Zagurskienė, Daiva

Dovilė Čirvinskaitė. Slaugytojų patirtys bendraujant su pacientais konfliktų metu: patiriami iššūkiai ir sprendimo būdai. Magistro baigiamasis darbas. Baigiamojo darbo vadovė – dr. Daiva Zagurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 64p. Darbo tikslas – atskleisti slaugytojų patirtis bendraujant su pacientais konfliktų metu. Tyrimo klausimai: 1. Su kokiais iššūkiais susiduria slaugytojai, bendraudami su pacientais konfliktų metu? 2. Kokie pokyčiai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje galėtų prisidėti prie efektyvesnio slaugytojų ir pacientų tarpusavio bendravimo? Tyrimo metodika ir tiriamieji. Kokybinis tyrimas buvo atliktas 2024 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais. Tyrimo instrumentu pasirinktas pusiau struktūruotas, individualus interviu. Tyrime dalyvavo devyni „X“ konsultacijų poliklinikoje dirbantys slaugytojai. Taikyta tikslinė kriterinė atranka – atrinkti slaugytojai, turintys patirties bendraujant su pacientais konfliktinių situacijų metu ir sutikę dalyvauti tyrime. Interviu trukmė 30 – 40 minučių. Visi interviu metu gauti duomenys, gavus tiriamųjų informuotą sutikimą ir pasirašius informavimo ir sutikimo formas, buvo įrašomi į diktofoną, vėliau transkribuoti ir analizuoti. Tyrimo etikai užtikrinti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas (Nr. 2024-BEC2-307). Tyrimo rezultatai. Pirmoji tema susijusi su slaugytojo profesijos nuvertinimu. Tyrimo metu slaugytojai teigė, jog pacientai gydymo įstaigoje, ypač konfliktinių situacijų metu, dažniausiai pagarbiai bendrauja tik su gydytojais. Konfliktuodami su pacientais slaugytojai neretai patiria žeminimą, emocinį smurtą. Dažni konfliktai su pacientais slaugytojus pradeda varginti ir emociškai. Vieno tyrime dalyvavusio slaugytojo teigimu, konfliktai su pacientais kartais taip išvargina, jog atrodo, kad geriau būtų visai nebedirbti šio darbo. Antroji tema išryškino pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria slaugytojai, bendraudami su pacientais konfliktų metu. Slaugytojai teigė, jog esminiu iššūkiu konfliktinių situacijų metu jiems tampa gebėjimas tinkamai nuraminti pacientus, ypač tuomet, kai pacientai nesiklauso ir mano, kad visada yra teisūs, arba grasina rašyti straipsnius viešojoje erdvėje ar skundus įstaigos vadovui. Trečioji tema atskleidė slaugytojų taikomus konfliktų sprendimo būdus klinikinėje aplinkoje. Slaugytojai teigė, jog kompromisų paieška, efektyvi komunikacija bei gebėjimas išlikti ramiems yra esminiai veiksniai, sprendžiant konfliktus. Ketvirtoji tema susijusi su pokyčiais, kurie yra reikalingi, siekiant užtikrinti konstruktyvų slaugytojų ir pacientų bendravimą. Tyrime dalyvavusių slaugytojų nuomone, konfliktų valdymo algoritmo sukūrimas, reguliarūs mokymai slaugytojams apie bendravimą su pacientais ir tinkamą konfliktų bei emocijų valdymą, svarbios ir pacientams reikšmingos informacijos viešinimas bei įstaigos vadovo įsitraukimas į konfliktų sprendimą padėtų efektyviau spręsti ir valdyti konfliktus asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Išvados. Pacientų nepasitenkinimą ir konfliktų atsiradimą sveikatos priežiūros įstaigoje lemia įvairūs organizaciniai veiksniai: netinkamas darbo organizavimas, klaidinanti informacija socialiniuose tinkluose, pacientų nepasitenkinimas sveikatos priežiūros sistemos tvarka bei komunikacijos stoka tarp medicinos personalo ir pacientų. Konfliktų metu slaugytojams dažnai kyla sunkumų bandant nuraminti pacientus. Tokiose situacijose pasitaiko ir pacientų agresyvaus elgesio – necenzūrinės leksikos vartojimo, grasinimų, nukreiptų į slaugos personalą. Slaugytojų teigimu, pacientai dėkingumą ir pagarbą dažniau išreiškia gydytojams, tarsi neįvertindami, jog slaugytojai yra tokia pat svarbi sveikatos priežiūros sistemos dalis, kaip ir kiti specialistai.

Andželika Butkutė. Slaugytojų patirtys ir požiūris į nepageidaujamų įvykių valdymą sveikatos priežiūros įstaigoje. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Dr. Daiva Zagurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2025; 48p. Tyrimo tikslas: nustatyti slaugytojų patirtis ir požiūrį į nepageidaujamų įvykių valdymą sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo metodika: atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant anoniminę anketą. Tyrimui atlikti buvo naudojamas užsienio autorių B.Wilson ir kt. klausimynas. Tyrimas vykdytas 2025m. Kovo – balandžio mėn., apklausti 110 respondentai. Tyrimo populiaciją sudarė LSMUL KK chirurgijos ir kardiologijos klinikose dirbantys bendrosios praktikos slaugytojai. Gautas LSMU Bioetikos leidimas Nr. 2025 – BEC2-0370. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS IBM 21.0 programą, prieš analizę duomenys buvo paruošti ir apdoroti Microsoft Excel programoje. Tyrimo rezultatai: šiuo tyrimu siekta nustatyti terapinio ir chirurginio profilio slaugytojų patirtis ir požiūrį į nepageidaujamų įvykių valdymą, daugiausia dėmesio skiriant jų registravimui ir šių profilių rezultatų palyginimui. Chirurginio profilio slaugytojų požiūris į nepageidaujamų įvykių pranešimą buvo nustatytas teigiamas, tuo tarpu terapinio profilio slaugytojų požiūris buvo mažiau palankus, neišreikštas teigiamai. Vertinant atskiras požiūriui įvertinti subskales, nustatyta, kad tiek terapinio, tiek chirurginio profilio slaugytojai, registruodami nepageidaujamus įvykius, jaučia kaltės jausmą. Tačiau, vertinant kolegų spaudimą dėl NĮ registravimo, abiejų profilių slaugytojų rezultatai parodė palankų požiūrį, slaugytojai nejaučia spaudimo iš kolegų registruojant NĮ. Rezultatai taip pat parodė, kad nors kai kurios subskalės, tokios kaip NĮ registravimo nauda ar procedūrų aiškumas, neparodė statistiškai reikšmingų skirtumų, chirurginio profilio slaugytojų vertinimai buvo labiau palankesni nei terapinio profilio slaugytojų. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių išryškėjo vertinant NĮ suvokimą, apie kokius NĮ reikia pranešti, kaltės jausmą ir kolegų spaudimą registruojant NĮ, kuriuose statistiškai reikšmingai palankesnis požiūris nustatytas tarp chirurginio profilio slaugytojų lyginant su terapinio profilio. Terapinio profilio slaugytojų požiūris nei vienoje subskalėje nebuvo statistiškai reikšmingai geresnis nei chirurginio profilio. Vertinant slaugytojų patirtis registruojant NĮ, nustatyta, kad abiejuose skyriuose apie pusę slaugytojų yra susidūrusios su nepageidaujamais įvykiais, tačiau tik labai maža dalis yra kada registravusios įvykusius NĮ. Išvados: 1. Terapinio profilio slaugytojų patirtys ir požiūris parodė, kad požiūris į nepageidaujamų įvykių registravimą, kai kuriose subskalėse buvo palankus, tačiau bendras požiūris nebuvo teigiamas. Beveik pusė (44,6 proc.) slaugytojų yra susidūrusios su NĮ, tačiau tik 29,2 proc. buvo registravusios. Šio profilio slaugytojai dažniausiai registravo pacientų griuvimus ir pragulas. 2. Chirurginio profilio slaugytojų požiūris į NĮ registravimą buvo pozityvesnis daugumoje vertintų subskalių, bendras požiūris nustatytas teigiamas. 52,9 proc. slaugytojų yra susidūrę su NĮ, tačiau tik 33,3 proc. įvykusius NĮ registravo. Dažniausiai registruoti nepageidaujami įvykiai – susiję su vaistinių preparatų vartojimu ir agresyviu paciento elgesiu. Rezultatai taip pat parodė, kad chirurginio profilio slaugytojų ketinimas pranešti apie NĮ ateityje buvo stipriai išreikštas. 3. Lyginant abu profilius nustatyta, kad chirurginio profilio slaugytojai turėjo statistiškai labiau teigiamą požiūrį į nepageidaujamų įvykių registravimą (p<0,05) nei terapinio profilio slaugytojos. Terapinio profilio slaugytojų požiūris ties daugeliu vertintų subskalių buvo mažiau palankesnis nei chirurgini profilio slaugytojų. Nors registravimo dažnumas tarp abiejų grupių skyrėsi nežymiai, pastebėti skirtumai tarp registruotų NĮ grupių: terapinio profilio slaugytojai dažniau registravo pacientų griuvimus ir pragulas, o chirurginio profilio slaugytojai – su vaistinių preparatų vartojimu ir pacientų agresyviu elgesiu susijusius NĮ. Tyrimas taip pat parodė, kad vyresnio amžiaus slaugytojai abiejuose profiliuose turėjo mažiau palankų požiūrį į nepageidaujamų įvykių pranešimą.

Tyrimo tikslas. Įvertinti slaugytojų požiūrį į pacientų saugos kultūrą Kauno miesto ligoninėse. Tyrimo metodika. Kiekybinis tyrimas atliktas 2023 metų balandžio – gegužės mėnesiais, dvejose Kauno miesto (X ir Y) ligoninėse. Apklausta 625 slaugytojai. Tyrimui atlikti buvo naudojamas valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos parengtas pacientų saugos kultūros ligoninėse klausimynas, kuris sudarytas pagal JAV sveikatos priežiūros kokybės ir tyrimų agentūros parengtą metodiką. Klausimyną sudaro klausimai leidžiantys įvertinti bendrą pacientų saugos lygį bei penkias pagrindines saugos kultūras dimensijas: darbo vieta/skyrius, vadovas, bendravimas/bendradarbiavimas, nepageidaujamų įvykių dažnumas bei ligoninės vertinimas. Duomenims apdoroti naudotas SPSS (angl. Statistical Package for Social Sciences) 27.0 versijos programinis paketas. Darbo rezultatai. Bendrąjį pacientų saugos lygį bei darbo vietą/skyrių, bendravimą/bendradarbiavimą, vadovus bei ligoninę statistiškai reikšmingai (p<0,05) geriau vertino Y ligoninės slaugytojai. Vertinant slaugytojų požiūrį apie darbo vietą/skyrių, abiejų ligoninių respondentų požiūris sutapo apie organizacijos pastangas užtikrinti paslaugų saugumą ir darbuotojų tarpusavio palaikymą. X ligoninės slaugytojai silpnai vertino bendradarbiavimą tarp skyrių. Vertinant slaugytojų požiūrį apie vadovą, X ir Y ligoninių respondentai teigiamai vertina, kad vadovai atsižvelgia į darbuotojų pasiūlymus dėl darbo organizavimo, tačiau pastebi, kad vadovai nekreipia dėmesio į nuolat pasikartojančias klaidas. Įvertinus slaugytojų požiūrį apie bendravimą/bendradarbiavimą galime teigti, kad X ir Y ligoninėse bendradarbiavimas vertintas teigiamai: slaugytojai dažnai būna informuoti apie skyriuje įvykusius NĮ ir aptaria klaidų prevenciją. Y ligoninės slaugytojai rečiau sutinka su tuo, kad darbuotojai nebijo užduoti klausimų dėl pastebėtų problemų. Vertinant slaugytojų požiūrį apie NĮ dažnumą, X ligoninės slaugytojai teigė, kad dažniausiai nutinka klaidos, kurios nekelia grėsmės paciento sveikatai, o Y ligoninės slaugytojai teigia, kad dažniausiai pasitaiko klaidos, kurios pastebimos prieš pakenkiant pacientui. Įvertinus slaugytojų požiūrį apie ligoninę, kurioje dirba, X ir Y ligoninių slaugytojai labiausiai vertina ligoninės vadovybės veiksmus, rodančius, kad jiems rūpi pacientų sauga bei, kad saugos sritis ligoninėje yra prioritetas, tačiau abiejų ligoninių respondentai pastebėjo problemas dėl personalo pamainų keitimosi, kai jų metu yra neperduodama svarbi informacija. Išvados. X ir Y ligoninės slaugytojų požiūris išsiskyrė vertinant bendrąjį pacientų saugos lygį, bei keturias iš penkių dimensijų: darbo vietą/skyrių, bendravimą/bendradarbiavimą, vadovus bei ligoninę. Šiuos rodiklius statistiškai reikšmingai geriau vertino Y ligoninės slaugytojai. Abiejų ligoninių respondentų požiūris sutapo apie prastą informacijos perdavimą pamainų keitimosi metu, vadovų požiūrį į nuolat besikartojančias saugos problemas.

Vakarė Ūsaitė. Slaugos programos studentų praktikos organizavimo ligoninėje vertinimas studentų ir praktikos mokytojų požiūriu. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovas(ė) – dr. Daiva Zagurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 40p. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti slaugos programos studentų praktikos organizavimo ligoninėje vertinimą, studentų ir praktikos mokytojų požiūriu. Tyrimo metodika: anketinė apklausa. Tyrimui atlikti buvo naudotos pačių autorių kurtos dvi anketos, viena anketa skirta praktikos mokytojams, kurią sudarė 28 klausimai, kita anketa skirta slaugos programos studentams, kurią sudarė 31 klausimas. Iš viso tyrime dalyvavo 42 praktikos mokytojai dirbantys LSMUL Kauno klinikose ir 49 ketvirto kurso Lietuvos sveikatos mokslų universiteto slaugos programos studentai atliekantys baigiamąją praktiką LSMUL Kauno klinikose. Tyrimo rezultatai: slaugos programos studentų praktikos organizavimo ligoninės skyriuose studentų ir praktikos mokytojų įvertinimo vidurkis 8,9 balo. Rezultatų analizė parodė, kad tik 26,25% praktikos mokytojų yra išklausę mentorių kursus ir net pusė (54,7%) praktikos mokytojų teigė, kad būti praktikos mokytoju jiems žinių nepakanka arba nežino ar pakanka. Pusė studentų (51%) ir du penktadaliai praktikos mokytojų (40,5%) nurodė, kad kartais praktikos mokytojams tenka dirbti daugiau nei su 2 studentais vienu metu. Praktikos mokytojai statistiškai dažniau (71,4%) nei studentai (42,9%) atsakė, kad pirmą praktikos dieną studentams būna priskirtas praktikos mokytojas ir statistiškai reikšmingai daugiau praktikos mokytojų (97,6%) nei studentų (77,6%) teigė supažindinantys studentus su praktikos vieta, darbo instrukcijomis, tik 36,7% studentų ir 69% praktikos mokytojų nurodė, kad studentai su praktikos mokytojais aptaria įgūdžius ir numatytus pasiekti praktikos rezultatus, kurie bus vertinami praktikos metu bei 75,5% studentų ir 100% praktikos mokytojų nurodė, jog studentai praktikos pabaigoje būna vertinami objektyviai. Praktikos mokytojai (78,6%) statistiškai reikšmingai dažniau nei studentai (53,1%) nurodė, jog praktikos metu nejaučia streso, tačiau jaunesni, 26-35 metų amžiaus praktikos mokytojai (66,7%) statistiškai reikšmingai dažniau nei 46-55 metų amžiaus praktikos mokytojai (11,1%) išsakė jaučiantys nerimą studentų praktikos metu. Išvados: LSMU slaugos programos studentai ir jų praktikos mokytojai praktikos organizavimą ligoninės skyriuose įvertino aukštu balu. Iš gautų rezultatų matyti, kad didelė dalis praktikos mokytų nėra išklausę mentorių kursų ir net pusė praktikos mokytojų išsakė, jog būti praktikos mokytoju jiems žinių nepakanka arba nežino ar pakanka. Studentai ir praktikos mokytojai nurodė, kad praktikos mokytojams kartais tenka dirbti daugiau nei su 2 studentais vienu metu. Praktikos mokytojai statistiškai reikšmingai dažniau nei studentai atsakė, kad pirmą praktikos dieną studentams būna priskirtas praktikos mokytojas, kad praktikos mokytojai supažindina studentus su praktikos vieta, darbo instrukcijomis, teigė su studentais aptariantys įgūdžius ir numatytus pasiekti praktikos rezultatus, kurie bus vertinami praktikos metu ir studentų praktinio mokymo užduočių atlikimą vertina objektyviai. Praktikos mokytojai statistiškai reikšmingai dažniau nei studentai nurodė, jog praktikos metu nejaučia streso, tačiau jaunesni, 26-35 metų amžiaus praktikos mokytojai statistiškai reikšmingai dažniau nei 46-55 metų amžiaus praktikos mokytojai išsakė jaučiantys nerimą studentų praktikos metu.

Edita Žvirblytė. Sveikatos priežiūros specialistų patirčių teikiant paslaugas nuotoliniu būdu ir pasitenkinimo darbu sąsajų vertinimas, Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – Dr. Daiva Zagurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 62 p.

Tikslas – įvertinti sveikatos priežiūros specialistų patirtis teikiant paslaugas nuotoliniu būdu bei jų sąsajas su darbuotojų pasitenkinimu darbu.

Uždaviniai: 1) Išsiaiškinti sveikatos priežiūros specialistų patirtis teikiant paslaugas nuotoliniu būdu. 2) Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimą darbu. 3) Nustatyti sveikatos priežiūros specialistų patirčių teikiant paslaugas nuotoliniu būdu ir jų pasitenkinimo darbu sąsajas.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas taikant kiekybinio tyrimo metodą. Tyrimo priemonė – apklausos anketa, kurią sudarė 16 klausimų, atskleidžiančių sveikatos priežiūros specialistų patirtis teikiant paslaugas nuotoliniu būdu bei pasitenkinimą darbu. Tyrimo duomenų apdorojimui taikyti matematinės statistikos metodai.

Tiriamieji. Tyrimas atliktas 2022 m. sausio – kovo mėnesiais Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre, apklausiant centre dirbančius sveikatos priežiūros specialistu. Tyrime iš viso dalyvavo 150 sveikatos priežiūros specialistų: 60 gydytojų ir 90 slaugytojų.

Pagrindiniai darbo rezultatai. Mokslinės literatūros šaltinių analizė atskleidė, kad nuotoliniu būdu teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, suintensyvėjusios Covid-19 pandemijos metu, vis labiau tampa įprasta sveikatos priežiūros specialistų veiklos praktika, todėl daro poveikį darbuotojų pasitenkinimui darbu. Tyrimo rezultatai parodė, kad visi tyrime dalyvavę sveikatos priežiūros specialistai (100 proc.) teikė paslaugas nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu teikiamos paslaugos sudaro apie ketvirtadalį (27 proc.) visos sveikatos priežiūros specialistų darbo dienos, vidutinis jų intensyvumas 3,53 (SD = 1,16) dienos per savaitę (gydytojų ir slaugytojų paslaugų apimtis ir intensyvumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė). Bendro sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimo darbu įvertis svyruoja nuo 90 iki 156 balų, vidutinis įvertis 132,5 (SD = 14,8) balo; pasitenkinimas teikiamomis nuotolinėmis paslaugomis – nuo 8 iki 27 balų, vidutinis įvertis 18,6 (SD = 3,5) balo. Gydytojų ir slaugytojų pasitenkinimo darbu įverčiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Nustatyta silpna neigiama statistiškai reikšminga koreliacija tarp bendro pasitenkinimo darbu ir nuotolinių paslaugų apimties (r = –0,182, p < 0,05) bei teigiama statistiškai reikšminga koreliacija tarp bendro pasitenkinimo darbu ir sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į paslaugų teikimą nuotoliniu būdu (r = 0,193, p < 0,05).

Išvados. Sveikatos priežiūros specialistų bendras pasitenkinimas darbu siejasi su nuotolinių paslaugų teikimo apimtimi ir specialistų požiūriu į paslaugų teikimą nuotoliniu būdu. Didėjant nuotoliniu būdu teikiamų paslaugų mastui, bendras sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimas darbu mažėja, o esant palankesniam požiūriui (matant didesnę tokių paslaugų naudą) į paslaugų teikimą nuotoliniu būdu didėja ir bendras pasitenkinimas darbu.

Hamza Camlibel. Nursing Career Plan and Affecting Factors . Bachelor's thesis. Supervisor – Dr. Daiva Zagurskiene . Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Nursing Faculty, Department of Nursing. Kaunas, 2023; 46 pages Aim:The aim of this study to define career plan of first year and last year nursing student in Lithuanian University of Health Science and the factors that affecting them. Method: The quantitative research was applied totally 156 students including first year and last year nursing students in Lithuanian University of Health Science, with using anonymous questinnaire. The questinnaire was sent to all students via internet by using email address given by university. The confidentially of research participants are guaranteed and personal informations were disclosed. Research results: According to questinnaire result, it has been seen that working place as hospital (71,1%) was ranked as first row by a wide margin.Most of them prefered to work as a clinical/bedside nurse (53,9%)position. Cardiology (36,8%) and neurology (28,9%) unit shared the big portion of pie chart. Geriatric nurse (1,3%) was chosen the smallest amount by nursing students. There are many crucial factors that affecting nursing students career plan however, sallary and supportive attutide play an important role. Conclusion:with changing of life, the nursing students‟ preferences are concurently changing. Career planning is indispensable step for our future life and it has been planning throughout academic year till gratuation. The people around the nursing students, proffesors, teachers, mentors, advisers, play an important factor in shaping nursing students career. Because, as we have seen in research supportive attitude is a crucial element.

Jovita Ciprisevičiūtė. Sveikatos priežiūros specialistų požiūris į gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos organizavimą ir vykdymą Vilkaviškio ir Marijampolės miestų PASPĮ. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Daiva Zagurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2022; 68 p. Darbo tikslas – nustatyti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos organizavimą ir vykdymą Vilkaviškio ir Marijampolės miestų pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose (PASPĮ) sveikatos priežiūros specialistų požiūriu. Uždaviniai:

1. Nustatyti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos organizavimą ir vykdymą Vilkaviškio miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose (PASPĮ) sveikatos priežiūros specialistų požiūriu.
2. Nustatyti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos organizavimą ir vykdymą Marijampolės miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose (PASPĮ) sveikatos priežiūros specialistų požiūriu.
3. Palyginti Vilkaviškio ir Marijampolės miestų, viešųjų ir privačių PASPĮ gimdos kaklelio piktybinių navikų programos organizavimą ir vykdymą sveikatos priežiūros specialistų požiūriu. Metodika. Tyrimo metodas – kiekybinis, naudota anketinė apklausa. Tyrimas atliktas 2021 metais rugpjūčio – spalio mėnesiais Vilkaviškio ir Marijampolės PASPĮ. Tiriamieji – sveikatos priežiūros specialistai (šeimos gydytojai, slaugytojai, akušeriai). Išvados. 1-2. Abiejų miestų sveikatos priežiūros specialistai gimdos kaklelio prevencijos organizavimą savo įstaigose vertina kiek geriau nei vidutiniškai. Tyrimo dalyvių nuomone, pacientės yra vidutiniškai informuotos apie prevencijos programą. Didžioji dalis tyrimų dalyvių neplanuoja gimdos kaklelio prevencijos tikslinės grupės moterų apimčių ir to neatlieka atsakingi įstaigos asmenys. Vilkaviškio miesto PASPĮ specialistų nuomone, moterys neefektyviai pasinaudoja gimdos kaklelio prevencijos paslauga, nes nesupranta naudos, o Marijampolės PASPĮ specialistai teigia, kad moterys nedalyvauja, nes jaučiasi sveikos.
4. Marijampolės specialistams dažniau planą dėl prevencijos paslaugų apimčių suteikia administracija, o Vilkaviškio specialistai patys išsiskaičiuoja tikrintinų moterų skaičių arba aptaria tai susirinkimų metu su kolegomis. Viešosiose įstaigose dirbantys specialistai yra labiau skatinami už gimdos kaklelio prevencijos vykdymą.

Monika Noreikienė. Profesinės karo tarnybos karių pirmosios medicinos pagalbos žinių ir požiūrio į karo medicinos gydytojo padėjėjų vaidmenį mokymosi procese vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Daiva Zagurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2020; 65 psl. Darbo tikslas: Įvertinti profesinės karo tarnybos karių pirmosios medicinos pagalbos žinias ir požiūrį į karo medicinos gydytojo padėjėjo vaidmenį, mokymosi procese. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti profesinės karo tarnybos karių, pirmosios medicinos pagalbos žinias.
2. Įvertinti profesinės karo tarnybos karių ir požiūrį į karo medicinos gydytojų padėjėjų vaidmenį mokymosi procese.
3. Įvertinti profesinės karo tarnybos karių pirmosios medicinos pagalbos teorinių žinių ir požiūrį į karo medicinos gydytojo padėjėjų vaidmenį mokymosi procese, sąsajas. Tyrimo metodika. Kiekybinis, vienmomentis tyrimas, kurio metu vertinamos pirmosios medicinos pagalbos (PMP) teorinės žinios, praktinių įgūdžių treniravimas ne PMP kurso metu bei požiūris į karo medicinos gydytojo padėjėją (KMGP), kaip mokymosi proceso dalyvį (PMP kurso instruktorių). Tyrimo duomenys analizuoti SPSS Statistics 24 programa. Tyrimo objektas: Profesinės karo tarnybos kariai (PKT). Atranka ir tyrimo metodai: anketuojami PKT kariai, sutikę užpildyti anketą. Tyrime dalyvavo 219 PKT karių. Tyrimo duomenys atskleidė, kad trečdalio apklaustų PKT karių teorinės žinios vertinamos kaip nepakankamos: dažniausiai klydo atsakydami į klausimus apie skysčių suvartojimą dėvint apsauginį CBRB kostiumą ir teikiant pagalbą psichologinę traumą patyrusiam asmeniui. Dauguma atvejų PKT karių požiūris į KMGP palankus, pastebima, kad vyresnių karių požiūris į KMGP, kaip mokymosi proceso dalyvį, palankesnis nei jaunesnių PKT karių. PKT kariai, kurių teorinės žinios vertinamos kaip pakankamos, palankiau vertina KMGP, kaip mokymosi proceso dalyvį, nei tie, kurių teorinės žinios laikomos nepakankamomis

Renata Drumstienė. Slaugytojų žinios ir veiksmai slaugant onkologinius pacientus su neutropenija. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė -dr. Daiva Zagurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2021m., 75 p Darbo tikslas: Įvertinti slaugytojų žinias ir veiksmus slaugant onkologinius pacientus su neutropenija. Uždaviniai: 1.Įvertinti slaugytojų žinias apie slaugos ypatumus ir infekcijos kontrolę slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija. 2. Nustatyti dažniausiai atliekamus slaugos veiksmus slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija slaugytojų požiūriu. 3. Nustatyti sąsajas tarp slaugytojų žinių ir atliekamų slaugos veiksmų slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikoje ir Lietuvos sveikatos mokslu universiteto Kauno Klinikų filiale Onkologijos ligoninėje 2019 metų kovo ir rugsėjo mėn. Tyrimo imtis – tikslinė atranka. Iš viso buvo išdalinta 115 anketų, o tyrime dalyvavo 102 slaugytojos. Atsako dažnis 88.6 proc. Buvo naudojamas klausimynas apie sociodemografinius rodiklius; klausimynas įvertinantis žinias apie neutropeniją ir infekcijos kontrolę, gautas iš autorių Gul Hatice Tarakcioglu, anketos naudojimuisi buvo gautas autorių sutikimas ir klausimynas įvertinantis slaugytojų veiksmus sudarytas tyrimo autorės remiantis mokslinės literatūros apžvalga. Išvados: Slaugytojų žinios apie infekcijos kontrolę buvo geresnės nei žinios apie slaugos ypatumus slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija. Slaugytojai teigė dažniausiai atliekantys slaugos veiksmus susijusius su intraveninių katetrių priežiūra, su odos ir gleivinės priežiūra. Nustatytos sąsajos tarp slaugytojų žinių apie neutropeniją ir infekcijos kontrolę ir atliekamų slaugos veiksmų. Slaugytojai, kurių žinios apie neutropeniją ir infekcijos kontrolę buvo geresnės dažniau teigė atliekantys teisingus slaugos veiksmus susijusius su infekcijos prevencija.

Tyrimo tikslas: Ištirti ir palyginti vyresniųjų slaugytojų – slaugos administratorių požiūrį į slaugos administravimui reikalingas kompetencijas ir jų taikymą praktikoje. Uždaviniai:

1. Nustatyti vyresniųjų slaugytojų – slaugos administratorių požiūrį į slaugos administravimui reikalingas kompetencijas;
2. Išsisaiškinti kokias kompetencijas savo praktikoje dažniausiai taiko vyresnieji slaugytojai – slaugos administratoriai;
3. Palyginti slaugos administravimui reikalingas ir praktikoje taikomas kompetencijas, vyresniųjų slaugytojų – slaugos administratorių požiūriu. Metodika. Tyrimas atliktas 2018 m. gegužės – spalio mėnesį. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Tiriamieji – trijose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, esančiose Kaune, dirbantys slaugos administratoriai. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Požiūriui nustatyti ir palyginti buvo naudojamas Chase slaugos administratoriaus kompetencijų instrumentarijus. Apklausos metu, slaugos administratoriams buvo išdalintos 186 anketos, grįžo – 181 anketa (atsako dažnis 97,3 proc.). Išvados: 1. Respondentų nuomone, šiam darbui labiausiai reikalingos techninės kompetencijos – slaugos praktikos standartai, slaugos procedūrų atlikimas ir kt. Taip pat lyderystės kompetencijos – problemų sprendimas, darbo procedūrų ir eigos organizavimas. 2. Slaugos administratoriai dažniausiai darbe taiko technines kompetencijas – slaugos praktikos standartus, infekcijos kontrolės reikalavimus ir kt. Taip pat žmogiškųjų santykių – efektyvų bendravimą ir kt. bei lyderystės kompetencijas – darbo taisykles, procesus, ir kt.
4. Reikalingiausios ir dažniausiai taikomos – techninės kompetencijos, mažiausiai – finansų valdymo. Jaunesni, mažiau stažo turintys ir baigę universitetą, respondentai, kompetencijas nurodė reikalingesnėmis, o vyresni ir neturintys aukštojo – kompetencijas dažniau taiko savo darbe.