Nenortienė, Palma

L. Skėrytės magistro baigiamasis darbas „Smailialapių (Actinidia arguta (Siebold & Zucc.) Planch. ex Miq.) ir margalapių (Actinidia kolomikta (Rupr. & Maxim.) Maxim.) aktinidijų uogų bioaktyvių junginių cheminės sudėties ir antioksidantinio aktyvumo nustatymas“/ moksliniai vadovai lekt. dr. P. Nenortienė, dr. K. Zymonė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. – Kaunas. Darbo tikslas: nustatyti ir kiekybiškai įvertinti aktinidijų uogų bioaktyvius junginius bei ištirti antioksidantinio aktyvumo įvairavimą in vitro. Tyrimo objektas: Lietuvoje auginamų aktinidijų uogų mėginiai. Tyrimo metodai: bendras fenolinių junginių, hidroksicinamono rūgšties darinių, flavonoidų ir proantocianidinų kiekis nustatytas naudojant spektrofometrinį metodą. Askorbo rūgšties kiekis nustatytas efektyviosios skysčių chromatografijos – masių spektrometrijos metodu (ESC-MS). Antioksidantiniam aktyvumui įvertinti naudotas ABTS metodas. Tyrimo rezultatai: didžiausias (p < 0,05) bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas margalapių aktinidijų ‘VIR-1’ veislės ir FELE klono uogų mėginiuose (atitinkamai 199,87 ± 3,20 mg GRE/g; 194,58 ± 3,11 mg GRE/g), FELE klono uogose taip pat rastas didžiausias kiekis vitamino C (23,88 ± 0,74 mg/g). Didžiausias bendras hidroksicinamono rūgšties darinių kiekis rastas A. kolomikta La3 klono ir ‘Lankė’ veislės uogose (atitinkamai 25,57 ± 0,24 mg CRE/g; 25,01 ± 0,23 mg CRE/g). A. kolomikta ‘Aromatnajaʼ veislės ir La3 klono uogose nustatytas didžiausias (p < 0,05) bendras flavonoidų kiekis (atitinkamai 59,14 ± 0,95 mg RE/g; 58,61 ± 0,94 mg RE/g). Daugiausia (p < 0,05) proantocinidinų kaupia A. arguta ‘Kijivskaja Hibridnaʼ, ‘Kijivskaja Krupnoplidnaʼ, ‘Purpurova Sadovaʼ veislių uogos (atitinkamai 9,66 ± 2,84 mg EE/g; 8,86 ± 0,33 mg EE/g; 6,57 ± 0,24 mg EE/g). A. arguta ‘Kijivskaja Hibridnaʼ veislės uogos pasižymėjo stipriausiu antioksidantiniu aktyvumu (507,22 ± 4,65 µmol TE/g). Tyrimo išvados ir rekomendacijos: gauti tyrimo rezultatai ir klasterinės analizės duomenys rodo, kad didesnį kiekį bioaktyvių junginių kaupia A. kolomikta veislių/klonų uogos nei A. arguta veislių uogos. ABTS metodu nustatyta, kad iš visų tirtų aktinidijų uogų stipriausiu antioksidantiniu aktyvumu pasižymi A. arguta ‘Kijivskaja Hibridnaʼ veislės uogos. Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad perspektyvu auginti A. kolomikta ‘VIR-1’ ir ‘Lankė’ veislių bei FELE ir La3 klonų augalus ir tirti jų uogų kaupiamų junginių biologinį poveikį bei pritaikomumą farmacijos pramonėje. Tolimesni tyrimai galėtų būti atliekami norint nustatyti šių A. arguta ir A. kolomikta veislių/klonų ekstraktų biologiškai aktyvių junginių poveikius in vitro ir in vivo, taip pat antioksidantinio aktyvumo ir bioaktyvių junginių sudėties skirtumus šių veislių/klonų uogų žievelėje ir minkštime.

I. Stonkutės magistro baigiamasis darbas „Paprastųjų granatmedžių (Punica granatum L.) vaisių ir maisto papildų, kurių sudėtyje yra paprastųjų granatmedžių vaisių ekstrakto, fenolinių junginių ir antioksidantinio aktyvumo tyrimas“/ mokslinis vadovas lekt. dr. Palma Nenortienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. – Kaunas. Tyrimo tikslas: įvertinti ir palyginti paprastųjų granatmedžių vaisių bei maisto papildų, kurių sudėtyje yra paprastųjų granatmedžių vaisių ekstrakto, fenolinių junginių kokybinę ir kiekybinę sudėtį bei antioksidantinį aktyvumą. Darbo uždaviniai: nustatyti fenolinių junginių ekstrakcijai iš paprastųjų granatmedžių vaisių ir maisto papildų tinkamiausią tirpiklį; įvertinti paprastųjų granatmedžių vaisių ir maisto papildų antioksidantinį aktyvumą ABTS spektrofotometriniu metodu ir bendrą fenolinių junginių kiekį FolinCiocalteu spektrofotometriniu metodu; pritaikyti ir validuoti efektyviosios skysčių chromatografijos metodą kiekybiniam ir kokybiniam elago rūgšties ir punikalagino nustatymui maisto papilduose ir paprastųjų granatmedžių vaisiuose; palyginti nustatytus elago rūgšties kiekius skirtinguose maisto papilduose su gamintojo ant pakuotės deklaruojamais kiekiais bei skirtingų gamintojų maisto papilduose; įvertinti elago rūgšties kiekį paprastųjų granatmedžių vaisiuose Tyrimo objektas: paprastųjų granatmedžių vaisiai ir maisto papildai, kurių sudėtyje yra paprastųjų granatmedžių vaisių ekstrakto. Tyrimo metodai: bendras fenolinių junginių kiekis bei antioksidantinis aktyvumas buvo tirtas spektrofotometriniais analizės metodais (Folin-Ciocalteu, ABTS). Elago rūgšties kokybinė ir kiekybinė ir punikalagino kokybinė analizė buvo atlikta naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją. Tyrimo rezultatai ir išvados: bendras fenolinių junginių kiekis maisto papilduose įvairavo nuo 85,54 ± 0,91 GRE mg/g iki 447,47 ± 2,03 GRE mg/g. Didžiausiu fenolinių junginių kiekiu pasižymėjo P. granatum vaisiaus sulčių mėginys (1984,04 ± 2,76 GRE mg/g), mažiausiu – minkštimo mėginys (397,41 ± 13,79 GRE mg/g). Antioksidantinis aktyvumas maisto papilduose įvairavo nuo 304,85 ± 0,39 TE µmol/g iki 749,96 ± 0,56 TE µmol/g. Didžiausiu antioksidantiniu aktyvumu pasižymėjo P. granatum vaisiaus sulčių mėginys (1296,67 TE µmol/g), mažiausiu – minkštimo mėginys (405,46 ± 2,55 TE µmol/g). ESC analizės rezultatai parodė, jog elago rūgšties kiekis maisto papilduose svyravo nuo 0,003 ± 0,58 mg/g iki 0,047 ± 2,11 mg/g. Didžiausias elago rūgšties kiekis nustatytas sulčių mėginyje (0,759 ± 0,001 mg/g), mažiausias – minkštimo mėginyje (0,019 ± 0,0006 mg/g).

Tyrimo tikslas: Palyginti skirtingų Lietuvoje notifikuotų maisto papildų turinčių rutino kiekį deklaruojamą ant pakuotės su efektyviosios skysčių chromatografijos kiekybinės analizės duomenimis. Tyrimo objektas ir metodai: Buvo tiriami įvairių farmacinių formų bei įvairių gamintojų maisto papildai turintys rutino, vitamino C ir kitų veikliųjų medžiagų. Iš viso buvo analizuojami septyni skirtingi maisto papildai, kurie buvo įsigyti Kauno miesto vaistinėse bei internetinėje platformoje. Ekstrakcijai vykdyti buvo pasirinkti trys skirtingi tirpikliai: išgrynintas vanduo, 70 % etanolis ir 70 % metanolis. Ekstrakcija atlikta ultragarso vonelėje kambario temperatūroje (25 °C). Kokybinei ir kiekybinei rutino analizei tirtuose maisto papilduose buvo taikoma efektyvioji skysčių chromatografija. Rezultatai ir išvados: Validuotas efektyviosios skysčių chromatografijos metodas rutino vertinimui tiriamuosiuose objektuose, naudojant chromatografavimo kolonėlę ACE C18 (250 x 4,6 mm) 5 µm dydžio, termostate palaikant 25 °C. Naudotas injekcijos tūris – 10 µl. Atliekant kiekybinę analizę buvo sudaromas gradavimo grafikas, taikant tiesines kalibracines kreives. Validacijos metu buvo patvirtintas metodikos pakartojamumas, tiesiškumas, aptikimo ir nustatymo ribos. Vertinant skirtingas ekstrakcijos sąlygas nustatyta, kad didžiausias kiekis medžiagos yra išekstrahuojamas kaip tirpiklį naudojant 70 % metanolį. Kokybinės analizės metu rutinas buvo patvirtintas visuose septyniuose mėginiuose. Mėginiuose aptiktas kiekis varijavo nuo didžiausio – 104,25 mg iki mažiausio – 9,37 mg. Lyginant tyrimo metu gautus duomenis su duomenimis ant maisto papildų pakuočių nustatyta, kad vienoje pakuotėje medžiagos kiekis atitiko 102,25 %, kitų trijų preparatų (82,44-86,68 %) deklaruojamo rutino kiekio. Likusiųjų trijų preparatų kiekiai svyravo nuo 52,13 iki 65,8 %.

Tyrimo tikslas. Pateikti informaciją apie Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) ekstrato kanabinoidų atskyrimo metodiką, naudojant plonasluoksnės chromatografijos plokšteles modifikuotas kietos fazės sorbentais. Taip pat išbandyti skirtingas tirpiklių sistemas ir dokumentuoti jų koncentracijų kitimo poveikį skirstymo gebai. Uždaviniai. Naudojant efektyviai skirstančias sistemas ištirti jų koncentracijų kitimo poveikį Rf reikšmėms naudojant modifikuotas plokšteles. Patvirtinti laboratorijoje gamintų plokštelių modifikacijas. Ištirti skirtingų modifikacijų PC plokštelių skirstymo gebas. Atrinkti geriausiai skirstančią PC plokštelių modifikaciją kartu su atitinkama sistema ir atpažinti skirstytas medžiagas DESC metodu. Metodai ir tyrimo objektas. Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) ekstraktas ir išgrynintas CBD – suteikti analizinės ir toksikologinės chemijos katedros bei modifikuotos plonasluoksnės chromatografijos plokštelės, gaminamos Synhet kompanijos. Organiniai tirpikliai (MeOH, toluenas, heksanas, piridinas, etilacetatas), ninhidrinas, Fast Blue B (FBB) druska, plokštelių liejimo aparatas, rankinis kaitintuvas, džiovinimo krosnis, chromatografiniai indai – suteikti Synhet laboratorijos. Naudotos metodikos: Fourjė Transformacijos Infraraudonųjų spindulių spektroskopas (FT-IR), aukšto efektyvumo skysčių chromatografas (DESC), masių spektrometras (MS). Rezultatai ir išvados. Plokštelių kokybės patikrinimas davė teigiamų rezultatų, su norimais pikais ir specifine ninhidrido reakcija. Atrinktos trys tirpiklių sistemos - (A) heksanas:acetonas (8,5:1,5) , (B) heksanas:etilas (8:2), (C) heksanas:toluenas:metanolis (6:2,5:1,5), kurios skirstė randamus kanabinoidus. Didinant polinio tirpiklio koncentracijas A ir B sistemose iki tam tikro taško proporcingai kelo kanabinoidų Rf reikšmes. C sistemos didžiausias Rf modifikatorius buvo toluenas. A sistema kartu su amino plokštelėm pasižymėjo geriausiu medžiagų skirstymu – atskirti keturi kanabinoidai. Aukščiausios rf reikšmės taškas priklausė kanabidioliui ir kanabidivarinui, žemesniajam trans-Δ9tetrahidrokanabinoliui, trečiajam pagal žemumą - kanabigeroliui ir žemiausiame taške rasti kanabiciklolis ir kanabielsoinas

Tyrimo tikslas: Atlikti kofermento Q10 kokybinę ir kiekybinę analizę Lietuvoje notifikuotuose maisto papilduose ir palyginti jo kiekį su deklaruojamu ant pakuočių. Tyrimo objektas ir metodas: Lietuvoje notifikuoti ir įsigyti keturi maisto papildai, savo sudėtyje turintys kofermento Q10. Kofermento Q10 esančio maisto papilduose identifikavimui ir kiekybiniam nustatymui buvo taikomas efektyviosios skysčių chromatografijos metodas. Kofermento Q10 ekstrahavimui iš maisto papildų, kaip optimaliausias tirpiklis parinktas etilacetatas, o metodo eliuentų sistema sudaryta iš acetonitrilo – tetrahidrofurano – išgryninto vandens (50:40:10) mišinio. Tyrimas vykdomas Waters e2695 chromatografu su fotodiodų matricos detektoriumi Waters 2998 PDA (190 - 500 nm bangų ilgio diapazonas). Tiriamos medžiagos detekcijai naudota YMC C18 kolonėlė (150 x 4,6 mm, 3 µm). Termostate palaikyta 30 ℃ pastovi temperatūra. Eliuentų tėkmės greitis – 1 ml/min. Mėginiuose kofermentas Q10 identifikuotas esant 270 nm bangos ilgiui. Rezultatai ir išvados: Efektyviosios skysčių chromatografijos metodu kofermentas Q10 identifikuotas visuose tirtuose maisto papilduose. Didžiausias kofermento Q10 kiekis gautas naudojant etilacetatą kaip optimaliausią tirpiklį išekstrahuojant tiriamąją medžiagą iš maisto papildų. Efektyviosios skysčių chromatografijos metodika buvo pritaikyta ir validuota remiantis validavimui keliamais reikalavimais. Dviejuose kofermento Q10 preparatuose buvo rastas mažesnis kiekis (MP – 1 – 4,42 proc.; MP – 3 – 0,59 proc.) nei nurodomas ant pakuočių, o kituose didesnis (MP – 2 – 0,2 proc.; MP – 4 – 3,06 proc.). Šis tyrimas parodė, kad visų tirtų kofermento Q10 preparatų gauti kiekiai nuo gamintojo deklaruojamų ant pakuotės skyrėsi nežymiai (nuo 0,2 - 4,42 proc.). Vertinant visų tiriamųjų mėginių gautą nedidelę procentinę kiekio paklaidą galima teigti, kad kofermento Q10 kiekis maisto papilduose atitinka gamintojo nurodytą ant pakuočių. Praktinės rekomendacijos: Rekomenduojama kokybiškai ir kiekybiškai tiriant kofermentą Q10 maisto papilduose efektyviosios skysčių chromatografijos metodu, ekstrakcijai naudoti etilacetato tirpiklį ir kaip eliuentų sistemą pritaikyti acetonitrilo, tetrahidrofurano ir išgryninto vandens tirpalą santykiu 50:40:10.

Tikslas: Kiekybiškai nustatyti ir palyginti arbutino ir hidrochinono kiekius maisto papilduose ir miltinių meškauogių lapuose. Uždaviniai: Atlikus literatūros šaltinių analizę, parinkti metodą arbutino ir hidrochinono kiekybinei analizei ir atlikti jo validaciją; Nustatyti arbutino ir hidrochinono kiekius maisto papilduose ir palyginti juos su gamintojų deklaruojamais duomenimis; Nustatyti arbutino ir hidrochinono kiekius vaistinėje augalinėje žaliavoje ir įvertinti žaliavos atitiktį Eur.Ph keliamiems reikalavimams, atsižvelgiant į arbutino kiekį. Tyrimo objektai: Lietuvoje ir ES notifikuoti maisto papildai ir vaistinė augalinė žaliava (miltinių meškauogių lapai), surinkta Lietuvoje. Tyrimo metodika: Kiekybiniam nustatymui buvo naudota ESC (efektyvioji skysčių chromatografija). Išvados: Atlikus literatūros šaltinių analizę, parinktas ir validuotas efektyviosios skysčių chromatografijos metodas. Gautos validacijos parametrų skaitinės reikšmės patvirtina metodikos tinkamumą arbutino ir hidrochinono kiekybinei analizei; Maisto papildo sudėtyje esančiuose miltinės meškauogės ekstraktuose nustatytas arbutino kiekis ( 6,7 – 113 mg/g) reikšmingai skyrėsi p<0,05 nuo gamintojų deklaruoto kiekio; Maisto papildo sudėtyje esančiuose miltinės meškauogės ekstraktuose nustatytas hidrochinono kiekis varijavo nuo 0,016 mg/g iki 6,905 mg/g; Vaistinėje augalinėje žaliavoje nustatyti arbutino kiekiai (60,13 mg/g ir 93,81 mg/g) skirtingais metais rinktoje žaliavoje statistiškai reikšmingai skyrėsi p<0,05. Nustatyti hidrochinono kiekiai ( 0,209 mg/g ir 0,250 mg/g) 2019 ir 2020 metais rinktoje žaliavose statistiškai reikšmingai nesiskyrė p>0,05. Įvertinus nustatytą arbutino kiekį vaistinėje augalinėje žaliavoje, nustatyta, kad 2020 metais surinkta žaliava neatitinka Eur.Ph nurodyto arbutino kiekio.

V. Valutytės magistro baigiamasis darbas ,,Fenolinių junginių ir flavonoidų kiekio bei antioksidacinio aktyvumo įvertinimas bičių pienelyje ir jo maisto papilduose“. Darbo vadovas lekt. dr. P. Nenortienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. Kaunas, 2020. Tyrimo tikslas: Įvertinti fenolinių junginių ir flavonoidų kiekį bei antioksidacinį aktyvumą bičių pienelyje ir jo maisto papilduose. Tyrimo uždaviniai: Spektrofotometriniu metodu įvertinti fenolinių junginių ir flavonoidų kiekybinę sudėtį bičių pienelio ir jo maisto papildų ekstraktuose; nustatyti biologiškai aktyvių junginių antioksidacinį aktyvumą DPPH ir ABTS spektrofotometriniais metodais bičių pienelio ir jo maisto papildų ekstraktuose; įvertinti bičių pienelio žaliavų ir maisto papildų fenolinių junginių ir flavonoidų kiekybinės sudėties bei jų ekstraktų antioksidacinio aktyvumo koreliacinius ryšius; įvertinti fenolinių junginių kiekinės sudėties skirtumus tarp bičių pienelio žaliavos ir maisto papildų. Tyrimo objektas ir metodai: Bičių pienelio žaliava ir jo maisto papildai (n=6). Bendras fenolinių junginių ir flavonoidų kiekis nustatytas spektrofotometriniu metodu. Antioksidacinis aktyvumas nustatytas spektrofotometriniais ABTS ir DPPH metodais. Rezultatai ir išvados: Didžiausias fenolinių junginių (4,22±0,144 GRE mg/g) bei flavonoidų (1,68±0,113 RE mg/g) kiekis nustatytas bičių pienelyje, surinktame Keižonyse. Labai panašūs kiekiai gaunami bičių pienelyje, kuris buvo surinktas Aleksote. Didžiausias antiradikalinis aktyvumas DPPH metodu nustatytas Aleksote surinktame bičių pienelyje (4,089±0,043 mg TE/g), o ABTS metodu nustatant, didžiausias antioksidacinis aktyvumas stebimas bičių pienelio, surinkto Keižonyse (5,684±0,367 μmol TE/g), žaliavoje. Įvertinus koreliacinio ryšio stiprumą, galima teigti, kad šaldyto bičių pienelio ir maisto papildų ekstraktų antioksidacinį aktyvumą labiausiai nulemia juose esantys flavonoidai. Lietuviškame bičių pienelyje fenolinių junginių kiekis didesnis 4–5 kartus negu maisto papilduose, o flavonoidų kiekis didesnis nuo 2,1 iki 5,6 karto, priklausomai nuo maisto papildo.

Pavadinimas – Stambiauogių spanguolių (Vaccinium macrocarpon Ait.) uogų fenolinių junginių ir antioksidacinio aktyvumo tyrimai. Darbo tikslas – ištirti Lietuvoje auginamų stambiauogių spanguolių (Vaccinium macrocarpon Ait.) uogų fenolinių junginių kokybinę ir kiekinę sudėtį, jos įvairavimą bei įvertinti ekstraktų antioksidacinį aktyvumą. Uždaviniai: Spektrofotometriniu metodu nustatyti Lietuvoje auginamų skirtingų stambiauogių spanguolių veislių uogų fenolinių junginių kiekinę sudėtį bei jos įvairavimą. Spektrofotometriniu metodu nustatyti ir palyginti skirtingose Lietuvos vietose auginamų 'Pilgrim' veislės stambiauogių spanguolių uogų fenolinių junginių kiekinę sudėtį ir jos įvairavimą. ESC metodu nustatyti skirtingų stambiauogių spanguolių veislių uogų antocianinų kokybinę ir kiekinę sudėtį bei jos įvairavimą. Nustatyti Lietuvoje auginamų skirtingų stambiauogių spanguolių veislių uogų ekstraktų antioksidacinį aktyvumą ABTS spektrofotometriniu metodu. Nustatyti ir palyginti skirtingose Lietuvos vietose auginamų 'Pilgrim' veislės stambiauogių spanguolių uogų antioksidacinį aktyvumą ABTS spektrofotometriniu metodu. Tyrimo objektas ir metodai: tirti Lietuvos klimato sąlygomis auginamų stambiauogių spanguolių (Vaccinium macrocarpon Ait.) veislių 'Bergman', 'Black Veil', 'Pilgrim', 'Holliston', 'Searles', 'Franklin', 'Stevens', 'Ben Lear' uogų ėminiai. Bendras fenolinių junginių, antocianinų, proantocianidinų kiekis ir antioksidacinis aktyvumas in vitro vertintas spektrofotometriniu analizės metodu. Efektyviosios skysčių chromatografijos metodu nustatyta kokybinė ir kiekinė antocianinų sudėtis. Tyrimo rezultatai ir išvados: Didžiausias bendras fenolinių junginių ir antocianinų kiekis nustatytas 'Holliston', o proantocianidinų – 'Bergman' veislės uogose. Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas 'Pilgrim' veislės uogose, surinktose Vilniaus mieste, antocianinų – Salantų m. (Kretingos raj.), o proantocianidinų – VDU Kauno botanikos sode. ESC metodu uogose kokybiškai nustatyti 4 antocianinai: cianidin-3-O-galaktozidas, cianidin-3-O-arabinozidas, peonidin-3-O-galaktozidas, peonidin-3-O-arabinozidas. Daugiausiai nustatyta junginio peonidin-3-O-galaktozido. Didžiausias antioksidacinis aktyvumas nustatytas 'Bergman' veislės uogose ir Vilniaus mieste surinktose 'Pilgrim' veislės uogose.

Tyrimo tikslas. Įvertinti liuteino kokybinę ir kiekybinę sudėtį Lietuvoje notifikuotuose maisto papilduose taikant plonasluoksnę chromatografiją ir efektyviąją skysčių chromatografiją. Darbo uždaviniai. Plonasluoksnės chromatografijos metodu identifikuoti liuteiną maisto papilduose; parinkti optimalias sąlygas liuteino ekstrakcijai iš maisto papildų; taikant efektyviąją skysčių chromatografiją atlikti liuteino maisto papildų kokybinę ir kiekybinę analizę; palyginti skirtinguose, Lietuvoje notifikuotuose, maisto papilduose esančio liuteino kiekybinę sudėtį su gamintojų deklaruojama informacija. Tyrimo objektas. Aštuoni Kauno miesto vaistinėse pirkti įvairių gamintojų, farmacinių formų ir sudėčių maisto papildai akims, kurių sudėtyje yra liuteino. Metodai. Buvo taikoma plonasluoksnė chromatografija kokybiniam liuteino nustatymui ir efektyvioji skysčių chromatografija kokybinei ir kiekybinei liuteino analizei maisto papilduose. Plonasluoksnės chromatografijos metodu analizuoti ekstraktai buvo gauti naudojant etilacetatą kartu su jame ištirpintu BHT (jo koncentracija tirpale 0,1 proc.), metodo tirpiklių sistema buvo sudaryta iš petrolio eterio-acetonitrilo-metanolio (1:1:2) mišinio. Efektyviosios skysčių chromatografijos tirpiklių sistema buvo sudaryta iš eliuento A – acetonitrilo ir distiliuoto vandens santykiu 9:1 kartu su trietilaminu, kurio koncentracija tirpale 0,25 proc. ir eliuento B – etilacetato su trietilaminu (jo koncentracija tirpale 0,25 proc.), maisto papildų ekstrakcijai naudotas chloroformas ir jame ištirpintas BHT, kurio koncentracija tirpale 0,1 proc. Rezultatai ir išvados. Plonasluoksnės chromatografijos metodu liuteinas identifikuotas penkiuose iš septynių analizuotų mėginių. Atliekant optimalių ekstrakcijos sąlygų parinkimą nustatyta, kad didžiausias medžiagos kiekis ekstrahavosi naudojant chloroformą ir jame ištirpintą BHT, kurio koncentracija tirpale 0,1 proc. Efektyviosios skysčių chromatografijos metodu liuteinas nustatytas visuose aštuoniuose maisto papilduose. Didžiausias jo kiekis, aptiktas vienoje farmacinė formoje, buvo 19,85 mg, o mažiausias – pėdsakai. Pusėje tirtų maisto papildų liuteino kiekis atitiko (99,3–107,4 proc.) gamintojo deklaruojamą kiekį ant pakuotės. Likusiuose keturiuose mėginiuose liuteino kiekis svyravo nuo pėdsakų iki 16,3 proc. nurodytos informacijos ant pakuotės.

Darbo tikslas: atlikti Lietuvoje notifikuotų maisto papildų su melatoninu kokybinę analizę plonasluoksnės chromatografijos metodu ir kokybinę bei kiekybinę analizę efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Tyrimo objektas ir metodai: tyrimų objektu parinkti 8 Lietuvos Respublikoje notifikuoti maisto papildai, kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Mėginių uždėjimui naudota CAMAG Linomat 5 įranga. Chromatografinės aliuminio plokštelės – HPTLC Silica Gel 60 F254 10x10 cm. Naudota mobili fazė sudaryta iš tolueno, etilacetato ir skruzdžių rūgšties (5:4,5:0,5). Ryškinimui naudota CAMAG TLC visualizer įranga (254 nm ilgio UV šviesa). Pritaikant ESC metodiką, kokybiškai ir kiekybiškai ištirti 8 maisto papildų metanoliniai ekstraktai. Naudotas Waters e2695 chromatografas su fotodiodų matricos detektoriumi Waters 2998 PDA. Medžiagų atskyrimui naudota ACE 5 C18 250 x 4,6 mm id kolonėlė. Eliuentų sistema susidėjo iš acetonitrilo ir 0,1 proc. trifluoracto rūgšties. Palaikyta 25oC kolonėlės temperatūra. Rezultatai ir išvados: naudojant PC ir ESC atlikta analizė aštuoniems papildams. Pakartotinių bandymų metu standartinės paklaidos, tiriant PC metodu, svyravo nuo 0,002 iki 0,004, ESC nuo 0,09 iki 0,046. Pakartotinių bandymų standartiniai nuokrypiai: PC svyravo nuo 0,00321 iki 0,00702, o ESC nuo 0,0150 iki 0,0792. Atlikus kiekybinį melatonino nustatymą maisto papilduose ESC metodu, nustatyta, kad nei vienas tirtas papildas nesiekia gamintojų ant pakuočių pateiktos 1 mg kiekio ribos. Didžiausias kiekis nustatytas M.P.1 sudėtyje – 0,9047 mg arba 90 proc. nurodyto kiekio. Pats mažiausias kiekis nustatytas M.P.7 ekstrakte – 0,2745 mg arba 0,27 proc. gamintojo nurodyto kiekio.