 proc.) buvo atlikta skubi cezario pjūvio operacija, palyginti su kontrolinės grupės moterimis (6,8 proc.) (p<0,001). Esant užpakalinei pakaušio padėčiai 25 (18,9 proc.) moterims buvo taikyta pozicinė terapija ir 7 (5,3 proc.) bandytas atlikti vidinis vaisiaus galvos pasukimas. 45,1 proc. moterų vaisiaus užpakalinės pakaušio padėties diagnozė buvo nustatyta esant pilnam gimdos kaklelio atsivėrimui (10 cm). Tiriamosios grupės pacientėms (6,1 proc.) chorionamnionitas diagnozuotas dažniau nei kontrolinės grupės pacientėms (1,0 proc.) (p=0,007). Tiriamosios grupės pacienčių naujagimio svorio vidurkis – 3622,3 g (SN 517,3 g), kontrolinės grupės – 3506,2 g (SN 482,4 g) (p=0,037). Tiriamosios grupės moterų naujagimiai praėjus 1 min po gimimo įvertinti mažesniu Apgar balu nei kontrolinės grupės (p=0,004). Išvados: 1. Moterų, gimdžiusių vaisių užpakaline pakaušio padėtimi, gimdymai buvo dažniau sužadinti. Daugiau nei pusei gimdyvių, esant vaisiaus užpakalinei pakaušio padėčiai, buvo atlikta cezario pjūvio operacija. Moterims, kurių vaisius gimė užpakaline pakaušio padėtimi, dažniau diagnozuotas chorionamnionitas. 2. Nustatytos sąsajos tarp vaisiaus užpakalinės pakaušio padėties ir šių rizikos veiksnių: pirmą kartą gimdanti moteris, anamnezėje atlikta cezario pjūvio operacija, polihidramnionas, epidūrinis gimdymo skausmo malšinimas ir didesnio svorio (>3600 g) naujagimis. 3. Moterų, kurių vaisius gimė užpakaline pakaušio padėtimi, bendras, pirmasis ir antrasis gimdymo laikotarpiai yra ilgesni bei joms dažniau buvo skirtas oksitocinas. Naujagimiai, gimę užpakaline pakaušio padėtimi, įvertinti mažesniu Apgar balu po 1 min. 4. Vaisiaus užpakalinei pakaušio padėčiai pakeisti į priekinę, moters padėties pakeitimas buvo taikytas 25 gimdyvėms, o vidinis vaisiaus galvos pasukimas bandytas atlikti 7 atvejais.

Autorius: Boris Donchik Pavadinimas: Nėštumo ir gimdymo komplikacijos moterims, turinčioms skydliaukės sutrikimų Darbo vadovas: Prof. Gitana Ramonienė, MD, PhD Pagrindiniai faktai: Skydliaukės sutrikimai, tokie kaip hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės veikla) ir hipertiroidizmas (padidėjęs skydliaukės aktyvumas), gali turėti įtakos moterų nėštumui ir gimdymui. Abi sąlygos gali kelti pavojų ir komplikacijų nėščioms moterims ir jų kūdikiams. Nėštumo komplikacijos, susijusios su skydliaukės sutrikimais, gali apimti padidėjusią persileidimo riziką, gestacinę hipertenziją, gestacinį diabetą, priešlaikinį gimdymą ir mažą gimimo svorį. Skydliaukės sutrikimai taip pat gali padidinti placentos anomalijų, tokių kaip placentos atsiskyrimas ir placentos previa, riziką. Hipotireozė nėštumo metu taip pat gali turėti įtakos kūdikio vystymuisi, todėl kai kuriais atvejais gali sutrikti pažinimo funkcija ir sumažėti intelekto koeficientas. Hipertiroidizmas nėštumo metu taip pat gali padidinti naujagimių hipertiroidizmo riziką, sukeldamas tokius simptomus kaip greitas širdies susitraukimų dažnis, silpnas svorio padidėjimas ir dirglumas. Tikslas: Šios literatūros apžvalgos tikslas yra bendra naujausių publikacijų, pateiktų skydliaukės disfunkcijos, susijusios su nepalankiomis nėštumo pasekmėmis, apžvalga. Tikslai:

1. Atlikti sistemingą tyrimų, kurie pateikė duomenis apie moterų, sergančių hipertireoze, nėštumo ir gimdymo baigtį, tyrimą.
2. Atlikti sistemingą tyrimų, kurių metu buvo gauti duomenys apie moterų, sergančių hipotiroze, nėštumo ir gimdymo baigtį, tyrimą.
3. Atlikti sistemingą tyrimų, kurių metu buvo gauti duomenys apie vaikų, gimusių iš motinos, sergančios hipertireoze, ilgalaikes baigtis, apklausą.
4. Atlikti sistemingą tyrimų, kurių metu buvo gauti duomenys apie vaikų, gimusių hipotiroze sergančios motinos, ilgalaikes baigtis, tyrimą. Hipotezė: Skydliaukės sutrikimai turi įtakos prastiems nėštumo ir gimdymo rezultatams tiek motinai, tiek jos palikuonims ir ilgalaikiams vaikams, gimusiems motinoms, turinčioms skydliaukės sutrikimų. Sąranka ir dalyviai: Studijos vyko Lietuvoje pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų programos dalį. Duomenys buvo gauti iš 30 skirtingų šaltinių – nuorodos iš pastarųjų 10 metų visame pasaulyje. Pagrindiniai rezultatai: Pagrindinės dominančios pasekmės: abortas, įprastas abortas, priešlaikinis gimdymas, intrauterinė vaisiaus mirtis, vaisiaus atsilikimas, įgimtos vaisiaus anomalijos, įgimta hipotirozė, kraujavimas po gimdymo, anemija, pogimdyminė depresija, širdies funkcijos sutrikimas, padidėjęs motinos sergamumas, perinatalinis sergamumas ir mirtingumas, preeklampsija ir neuropsichologinis vystymasis. Metodai: Tyrimo metu buvo atlikta sisteminė įvairių tyrimų, kurių metu buvo tiriami nėštumo ir gimdymo rezultatai, susiję su skydliaukės sutrikimais, apžvalga. Paieškos procedūra apėmė atrankos tyrimus pagal pavadinimą, santrauką ir visą tekstą, taip pat tyrimus, kuriuose buvo tiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis skydliaukės sutrikimų poveikis motinai ir vaikui, skydliaukės sutrikimų eiga nėštumo metu ir ryšys tarp specifinių skydliaukės sutrikimai ir neigiamos pasekmės. Daugiau nei 70% įtrauktų tyrimų buvo paskelbti per pastaruosius 10 metų, o įtraukimo ir pašalinimo kriterijams nustatyti buvo naudojamas paieškos protokolas, pagrįstas PRISMA kriterijais. Tyrime buvo naudojamos įvairios paieškos sistemos, tokios kaip PubMed, Google Scholar ir UpToDate, siekiant pateikti duomenis apie nėštumą ir ilgalaikius moterų, turinčių skydliaukės sutrikimų, rezultatus. Rezultatai: hipotirozė buvo reikšmingai susijusi su gestaciniu diabetu, priešlaikiniu gimdymu, spontanišku priešlaikiniu gimdymu ir antriniu preeklampsija. Motinos hipotirozė gali sukelti negrįžtamą žalą vaisiui. Ankstyvieji tyrimai parodė, kad vaikų, gimusių motinų, sergančių hipotiroze, nėštumo metu, IQ buvo mažesnis ir sutriko psichomotorinė protinė ir motorinė raida. Nustatyta, kad hipertiroidizmas reikšmingai susijęs su gestaciniu diabetu, priešlaikiniu gimdymu, spontanišku priešlaikiniu gimdymu ir preeklampsija. Vaikų ir paauglių augimas gali pakisti, įskaitant augimo pagreitį ir pažengusį kaulų amžių. Išvados: Straipsnyje aptariamos sunkios komplikacijos, susijusios su hipotiroze nėštumo metu, įskaitant padidėjusią abortų riziką pirmąjį trimestrą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą, įgimtą hipotirozę ir sutrikusią neurologinio vystymosi baigtį vaikams, gimusiems šia liga sergančių motinų. Net lengvas ir besimptomis skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti reikšmingos įtakos vaisiaus ir naujagimio metabolinei bei širdies ir kraujagyslių funkcijoms. Hipertiroidizmas, ypač Greivso liga, taip pat gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, negyvas gimimas ir augimo apribojimas. Tyrime naudotas metodas apėmė sistemingą paiešką įvairiose duomenų bazėse, tokiose kaip PubMed ir Google Scholar, o paieškos protokolas buvo suformuluotas remiantis PRISMA kriterijais.

Darbo tikslas: Nustatyti nėštumo ir gimdymo komplikacijas moterų, 2019 metais Kauno klinikose gimdžiusių per didelio svorio vaisių ir palyginti su moterų, gimdžiusių normalaus svorio vaisių, nėštumo ir gimdymo komplikacijas. Darbo uždaviniai: Nustatyti ir įvertinti nėštumo ir gimdymo komplikacijas moterų, kurios gimdė per didelio svorio vaisių ir palyginti su moterimis ir jų nėštumo bei gimdymo išeitimis, kurios gimdė normalaus svorio vaisių. Tyrimo metodika: Retrospektyvusis tyrimas, kuriam atrinkta 2019 m. LSMUL Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusios 393 moterys: 131 gimdžiusios per didelio svorio vaisių ir 262 gimdžiusios normalaus svorio vaisių. Duomenys rinkti iš Gimdymo registro ir ligos istorijų, analizuoti „SPSS/w26.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterine programa. Tyrimo dalyviai: Moterys, 2019 m. LSMUL Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusios per didelio ir normalaus svorio vaisių. Tyrimo rezultatai: Tyrime buvo analizuotos 393 moterys, iš kurių 131 gimdė per didelio svorio vaisių: tos kurios gimdė per didelio svorio vaisių turėjo didesnį KMI (27,15±4,29 ir 24,87±2,32; p<0,0001), daugiau priaugo svorio per nėštumą (21,13±7,39 ir 19,32±7,01; p=0,0183), nėštumo trukmė buvo ilgesnė (39 (32-41; 39,09) 39 (28-41; 38,68); p=0,00014), dažniau turėdavo 1 tipo CD (8,39 proc. ir 0,76 proc., p<0,0001) bei A1 tipo gestacinį diabetą (18,32 proc. ir 9,54 proc., p=0,013). Moterims gimdžiusioms per didelio svorio vaisių dažniau pasireikšdavo polihidramnionas (12,98 proc. ir 1,15 proc.; p<0,001) nei moterims, kurios gimdė normalaus svorio vaisių. Per didelio svorio vaisių gimdžiusioms moterims dažniau būdavo atlikta CPO (37,40 proc. ir 19,08 proc.; p<0,0001), dažniau būdavo skubi CPO (55,10 proc. ir 30,00 proc.; p=0,011), CPO dažniausiai buvo atlikta dėl stambaus vaisiaus (12,24 proc. ir 0,00 proc.; p=0,010), neprogresuojančio gimdymo ( 18,37 proc. ir 4,00 proc.; p=0,023), kliniškai siauro dubens (22,45 proc. ir 4,00 proc.; p=0,006), dažniau nustatoma distocija (9,16 proc. ir 1,91 proc.; p<0,001), gimdymas dažniau buvo skatinamas oksitocinu (39,69 proc. ir 22,52 proc. p<0,001) bei dažniau būdavo nustatomas tarpvietės plyšimas (29,77 proc. ir 12,21 proc. p<0,001). Tyrimo išvados: Per didelio svorio naujagimius gimdžiusios moterys turėjo didesnį KMI, daugiau priaugo svorio per nėštumą, dažniau turėjo CD ir GD, dažniau patyrė nėštumo (polihidramnionas) bei gimdymo (gimdymo sužadinimas, cezario pjūvio operacija, skubi cezario pjūvio operacija, distocija, neprogresuojantis gimdymas, kliniškai siauras dubuo, gimdymo skatinimas oksitocinu, tarpvietės plyšimas) komplikacijas.

Darbo tikslas: Nustatyti nutukimo įtaką gestaciniu diabetu (GD) sergančių moterų nėštumo, gimdymo komplikacijoms ir vaisiaus būklei bei svoriui. Darbo uždaviniai: Įvertinti ir palyginti GD sergančių nutukusių ir normalios kūno masės moterų sociodemografinius rodiklius, GD diagnostikos rodiklius, nėštumo ir gimdymo komplikacijas, įvertinti GD sergančios motinos nutukimo įtaką vaisiaus būklei ir svoriui. Tyrimo metodika: Retrospektyvusis tyrimas, kuriam atrinkta 2019 m. LSMUL Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusi 581 moteris: 202 nutukusios moterys ir 379 iki nėštumo normalią kūno masę turėjusios moterys. Duomenys rinkti iš Gimdymų registro ir ligos istorijų, analizuoti „SPSS/w26.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterine programa. Tyrimo dalyviai: Nutukusios ir normalios kūno masės moterys, sirgusios GD ir 2019 m. gimdžiusios LSMUL Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Tyrimo rezultatai: Tyrime išanalizuoti GD sirgusių gimdyvių duomenys (n=581): nutukusios gimdyvės vyresnės už normalios kūno masės gimdyves (32,22±5,3 ir 31,04±5,4 m.; p=0,012), turėjusios daugiau nėštumų (2,58±1,58 ir 1,98±1,1; p<0,001), gimdymų (2,06±1,3 ir 1,72±0,9; p<0,001), daugiau gyvenančios kaime nei mieste (40,6 proc. ir 32 proc.; p=0,041). Nutukusios dažniau nei normalios kūno masės nėščiosios sirgo pirmine hipertenzija (18,8 proc. ir 2,9 proc., p<0,001), nėščiųjų hipertenzinėmis būklėmis (47,5 proc. ir 19 proc., p<0,001), nėščiųjų cholestaze (6,4 proc. ir 1,6 proc., p=0,002), dažniau nustatytas polihidramnionas (19,4 proc. ir 5,5 proc., p<0,001), dažniau sužadintas gimdymas (75,4 proc. ir 24,6 proc.; p<0,001), dažniau atlikta cezario pjūvio operacija (24,8 proc. ir 16,4 proc., p=0,015), skubi dažniau nei planinė (66 proc. ir 41,9 proc., p=0,011), gimdymo metu dažniau diagnozuota distocija (9,4 proc. ir 3,4 proc., p=0,003), nestabili vaisiaus būklė (4 proc. ir 1,1 proc., p=0,019), jų naujagimiai dažniau makrosomiški (22,8 proc. ir 10 proc., p<0,001), naujagimių Apgar balai po 1 min (8,9±1,2 ir 9,06±1, p=0,024) ir po 5 min (9,52±0,8 ir 9,66±0,6, p=0,024) buvo žemesni nei normalios kūno masės gimdyvių. Tyrimo išvados: GD sirgusios nutukusios nėščiosios buvo vyresnės, turėjo daugiau nėštumų ir gimdymų, dažniau gyveno kaime, jų glikemijos nevalgius buvo aukštesnės, dažniau sirgo pirmine hipertenzija, dažniau patyrė nėštumo (nėščiųjų hipertenzinės būklės, nėščiųjų cholestazė, polihidramnionas) bei gimdymo (gimdymo sužadinimas, cezario pjūvio operacija, skubi cezario pjūvio operacija, distocija, nestabili vaisiaus būklė gimdymo metu) komplikacijas, jų naujagimiai dažniau makrosomiški, Apgar balai po 1 min ir po 5 min žemesni nei normalios kūno masės nėščiųjų, sirgusių gestaciniu diabetu.

Eating Disorders including Anorexia Nervosa, Bulimia Nervosa and Binge Eating Disorder are mental disorders which are highly prevelant worldwide, especially in women. About 8% of women of reproductive age are affected by any form of eating disorder. During the review it became evident that all of the included eating disorder subtypes (Anorexia Nervosa, Bulimia Nervosa, Binge Eating Disorder and Eating Disorder Not Otherwise Specified) were related to some degree to adverse outcomes of pregnancy and delivery. The complications of Anorexia Nervosa (AN) were commonly attributed to the inability to maintain an adequate weight and included an increase in unplanned pregnancy, excessive gestational weight gain, small for gestational age infants and low birth weight. Among others, Bulimia Nervosa (BN) was associated with a greater incidence of fertility treatment, increased risk of induced abortions and increased rate of miscarriages. Binge Eating Disorder (BED) was frequently related to being overweight and obese and the subsequent complications. All eating disorders were related to a higher incidence of psychological comorbidities and a higher perception of distress about the pregnancy and subsequent changes in body weight and shape. Pregnancy seems to be a window of opportunity for women suffering of BN or AN who showed a significant incidence of remission. However, pregnancy seems to be a window of vulnerability for the onset, relapse and shifting to BED. Offspring born to mothers related to ED were more likely to display long-term complications related to cognitive and functional development, neurobehavioral regulation and childhood wheezing.