Samėnienė, Jūratė

Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia pasaulyje mirties priežastis. 2016 m. pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė apie 17 milijonų žmonių – 32% visų mirčių. Iš jų 8 mln. – dėl išeminės širdies ligos. Pagrindinis išeminės širdies ligos patogenezės mechanizmas – širdies vainikinių kraujagyslių spindžio susiaurėjimas, ir to pasėkoje prastėjantis širdies raumens ap- rūpinimas krauju ir deguonimi. Išeminė širdies liga pasireiškia stabilia ar nestabilia krūtinės angina, miokardo infarktu bei staigia širdine mirtimi. Ūminis koronarinis sindromas yra viena dažniausių hospitalizacijos dėl išeminės širdies ligos bei revaskuliarizacijos intervencijų prie- žasčių. Šis sindromas pasireiškia ūmiu krūtinės spaudimu ar skausmu, ir jam priskiriami tokie sutrikimai kaip miokardo infarktas bei nestabili krūtinės angina. Išeminės širdies ligos rizikos veiksniams priklauso asmens genetiniai ypatumai, mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, stresas bei gretutinės ligos, kaip arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas ar psichikos sutrikimai. Medicininė reabilitacija yra naudinga ne tik siekiant pagerinti pooperacinį išgyvenamumą, bet ir išvengti naujų ūminio koronarinio sindromo atvejų bei išeminės širdies ligos progresavimo. Reabilitacijos programomis siekiama apimti daugelį veiksmų, tokių kaip psichologinė būsena, širdies ir kraujagyslių funkcijos, fizinis pajėgumas ir ištvermė, savarankiškumas kasdieninėje veikloje; visa tai veda prie aukštesnės gyvenimo kokybės. Reabilitacija yra rekomenduotina pacientams po kardiologinių operacijų: širdies vožtuvų implantacijos, vainikinių arterijų jung- čių suformavimo operacijos, perkutaninės transliuminalinės vainikinių arterijų angioplastikos, širdies transplantacijos. Ji taip pat skiriama ligoniams, sergantiems ar persirgusiems miokardo infarktu, stabilia ir nestabilia krūtinės angina, lėtiniu širdies nepakankamumu Tikslas. Įvertinti ir palyginti antrojo reabilitacijos etapo efektyvumą sergantiems išemine širdies liga po skirtingų revaskuliarizacijos procedūrų: vainikinių arterijų jungčių suformavimo ope- racijos (VAJO) ir perkutaninės transliuminalinės vainikinių arterijų angioplastikos (PTVAA). [...].

Kelio sąnarys turi didžiausią sąnarinį paviršių ir pasižymi labai didele apkrova, todėl yra labai dažnai pažeidžiamas. Lėtinis kelio sąnario skausmas pasireiškia apie 25 proc. suaugusiųjų. Dėl ūmaus kelio skausmo vien Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kasmet skubios pagalbos skyriuose apsilanko 1 milijonas, o pirminės sveikatos priežiūros įstaigose – 1,9 milijono pacientų [2, 3]. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje yra apie 56000 gonartroze sergančių asmenų ir apie 31000 žmonių, turinčių vidinių kelio sąnario pažeidimų [4]. Šio darbo tikslas: įvertinti ambulatorinės reabilitacijos efektyvumą pacientams po kelio sąnario pažeidimų. Retrospektyvinio tyrimo metu buvo analizuoti 146 pacientų, sergančių kelio sąnario ligomis, ištirtų ir gydytų LSMU ligoninės Kauno klinikų, Reabilitacijos klinikos, ambulatorinės reabilitacijos skyriuje, duomenys. Tyrimui atrinkti pacientai, remiantis ambulatorinės reabilitacijos kortelių duomenimis pagal tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo leidimo (TLK – 10) ligos kodus: M17.1, M17.3, S83.53, S83.2, M23.20, M22.4, S82.0. Pacientai buvo tiriami prieš ir po ambulatorinės reabilitacijos, naudojant modifikuotą Keithel funkcinį testą (MKFT) ir skausmo analoginę skalę (SAS). Gonartrozės ligų grupėje reikšmingai daugiau buvo moterų negu vyrų, o priekinio kryžminio kelio raiščio (PKR) pažeidimai buvo dažnesni vyrams. Vidutinis skausmo suvokimo rodiklis reikšmingai sumažėjo pacientų, patyrusių PKR pažeidimą, grupėje. Vidutinis funkcinio pajėgumo pokytis reikšmingai buvo mažesnis pacientų su menisko pažeidimu grupėje. Bendras vidutinis funkcinis pajėgumo įvertinimas, skausmo suvokimo įvertinimas tarp vyrų ir moterų reikšmingai skyrėsi prieš ir po reabilitacijos. Moterų bendras SAS vidurkis buvo didesnis, o MKFT mažesnis, lyginant su vyrais. [...].

Tikslas. Įvertinti sergančiųjų depresija 6 minučių ėjimo testo rezultatų ir depresiškumo duomenų kaitą taikant šiaurietišką ėjimą ambulatorinėje reabilitacijoje. Tiriamieji ir metodai. Tyrimas atliktas VšĮ Varėnos PSC. Apklaustuosius sudarė į gydytoją psichiatrą besikreipiantys 18 metų ir vyresni pacientai, kuriems diagnozuota depresija ir jie naudojasi paslaugomis daugiau negu dveji metai. Įvertinus pateikto klausimyno duomenis, 31 (14 vyrų ir 17 moterų) pacientų užpildytos anketos atitiko atrankos kriterijus ir jie dalyvavo tyrime. Pacientai suskirstyti į dvi grupes: pirma grupė apjungė pacientus, sergančius depresija su lydima kardiologine patologija (KDG) ir antra grupė, kurią sudarė tik depresija sergantieji pacientai. Visiems pacientams ambulatorinėje reabilitacijoje taikėme šiaurietiško ėjimo treniruotes programą. Tiriamųjų funkcinės būklės rodyklių pokyčių vertinimui naudojome Zungo depresijos skalę ir analizavome 6 minučių ėjimo mėginio protokolo duomenis prieš reabilitaciją ir po jos. Atlikome rezultatų matematinę statistinę analizę. Rezultatai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis sudarė 36,9 metų (38,1±12,2 m. vyrų; 36,0±8,4 m. moterų). Beveik pusė respondentų nurodė, kad tai yra pirmas ligos epizodas. Didžioji dalis respondentų buvo įgijusi profesinę kompetenciją. Dirbantieji sudarė didesnę dalį ir kiek daugiau nei kas ketvirtas respondentas nebuvo vienišas. Respondentų depresiškumo laipsnio sunkumo pokytis reabilitacijos procese turėjo tendencija mažėti: pagal Zungo skalė išvestinis rodiklis nuo 51,5 ±3,9 balo iki 46,5±4,1. Taigi galime daryti prielaida, kad fizinė veikla mažina depresiškumo laipsnį. Tarp moterų šio pokyčio skirtumas buvo statistiškai reikšmingas, p=0,001. Išsamiau nagrinėjant, nustatėme, kad komobordiškoje grupėje respondentų Zungo skalės balų vidurkis sumažėjo nuo 51,7± 2,1 iki[...].

Istorinis diskursas Iki 1990 metų Lietuvoje medicinos seseris ruošė šešios medicinos mokyklos, mokslas truko dvejus–trejus metus, o tęstinių ir slaugos bakalauro bei magistro (universitetinių) studijų tuo metu nebuvo. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, atsirado visos galimybės reformuoti sveikatos apsaugos sistemą ir pereiti iš centralizuotos, biurokratinės sistemos į pažangią bei šiuolaikinę, orientuotą į holistinę žmogaus sveikatos priežiūrą. Pradėjus Lietuvoje sveikatos priežiūros sistemos reformą, vis daugiau dėmesio buvo skiriama ne tik žmonių su negalia ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis slaugos bei gyvenimo kokybės gerinimui, bet ir sveikų žmonių sveikatos priežiūrai. Iš visuomenės pusės nuolat kylantys nauji poreikiai bei lūkesčiai slaugos personalui taip pat formulavo ir naujus uždavinius, koregavo jų vaidmenį bei funkcijas. Dirbant šį atsakingą ir sunkų darbą, reikėjo kur kas daugiau aukštos kvalifikacijos slaugos darbuotojų, kurie galėtų ne tik kvalifikuotai slaugyti ligonius, bet ir suteiktų tinkamą pagalbą jų šeimos ir bendruomenės nariams. Naujasis slaugos darbuotojų vaidmuo reikalavo naujų žinių ir kompetencijų, kurios būtų orientuotos į savarankišką veiklą bei asmeninę atsakomybę, gebėjimus priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Svarbi veiklos dalis buvo bendradrabiavimas su vietos bendruomenėmis, siekiant kuo geriau patenkinti jos narių poreikius. Todėl tuometinės Kauno medicinos akademijos (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, LSMU) rektorius prof. Antanas Praškevičius, atsižvelgdamas į Lietuvos gailestingųjų seserų draugijos prašymą, kreipėsi į Lietuvos sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu pritarti medicinos seserų su aukštuoju išsilavinimu rengimui Kauno medicinos akademijoje (KMA). Planuota mokymo trukmė – ketveri metai, mokymo forma – stacionarinė, mokoma lietuvių [...].

INTRODUCTION Cardiovascular diseases are the major cause of morbidity and mortality in Lithuania and worldwide increasing disability. They are also the cause of decreasing satisfaction of life. The tendency of patients’ to get ill younger have been noticed recently. Due to that the absolute amount of people having cardiovascular diseases has increased and their habitude and quality of life has changed. AIM The aim of this study was to assess the quality of life of people who had a repetitive acute ischemic syndrome, to evaluate changes in their habitude and to find out the main sources of information they used in order to change their health habitude.METHODS 50 patients with the repetitive acute ischemic syndrome who were treated at the Ischemic Heart Disease and Heart failure Departments of the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos in 2016-2017 years have been surveyed. The quality of life index was evaluated using Ferrans and Powers quality of life questionnaire the heart version. Furthermore, patients were asked what sources of information they used to change their habitudes and what habitudes they had changed afterwards. Data analysis was made using SPSS Statistics version 21 (Mann -Whithney U test, Kruskal-Wallis test, Pearson, Spearman‘s correlations). RESULTS The average age of patients was 71.2 (+/- 23). The mean result of the quality of life index questionnare was 21.9 (+/-10.3). The quality of life index questionnare results were inversely proportional to the age of the respondents. Men tend to have a higher quality of life index than women (p=0.008), married respondents tend to have a higher quality of life index than divorced and widowed (p=0.016) and employed respondents tend to have a higher quality of life than pensioners (p=0.002). 46 [...].

Širdies ir kraujagyslių ligos vyrauja Lietuvoje ir pasaulyje sukeldamos didžiausią mirtingumą, negalią ir funkcijų apribojimą. Stebima tendencija, kad pacientai suserga vis jaunesniame amžiuje, todėl sparčiai didėja ir bendras sergančiųjų skaičius, keičiasi jų gyvenimo būdas, o kartu kinta ir gyvenimo kokybė. Mes vertinome pacientų, sergančių pakartotiniu ūminiu išeminiu sindromu gyvenimo būdo pokyčius, atsiradusius dėl ligos bei jų gyvenimo kokybės indeksą. Tikslas: Įvertinti pacientų sergančių pakartotinu ūminiu išeminiu sindromu gyvenimo kokybės indeksą bei sveikos gyvensenos informacijos šaltinius ir pokyčius gyvenime po pirmojo ūminio išeminio sindromo . Reikšminiai žodžiai: ūminis išeminis sindromas, gyvenimo kokybės indeksas Metodika: Tyrimas atliktas LSMU KK Kardiologijos klinikoje, Išeminės širdies ligos ir Širdies nepakankamumo skyriuose 2016-2017 metais. Buvo apklausta 50 stabilios būklės pacientų (15 moterų ir 35 vyrai), kurie gydėsi dėl pakartotino ūminio išeminio sindromo(ŪIS). Gyvenimo kokybės indeksas vertintas naudojant standartizuotą Ferrans and Powersgyvenimo kokybės indekso širdies versijos klausimyną bei skaičiavimo metodiką. Pacientų buvo klausta apie informacijos šaltinius suteikusius daugiausia žinių apie sveiką gyvenseną bei ką jie pakeitė gyvenime po pirmojo ūminio išeminio sindromo. Duomenų analizei naudota SPSS Statistics 21 programa (Mann-Whithney U testas, Kruskal-Wallis, Pearson, Spearman‘s koreliacija). Rezultatai: Tiriamųjų amžiaus vidurkis 71.2 m. (+/-23). Apskaičiuotas gyvenimo kokybės indeksas 21.9 (+/-10.3).Nustatėme,kad gyvenimo kokybės indeksas atvirkščiai proporcingas tiriamųjų amžiui.Vyrų gyvenimo kokybės indeksas aukštesnis nei moterų(p=0.008), vedusių aukštesnis nei išsiskyrusių bei našlių (p=0.016), o dirbančių aukštesnis lyginant su pensininkais (p=0.002). [...].

Mokslinėje literatūroje nurodama, kad sergančiųjų arterine hipertenzija su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra aukštesnė pacientų, kurių arterinė hipertenzija buvo gerai kontroliuojama, lyginant su nepakankamai kontroliuojamos arterinės hipertenzijos sergančiaisiais pacientais. Ekspresyvus rašymas - tai spontaniškas skausmingų vidinių išgyvenimų, susijusių su traumine patirtimi, aprašymas. Šio metodo esmė - panaudoti rašymą, o ne kalbėjimą, siekiant traumas išgyvenusių žmonių emocinio atsiskleidimo. Taigi, ekspresyvus rašymas - tai rašymo pritaikymas emocijų išveikai. Tikslas. Nustatyti sergančiųjų išemine širdies liga pacientų, arterinio kraujo spaudimo bei emocinės būsenos kitimus emocinės būsenos ir arterini, taikant ekspresyvaus rašymo metodą reabilitacijos metu Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo išemine širdies liga sergantys 412 reabilitacinės ligoninės kardiologiniame skyriuje besigydantys žmonės. Dalyvauti rašymo užsiėmimuose (t.y., į ekspresyvaus rašymo bei neutralaus rašymo grupes) buvo atrinkti tiriamieji, kuriems dar nebuvo taikytos jokios psichoterapinės procedūros (kaip muzikos terapija, videorelaksacija, relaksacija su aromoterapija ir pan.). Rezultatai Rezultatai rodo, kad ekspresyvaus rašymo grupės dalyvių arterinio kraujo spaudimo pokyčiai po intervencijos yra reikšmingai mažesni (p<0,001), lyginant su neutralaus rašymo grupės dalyvių arterinio kraujo spaudimo pokyčiais. Kaip rodo šio tyrimo rezultatai, metodas gali būti efektyvus, koreguojant reabilitacinės ligoninės pacientų arterinį kraujo spaudimą bei emocinę būklę. Padidintą arterinio kraujo spaudimą turintiems žmonėms net nedidelis jo sumažinimas reiškia mažesnę tokių komplikacijų kaip miokardo infarktas bei insultas riziką. Todėl ekspresyvaus rašymo metodas gali būti potencialiai svarbus dėl poveikio pacientų arteriniam kraujo spaudimui. Nau[...].

Cardiovascular diseases are the major cause of morbidity and mortality in Lithuania and worldwide increasing disability and decreasing satisfaction of life. The tendency of patients’ to get ill younger have been noticed recently. Due to that the absolute amount of people having cardiovascular diseases have increased, their habitude and quality of life have changed. The aim of this study is to assess the quality of life of people after repetitive acute ischemic syndrome, to elucidate the changes in habitude of mentioned patients and to find out the main sources of information used by patients in order to change their health habitude. 50 patients after repetitive acute ischemic syndrome who had been treated in Lithuanian Health Sciences university Kaunas Clinics Ischemic heart disease sectory and Heart failure sectory in 2016-2017 were surveyd. The quality of life index have been assessed using Ferrans and Powers quality of life heart version questionnaire. Furthermore, patients were asked what sources of information they had used to change their habitude and what habitude they changed afterwards. Data analysis is made using SPSS Statistics version 21 (Mann -Whithney U test, Kruskal-Wallis test, Pearson, Spearman‘s correlations). The average age of patients is 71.2 (+/- 23), the quality of life index is 21.9 (+/-10.3) on average. The quality of life index is inversely proportional to age of the respondents. Men tend to have higher quality of life index than women (p=0.008), married respondents tend to have higher quality of life index than divorced and widows (p=0.016) and employed respondents tend to have higher quality of life than pensioners (p=0.002). 46 percent of respondents changed their habitude after first acute ischemic syndrome: changed their eating habits, quit bad habits such as smoking. The main information source of healthy lifestyle, correction of risk factors for cardiovascular diseases is media, [...].

Bronchinė astma (BA) – lėtinė uždegfiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti pasikartojančiais padidėjusio bronchų reaktyvumo ir kintamosios bronchų obstrukcijos sukeltais simptomais: švilpimu ar cypimu kvėpuojant, krūtinės suspaudimo jausmu, kosuliu, fizinio krūvio netoleravimas. BA serga tūkstančiai žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje. Remiantis Globalinės Astmos Kontrolės Iniciatyvos duomenimis, iki 2025 metų prognozuojama, jog BA gali susirgti iki 450 milijonų gyventojų visame pasaulyje. Baltijos ir Skandinavijos šalyse BA paplitimas siekia apie 5 proc. Vakarų Europoje 5.9 proc.Remiantis 2002 metais Lietuvoje atlikto vaikų BA sergamumo tyrimu, rezultatai parodė, kad sirgo 2,6 proc. vaikų nuo 6 iki 7 metų. Lietuvoje sergančiųjų BA skaičius jau yra perkopęs 50 tūkst. šalies gyventojų. Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, BA sergančių vaikų (0-14 m.) 2013 m buvo 4539,94 šimtui tūkstančių gyventojų. Šis skaičius yra išaugęs, lyginant su ankstesniais metais, pvz. 2008 m. Lietuvoje sergančių vaikų (0-14 m.) BA buvo 298,21 100 tūkst. gyventojų. [...].

Prediccted than in 2030 almost one-third (28..9%) Lithuanian population will be 60 yeras old and older people. As a result, to ensure for older people a independent healthy aging to reduce the negative impact on health, in order to avoid for people with diabetes complications and to improve quality of life, has been put higher in the health policy agenda. This is evident in the establishment of The Healthy Aging Assurance in Lithuanian Programme 2014-2023. The main purpose of this work is to identify diabetes nurse's role on older patients with diabetes learning about the disease and their quality of life. Methods. Data were collected at the Lithuanian Diabetes Association (LDA) over a 9 month period in 2013. Anonymous questionnaire consisting of three parts: 1. Quality of life in patients with DM ADDQoL. 2. Patient;s motivation. 3. Nurse role in disease management. [...].