Tarasevičius, Šarūnas

Author: Paulius Zasčiurinskas Research title: The Evaluation of Early Patient Reported Outcomes Comparing Medial Congruent and Cruciate Retaining Total Knee Arthroplasty Insert Designs Aim of the study: To evaluate the early PROMs after TKA, and compare between patients receiving MC and patients receiving CR insert designs. Objectives: To evaluate early PROMs after TKA in patients who have received MC and CR insert designs. To compare the difference in absolute scores and change in scores of early PROMs before and after TKA between the two groups. Methods: The statistical analysis was performed using IBM SPSS Statistics (v31.0). Analysis included patients that underwent primary TKA and filled out KOOS questionairres before and 3 months after TKA. A two-sided p-value below 0.05 was considered statistically significant and clinical importance value was set to approximately 10 points. Participants: Patients with osteoarthritis that underwent TKA and filled out the KOOS questionaires. Results: A total of 108 patients were included in the analysis. Absolute KOOS scores postoperatively were similar (p>0.05), with CR group reporting insignificantly higher scores in all subscales. Both groups exceeded MCIDs in all subscales. CR was superior to MC in the change in KOOS scores, reporting higher change (Pain 29.2 vs 18.3; Symptoms 21.2 vs 15.4; ADL 29.5 vs 23.4; Sport 28.1 vs 14.1; QOL 34.0 vs 24.1). The difference in change was statistically (p<0.05) and clinically significant in Pain and Sport subscales, while clinically significant in QOL subscale. Conclusions: Patients that have received either MC insert design or CR insert design during TKA, improved significantly 3 months after surgery in all of the KOOS subscales. Patients that have received CR insert design during TKA, reported higher absolute KOOS scores than patients that have received MC insert design, without statistical significance. Patients that have received CR insert design during TKA, reported greater change in KOOS scores postoperatively, than patients that have received MC insert design, the difference was statistically and clinically significant in some of the subscales. Recommendations: CR insert design should be chosen over MC, if the posterior cruciate ligament is intact and healthy. More randomized controlled trials comparing Medial Congruent and Cruciate Retaining insert designs are needed.

Autorius: Tautvydas Mištautas Darbo pavadinimas: Rizikos veiksniai, turintys įtakos revizijų dažniui, atliekant pirminį klubo sąnario endoprotezavimą. Darbo tikslas: Įvertinti rizikos veiksnius, turinčius įtakos revizijų dažniui, atliekant pirminį klubo sąnario endoprotezavimą. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti endoprotezų išlikimo dažnį, pacientams, kuriems atliktas klubo sąnario protezavimas mechaninio tvirtinimo protezu. 2. Nustatyti rizikos veiksnius darančius įtaką implanto išlikimui. 3. Įvertinti naujo implanto įvedimo į rinką (mokymosi kreivės) įtaką revizijų dažniui ankstyvuoju laikotarpiu. Metodika: Remdamiesi 2015-2025 m. Lietuvos Sąnarių Endoprotezavimo Registro duomenimis, atliktoje antrinėje analizėje, įvertinome rizikos veiksnius patirti revizinę operaciją. Tyrime lygintas trijų mechaninio tvirtinimo implantų sistemų, naudojamų pirminio klubo sąnario endoprotezavimo metu (Polarstem, Ecofit, Corail) 10 metų implanto išgyvenamumas. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 23.0 programinę įrangą. Statistiškai reikšmingais laikyti rezultatai, kai p < 0,05 Rezultatai: Rezultatai parodė, kad bendras 10 metų implantų išgyvenamumas siekė 97,6 %, aukščiausias buvo Polarstem (98,1 %), žemiausias – Ecofit (96,7 %). Statistiškai reikšmingos įtakos implantų išlikimui neturėjo nei pacientų amžius, nei lytis (p>0,05). Mokymosi kreivė turėjo reikšmingą įtaką: pirmųjų 500 operacijų metu Ecofit ir Corail sistemoms nustatyta statistiškai reikšminga mažesnė implantų išgyvenamumo reikšmė lyginant su senai rinkoje esančia Polarstem sistema (atitinkamai p=0,011 ir p=0,043). Išvados: Mokymosi kreivė yra reikšmingas rizikos veiksnys, o amžius bei lytis neturėjo įtakos revizijų dažniui. Rekomendacijos: Naujo implanto įvedimas į rinka turi būti kruopštus ir yra būtini chirurgų mokymai prieš pradedant naudoti naują endoprotezavimo sistemą.

Autorius: Gabija Imbrasaitė Darbo pavadinimas: Stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos efektyvumo įvertinimas po klubo ir kelio endoprotezavimo operacijų Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos efektyvumą pacientams po klubo ir kelio sąnario endoprotezavimo operacijų. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos efektyvumą po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos; 2. Įvertinti stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos efektyvumą po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos; 3. Palyginti stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos efektyvumą po klubo ir kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Metodika: prospektyviame tyrime analizuojami pacientų, kuriems atlikta klubo arba kelio EP operacija, stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos rezultatai, KOOS (knee injury and osteoarthritis score) arba HOOS (hip injury and osteoarthritis score) anketas užpildant prieš operaciją ir po reabilitacijos. Statistinė anketų duomenų analizė atlikta SPSS 23.0 programa ir SAS statistine programine įranga, statistiškai reikšmingais laikomi rezultatai, kai p<0.05. Rezultatai: Gautos 84 anketos po klubo ir 45 po kelio sąnario EP operacijos. Vertintas rezultato pokytis 5-iose klausimyno subskalėse. Po klubo EP ir stacionarinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis buvo 54 (SD 17), simptomų – 42 (SD 17), kasdienės funkcinės veiklos – 48 (SD 17), sportinės veiklos – 54 (SD 27), gyvenimo kokybės – 58 (SD 21). Po klubo EP ir ambulatorinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis – 54 (SD 16), simptomų – 49 (SD 17), kasdienės funkcinės veiklos – 49 (SD 17), sportinės veiklos – 63 (SD 18), gyvenimo kokybės – 63 (SD 23). Po kelio EP ir stacionarinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis buvo 32 (SD 18), simptomų – 23 (SD 16), kasdienės veiklos – 30 (SD 18), sportinės veiklos – 29 (SD 31), gyvenimo kokybės – 32 (SD 23). Po kelio EP ir ambulatorinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis – 31 (SD 23), simptomų – 29 (SD 15), kasdienės funkcinės veiklos – 31 (SD 19), sportinės veiklos – 30 (SD 21), gyvenimo kokybės – 38 (SD 21). Išvados: 1. Po klubo sąnario EP po abiejų tipų reabilitacijos sumažėjo skausmas ir varginę simptomai, pagerėjo kasdienės funkcijos, sportinė veikla ir gyvenimo kokybė. 2. Po kelio sąnario EP po abiejų tipų reabilitacijos sumažėjo skausmas ir varginę simptomai, pagerėjo kasdienės funkcijos, sportinė veikla ir gyvenimo kokybė. 3. Lyginant ambulatorinės ir stacionarinės reabilitacijų efektyvumą po kelio ir klubo sąnario EP operacijų nei vienoje klausimyno subskalėje statistiškai reikšmingo skirtumo negauta.

Darbo tikslas: Ištirti implantų migraciją, pacientams patyrusiems šlaunikaulio proksimalinio galo lūžį, kai osteosintezei naudojamos skirtingos metalo konstrukcijos. Darbo uždaviniai:

1. Palyginti pacientų patyrusių šlaunikaulio proksimalinio galo lūžį, kuriems atlikta osteosintezė proksimaline vinimi arba dinamine plokštele, konstrukcijų migraciją praėjus 3 mėnesiams po operacijos.
2. Palyginti proksimalinio šlaunikaulio lūžio sugijimo dažnį osteosintezę atlikus proksimaline šlaunikaulio vinimi arba dinamine plokštele, praėjus 3 mėn. po operacijos.
3. Įvertinti osteoporozės lygmens įtaką konstrukcijų migracijai, lyginant pacientus, kuriems proksimalinio šlaunikaulio lūžio osteosintezė atlikta panaudojus proksimalinę šlaunikaulio vinį arba dinaminę plokštelę. Darbo metodai: LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje tirti 77 pacientai patyrę šlaunikaulio trochanterinius lūžius (pagal AO klasifikaciją 31A1.2, 31A1.3). Prieš operaciją pacientų osteoporozės lygmuo buvo nustatytas naudojantis Bindex prietaisu. Po tyrimo pacientai buvo sugrupuoti į sergančius osteoporoze ir neturinčius osteoporozės požymių. Po osteoporozės lygmens nustatymo pacientai buvo operuoti naudojant DHS arba PFN metalo konstrukcijas. Konstrukcijos parinkimas priklausė nuo tuo metu budėjusio gydytojo sprendimo. Prieš operaciją ir praėjus 2-4 mėn. po operacijos buvo atliktas radiologinis ištyrimas, kurio metu vertintas lūžio tipas ir vėliau metalo konstrukcijų migracija. Buvo atliekami CCD kampo pokyčių matavimai, dinaminio sraigto padėties pokyčiai kanale ir šlaunikaulio kaklo sutrumpėjimas. Tyrimo dalyviai: LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikos pacientai, kuriems diagnozuoti šlaunikaulio trochanterinės srities lūžiai ir buvo taikyta osteosintezė DHS arba PFN metalo konstrukcijomis. Rezultatai: Į tyrimą buvo įtraukti 77 pacientai, iš jų 49 (64%) moterys ir 28 (36%) vyrai. 44 (57%) pacientai buvo operuoti panaudojant DHS konstrukciją ir 33 (43%) PFN. DHS grupėje osteoporozės Bindex indekso vidurkis buvo 0,83 ± 0,11. PFN grupėje Bindex indekso vidurkis 0,81 ± 0,13 ir reikšmingai tarp grupių nesiskyrė. Tiriamųjų amžiaus vidurkis DHS grupėje 78,98 ± 14,11 m., PFN grupėje 77,47 ± 14,03 m., skirtumas taip pat nereikšmingas. Pagal Bindex indekso reikšmę (slenkstinė reikšmė 0,844) buvo išskirtos dvi pacientų grupės – 47 (61%) sergantys osteoporoze ir 30 (39%) sveiki asmenys. Bindex išmatuoto osteoporozės indekso reikšmės svyravo nuo 0,636 iki 1,173, vidurkis – 0,823. Vyresnis paciento amžius ir moteriška lytis buvo nustatyti kaip reikšmingi veiksniai osteoporozei. Metalo konstrukcijos pasirinkimas ir osteoporozės lygmuo prieš operaciją reikšmingos įtakos konstrukcijų migracijai ir šlaunikaulio kaklo sutrumpėjimui neturėjo. Tačiau analizuojant tik pacientus operuotus panaudojant DHS sistemą nustatėme, kad šlaunikaulio kaklo sutrumpėjimas buvo reikšmingai didesnis nesergantiems osteoporoze, o CCD kampo pokytis buvo reikšmingai didesnis, pacientams, kurie osteoporoze sirgo. Lyginant tuos pačius parametrus tik PFN grupėje reikšmingų pokyčių tarp osteoporozės lygmens grupių nustatyta nebuvo. Išvados:
4. Metalo konstrukcijų migracija reikšmingai nesiskyrė lyginant pacientus, patyrusius proksimalinį šlaunikaulio lūžį ir operuotus panaudojant dinaminę plokštelę ar proksimalinę šlaunikaulio vinį.
5. Pacientų, kuriems buvo panaudota dinaminė plokštelė, grupėje buvo nustatytos 3 pakartotinos operacijos, kurios buvo atliktos dėl sulėtėjusio gijimo, tuo tarpu proksimalinės šlaunikaulio vinies grupėje visiems pacientams lūžis sugijo.
6. Pacientams, kuriems buvo diagnozuota osteoporozė Bindex aparatu ir kurie operuoti panaudojant dinaminę plokštelę, nustatytas mažesnis šlaunikaulio kaklo sutrumpėjimas ir didesnis CCD kampo pokytis lyginant pooperacines ir kontrolines rentgenogramas.

Osteoporozė – kaulų medžiagų apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis vyresnio amžiaus žmonėms, susijęs su menopauzės ar amžiaus sąlygotos kaulinės masės bei jos kokybės sumažėjimu ir dėl to padidėjusiu kaulų trapumu bei lūžių dažnumu. Literatūros duomenimis intervencijos, skirtos kaulinio audinio regeneraciniam atsakui sustiprinti naudojant farmakologinius vaistus ir aktyvatorius leidžia padidinti kaulo kiekį lūžio vietoje stimuliuojant anabolinius arba slopinant katabolinius procesus. Biologiškai aktyvių medžiagų naudojimas kaulo regeneracijai sukelia didelių iššūkių, nes šis procesas yra rezultatas sudėtingos ląstelių ir molekulinių procesų visumos bei sąveikos. Literatūroje nėra duomenų apie tinkamo nešėjo, kuris užtikrintų ilgalaikį bei pastovų ir kontroliuojamą biologiškai aktyvių medžiagų ir jų derinių išsiskyrimą lokaliai. Šiame moksliniame tyrime panaudotas naujas gyvūnų modelis, skirtas ištirti kaulų regeneracijos procesą šlaunikaulio kaklo kanale osteoporoze sergančioms žiurkėms. Literatūroje neaptikta tyrimų, kuriuose būtų vertinta ar kalcio sulfato/hidroksiapatito pagrindu pagaminta biomedžiaga–nešėjas, lokaliai tiekiantis bifosfonatą, arba bifosfonatą ir rekombinantį žmogaus kaulo morfogeninį baltymą derinyje gali pagerinti kaulo regeneraciją osteoporotinių žiurkių šlaunikaulio kakle vertinant kaulinės masės prieaugį, mechaninį atsparumą lūžiui bei histologinę kaulo sandarą taip ilgalaikėje perspektyvoje siekiant sumažinti riziką įvykti osteoporotiniui lūžiui.

Įžanga: Pagrindinė priežastis, dėl kurios atliekama revizinė kelio sąnario endoprotezavimo operacija – infekcija. Tai sunki komplikacija, daranti didelę žalą ne tik pacientui, bet ir nacionalinei sveikatos sistemai. Vienas iš infekciją predisponuojančių veiksnių – hiperglikemija, kuri perioperaciniu laikotarpiu gali pasireikšti dėl nediagnozuoto cukrinio diabeto ar operacinio streso. Tikslas: Nustatyti pooperacinės hiperglikemijos pasireiškimo dažnį bei įtaką operacinės žaizdos gijimui ir ankstyvos infekcijos, po kelio sąnario endoprotezavimo išsivystymui. Uždaviniai:

1. Nustatyti hiperglikemijos pasireiškimo dažnį po kelio sąnario endoprotezavimo operacijų.
2. Įvertinti lyties, amžiaus ir funkcinės ASA klasės įtaką pooperacinės hiperglikemijos pasireiškimui.
3. Nustatyti, kokią įtaką operacinės žaizdos gijimui turi gliukozės koncentracija serume pooperaciniame periode.
4. Nustatyti ryšį tarp apsunkinto pooperacinės žaizdos gijimo ir kartotinų operacijų dažnio ankstyvuoju laikotarpiu. Tyrimo dalyviai: 107 pacientai, kuriems atlikta pirminė kelio sąnario endoprotezavimo operacija LSMUL KK Ortopedijos – traumatologijos klinikoje, nesergantys cukriniu diabetu ar kitu gliukozės tolerancijos sutrikimu. Metodai: Nuo 2018 rugpjūčio 31 d. iki 2019 sausio 14 d. atliktas perspektyvinis stebimasis tyrimas. Tiriamiesiems buvo matuojama gliukozės koncentracija kapiliariniame kraujyje ryte po operacijos, registruojamas paciento amžius, lytis, ASA funkcinė klasė. Pooperacinės žaizdos būklė buvo vertinama 21-25 pooperacinę dieną. Laikyta, kad žaizdos gijimas sutrikęs, jeigu buvo fiksuojamas bent vienas iš šių radinių: eritema, apimanti daugiau kaip 20 proc. žaizdos ploto, serozinis eksudatas, kuris skiriasi iš daugiau kaip 20 proc. žaizdos ploto ar pūlingas eksudatas. Pacientai suskirstyti į dvi grupes, atsižvelgiant į žaizdos gijimo procesą: I – sklandus žaizdos gijimas, II – sutrikęs žaizdos gijimas. Naudojantis Lietuvos Sąnarių Endoprotezavimo Registro duomenimis, įvertintas revizinių operacijų dažnis. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0.05. Rezultatai: Gliukozės koncentracija kapiliariniame kraujyje didesnė nei 6,1 mmol/l nustatyta 34 pacientams (31,8 proc.). Pacientų amžius, lytis ir ASA klasė neturėjo įtakos gliukozės koncentracijai kapiliariniame kraujyje, p>0,05. Nustatyta, kad 11 pooperacinių žaizdų (10,28 proc.) gijimas buvo sutrikęs. Gliukozės koncentracija kapiliariniame kraujyje didesnė pacientų, kurių žaizda gijo apsunkintai (I grupės vidurkis – 5,67 ± 0,68 mmol/l, mediana 5,56 mmol/l, svyravo nuo 3,69 iki 7,4 mmol/l; II grupės vidurkis - 6,2 ± 0,95 mmol/l, mediana 6,2 mmol/l, svyravo nuo 4,63 iki 7,65 mmol/l; p=0,021). Pooperacinė hiperglikemija nustatyta 28-iems I grupės pacientams (29,2 proc.) ir 6 - iems II grupės pacientams (54,5 proc.), p=0.087. Naudojantis Lietuvos Sąnarių Endoprotezavimo Registro duomenimis, nustatyta, kad tiriamieji nebuvo operuoti pakartotinai per 6 mėnesius. Išvados:
5. Pooperacinės hiperglikemijos pasireiškimo dažnis - 31,8 proc.
6. Amžius, lytis ir ASA klasė neturi įtakos gliukozės koncentracijai kapiliariniame kraujyje, p>0,05.
7. Aukšta gliukozės koncentracija kapiliariniame kraujyje pooperaciniu periodu nėra tiesioginis veiksnys, lemiantis žaizdos gijimo sutrikimą, p= 0.087.
8. Sutrikęs pooperacinės žaizdos gijimas nėra tiesioginis veiksnys, lemiantis infekciją ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu.

Darbo tikslas: Įvertinti šlaunikaulio galvos aseptinės nekrozės gydymo klinikinį efektyvumą, panaudojant šlaunikaulio galvos dekompresiją kartu su kaulų čiulpų ląstelėmis ir autologine trombocitais praturtinta kraujo plazma. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti pacientų skausmo intensyvumą prieš ir 12 mėn. po gydymo. 2. Palyginti klubo sąnario funkciją prieš ir 12 mėn. po gydymo. 3. Įvertinti gydymo efektyvumo, nesėkmės, komplikacijų, nepageidaujamų reakcijų dažnį. Darbo metodai: LSMUL KK ortopedijos traumatologijos skyriuje atliktas prospektyvinis tyrimas. Tirti 8 pacientai sergantys AVN. Jiems buvo duota užpildyti SAS ir HOOS klubo sąnario klausimyną prieš gydymą ir 12 mėn. po gydymo. Vertintas gydymo klinikinis efektyvumas. Tyrimo dalyviai: LSMUL KK, Ortopedijos – traumatologijos skyriaus 18 – 60 metų pacientai, kuriems nustatyta šlaunikaulio galvos aseptinė nekrozė ir taikoma šlaunikaulio galvos dekompresija kartu su kaulų čiulpų ląstelėmis ir autologine trombocitais praturtinta kraujo plazma. Rezultatai: Tirti 8 pacientai, iš jų buvo 7 (87,5%) vyrai ir 1 (12,5%) moteris (santykis 7:1). Tiriamųjų amžiaus svyravo nuo 24m. iki 59m., amžiaus vidurkis 36,5 ± 14,25m. Prieš gydymą pacientų patiriamo skausmo intensyvumo vidurkis buvo 8 ± 2,3 b., praėjus 12 mėn. po gydymo – 2,43 ± 2,5 b. Skausmas statistiškai reikšmingai sumažėjo 5,57 ± 4,07 balais (p = 0,027). Funkcijai vertinti naudotas HOOS klausimynas, kurio subskalių rezultatai vidutiniškai didėjo: skausmo 23,14 ± 13,82 b., simptomų 22,14 ± 13,89 b., kasdienės veiklos 22,43 ± 15,22 b., sporto 23 ± 21 b., gyvenimo kokybės 29,29 ± 16,22 b. Nustatytas statistiškai reikšmingas tik gyvenimo kokybės pagerėjimas (p = 0,048). Gydymo eigoje 1 (12,5%) pacientui pasireiškė komplikacija – šlaunikaulio lūžis. 6 (75%) pacientams matomas skausmo intensyvumo sumažėjimas, klubo funkcijos klinikinis pagerėjimas. 1 (12,5%) pacientui klinikinio efektyvumo nestebėta, klubo funkcija per tą laiką pablogėjo ir tolimesniam gydymui buvo reikalinga klubo artroplastika. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas (p = 0,027) skausmo sumažėjimas po gydymo. 2. Tyrimo metu nustatytas statistiškai nereikšmingas klubo funkcijos pagerėjimas skausmo, simptomų, kasdienės veiklos, sporto subskalėse (p > 0,05) ir statistiškai reikšmingas gyvenimo kokybės pagerėjimas (p = 0,048). 3. Gydymas buvo efektyvus 75% tiriamųjų, 12,5% - pasireiškė komplikacija, 12,5% - gydymas buvo neefektyvus ir tolimesniam gydymui buvo reikalinga klubo sąnario artroplastika.

CERAMENT G – kaulinis pakaitalas, sudarytas iš kalcio sulfato, hidroksiapatito bei gentamicino. Medžiagoje esantis kalcio fosfatas rezorbuojasi, skatindamas osteogenezę. Tyrimo tikslas buvo ištirti ir palyginti gentamicino koncentraciją žaizdoje ir organizme pacientams po klubo operacijų. Tyrime dalyvavo 20 pacientų, operuotų dėl šlaunikaulio pertrochanterinio lūžio arba klubo sąnario endoprotezo išklibimo. CERAMENT G kaulinis užpildas per pirmąsias paras efektyviai vietiškai išskyrė gentamiciną. Jo koncentracija pirmąją parą siekė 500mg/l, tuo tarpu kraujo serume gentamicino koncentracija per tirtą laikotarpį nesiekė terapinio lygio. Pats kaulinis užpildas po 1 metų rezorbavosi ir sutvirtino kaulą.

Knee arthroplasties are becoming one of the most common surgical procedures on the last decades. Many researches have been made in order to understand why postoperative alignment after a total knee arthroplasty is important and which factors are the ones affecting such alignment. Postoperative neutral mechanical axis alignment has been shown to affect the implant survival, the revision rate and the function of knee arthroplasties. Many factors have been suggested to affect the mechanical axis, from which the most important are the individual component alignment. In our study we wanted to check these factors, their distribution among the patients undergoing TKA and how each of them was related with the MA alignment. We included tibial and femoral component and two femoral anatomical angles which are known to have wide variations among population: the femoral bowing angle (FBA) and the Caput-Collum-Diaphyseal angle (CCD). For our study we retrospectively evaluated radiographs from 255 consecutive patients undergoing TKA. From those patients 123 would pass our inclusion and exclusion criteria and form part of our research population. We evaluated the distribution of the different factors (MA, TC, FC, FBA and CCD) and distributed them into normally aligned or outliers and the correlation they had with one another. The most common operative failure we found was the femoral component positioning which had an outlier rate of 22.8% and a big correlation with the MA alignment (p=0.000). Similar findings were found regarding the tibial component. With a decreased outlier rate (14.6%) and a high correlation with the MA alignment (p=0.002). The femoral anatomical angles didn’t show any correlation with any of the other factors, although FBA was slightly different among genders with the female average of 3.3° and 1.5° for males (p= 0.33). We concluded that surgeons should have a greater concern on the proper alignment of the femoral component, for it is the most common operative failure in TKA surgeries. We found that age plays a small role in MA alignment, although is not statistically significant. Femoral and tibial component proper alignment are crucial for good results after TKA, and femoral anatomical angles do not play a role in the overall MA alignment.

Įvadas. Lietuvoje kasmet atliekama daugiau nei 6 tūkst. endoprotezavimo operacijų. Tai efektyvus šiuolaikinėje chirurgijoje taikomas gydymo metodas, sumažinantis pažeistos galūnės skausmą, atstatantis prarastą funkciją bei ženkliai pagerinantis gyvenimo kokybę. Nėra bendrai sukurto endoprotezavimo gydymo protokolo, todėl kiekviena gydymo įstaiga vadovaujasi vidine tvarka. Darbo metu atliktas klinikinis tyrimas, mokslinės literatūros bei klinikinių tyrimų analizė, apibendrinti greito sveikimo programos teikiami privalumai, ekonominis efektyvumas. Tyrimų metu įrodyta, kad toks gydymo būdas saugus ir ekonomiškai efektyvus, mažina mirtingumą, komplikacijų bei ligoninėje praleistų lovadienių skaičių. Darbo tikslas: Įvertinti greito sveikimo programos ekonominį bei klinikinį poveikį, atliekant stambiųjų sąnarių endoprotezavimo operacijas. Uždaviniai:

1. Įvertinti klinikinį poveikį sveikatai, kurį įtakojo standartinis gydymas ir greito sveikimo programa.
2. Palyginti greito sveikimo programos ir standartinio gydymo kaštus, lovadienius ir kraujo perpylimų skaičių.
3. Įvertinti greito sveikimo programos ekonominį poveikį LSMUL KK. Metodika: LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje atliktas prospektyvinis tyrimas, į kurį įtraukta 60 pacientų. Tiriamieji skirstyti į dvi grupes: 1.Eksperimentinė- greito sveikimo programos grupė (GS).
4. Kontrolinė- standartinio gydymo grupė (SG). Tyrimo poveikis vertintas iš anksto numatytais kriterijais:
5. Standartizuotu gyvenimo kokybės klausimynu EQ-5D-3L (pirma apklausa prieš operaciją, antra- praėjus metams po operacijos).
6. Klinikinių laboratorinių tyrimų duomenimis, intervencijomis, medikamentais.
7. Ekonominė analizė atlikta kaštų efektyvumo ir naudingumo įvertinimu. Rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, kad greito sveikimo programos pacientai ligoninėje praleidžia 2,2 lovadieniais trumpiau. Kraujo perpylimai atlikti 3,3 proc. GS ir 26,6 proc. SG pacientų. Vertinant naujo gydymo metodo ekonominį efektyvumą nustatyta, kad įdiegus greito sveikimo programą LSMUL KK kasmet būtų sutaupoma 239 tūkst. eurų. Analizuojant EQ-5D-3L anketas, nustatyta, kad greito sveikimo programos pacientai nurodo geresnę sveikatos būklę. EQ-5D indeksas parodo pacientų sveikatos būklės pokytį. Tyrimo metu nustatytas GS EQ-5D indeksas prieš operaciją-0,339, SG- 0,318. Rodiklis parodo, kaip prastai respondentai vertino sveikatos būklę ir liga paveikė jų bendrą gyvenimo kokybę. Praėjus metams GS grupės pacientų EQ-5D indeksas- 0,717, SG-0,683. Abiejų grupių rodikliai nesiekia bendro populiacijos lygio, tačiau parodo, kaip operaciją teigiamai paveikė gyvenimo kokybę. Lyginant tiriamųjų grupes, stebimas aukštesnis EQ-5D indeksas GS grupėje tiek prieš operaciją, tiek pooperaciniu laikotarpiu. Taip pat rezultatai geresni GS grupėje vertinant gyvenimo kokybės pokytį- 0,378 GS ir 0,365 SG grupėje, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p>0,05). Statistiškai reikšmingas skirtumas gautas, tiriant EQ-5 VAS, kuris parodo, kaip respondentai vertina savo sveikatos būklę šiandien (p<0,05). Po operacijos gauti vidurkiai GS grupėje 76 (SN-11,65), standartinėje grupėje 68 (SN – 12,15). EQ-5D anketos rezultatų analizė parodo, kad nauja intervencija klinikiniu požiūriu yra tokia pat efektyvi, kaip ir standartinis gydymas. Išvados:
8. Klinikinis poveikis vertintas EQ-5D anketa. Gauti duomenys parodo, kad greito sveikimo programa yra tokia pat kliniškai efektyvi, kaip ir standartinis gydymas.
9. Taikant greito sveikimo programą ligoninėje praleidžiama mažiau lovadienių, sumažėja kraujo perpylimų skaičius. Taikant greito sveikimo programą paciento gydymo kaštai sumažėja 220,09 Eur, lyginant su standartiniu gydymu.
10. Atlikta kaštų efektyvumo analizė parodo, kad taikant greito sveikimo programą LSMUL KK tyrimo metu sutaupyta 6602 Eur. Įdiegus greito sveikimo programą kasmet sutaupoma 239 tūkst. eurų.