Samėnienė, Jūratė

SUMMARY Title: The Investigation of the Impact of Pre-Rehabilitation on the Effectiveness of Postoperative Rehabilitation in Patients Undergoing Transcatheter Aortic Valve Implantation (TAVI) Aim: To investigate whether pre-rehabilitation enhances the effectiveness of postoperative rehabilitation in patients undergoing transcatheter aortic valve implantation (TAVI). Objectives:

1. To evaluate rehabilitation adherence by comparing participation rates between patients who received pre-rehabilitation and those who did not.
2. To assess improvements in functional outcomes (mobility, endurance, exercise tolerance) after TAVI in patients who underwent pre-rehabilitation.
3. To analyze the impact of pre-rehabilitation on quality of life, patient satisfaction, and postoperative recovery experience.
4. To compare hospital stay length, readmission rates, and complication frequency between pre-rehabilitation and non-prehabilitation groups. Methods: This is a systematic literature review based on PRISMA guidelines. Studies were selected from PubMed, Embase, Cochrane Library, and Google Scholar published between 2010 and 2024. Inclusion criteria focused on randomized controlled trials, cohort studies, and meta-analyses reporting outcomes of prehabilitation prior to TAVI, including functional capacity (6MWT), Barthel Index, KCCQ, quality of life, and complication rates. A total of 25 studies were included. Study quality was assessed using the Newcastle-Ottawa Scale and Cochrane Risk of Bias Tool. Results: Prehabilitation was associated with significant improvements in physical performance: – 6MWT distances increased by 20–50 meters post-intervention (p < 0.01). – Barthel Index scores improved, indicating enhanced independence. – Quality of life (KCCQ, EQ-5D) scores were higher in prehabilitation groups. – Readmission rates and postoperative complications (e.g., infections, heart failure) were reduced by 20–30%. – Patients undergoing prehabilitation were discharged earlier and had better adherence to postoperative rehabilitation protocols.

Ivanauskytė-Jasutė S., Profesinės reabilitacijos dalyvių patirtys dailės terapijos procese, magistro baigiamasis darbas / mokslo vadovė doc. Jūratė Samėnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. Kaunas, 2024: 110 p.

Tyrimo tikslas - atskleisti profesinės reabilitacijos dalyvių patirtis dailės terapijos procese. Tyrimo klausimai: 1. Kokias tyrimo dalyvių patirtis atskleidžia teminė analizė? 2. Kokias tyrimo dalyvių patirtis atskleidžia dailės terapijos kūrinių pasirinkti formalieji elementai? 3. Kaip dailės terapijos kūrinių pasirinkti formalieji elementai susiję su teminės analizės temomis? Tyrimo metodai. Kokybinis tyrimas, taikant teminę analizę, pasirinktų formaliųjų elementų analizę, teminės ir pasirinktų formaliųjų elementų analizės duomenų sąsajų tyrimą. Tyrimo dalyviai. Trys moterys iš penkių, dalyvavusių šiame tyrime. Tyrimo imtis sudaryta netikimybiniu būdu, naudojant tikslinę kriterinę atranką. Atrankos kriterijai: moterys, turinčios fizinę negalią, virš 55 metų amžiaus, dalyvavusios profesinės reabilitacijos programoje Panevėžio darbo rinkos mokymo centre, bet po jos neįsidarbinusios, bei savanoriškai sutikusios dalyvauti tyrime. Įžvalgos. Teminė analizė atskleidė šias tyrimo dalyvių emocines patirtis: nuovargį, (ne)meilę sau, savigraužą, kaltės jausmą, nusižeminimą, nusivertinamą, ambivalentiškus jausmus santykiuose su artimu žmogumi, darbdavio spaudimą darbe; pilnatvę su savimi, laisvės pojūtį, savęs pačios palaikymo, vidinę motyvaciją ir viltį, stiprų teigiamą požiūrį į viską; didelę įtampą neturint darbo, nerimastingumą, kaltės jausmą, priešiškumą, laisvę įgyvendinti savo planus, poreikį poilsiui, atsipalaidavimui; bendrystės jausmą, palaikymą iš kitų tyrimo dalyvių. Dailės terapijos kūrinių pasirinkti formalieji elementai atskleidė šias galimas tyrimo dalyvių patirtis: norą likti saugioje komforto zonoje, siekį kontroliuoti gyvenimo situacijas, baimingumą, kuklumą, drovumą, pasyvumą, dažnai jaučiamą įtampą, gynybiškumą, patiriamą emocinį sujaudinimą, nerimastingumą, aplinkinių sukeliamą nerimą, stresines būsenas, besikeičiančias nuotaikas, emocinės pusiausvyros paieškas. Dailės terapijos kūrinių pasirinktų formaliųjų elementų ir teminę analizes sieja atskleistos tyrimo dalyvių patirtys: patiriama įtampa, stresas, nuovargis, priešiškumas, savigrauža, kaltės jausmas, laisvė, pilnatvė, (ne)meilė sau, bejėgystė, priešiškumas, bendrystė, tarpusavio palaikymas.

Autorius: Agnė Pacevičiūtė Darbo tema: Veiksnių, turinčių įtakos asmenų po galvos smegenų insulto reabilitacijos efektyvumui, įvertinimas. Tyrimo tikslas: Įvertinti veiksnius, turinčius įtakos asmenų po galvos smegenų insulto reabilitacijos efektyvumui. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos ligonių, patyrusių galvos smegenų insultą, motorikos, pažinimo funkcijų ir bendrosios funkcinės būklės atsistatymui. 2. Įvertinti veiksnius, turinčius įtakos motorinių, pažinimo funkcijų bei bendrosios funkcinės būklės atsigavimui reabilitacijos metu. 3. Nustatyti ir įvertinti priemonių, taikomų reabilitacijoje, efektyvumą asmenims po patirto galvos smegenų insulto. Literatūros paieškos metodai: Publikacijų paieška atlikta naudojantis elektronine „PubMed“ duomenų baze. Naudoti raktiniai paieškos žodžiai ir jų kombinacijos: „stroke“, „rehabilitation“, „outcomes“, „influencing factors“. Naudoti filtrai: „free full text“, „clinical trial“, „randomizes controlled trial“, „ 5 years“, „humans“, „English“. Išvados: 1. Sociodemografiniai rodikliai, depresiškumo lygis, laikas po insulto, kūno masės indeksas, gretutinės ligos bei inovatyvios reabilitacijos priemonės turi įtakos asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, motorikos, pažinimo funkcijų ir bendrosios funkcinės būklės atsistatymui. 2. Jaunesni nei 65 metų amžiaus asmenys, moteriškos lyties, gyvenę vieni, prieš patiriant GSI žmonės, neturintys gretutinių ligų, motyvuoti asmenys, turi didesnę tikimybę gauti geresnius rezultatus po reabilitacijos nei 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės, vyrai, prieš insultą gyvenę su artimaisiais ar globėjais, sergantys poinsultine depresija ir turintys gretutinių ligų žmonės. 3. Reabilitacijos priemonės tokios kaip aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės bei kvėpavimo raumenų treniravimas kartu su standartine priežiūra po insulto gali pagerinti pacientų pusiausvyrą, ėjimo greitį, vyktomąsias funkcijas. Virtualios realybės priemonių taikymas reabilitacijoje gali pagerinti motorinių ir pažintinių funkcijų atsigavimą po insulto. Tuo tarpu netradicinė reabilitacijos priemonė - akupunktūra gali padėti sustiprinti apatinių galūnių motorinę funkciją asmenims, patyrusiems hemoraginį insultą.

Paulina Petkevičiūtė. Balneoterapijos, peloidoterapijos taikymas ir efektyvumas sergantiesiems osteoartritu. Darbo tikslas: išanalizuoti ekspertų pateiktus duomenis apie balneoterapijos bei peloidoterapijos taikymą ir efektyvumą sergantiesiems osteoartritu. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti balneoterapijos taikymą ir efektyvumą sergantiesiems osteoartritu. 2. Išanalizuoti peloidoterapijos taikymą ir efektyvumą sergantiesiems osteoartritu. 3. Pateikti balneoterapijos ir peloidoterapijos taikymo rekomendacijas sergantiesiems osteoartritu. Darbo metodai: Sisteminė literatūros apžvalga atlikta vadovaujantis PRISMA reikalavimais. Mokslinių publikacijų paieška vykdyta „PubMed“ ir „Science Direct“ duomenų bazėse. Paieškai naudoti raktiniai žodžiai ir taikyti filtrai. Atrinktos ne senesnės nei 10 metų publikacijos. Publikacijų atranka vykdyta taikant PICO sistemą. Rezultatai: Pritaikius atrankos kriterijus, į apžvalgą įtraukta 11 publikacijų, vertinusių balneoterapijos ir (arba) peloidoterapijos efektyvumą sergantiesiems OA. Daugumoje jų (6) vertintas efektyvumas sergantiesiems kelio OA, kitose vertintas efektyvumas sergant rankų, stuburo, rankų bei kelių, generalizuotu bei kelio, generalizuotu OA. Išvados: 1. Balneoterapijos taikymas sergantiesiems OA galimas skiriant mineralines vonias, mineralines sukūrines vonias, povandeninius masažus mineralinio vandens vonioje, kineziterapiją mineralinio vandens baseine. Mineralinio vandens temperatūra – nuo 32 iki 38 °C, procedūrų trukmė nuo 10 iki 25 min. Iš viso taikyta nuo 10 iki 18 seansų. Balneoterapija efektyviai sumažino skausmą ir sąstingį, pagerino funkciją. 2. Peloidoterapijos taikymas sergantiesiems OA galimas aplikuojant purvą ant pažeisto sąnario arba skiriant purvo vonią. Purvo temperatūra skirtinguose tyrimuose svyravo nuo 30 iki 50 °C, o procedūros trukmė nuo 15 iki 30 min. Iš viso buvo taikyta nuo 10 iki 45 procedūrų. Peloidoterapija efektyviai sumažino skausmą, sąstingį, vaistų nuo skausmo vartojimą, pagerino funkciją ir gyvenimo kokybę. 3. Rekomenduojama pacientams, sergantiems OA, skirti gydymą balneoterapija ir peloidoterapija kartu, norint užtikrinti skausmo bei sąstingio sumažėjimą, funkcijos bei gyvenimo kokybės pagerėjimą, mažesnį vaistų nuo skausmo suvartojimą ir ilgalaikį poveikį skausmo sumažėjimui bei geresnei gyvenimo kokybei.

Transcatheter aortic valve implantation (TAVI) is an established percutaneous surgical intervention. Patients who undergo TAVI are usually elderly, suffer from severe aortic stenosis and have a high risk for surgical aortic valve replacement. This medical literature review is done to investigate, whether these aforementioned vulnerable patients could benefit from cardiac rehabilitation programs after TAVI. Cardiac rehabilitation has a positive effect on quality of life, functional performance, and exercise capacity in patients after TAVI.

Darbo pavadinimas: Pacientų, kuriems implantuotas EKS, veiksnių įtakojančių jų gyvenimo kokybę ir reabilitacijos efektyvumą vertinimas II reabilitacijos etape Darbo tikslas: Ištirti ir įvertinti pacientų, kuriems implantuotas EKS, kardiovaskulinės rizikos veiksnius, kurie daro įtaką mirtingumui nuo ŠKL, gyvenimo kokybę ir reabilitacijos efektyvumą, atsižvelgiant į lytį ir amžių. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, kuriems implantuotas EKS, rizikos veiksnius, darančius įtaką mirtingumui nuo ŠKL, naudojant SCORE rizikos schemą, atsižvelgiant į lytį, amžių. 2. Įvertinti pacientų, kuriems implantuotas EKS, gyvenimo kokybės indeksą, pagal lytį ir amžių. 3. Įvertinti ir palyginti pacientų, kuriems implantuotas EKS, fizinio pajėgumo pokytį taikant šešių minučių testą, atsižvelgiant į lytį, amžių. 4. Įvertinti pacientų GKI sąsajas atsižvelgiant į lytį, amžių, funkcinį pajėgumą bei kardiovaskulinę riziką. Tyrimo metodai: tyrimas atliktas LSMUL Kauno klinikose, Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje 2022-2023 metais. Buvo apklausta 20 pacientų, kuriems pirmą kartą implantuotas EKS. Buvo vertinami rizikos veiksniai, darantys įtaką mirtingumui nuo ŠKL, naudojant SCORE rizikos schemą, gyvenimo kokybė, naudojant standartizuotą Ferrans and Powers gyvenimo kokybės indekso širdies versijos klausimyną, reabilitacijos efektyvumas buvo vertinamas pagal fizinio pajėgumo pokytį, taikant šešių minučių ėjimo testą. Buvo ieškoma sąsajų tarp šių rodiklių ir atlikta gautų duomenų statistinė analizė, duomenų palyginimas tarp grupių. Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 20 tiriamųjų - 14 vyrų ir 6 moterys. Amžiaus vidurkis buvo 77,15 (7,842) metai. SCORE balų vidurkis 5,2 (3,139). Rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp SCORE balų lyginant pagal lytį (p=0,046) ir amžių (p = 0,002). Nustatytas GKI vidurkis 22,9 (3,086). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyties ir GKI nerasta (p = 0,09), tačiau rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp amžiaus grupių ir GKI (p = 0,034). 6 minučių ėjimo testo rezultatai statistiškai reikšmingai skiriasi (T- = 1; T+ = 170; p-reikšmė < 0,001). Statistiškai reikšmingo skirtumo, lyginant pagal amžių (U=19, p-reikšmė = 0,279) ir lytį (U=19, p-reikšmė = 0,279) tarp nueitų metrų skirtumo, rasta nebuvo. GKI, SCORE rizika ir reabilitacijos efektyvumas šiame tyrime tarpusavyje nekoreliavo. Išvados: 1) Bendras visų tiriamųjų SCORE balų vidurkis buvo 5,2 (3,139). Moterys ir jaunesnio amžiaus pacientai turi mažesnę tikimybę numirti nuo ŠKL per 10 metų. 2) Nustatytas GKI vidurkis 22,9 (3,086). Lytis nedaro įtakos gyvenimo kokybei, o jaunesnis amžius lemia aukštesnį GKI indeksą. 3) Vertinant reabilitacijos efektyvumą, taikant šešių minučių ėjimo testą, nustatėme, kad fizinė būklė pagerėjo – nueitas atstumas išaugo. Amžius ir lytis daro vienodą įtaką reabilitacijos efektyvumui. 4) GKI, SCORE skalės balai ir reabilitacijos efektyvumas tarpusavyje, šiame tyrime nekoreliavo.

Tikslas: Įvertinti ligonių po aortokoronarinių jungčių suformavimo operacijos reabilitacijos efektyvumą. Uždaviniai: 1. Apžvelgti, kaip vertinamas reabilitacijos efektyvumas po aortokoronarinių jungčių suformavimo operacijos. 2. Įvertinti, ar reabilitacijos trukmė daro įtaką reabilitacijos rezultatams vertinant VO2 max ir 6 MĖT rodiklius. 3. Palyginti aortokoronarinių jungčių suformavimo operacijos ir kitų kardiochirurginių operacijų reabilitacijos rezultatus. Metodai: Atlikta sisteminė literatūros apžvalga pagal PRISMA rekomendacijas. Publikacijų paieška vykdyta duomenų bazėje MEDLINE (per „PubMed“), renkant tarp straipsnių, publikuotų nuo 2012-01-01 iki 2022-01-01. Atrinkti straipsniai, vertinantys reabilitacijos efektyvumą po AKJO arba TAVI ir atitinkantys įtraukimo kriterijus. Klinikinių tyrimų kokybei vertinti naudota PEDro skalė. Rezultatai: Sisteminei literatūros apžvalgai atrinkti 8 tyrimai, kuriuose iš viso dalyvavo 645 žmonės. Visose publikacijose reabilitacijos efektyvumui vertinti naudota VO2 max arba 6MĖT rodikliai. Apžvalgos metu nustatyta 6MĖT pokyčio priklausomybė nuo reabilitacijos trukmės po AKJO ir atliktas reabilitacijos efektyvumas po AKJO ir TAVI palyginimas. Išvados: Reabilitacijos efektyvumas po AKJO yra stebimas pagal VO2 max ir 6MĖT pokytį. Nustatyta, jog ilgėjant reabilitacijos po AKJO trukmei 6MĖT rezultatų pokytis didėja, o tarp VO2 max reikšmių pokyčio ir trukmės ilgėjimo sąsajų nerasta. Lyginant AKJO ir TAVI reabilitacijos rezultatus, trumpiausios reabilitacijos rezultatai geriausi po TAVI operacijos, o ilgiausios – po AKJO.

Bernadeta Irmantė Beržanskytė. Balneoterapijos, peloidoterapijos efektyvumas sergantiesiems kelio osteoartritu. Darbo tikslas: įvertinti balneoterapijos ir peloidoterapijos efektyvumą gydant sergančiuosius kelio osteoartritu. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti balneoterapijos ir peloidoterapijos veiksmingumą gydant kelio osteoartritu sergančių pacientų skausmą. 2. Įvertinti balneoterapijos ir peloidoterapijos veiksmingumą gydant kelio sąnario sustingimą. 3. Įvertinti balneoterapijos ir peloidoterapijos poveikį kelio sąnario funkcijai asmenims, sergantiems kelio osteoartritu. 4. Įvertinti veiksnius, darančius įtaką balneoterapijos ir peloidoterapijos efektyvumui. Tyrimo metodika: Sisteminė literatūros apžvalga. Atrinktos šešios mokslinės publikacijos PubMed duomenų bazėje, ne senesnės kaip 10 metų, išskyrus vieną publikaciją, kuri paskelbta 2010 metais. Jose vertinta balneoterapijos, peloidoterapijos įtaka KOA sergnačių pacientų sąnario skausmui, funkcijai, sustingimui. Tyrimo rezultatai: Atrinktose šešiose publikacijose buvo vertinamas balneoterapijos ir /ar peloidoterapijos poveikis pacientams, sergantiems KOA. Dviejose iš jų buvo vertinamas tik balneoterapijos efektyvumas. Likusiose keturiose buvo vertinami abu metodai, o dviejose iš jų buvo vertinamas purvo ir mineralinių vandenų terapijos efektyvumas taikant kartu su fizine reabilitacija. Išvados: 1.Taikant peloidoterapiją kartu su balneoterapija ar tik balneoterapiją, yra stebimas reikšmingas skausmo sumažėjimas, taip pat sumažėja ir vaistų nuo skausmo vartojimas. 2. Peloidoterapija ir balneoterapija kartu su kineziterapija yra veiksmingesnės gydant kelio sąnario sustingimą nei vien tik kineziterapija. Įrodyta, kad balneoterapija yra veiksminga gydant kelio sąnario sustingimą, tačiau pagerėjimas išlieka iki 15 savaičių. 3. Purvo terapija kartu su mineralinių vandenų terapija pagerina kelio sąnario funkciją – net po 6 mėnesių išlieka pagerėję WOMAC funkcijos balai. 4. Kadangi išnagrinėtuose straipsniuose buvo taikomos skirtingos sudėties, temperatūros, trukmės bei kombinacijų peloidų aplikacijos ir mineralinės vonios, galima teigti, kad trūksta konkrečių tyrimų, koks ir kokių procedūrų minimalus skaičius bei pačių procedūrų trukmė yra pakankamai efektyvūs.

Santrauka

Pavadinimas: Pacientų, sergančių krūtinės angina, reabilitacijos efektyvumą įtakojančių veiksnių vertinimas. Sisteminė apžvalga. Tyrimo tikslas: Įvertinti, kokie veiksniai turi įtakos veiksmingai sergančiųjų krūtinės angina pacientų reabilitacijai. Uždaviniai:

1. Nustatyti, kurie veiksniai daugiausiai turi įtakos pacientų širdies ir kraujagyslių reabilitacijai.
2. Įvertinti pacientų širdies ir kraujagyslių kardiologinės reabilitacijos rezultatus. Rezultatai ir išvados: Šis tyrimas parodo kad fizinis aktyvumas ir rūkymo nutraukimas yra veiksmingi veiksniai į kurious turi būti atsižvelgta kardiologinėje reabilitacijoje dirbant su pacientais patiriančiais krūtinės anginą. Jie pagerina paciento fizinę būklę, sumažina anginos pasikartojimo dažnį ir pagerina gyvenimo kokybę.

Darbo tikslas: įvertinti įvairių druskų inhaliavimo metodų taikymo pulmonologinių ligonių reabilitacijoje efektyvumą Medžiaga ir metodai: Straipsniai apie druskų inhaliacinę terapiją pulmonologinių ligonių reabilitacijoje buvo ieškomi ,,PubMed“ ir ,,CENTRAL“ elektroninėse duomenų bazėse, naudojant raktinius žodžius. Paieškos rezultatai išnagrinėti naudojantis PRISMA literatūros apžvalgos gairėmis. Šaltiniai buvo laikomi tinkamais, jei atitiko šiuos kriterijus: tiriami pacientai, kuriems buvo diagnozuota obstrukcinė plaučių liga; buvo atliktas klinikinis tyrimas; pagrindinis tikslas buvo išanalizuoti druskų aerozolio inhaliacijos veiksmingumą; efektyvumo vertinimas nustatytas naudojant spirometriją, 6min. ėjimo testą, gyvenimo kokybės klausimynus. Rezultatai: Literatūros paieška iš pradžių nustatė 143 šaltinius: 63 PubMed, 80 CENTRAL duomenų bazėse. Rasta 73 pasikartojančios publikacijos, kurios buvo atmestos. Po pirminės straipsnių pavadinimų ir santraukų analizės buvo atmesti 44 šaltiniai, pagal nustatytus įtraukimo/atmetimo kriterijus. Antrojo etapo metu buvo analizuojamos likusios publikacijos, iš kurių, po pilno teksto įvertinimo, 7 tyrimai buvo laikomi tinkamais šiai sisteminei literatūros analizei. Išvada:

1. Haloterapijos taikymas kartu su įprastiniu medikamentiniu gydymu gali būti efektyvus būdas mažinti pacientų simptomus, didinti jų fizinį pajėgumą. Apibendrinus tyrimų medžiagas buvo pastebėta, jog pacientai nueina didesnį atstumą per 6min. testą, nei kontrolinės grupės. Pacientų simptomų palengvėjimas atsispindi įvertintuose gyvenimo kokybės testuose.
2. Speleoterapija, nors ir neįprastas gydymo metodas, tačiau visose aprašytose publikacijose buvo naudingas fizinio pajėgumo skatinime. Šio gydymo derinimas kartu su kitomis reabilitacinėmis programomis, LOPL ir BA sergančių pacientų reabilitacijoje, suteikė geresnių rezultatų fizinio pajėgumo teste, tačiau reikšmingų spirometrinių pokyčių nesuteikė.
3. Druskos aerozolio inhaliavimas tiek per DSI aparatą, tiek per nebulaizerį buvo efektyvus reabilitacinis gydymas. Visose publikacijose, vertinusiose pacientų fizinį pajėgumą, buvo stebimi teigiami rezultatai. Druskos aerozolio inhaliavimas buvo efektyvus ir gerinant FEV1 tūrį, tačiau reikšmingus gyvenimo kokybės pokyčius aprašė tik viena publikacija.
4. Bet kokios rūšies druskos aerozolio inhaliavimas yra saugus ir efektyvus obstrukcinių plaučių ligų gydyme. Tiek haloterapijos, tiek speleoterapijos, tiek aparatinis druskos aerozolio inhaliavimas iš esmės suteikia pulmonologiniams ligoniams tą patį terapinį poveikį, skatinantį pacientų fizinį pajėgumą, tačiau, viena nuo kitos skiriasi terapijos principu, kas galimai ir suteikia šiems reabilitaciniams metodams savitų skirtumų gyvenimo kokybės ir spirometrijos tyrimuose.