Tarasevičius, Šarūnas

Temos aktualumas Kelio ir klubo sąnario endoprotezavimo operacijos sukelia reikšmingą kraujo netekimą, kuris prailgina gijimą, didina išlaidas bei personalo krūvį. Traneksamo rūgštis yra antifibrinolitikas, dažniausiai naudojamas ortopedinėse operacijose, įvairiais skyrimo algoritmais hemostazės efektyvumo didinimui. Mokslinė literatūra patvirtina, kad traneksamo rūgštis mažina kraujo netekimą, kraujo transfuzijų poreikį, hospitalizacijos trukmę ir komplikacijų riziką. Nepaisant to, vis dar nėra nustatyta, koks traneksamo rūgšties skyrimo metodas yra optimaliausias – intraveninis (IV), intraartikulinis (IA) ar periartikulinė injekcija (PAI). Siekiant padėti ortopedams-traumatologams priimti informuotą sprendimą, ši sisteminė apžvalga analizuoja skirtingus traneksamo rūgšties skyrimo metodus ir jų kombinacijas hemostazės efektyvumo didinimui. Darbo tikslas (-ai) Įvertinti IV, IA, PAI traneksamo rūgšties skyrimo algoritmų efektyvumą mažinant bendrą kraujo netekimą, slaptą kraujo netekimą, hematokrito ir hemoglobino sumažėjimą bei kraujo perpylimo poreikį pacientams, kuriems atliekamas kelio arba klubo sąnario endoprotezavimas. Taip pat siekiama įvertinti šių metodų kombinacijų veiksmingumą. Tyrimo metodai Ši sisteminė literatūros apžvalga atlikta naudojant „PubMed“ duomenų bazę. Tyrimui buvo atrinkti straipsniai, paskelbti iki 2024 m. rugsėjo 4 d. Įtraukimo kriterijai: pacientai, kuriems atliktas kelio ar klubo sąnario endoprotezavimas; Traneksamo rūgštis skirta IV, IA, PAI arba jų deriniais; Vertinti kraujavimo rodikliai: bendras kraujo netekimas, slaptas kraujo netekimas, hematokrito ir hemoglobino pokyčiai, transfuzijos poreikis; Studijų tipai: atsitiktinių imčių kontroliuojamieji tyrimai (RCT), metaanalizės, prospektyviniai kohortiniai tyrimai. Atmetimo kriterijai: retrospektyviniai tyrimai, atvejų serijos, gyvūnų tyrimai; Straipsniai, kuriuose lyginami kiti traneksamo rūgšties skyrimo metodai, pvz.: nagrinėtas tik vietinis (ne IA) traneksamo rūgšties skyrimas ar lygintas vartojimas per burną, ar buvo atliktas palyginimas su kitais vaistais; Ne anglų kalba publikuoti straipsniai. Rezultatai Dvi paieškos frazės („traneksamo rūgšties periartikulinis ir intraveninis skyrimas klubo sąnario endoprotezavimo metu“ bei „traneksamo rūgšties intraartikulinis ir periartikulinis skyrimas klubo sąnario endoprotezavimo metu“) nepateikė jokių straipsnių. Iš viso į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta 30 straipsnių: 10 metaanalizių, 19 RCT ir 1 perspektyvinis kohortinis tyrimas. 23 tyrimai atlikti pacientams po kelio sąnario endoprotezavimo, 5 tyrimai – pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo, o 2 tyrimai apėmė tiek kelio, tiek klubo sąnario endoprotezavimo operacijas. Rezultatų santrauka: PAI algoritmas yra panašiai efektyvus kaip IA, o lyginant su IV rodo tendenciją būti pranašesnis hemostazėje, kelia mažesnį sisteminį toksiškumą; Dauguma tyrimų teigia, kad IA yra pranašesnis už IV skyrimo algoritmą arba jie yra vienodai efektyvūs; Stebima IA ir IV kombinacijos pranašumo prieš vien IA ar IV tendencija; Lyginant IA ir IV derinį su IA ir PAI deriniu statistiškai reikšmingo skirtumo nestebėta, tačiau, PAI kartu su IA arba IV algoritmas yra efektyvesnis nei vien IA ar IV algoritmas; PAI kartu su IV yra pranašesnis už vien IV metodą; PAI, IA ir IV derinys lemia mažesnį kraujo netekimą, palyginti su vien IV metodu, IV ir PAI kombinacija bei IV ir IA kombinacija. Išvados, rekomendacijos Traneksamo rūgšties algoritmo pasirinkimas turėtų stipriai lemti netekto kraujo kiekį po kelio ar klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Literatūroje trūksta duomenų apie skirtingus traneksamo rūgšties skyrimo būdus ir jų efektyvumą klubo sąnario endoprotezavimo operacijose ir visiškai nėra duomenų apie periartrikulinės traneksamo rūgšties injekcijos efektyvumą. Tyrimai nustatė, kad nėra skirtumo tarp PAI ir IA traneksamo rūgšties skyrimo metodų hemostatiniam poveikiui. Tačiau PAI metodas lemia reikšmingai mažesnę koncentraciją serume, todėl jis gali būti saugesnis mažinant tromboembolinių įvykių riziką, ypač pacientams turintiems kontraindikacijų. Be to, norint pasiekti tokį patį hemostatinį efektą kaip IA metodu, PAI TXA reikia mažesnės dozės. Nėra skirtumo tarp PAI ir IV traneksamo rūgšties skyrimo metodų, tačiau autoriai teigia, kad PAI turi potencialą būti pranašesnis už IV. IA metodas gali būti veiksmingesnis nei IV. IV metodas gali būti susijęs su reikšmingai ilgesne hospitalizacija. IA ir IV derinys yra pranašesnis už IA arba IV atskirai ir nesukelia didesnio komplikacijų dažnio. Visų skyrimo metodų derinys yra pranašesnis už bet kurį vieną algoritmą, o PAI ir IA derinys turi panašų efektyvumą kaip IV ir IA derinys. Bet koks derinys tarp IV, IA ir PAI turėtų būti pranašesnis hemostazėje, nei bet kurs algoritmas atskirai.

Temos aktualumas Lietuvoje šiuo metu galioja implantų įsigijimo sistema, per Valstybinės Ligonių kasos organizuojamus nacionalinius pirkimo konkursus. To pasekoje rinkoje yra naudojamas vienas mechaninio tvirtinimo implantas, kurį valstybės finansuojamiems pacientas implantuota ortopedai traumatologai. Implantai įvedami į rinką be specifinių mokymų chirurgams, vien ligonių kasos sprendimu. Nėra iki šiol duomenų kaip tokie valstybinių institucijų sprendimai gali įtakoti komplikacijų skaičių, po pirminio klubo sąnario protezavimo. Darbo tikslas (-ai) Šio darbo tikslas yra ištirti dvi mechaninio tvirtinimo klubo sąnario endoprotezų sistemas, kurios buvo įsigytos Valstybinės Ligonių kasos ir palyginti komplikacijų dažnį su rinkoje jau seniai esančia mechaninio tvirtinimo implantų sistema. Tyrimo metodai Remiantis Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro (LSER) 2015-2025 metų duomenimis, ištyrėme ir palyginome išlikimo rezultatus tarp EcoFit, Corail ir Polarstem mechaninio tvirtinimo protezavimo sistemų. Išlikimo analizei atlikti naudojome Kaplan-Meier išgyvenamumo kreives, o Cox regresinėje analizėje vertinome veiksnius ( amžių, lytį, implanto tipą ir mokymosi kreivę), kurie galėjo turėti įtakos revizijų dažniui. Mokymosi kreivei įvertinti buvo lyginamas visų Polarstem implantų sistemos protezų išgyvenamumas su EcoFit ir Corail sistemų pirmais 500 atvvejų ir vėliau atliktomis operacijomis. Rezultatai 2015-2025 m., pagal LSER duomenis, naudojant Polarstem (1670) EcoFit (1383) ir Corail (1110) sistemas viso buvo atlikta 4163 pirminiai klubo sąnario endoprotezavimai. Vidutinis amžius Polarstem sistemos grupėje buvo 59.51 m., EcoFit 57.34 m., Corail 59.51 m. Pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų Polarstem - 771 moterys ir 899 vyrai, EcoFit - 624 moterys ir 759 vyrai, Corail – 530 moterys ir 580 vyrų. Vertinant pirmuosius 500 atvejų, kada buvo naudojamos tiek EcoFit, tiek Corail sistemos nustatėme, kad implanto išlikimas buvo reikšmingai mažesnis lyginant su rinkoje senai esančia Polarstem sistema. Tuo tarpu lyginant visas kitas operacijas po pirmųjų 500 analogiškomis sitemomis reikšmingo skirtumo tarp Corail, EcoFit ir Polarstem sistemų nustatyta nebuvo. Išvados, rekomendacijos Egzizstuojanti implantų pirkimo sistema susijusi su padidėjusiu komplikacijų skaičiumi. Sisteminiai ortopedų mokymai prieš įdiegiant naują endoprotezavimo sistemą į rinką yra būtini ir galimai sumažintų komplikacijų skaičių, susijusį su mokymosi kreive.

Temos aktualumas Traneksamo rūgštis yra plačiai taikoma kraujavimo mažinimui ortopedinėse operacijose. Tačiau, kyla daug diskusijų, kuris skyrimo algoritmas yra efektyviausias – intraveninis (IV), intraartikulinis (IA), periartikulinė injekcija (PAI) ar jų kombinacija. Mūsų atlikta sisteminė literatūros analizė rodo, kad trūksta duomenų apie skirtingus traneksamo rūgšties skyrimo būdus ir jų efektyvumą klubo sąnario endoprotezavimo operacijose. Nėra duomenų apie periartrikulinės traneksamo rūgšties injekcijos efektyvumą. Darbo tikslas (-ai) Ištirti kraujo netekimo kiekio kriterijus lyginant skirtingus Traneksamo rūgšties skyrimo algoritmus, atliekant pirmines klubo sąnario endoprotezavimo operacijas. Tyrimo metodai Tai buvo atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas (RCT). Pacientai buvo atsitiktinai suskirstyti į keturias grupes. Pirma grupė (G1) gavo intraartikulinę traneksamo r. injekciją ir periartikulinę placebo injekciją. Antra grupė (G2) gavo intraartikulinę placebo injekciją ir periartikulinę traneksamo r. injekciją. Trečiai grupei (G3) buvo skiriama tiek intraartikulinė, tiek periartikulinė TXA injekcija. Ketvirtoji grupė (G4) gavo intraartikulinę ir periartikulinę placebo injekciją. Visoms grupėms buvo skiriama intraveninė traneksamo r., užtikrinant vienodą bendrą/sudėtinę dozę. Visi pacientai buvo vienodai paruošti prieš operaciją, gavo standartizuotą pooperacinę priežiūrą, o operacijas atliko ta pati specialistų komanda. Visi pacientai, išskyrus ketvirtąją grupę, gavo 1000 mg TXA į veną likus 30 minučių iki operacijos ir dar 1000 mg TXA į veną po 30 minučių po operacijos. Ketvirtosios grupės pacientams buvo skiriama 1500 mg TXA į veną tiek prieš operaciją, tiek po jos. Paciento bendras kraujo tūris (PBV) buvo apskaičiuotas pagal Nadler et al. formulę. Bendras kraujo netekimas (TBL) buvo apskaičiuotas pagal Gross formulę. Matomas kraujo netekimas (VBL) buvo skaičiuojamas kaip intraoperacinis kraujo netekimas. Paslėptas kraujo netekimas (HBL) buvo apskaičiuotas pagal Sehat et al. formulę. Rezultatai Į tyrimą įtraukti 100 pacientų. G1 (IA + IV traneksamo r. + PAI placebo) pacientų amžiaus vidurkis buvo 59,0, stebėtas TBL = 1104,5 mL, HBL = 837,4 mL , apskaičiuotas %TBL = 21,5% nuo PBV, o %HBL = 16,3%. G2 (PAI + IV traneksamo r. + IA placebo) pacientų amžiaus vidurkis buvo 62,4, stebėtas TBL = 1095,0 mL, HBL = 819,7 mL , apskaičiuotas %TBL = 22,8% nuo PBV, o %HBL = 17,0%. G3 (PAI + IV + IA traneksamo r.) pacientų amžiaus vidurkis buvo 65,1, stebėtas TBL = 1138,9 mL, HBL = 936,7 mL , apskaičiuotas %TBL = 24,6% nuo PBV, o %HBL = 20,2%. G4 (IV traneksamo r. + IAI placebo + PAI placebo) pacientų amžiaus vidurkis buvo 60,1, stebėtas TBL = 1066,0 mL, HBL = 800,4 mL , apskaičiuotas %TBL = 22,0% nuo PBV, o %HBL = 16,4%. Nestebėta statistiškai reikšmingo kraujo netekimo kriterijų skirtumo tarp visų grupių. Išvados, rekomendacijos Šis atsitiktinių atvejų imčių tyrimas parodė, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų traneksamo skyrimo algoritmų klubo sąnario endoprotezavimo operacijose, kai bendra sudėtinė traneksamo rūgšties dozė yra lygi tarp kombinacijų.

Temos aktualumas Sąnarių endoprotezavimo operacijos, yra vienos dažniausiai atliekamų ortopedinių procedūrų. Tikimasi, kad šių procedūrų poreikis iki 2030 m. padidės dar keturis kartus. Po sėkmingai atliktos endoprotezavimo operacijos sumažėja skausmas, pagerėja atliekama funkcija bei gyvenimo kokybė. Literatūros duomenimis teigiami pokyčiai 5-erių metų laikotarpyje nustatomi 86,04 % pacientų po klubo endoprotezavimo operacijos ir 79,91% kelio endoprotezavimo operacijos. Reabilitacijos procesų optimizavimas yra sritis, kurios tobulinimas ir nagrinėjimas turi didelę reikšmę pacientų gyvenimo kokybės gerinimui ir atsistatymui po sąnarių endoprotezavimo operacijų. Reabilitacijos metodų supratimas efektyviai pagerina pacientų gyvenimo kokybę bei pasitenkinimą pooperaciniu rezultatu. Reabilitacijos tikslas po sąnarių endoprotezavimo operacijų yra pagerinti ir atkurti galūnės ir kūno funkcijas ir judesius. Reabilitacija dažniausiai pradedama iškart po operacijos. Reabilitacijos metu siekiama kontroliuoti skausmą, bei atliekant pusiausvyros, koordinacijos pratimus bei funkcines treniruotes, pacientą tikslingai gražinti prie įprastos veiklos. Po sąnarių endoprotezavimo operacijų Lietuvoje dažniausiai taikoma stacionarinė reabilitacija. Tuo tarpu kitose šalyse, greičiausiai dėl didelių kaštų, pacientams vis dažniau siūloma ambulatorinė reabilitacija, kuri, remiantis tyrimais, gali užtikrinti panašų efektą kaip ir stacionarinė. Ambulatorinės reabilitacijos pagrindiniai pranašumai yra mažesnės gydymo išlaidos, o individualus darbas su kiekvienu pacientu leidžia tiksliau įvertinti paciento būklę ir efektyviau įgyvendinti reabilitacijos tikslus. Tačiau dar atlikta nepakankamai klinikinių studijų, kurios įrodo, kad ambulatorinė reabilitacija yra žymiai efektyvesnė už stacionarinę. Darbo tikslas (-ai) Įvertinti ir palyginti stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos efektyvumą pacientams po klubo ir kelio endoprotezavimo operacijų. Tyrimo metodai Prospektyviame tyrime analizuojami pacientų, kuriems atlikta klubo arba kelio EP operacija stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos rezultatai, KOOS (knee injury and osteoarthritis score) arba HOOS (hip injury and osteoarthritis score) anketas užpildant prieš operaciją ir po reabilitacijos. Statistinė anketų duomenų analizė atlikta SPSS 23.0 programa ir SAS statistine programine įranga, statistiškai reikšmingais laikomi rezultatai, kai p<0.05. Rezultatai Gautos 109 anketos po klubo ir 83 po kelio sąnario EP operacijos. Vertintas rezultato pokytis 5-iose klausimyno subskalėse. Po klubo EP ir stacionarinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis buvo 55 (SD 18), simptomų – 43 (SD 20), kasdienės funkcinės veiklos – 48 (SD 19), sportinės veiklos – 55 (SD 26), gyvenimo kokybės – 59 (SD 23). Po klubo EP ir ambulatorinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis – 55 (SD 16), simptomų – 43 (SD 20), kasdienės funkcinės veiklos – 50 (SD 17), sportinės veiklos – 64 (SD 19), gyvenimo kokybės – 62 (SD 22). Po kelio EP ir stacionarinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis buvo 32 (SD 20), simptomų – 29 (SD 16), kasdienės veiklos – 32 (SD 19), sportinės veiklos – 29 (SD 31), gyvenimo kokybės – 34 (SD 22). Po kelio EP ir ambulatorinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis – 29 (SD 26), simptomų – 22 (SD 19), kasdienės funkcinės veiklos – 29 (SD 22), sportinės veiklos – 29 (SD 33), gyvenimo kokybės – 35 (SD 27). Išvados, rekomendacijos

1. Po klubo sąnario EP po abiejų tipų reabilitacijos sumažėjo skausmas ir varginę simptomai, pagerėjo kasdienės funkcijos, sportinė veikla ir gyvenimo kokybė. 2. Po kelio sąnario EP po abiejų tipų reabilitacijos sumažėjo skausmas ir varginę simptomai, pagerėjo kasdienės funkcijos, sportinė veikla ir gyvenimo kokybė. 3. Lyginant ambulatorinės ir stacionarinės reabilitacijų efektyvumą po kelio ir klubo EP operacijų nei vienoje klausimyno subskalėje statistiškai reikšmingo skirtumo negauta. Rekomendacijos: 1. Remiantis gautais rezultatais, pacientams po klubo endoprotezavimo operacijos rekomenduojama rinktis ambulatorinę reabilitaciją. Nors statistiškai reikšmingo ambulatorinės reabilitacijos pranašumo prieš stacionarinę nenustatyta, tačiau analizuotų straipsnių duomenys rodo, kad ambulatorinės reabilitacijos medicininiai kaštai yra gerokai mažesni. 2. Remiantis gautais rezultatais, po kelio endoprotezavimo operacijos taip pat rekomenduojama rinktis ambulatorinę reabilitaciją. Nors statistiškai reikšmingo pranašumo prieš stacionarinę reabilitaciją neaptikta, tačiau analizuotų straipsnių duomenys rodo, kad ambulatorinės reabilitacijos medicininiai kaštai yra gerokai mažesni.

Daugiau nei 230 milijonų žmonių kasmet gulasi ant operacinio stalo.[...].

Introduction Total knee arthroplasty (TKA) is known as a treatment method for symptomatic osteoarthritis [1]. Despite the improvement of technological and prophylactic solutions, complications occur. Periprosthetic joint infection (PJI) is one of the most catastrophic complications following TKA [2] which can result in compromising the surrounding soft tissues [3].

Fracture fixation in an ageing population is challenging and fixation failure increases mortality and societal costs. We report a novel fracture fixation treatment by applying a hydroxyapatite (HA) based biomaterial at the bone-implant interface and biologically activating the biomaterial by systemic administration of a bisphosphonate (zoledronic acid, ZA). We first used an animal model of implant integration and applied a calcium sulphate (CaS)/HA biomaterial around a metallic screw in the tibia of osteoporotic rats. Using systemic ZA administration at 2-weeks post-surgery, we demonstrated that the implant surrounded by HA particles showed significantly higher peri-implant bone formation compared to the unaugmented implants at 6-weeks. We then evaluated the optimal timing (day 1, 3, 7 and 14) of ZA administration to achieve a robust effect on peri-implant bone formation. Using fluorescent ZA, we demonstrated that the uptake of ZA in the CaS/HA material was the highest at 3- and 7-days post-implantation and the uptake kinetics had a profound effect on the eventual peri-implant bone formation. We furthered our concept in a feasibility study on trochanteric fracture patients randomized to either CaS/HA augmentation or no augmentation followed by systemic ZA treatment. Radiographically, the CaS/HA group showed signs of increased periimplant bone formation compared with the controls. Finally, apart from HA, we demonstrated that the concept of biologically activating a ceramic material by ZA could also be applied to β-tricalcium phosphate. This novel approach for fracture treatment that enhances immediate and long-term fracture fixation in osteoporotic bone could potentially reduce reoperations, morbidity and mortality.

Temos aktualumas Ilgėjant gyvenimo trukmei kartu didėjant osteoporozės pasireiškimui, didėja šlaunikaulio kaklo lūžio (ŠKL) atvejų skaičius. Pacientai, patyrę ŠKL, yra susiję su sunkesnėmis gretutinėmis ligomis, sumažėjusiu judrumu, asmeninės nepriklausomybės praradimu, pablogėjusia gyvenimo kokybe bei dideliu mirštamumu. Todėl šie pacientai reikalauja geriausios įmanomos gydymo taktikos. Darbo tikslas (-ai) Ištirti Lietuvos klubo sąnario endoprotezavimo po šlaunikaulio kaklo lūžių rezultatus 2011–2022 m. Tyrimo metodai Remiantis Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro (LSER) 2011–2022 metų duomenimis, paskaičiavome suminį klubo sąnario revizijų dažnį po atlikto klubo sąnario endoprotezavimo dėl šlaunikaulio kaklo lūžių. Išlikimo analizei panaudojome revizijų duomenis Cox regresijos analizėje, tyrėme įvairių veiksnių (amžius, lytis, pjūvis, implanto tipas) įtaką revizijoms. [...].

Per trochanteric fractures are common in an ageing population with osteoporosis and account for about half of all hip fractures. Treatment of per trochanteric fractures with extramedullary or intramedullary implants is challenging especially in unstable fractures. In order to improve the mechanical anchorage of the screw and prevent re-operations, various attempts have been made to reinforce the fragile bone with polymer based injectable materials. However, volumetric control of delivered material and/or measurement of bone density in post-operative follow-up remains challenging. This study presents the basic principles of a new algorithm for CT based volumetric analysis of the bone density in the region adjacent to the implant in the femoral head in comparison to the non-operated hip. The method was also used to track long term bone density changes at 3 to 6 months of follow up.