Zagurskienė, Daiva

Įvadas Asmens sveikatos priežiūros įstaigose slaugytojai praleidžia daug laiko bendraudami su pacientais ir jų artimaisiais, todėl konfliktai su pacientais itin paplitę jų profesijoje [1, 2]. Konfliktų atsiradimas dažnai siejamas su netinkama sveikatos priežiūros specialisto ar paciento elgsena, pacientų nepasitenkinimu sveikatos priežiūros paslaugomis, neigiamomis ankstesnėmis patirtimis gydymo įstaigose [1]. Konfliktų pasekmės organizacijai priklauso nuo jų tinkamo sprendimo ir padarinių valdymo, todėl veiksmingas konfliktų valdymas turėtų tapti prioritetu [3]. Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojų patirtis bendraujant su pacientais konfliktų metu, siekiant atskleisti slaugytojų patiriamus iššūkius ir reikalingus pokyčius veiksmingesniam bendravimui ir konfliktų valdymui gydymo įstaigose. Metodika Atliktas kokybinis tyrimas su devyniais „X“ poliklinikoje dirbančiais slaugytojais, naudojant pusiau struktūruotus, individualius interviu. Duomenys analizuoti pagal indukcinės teminės analizės metodą. Tyrimo etikai užtikrinti gautas Bioetikos centro pritarimas (Nr.2024-BEC2-307). Teiginiams patvirtinti naudojami autentiški informantų pasisakymai. Tyrimo klausimai: Su kokiais iššūkiais slaugytojai susiduria, bendraudami su pacientais konfliktų metu? Kokių pokyčių reikėtų sveikatos priežiūros įstaigoje, siekiant veiksmingesnio slaugytojų ir pacientų bendravimo? Rezultatai. Analizuojant tyrimo metu gautus duomenis, buvo išskirtos penkios temos: Slaugytojo profesijos nuvertinimas. Slaugytojų teigimu, dauguma pacientų sveikatos priežiūros įstaigoje pagarbiai bendrauja tik su gydytojais, o slaugytojams dažniausiai tenka išklausyti pacientų priekaištus, susijusius su gydymu, netinkamu darbo organizavimu: „<...> turėtų žmonės gerbti vieni kitus, bet prasideda: „Tu neaiškink“, „Tu čia nesakyk“, „Kas tu? Tu sesutė, tu tik sesutė.“. Stiprėjant konfliktui, slaugytojai teigė patiriantys žeminimą, emocinį smurtą. Nuolatiniai konfliktai su pacientais slaugytojus vargina ir emociškai, nes visi išgyvenimai slaugytojus tarsi paliečia asmeniškai. Slaugytojų teigimu, konfliktai su pacientais kartais taip išvargina, jog atrodo, kad geriau būtų visai nebedirbti šio darbo. Konfliktų priežastys Slaugytojų teigimu, konfliktų su pacientais daugėja. Pacientų nepasitenkinimą sąlygoja ilgos laukimo eilės, sveikatos priežiūros sistemos tvarka, klaidinga informacija socialiniuose tinkluose, pacientų įsitikinimai, jog medikai ne visada suinteresuoti jiems padėti. Patiriami iššūkiai. Slaugytojams vienas pagrindinių iššūkių konflikto metu yra nepakankamas gebėjimas nuraminti pacientą, ypač tada, kai pacientas nesiklauso ir mano, kad visuomet yra teisus, arba grasina rašyti straipsnius viešojoje erdvėje ar skundus įstaigos vadovui: „<...> prasideda grasinimai, kaip eis pas valdžią skųsti mūsų, kaip čia mes visi iš darbų išeisim...“ Konfliktų valdymas. Slaugytojų nuomone, konflikto metu svarbiausia užtikrinti efektyvų bendravimą su pacientu, jį išklausyti, tuomet rasti abi puses tenkinantį sprendimą būtų lengviau. Reikalingi pokyčiai Slaugytojai mano, kad įstaigoje reikėtų rengti daugiau mokymų apie konfliktų ir emocijų valdymą. Svarbus ir įstaigos vadovo įsitraukimas sprendžiant konfliktą, jo gebėjimas kritiškai vertinti susidariusią padėtį: „<...> turėtų vadovybė domėtis, kaip sekasi jos darbuotojams, kaip galima būtų išspręsti konfliktus.“. Taip pat, įstaigos matomoje vietoje pacientams reikėtų skelbti aktualią ir svarbią informaciją, kuri padėtų išvengti nesutarimų. Slaugytojų nuomone, įstaigoje reikėtų sukurti ir konfliktų valdymo algoritmą, kuris slaugytojams padėtų efektyviau spręsti konfliktus. Išvados Slaugytojai gydymo įstaigoje susiduria su pacientų nepasitenkinimu dėl organizacinių veiksnių ir komunikacijos stokos. Konfliktų metu slaugytojams sunku nuraminti pacientus, ypač, kai pacientai nesiklauso ir mano, kad visada yra teisūs. Konfliktuodami pacientai nevengia ir agresyvaus elgesio. Siekiant sumažinti konfliktų skaičių, būtinas įstaigos vadovo įsitraukimas, reguliarus slaugytojų kvalifikacijos tobulinimas, konflikto valdymo algoritmų kūrimas, svarbios informacijos viešinimas, kad pacientai, būtų informuoti apie įstaigos tvarką ir paslaugas.

Slaugytojų trūkumas – viena didžiausių sveikatos priežiūros sistemos problemų, su kuria susiduria daugelis pasaulio šalių. Visame pasaulyje trūksta daugiau nei 5 milijonų slaugytojų, o tai daro didžiulę įtaką sveikatos paslaugų kokybei. Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje truks virš 3 tūkst. slaugos specialistų. Dėl slaugytojų trūkumo gali pablogėti pacientų sauga ir priežiūros kokybė, padidėti komplikacijų dažnis ir sumažėti pacientų pasitenkinimo rodikliai. Slaugytojų trūkumo priežastys:

1. Slaugytojų senėjimu.
2. Emigracija ir tarptautinis mobilumas.
3. Darbo sąlygų iššūkiai, tokie kaip pervargimas, didelis darbo krūvis, nepakankamas atlygis ir nepalanki darbo aplinka, dažnai lemia slaugytojų sprendimą palikti profesiją arba pereiti į kitą sritį. Slaugytojų vaidmuo sveikatos sistemoje Slaugytojai yra sveikatos priežiūros sistemos stuburas. Jie tiesiogiai dalyvauja pacientų priežiūroje, o jų kompetencija ir gebėjimas reaguoti į kritines situacijas turi didžiulį poveikį pacientų sveikatai. PSO ataskaitoje pateikiama keletas politikos priemonių, kurios gali padėti spręsti slaugytojų trūkumo problemą ir užtikrinti ilgalaikį sprendimą:
4. Investicijos į slaugytojų švietimą ir mokymą – siekiant užtikrinti nuolatinį slaugytojų poreikį, svarbu investuoti į švietimo programas, kurios paruoštų pakankamai kvalifikuotų specialistų. PSO rekomenduoja stiprinti slaugytojų profesinio tobulėjimo programas, kad jie galėtų įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių.
5. Darbo sąlygų gerinimas – PSO pabrėžia būtinybę gerinti slaugytojų darbo sąlygas, siekiant išlaikyti specialistus ir užtikrinti jų motyvaciją atlikti darbą. Tai apima konkurencingus atlyginimus, saugią darbo aplinką ir gebėjimą susidoroti su stresinėmis situacijomis.
6. Tarptautinės darbo jėgos pritraukimas – daugelis šalių susiduria su darbuotojų trūkumu ir gali pasinaudoti tarptautiniu darbuotojų judumu. PSO rekomenduoja kurti darbo migracijos politiką, leidžiančią užpildyti trūkstamas pozicijas ir užtikrinti sveikatos sistemos stabilumą.
7. Tvarus finansavimas – norint užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistema galėtų pasinaudoti slaugytojais, reikia skirti daugiau lėšų sveikatos sektoriui. Tai apima ne tik atlyginimų didinimą, bet ir investicijas į sveikatos infrastruktūrą bei švietimo programas. Išvados ir rekomendacijos: Slaugytojų trūkumo problema yra pasaulinė ir tiesiogiai veikia pacientų sveikatą bei sveikatos sistemos veiksmingumą. Siekiant spręsti šią krizę ir užtikrinti sveikatos sistemos efektyvumą, svarbu investuoti į slaugytojų švietimą, gerinti darbo sąlygas ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą. PSO rekomenduoja kiekvienai šaliai ieškoti sprendimų, atsižvelgiant į vietos ypatumus, tačiau pagrindinis tikslas turėtų būti slaugytojų darbo sąlygų gerinimas ir jų profesinės karjeros patrauklumo didinimas.

The increasing shortage of staff in healthcare facilities worldwide calls for a human resource planning strategy in order to ensure safe, timely and patient-centred care. The purpose of this paper is to provide an analysis and supply and demand projections of nurses, midwives, and radiographers within the labor market of the largest university hospital in the Baltic States by 2030.

Purpose The aim of this study was to analyze the supply and demand of radiographers in the labor market in terms of numbers, structure and services and provide a forecast to 2030. This research will help ensure a sustainable and robust radiography workforce to meet the growing health care needs required to provide safe and patient-centered radiology services at a university hospital. [...].

Darbo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre dirbančių sveikatos priežiūros specialistų patirtis teikiant paslaugas nuotoliniu būdu ir jų sąsajas su darbuotojų pasitenkinimu darbu. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2022 m. sausio–kovo mėnesiais atliktas kiekybinis tyrimas, taikant anoniminės anketinės apklausos metodą. Tyrime dalyvavo 150 sveikatos priežiūros specialistų (90 slaugytojų ir 60 gydytojų), dirbančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. Darbuotojų pasitenkinimas darbu buvo tiriamas naudojant Spector pasitenkinimo darbu klausimyną (angl. The Job Satisfaction Survey, JSS), o požiūris į nuotolinių paslaugų teikimą – Nyaanga pasiūlytą Suvokiamo produktyvumo skalę (angl. Perceived Productivity). Tyrimo rezultatai. Visi tyrime dalyvavę sveikatos priežiūros specialistai (100 proc.) teikė paslaugas nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu teikiamos paslaugos sudarė apie ketvirtadalį (27 proc.) visos sveikatos priežiūros specialistų darbo dienos, vidutinis jų intensyvumas 3,53 (SD = 1,16) dienos per savaitę (gydytojų ir slaugytojų paslaugų apimtis ir intensyvumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė). Bendro sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimo darbu įvertis svyruoja nuo 90 iki 156 balų, vidutinis įvertis 132,5 (SD = 14,8) balo; pasitenkinimas teikiamomis nuotolinėmis paslaugomis – nuo 8 iki 27 balų, vidutinis įvertis 18,6 (SD = 3,5) balo. Gydytojų ir slaugytojų pasitenkinimo darbu įverčiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Nustatyta silpna neigiama statistiškai reikšminga koreliacija tarp bendro pasitenkinimo darbu ir nuotolinių paslaugų apimties (r = –0,182, p < 0,05) bei teigiama statistiškai reikšminga koreliacija tarp bendro pasitenkinimo darbu ir sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į paslaugų teikimą nuotoliniu būdu (r = 0,193, p < 0,05). Išvados. Sveikatos priežiūros specialistų bendras pasitenkinimas darbu siejasi su nuotolinių paslaugų teikimo apimtimi ir specialistų požiūriu į paslaugų teikimą nuotoliniu būdu. Didėjant nuotoliniu būdu teikiamų paslaugų mastui, bendras sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimas darbu mažėja, o esant palankesniam požiūriui (matant didesnę tokių paslaugų naudą) į paslaugų teikimą nuotoliniu būdu didėja ir bendras pasitenkinimas darbu.

Background: This is the first-ever study on the planning of the supply and demand for nurses and midwives in Lithuania. The aim of this study was to analyze the supply and demand for nurses and midwives in the labor market with respect to their number, structure, and services, and to provide a prognosis for the period of 2021 – 2030. Materials and methods: Supply was calculated using the annual number of new entrants into the labor market and left for various reasons. Two projections of the demand for nurses and midwives were prepared, based on the population’s differing (by age and sex) need for outpatient and inpatient services. Subsequently, the supply scenario and two demand scenarios for each specialty were compared. Results: It is predicted that the supply of nurses in 2030 will be lower than in 2021, though the predicted supply of midwives will exceed. The evaluation of the supply and demand scenarios for nurses revealed a gap forming during the analyzed period, which will increase between 2021 and 2025, the predicted nurse shortage will reach 59 in the intermediate demand projection and 331 in the perspective demand projection. In 2030 accordingly shortage of 173 and 772. Conclusions: Considering the changes in the socio-demographic characteristics of the staff, the aging population, and the increasing need for nurses’ services, the supply of nurses during the next decade will be insufficient.

Clinical practice is one of the components of nursing staff training. The goal of clinical practice is to improve professional nursing skills by providing theoretical knowledge and practical skills. The practice aims to develop students' critical thinking, ability to communicate with patients, to work independently and as part of a team, to examine and to independently develop a plan of nursing and care. This practice diary is designed to document the practice of fourth year students in the Nursing programme and is to be filled in each day at the practice site. The practice diary contains the evaluation criteria of the clinical practice skills and tasks. The curriculum includes three student practices in the fourth year of study: Clinical Practice of Geriatric Nursing, during which students will acquire the skills to care for geriatric, oncological and palliative patients and properly plan their care. Practice V (Clinical Practice of Community Nursing), during which students will acquire practical skills in assessing the health of community members, identify their nursing needs, organize and implement relevant health education in primary health care facilities and patients' homes. Final Practice, consists of three practices: - Clinical Practice of Paediatric Nursing, during which students will acquire the skills to plan the care of sick children, implement nursing plans and evaluate nursing outcome. - Clinical Practice of Mental Health Nursing, during which students will care for patients with mental health illnesses. - Clinical Practice in Intensive Care unit, during which students will acquire knowledge and skills to care for patients who require intensive care.

Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti Vilkaviškio ir Marijampolės miestų viešųjų ir privačių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinės programos organizavimą ir vykdymą. Metodika. Tyrimas atliktas 2021 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais Vilkaviškio ir Marijampolės pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose (2 viešosiose ir 10 privačių). Tyrime dalyvavo 158 sveikatos priežiūros specialistai. Duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS for Windows 22.0 programa. Tyrimo rezultatai pavaizduoti grafiškai, taikant Microsoft Office 2015 Excel programą. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p < 0,05. Rezultatai ir išvados. Palyginus Vilkaviškio ir Marijampolės miestų viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų specialistų nuomonę apie gimdos kaklelio prevencijos organizavimą jų įstaigose, nustatyta, kad Marijampolės specialistams statistiškai reikšmingai dažniau planą dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos paslaugų apimčių pateikia administracija (12,2 proc., χ² = 10,541, p = 0,014), o Vilkaviškio specialistai patys numato tikrintinų asmenų skaičių (11,8 proc., χ² = 10,541, p = 0,014) arba aptaria jį su kolegomis susirinkimų metu (4,4 proc., χ² = 10,541, p = 0,014). Vilkaviškio ir Marijampolės privačiose gydymo įstaigose statistiškai dažniau pacientes apie gimdos kaklelio prevenciją apsilankymo metu informuoja slaugytojai (atitinkamai 50,5 proc. ir 33,8 proc., χ² = 4,333, p = 0,037), o viešosiose – jos dažniau informuojamos SMS žinute (atitinkamai 50,8 proc. ir 17,2 proc., χ² = 20,147, p = 0,0001). Sveikatos priežiūros specialistų nuomonės apie gimdos kaklelio prevencijos organizavimą įstaigose ir prevencijos reikalingumą nesiskyrė. Vilkaviškio ir Marijampolės miestų sveikatos priežiūros specialistų nuomone, gimdos kaklelio prevencinė programa yra labai reikalinga ir dauguma (83,8 proc.) ją vykdo vienodai aktyviai, kaip ir kitas Lietuvoje įgyvendinamas prevencines programas. Abiejų miestų specialistai gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinės programos įgyvendinimo organizavimą savo įstaigoje vertina kiek geriau nei vidutiniškai (3,76 balo Vilkaviškyje ir 3,70 balo Marijampolėje).

Background: Health literacy is defined as a person’s ability to find, understand, and use health-related information when making health-related decisions. Patients with lower health literacy more frequently face difficulties when they have health issues or need medical help. Such patients are less likely to visit health care facilities and receive less help, which subsequently leads to higher hospitalization and mortality rates. Patients with better health literacy skills pay more attention to their health behaviours. Methods: This is a cross-sectional survey conducted in two primary health care centres—one public and one private—in Lithuania. The study enrolled patients who were visiting family physicians (n = 399). The study used the Health Literacy Survey European Questionnaire (HLS-EU-Q47). Calculation of means and two independent samples were used for statistical analysis, and a correlation coefficient was calculated. Results: The majority (40.6%) of respondents had problematic health literacy, while only 7% had excellent health literacy. Better health literacy was observed among younger patients (aged below 30 years), residing in urban areas, having higher education, and living with a partner. Inadequate or problematic health literacy was noted among 83.6% of respondents aged 59 years and older; similar rates were also observed among patients with basic or primary education (76.1%), secondary education (76.6%), and divorced patients (86%). Respondents with better health literacy also had better health behaviours (p < 0.05). Conclusions: Health literacy is influenced by age, residence, education, and family status. Patients with better health literacy also reported better health behaviours.

Skirta studijuojantiems šeimos mediciną, bendruomenės slaugą, išplėstinę slaugos praktiką, taip pat šeimos gydytojams, bendruomenės ir išplėstinės slaugos praktikos slaugytojams. Prieš keliolika meų sąvoka "bendruomenė" Lietuvoje buvo retai vartojama aptariant sveikatos priežiūros klausimus. Pastaraisiais metais ši sąvoka vartojama labai dažnai tiek kasdieniniame gyvenime, tiek visiems šalies gyventojams aktualioje srityje – visuomenės ir pavienių jos grupių sveikatos priežiūroje. Pirmiausia labai suaktyvėjo pačių bendruomenių veikla. Bendruomenės pačių gyventojų iniciatyva įsikūrė ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir rajonų centruose, miesteliuose ir kaimo vietovėse. Bendruomenių veikla buvo įteisinta priėmus atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus. [...]. Naujame lietuviškame bendruomenės sveikatos vadovėlyje aptariamos bendruomenės charakteristikos ir funkcijos, pirminės sveikatos priežiūros organizavimas, bendruomenės slaugytojų vaidmenys bei funkcijos. Vadovėlyje nagrinėjami įvairūs bendruomenės sveikatos klausimai: įvairių pacientų grupių sveikatos priežiūra, dauginis ligotumas, bendruomenės sveikatos palaikymas ir profilaktinės programos. Pakankamai dėmesio skirta bendruomenės sveikatos problemoms, socialinėms problemoms, su kuriomis kas dieną susiduria šeimos gydytojai bei bendruomenės slaugytojai.