Urbonienė, Daiva

Aim of the study: To evaluate the value of blood gas analysis and hemoglobin level in patients with acute myocardial infarction (AMI). Objectives of the study:

1. To detect and evaluate possible changes of biochemical and hematological laboratory data in AMI patients in relation to gender.
2. To evaluate possible changes of blood gas analysis in AMI patients in relation to gender.
3. To analyze possible correlation between cardiac troponin T (cTnT) and red blood cell. Hemoglobin, MCH, MCV, PaO2, PaCO2.
4. To evaluate biochemical, hematological and blood gases parameters in ST elevation myocardial infarction/non-ST elevation myocardial infarction (STEMI/NSTEMI) group.

Study participants: The study was focused on patients with AMI treated and diagnosed in the Hospital of LUHS KK between 01/01/2024 and 03/14/2025 in the Department of Cardiology.

Methodology: A retrospective observational study was carried out using records screened with ICD-10-AM codes for acute coronary syndromes. Of 2,700 emergency admissions, 27 patients with confirmed, fully documented AMI, and laboratory testing data were selected. Fifteen had blood gas analysis (BGA) results, of whom 11 were ascertained to be arterial blood gas (ABG). Data were manually abstracted, anonymized, and statistically analyzed with IBM SPSS version 30. Results: Among 27 patients 59.3% were women and 40.7% were man. Women were statistically significant older than men (P=0.007). MCH was increased in men's subgroup ABG (P= 0.012). Other correlations were seen for cTnT and hemoglobin (r = –0.419, P= 0.037), RBC and hemoglobin (r = 0.860, P < 0.001), and MCV and MCH (r = 0.908, P < 0.001). Within the ABG subgroup, NSTEMI patients had increased base excess compared with STEMI (P=0.024). Negative correlation was seen for PaCO₂ with cTnT (r = –0.717, P= 0.020). Conclusions: In AMI patients, women being older than men. Males tested for ABG demonstrated significantly greater MCH, which is an expression of established physiological erythropoietic

differences. cTnT showed strong inverse correlations with hemoglobin level and with PaCO₂ in ABG-analyzed individuals. proposing that anemia and acid-base imbalance play a significant impact on the severity of an AMI. A strong positive correlation was observed between MCV and MCH, and between RBC and hemoglobin, demonstrating internal consistency of hematological indices in the studied cohort. When stratified by ST-elevation status, base excess was significantly greater in NSTEMI patients compared to STEMI, indicating a less degree of metabolic acidosis and potentially smaller infarct size in NSTEMI cases.

Tyrimo tikslas: Įvertinti hematologinių rodiklių vertę sisteminės raudonosios vilkligės diagnostikai. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti ir įvertinti ryšį tarp sisteminės raudonosios vilkligės (SRV) ligos aktyvumo ir hematologinių rodiklių (neutrofilų – limfocitų (NLR), trombocitų – limfocitų (PLR), vidutinio trombocitų tūrio (MPV), trombocitų pasiskirstymo pločio (PDW), eritrocitų pasiskirstymo pločio (RDW) ir kt.).
2. Nustatyti ir įvertinti galimus hematologinių rodiklių skirtumus tarp SRV sergančių pacientų su SRV nefritu ir be jo.
3. Nustatyti ir įvertinti ryšį tarp laboratorinių rodiklių ir autoantikūnų (antikūnų prieš dvispiralę DNR (anti-dsDNR)) raiškos. Tyrimo objektas ir metodai: atlikta LSMU ligoninės Kauno klinikų Reumatologijos klinikoje nuo 2021-01-01 iki 2023-12-31 dėl SRV tirtų ir gydytų pacientų laboratorinių tyrimų, klinikinių ir demografinių duomenų retrospektyvinė analizė. Bendro kraujo tyrimo analičių nustatymui naudota automatizuota hematologinė sistema UniCel DxH 800 (Beckman Coulter, JAV). ANA kraujo serume vertinta naudojant kompiuterinę imunofluorescencinę mikroskopiją Eurolab Workstation IFA ir EuroPattern (Euroimmun, Vokietija), ENA nustatymui naudota automatizuota tyrimų sistema EUROBlotMaster/EUROLine Scan ir reagentų rinkiniai EUROLINE ANA Profile 23 (IgG) (Euroimmun, Liubekas, Vokietija). Anti-dsDNR – NcX koncentracija serume nustatyta naudojant automatizuotą imunofermentinių tyrimų sistemą Analyzer I-2P ir EUROLINE Anti-dsDNA-NcX ELISA (IgG) reagentų rinkinius (Euroimmun, Vokietija). CRB, kreatinino ir kitų biocheminių analičių tyrimams naudota automatizuota biocheminių tyrimų sistema AU680 (Beckman Coulter, JAV). Statistinė duomenų analizė atlikta kompiuterine programa IBM SPSS Statistics 29.0.2 (IBM Corporation, JAV). Tyrimo rezultatai ir išvados: 1. Sergantiesiems aktyvia SRV forma nustatytos mažesnės eritropoezės rodiklių – RBC, HGB, HCT vertės nei tiriamiesiems su nedidelio ir vidutinio aktyvumo SRV, o didžiausia RDW vertė nustatyta vidutinio aktyvumo SRV. Didėjant ligos aktyvumui, buvo nustatomas mažesnis limfocitų skaičius bei didesnės NLR ir PLR vertės. Trombopoezės rodiklių skirtumų tarp SRV ligos aktyvumo grupių nenustatyta. 2. SRV pacientams su LN buvo nustatytas didesnis neutrofilų kiekis bei didesnės kreatinino ir šlapalo koncentracijos serume, tačiau NLR, PLR, MPV, PDW, RDW verčių skirtumų tarp SRV pacientų be LN ir su LN nenustatyta. 3. Vertinant ryšį tarp hematologinių rodiklių ir anti-dsDNR nustatyta, kad didėjant anti-dsDNR koncentracijai serume, RBC, HGB, HCT, WBC ir limfocitų vertės mažėjo, taip pat mažėjo ir komplemento komponentų C3, C4 koncentracijos, o PLR, ENG, CRB ir anti-CCP kiekiai didėjo. NLR, MPV, PDW, RDW koreliacijos su anti-dsDNR koncentracija nenustatyta.

Tyrimo tikslas: įvertinti BNP koncentracijos plazmoje ryšį su skirtingais veiksniais, kurie svarbūs interpretuojant rezultatus ir diagnozuojant širdies nepakankamumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti sergančiųjų širdies nepakankamumu BNP ir kitų laboratorinių rodiklių koncentracijas, palyginti jas atsižvelgiant į pacientų lytį. 2. Palyginti BNP ir kitų laboratorinių rodiklių rezultatus pacientams, priklausantiems skirtingoms širdies nepakankamumo NYHA klasėms. 3. Įvertinti BNP koncentracijos plazmoje ryšį su glomerulų filtracijos greičiu (GFG) širdies nepakankamumu sergančių pacientų grupėse. 4. Įvertinti BNP koncentracijos plazmoje ryšį su kūno masės indeksu (KMI) širdies nepakankamumu sergančių pacientų grupėse. 5. Įvertinti BNP koncentracijos plazmoje ryšį su cukriniu diabetu (CD) širdies nepakankamumu sergančių pacientų grupėse. Tyrimo objektas ir metodai: atlikta retrospektyvinė LSMU Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje nuo 2020-01-01 iki 2022-09-30 dėl širdies nepakankamumo tirtų pacientų, kuriems tirta BNP koncentracija plazmoje, laboratorinių tyrimų, klinikinių ir demografinių duomenų analizė. BNP koncentracijai plazmoje tirti naudota imunofermentinių tyrimų sistema AIA – 2000 (Tosoh Bioscience, Japonija), biocheminiai tyrimai atlikti AU680 (Becman Coulter, JAV) biocheminių tyrimų sistema, bendro kraujo tyrimai atlikti automatiniu hematologiniu analizatoriumi Sysmex XE-5000 (Sysmex Corporation, Japonija). Statistinė duomenų analizė atlikta kompiuterine IBM SPSS Statistics 29.0.0 (IBM Corporation, JAV) programa. Tyrimo rezultatai ir išvados: ištirta 120 pacientų: 75 (62,5 proc.) vyrai ir 45 (37,5 proc.) moterys. Tyrimui atrinktos moterys buvo statistiškai reikšmingai vyresnės nei vyrai (p = 0,011). Statistiškai reikšmingo ŠN pasiskirstymo skirtumo tarp vyrų ir moterų grupių nenustatyta (p = 0,380). Sergantieji ŠN buvo statistiškai reikšmingai vyresni (p = 0,024). Širdies nepakankamumu sergančių pacientų grupėje nenustatyta statistiškai reikšmingų BNP koncentracijos plazmoje skirtumų tarp vyrų ir moterų grupių (p = 0,411). Kreatinino, HbA1c koncentracijos, hemoglobino kiekis bei RBC kraujyje statistiškai reikšmingai buvo didesni vyrų grupėje lyginant su moterų grupe. Moterų grupėje nustatyta statistiškai reikšmingai didesnė DTL koncentracija bei didesnis PLT kraujyje lyginant su vyrų grupe. Didžiausiai daliai tiriamųjų abiejų lyčių grupėse ŠN buvo priskiriamas III-iajai NYHA klasei (56,06 proc. vyrų ir 59,46 proc. moterų). Statistiškai reikšmingo NYHA klasių pasiskirstymo skirtumo tarp vyrų ir moterų grupių nenustatyta (p = 0,088). Nustatytas statistiškai reikšmingas BNP koncentracijų skirtumas tarp NYHA klasių (p < 0,001): esant aukštesnėms NYHA klasėms BNP koncentracija plazmoje didėjo. Tokie patys dėsningumai nustatyti ir C-reaktyviojo baltymo bei troponino I koncentracijoms. Širdies nepakankamumu sergančių pacientų grupėje stebėta tendencija, jog mažėjant glomerulų filtracijos greičiui, BNP koncentracija plazmoje didėjo, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp šių dviejų rodiklių nenustatyta. (r = -0,149, p = 0,136). Nustatyta statistiškai reikšminga atvirkštinė koreliacija tarp BNP koncentracijos plazmoje ir KMI (r = -0,323, p = < 0,001): esant didesniam KMI, BNP koncentracija plazmoje buvo mažesnė. Iš visų sergančiųjų ŠN pacientų CD (II tipo) buvo diagnozuotas 30-iai tiriamųjų (29,13 proc.). Dažniausiai CD buvo diagnozuojamas III-ios NYHA klasės pacientams (57,28 proc.), tačiau nustatyta, kad nėra statistiškai reikšmingų CD pasiskirstymo skirtumų tarp NYHA klasių ŠN sergančiųjų grupėje (p = 0,122). Sergančiųjų CD KMI buvo statistiškai reikšmingai didesnis (p = 0,021), GFG – statistiškai reikšmingai (p = 0,014) mažesnis nei nesergančiųjų CD. Nors ŠN sergančių pacientų grupėje BNP koncentracijos plazmoje didesnės pacientams, sergantiems CD, statistiškai reikšmingų BNP koncentracijos plazmoje skirtumų tarp nesergančių ir sergančių CD pacientų grupių nenustatyta (p = 0,674).

Magistro darbo autorius. Neringa Soinskienė Magistro darbo pavadinimas. Ne didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (ne-DTL cholesterolio) klinikinė reikšmė lipidų apykaitos sutrikimų diagnostikai. Tyrimo tikslas. Įvertinti ne didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (ne-DTL-Chol) klinikinę reikšmę lipidų apykaitos sutrikimų diagnostikai. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti mišria dislipidemija sergančių pacientų amžių, rūkymo ir padidėjusio KMI dažnį vyrų ir moterų grupėse. 2. Nustatyti ir įvertinti lipidų apykaitos rodiklių (bendro cholesterolio (B-Chol), didelio tankio lipoprotenų cholesterolio (DTL-Chol), mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Chol), trigliceridų (TG), ne didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (ne-DTL-Chol)) bei uždegimo žymenų reikšmes pacientams su mišria disipidemija atsižvelgiant į jų amžiaus grupę ir lytį. 3. Nustatyti ir įvertinti ne-DTL-Chol ryšį su kitais lipidų apykaitos žymenimis ir uždegimo rodikliais pacientams su mišria dislipidemija. Tyrimo objektas ir metodai. Atrinkta 199 tiriamųjų, gydytų LSMUL KK, imtinai 2020–2022 m., kuriems diagnozuota mišri dislipidemija (E78.2) pagal TLK-10-AM sisteminių ligų sąrašą. Iš jų 50,8 proc. (n=101) vyrai ir 49,2 proc. (n=92) moterys. Buvo vertinamas tiriamųjų amžus, lytis, KMI, rūkymo dažnis, lipidų apykaitos ir uždegimo žymenų laboratorinių tyrimų duomenys. Biocheminiai tyrimai buvo atlikti automatine biochemine sistema AU680 (Beckman Coulter, JAV). Bendro kraujo tyrimai buvo atlikti Beckman Coulter Unicel DXH 800 hematologiniu analizatoriumi (Beckman Coulter, JAV). Rezultatai ir išvados: 1. Mišri dislipidemija statistiškai reikšmingai dažniau buvo diagnozuota vyresnėms moterims ir rūkantiems vyrams. Padidėjusio KMI-o dažnis mišria dislipidemija sergančių vyrų ir moterų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 2. Vyresniems nei 70 metų pacientams nustatytos statistiškai reikšmingai mažesnės trigliceridų koncentracijos nei jaunesniems kitų amžiaus grupių pacientams. Kitų lipidų apykaitos žymenų (B-Chol, DTL-Chol, MTL-Chol ir ne-DTL-Chol) koncentracijų skirtumų tarp skirtingo amžiaus grupių pacientų nenustatyta. 3. ne-DTL-Chol koncentracijos pasižymi reikšminga tiesiogine sąsaja su B-Chol, MTL-Chol ir TG koncentracijomis bei atvirkštine sąsaja su DTL-Chol koncentracija.

Tyrimo tikslas: įvertinti anemijų dažnį ir pobūdį pacientų, sergančių ūmiais koronariniais sindromais (ACS) – nestabilia angina (UA), ūmiu miokardo infarktu be ST segmento pakilimo (NSTEMI), ūmiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu (STEMI) – grupėse. Uždaviniai: 1. Ištirti pacientus, sergančius ūmiais koronariniais sindromais ir įvertinti koronarinių sindromų dažnį ir jų pasiskirstymą grupėse, besiskiriančiose lytimi ir amžiumi. 2. Nustatyti anemijos, kaip rizikos veiksnio, pasireiškimo dažnį pacientų, sergančių skirtingais ūmiais koronariniais sindromais grupėse. 3. Nustatyti ir įvertinti anemijos rūšies ir sunkumo laipsnio ryšį su ūmaus koronarinio sindromo rūšimi, atsižvelgiant į paciento lytį. 4. Nustatyti kitų rizikos veiksnių, tokių kaip arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas, dislipidemija pasireiškimo dažnį pacientų, sergančių ūmiais koronariniais sindromais grupėse. Tyrimo objektas ir metodai: atlikta retrospektyvinė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės, Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje nuo 2019-01-01 iki 2021-07-01 dėl ūmių koronarinių sindromų tirtų ir gydytų pacientų demografinių, klinikinių ir laboratorinių duomenų analizė. Tyrimo rezultatai: Iš visų ACS, dažniausiai tiriamiesiems diagnozuota NSTEMI, lyginant su UA (p<0,001), bei STEMI sergančiais pacientais (p<0,001). Vyrai visais ACS sirgo statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys (p<0,001). 51-71 metų amžiaus grupės pacientai visais ACS sirgo statistiškai reikšmingai dažniau nei kitų amžiaus grupių pacientai (p<0,001). Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai didžiausios TnI, CRB bei WBC koncentracijų reikšmės buvo STEMI sergančių moterų ir vyrų grupėse. Ištyrus anemijos pasireiškimo dažnį, nustatyta, kad tarp NSTEMI sergančiųjų anemija buvo diagnozuota statistiškai reikšmingai dažniau, lyginat su UA sergančiais tiriamaisiais (p=0,006). Tarp ACS sergančių moterų anemijos pasireiškimo dažnio skirtumų nenustatyta, tuo tarpu NSTEMI ir STEMI vyrų grupėse anemija diagnozuota statistiškai reikšmingai dažniau, lyginant su UA sergančiais vyrais (p=0,016; p=0,023). BKT rodiklių RBC, HGB, HCT, MCV, MCH, RDW-CV skirtumai nustatyti tik tarp ACS sergančių moterų. Paaiškėjo, kad tarp STEMI sergančių moterų MCH koncentracija buvo statistiškai reikšmingai mažesnė, bei didesnė RDV-CW rodiklio reikšmė, lyginant su UA ir NSTEMI sergančių moterų grupėmis. Anemijos rūšies ir sunkumo laipsnio pasiskirstymas tarp tiriamųjų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Vertinant ACS rizikos veiksnių ryšį su ACS rūšimi, statistiškai reikšmingi dažnio skirtumai priklausomai nuo ACS buvo tik fiksuoti širdies nepakankamumo pasireškimui. Širdies nepakankamumas diagnozuotas 24 proc. tiriamųjų, statistiškai reikšmingai daugiau širdies nepakankamumo atvejų nustatyta UA sergančių moterų ir vyrų grupėse, lyginant su NSTEMI sergančių moterų bei NSTEMI ir STEMI vyrų grupėmis (p<0,001), atitinkamai.
Tyrimo išvados: 1. ACS sergančių asmenų imtyje NSTEMI buvo diagnozuotas dažniausiai (46,9 proc.), o STEMI – rečiausiai (18,6 proc.). Vyrai ACS sirgo statististiškai reikšmingai dažniau nei moterys, o 51-71 metų amžiaus pacientai – dažniau nei kitų amžiaus grupių asmenys. 2. Anemija nustatyta beveik trečdaliui ACS sergančių pacientų. Anemijos buvo dažnesnės vyrų, sergančių NSTEMI ir STEMI grupėse, lyginant su UA sergančiųjų grupe. 3. Anemijos rūšis ir sunkumo laipsnis skirtingose ACS grupėse nesiskyrė nei vyrams, nei moterims. 4. Arterinė hipertenzija ir dislipidemija diagnozuota beveik 80 procentų ACS sergančių pacientų ir nepriklausė nuo ACS rūšies. Širdies nepakankamumas nustatytas ketvirtadaliui visų tiriamųjų, dažniausiai sergant UA, nepriklausomai nuo paciento lyties.

Tyrimo tikslas. Įvertinti skirtingų citopenijų (anemijų, trombocitopenijų, agranuliocitozių) dažnį ir laboratorinės diagnostikos reikšmę sergant jomis. Tyrimo uždaviniai: Nustatyti citopenijų pasiskirstymą pagal citopenijų rūšis (anemijas, trombocitopenijas, agranuliocitozes) bei įvertinti jų dažnį atsižvelgiant į paciento lytį, amžių ir rūkymą. Įvertinti kraujavimo pasireiškimo dažnį atsižvelgiant į citopenijos rūšis. Įvertinti paciento gretutinių ligų, gydymo ir gydymo būdo ryšį su citopenijų rūšimi. Nustatyti ir įvertinti eritropoezės, trombopoezės, leukopoezės ir uždegiminių laboratorinių rodiklių rezultatus atsižvelgiant į diagnozuotos citopenijos rūšį ir paciento lytį. Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimo metu buvo atlikta 2019–2021 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikose stacionarizuotų suaugusių pacientų, kuriems buvo nustatytos anemijos, trombocitopenijos ir agranuliocitozės, retrospektyvi duomenų analizė – peržiūrėtos ligos istorijos, vertinti pacientų klinikiniai, demografiniai ir laboratorinių tyrimų duomenys. Į tyrimą buvo įtraukti 275 pacientai (156 moterys ir 119 vyrų). Tiriamųjų amžius buvo nuo 19 metų iki 93 metų, amžiaus mediana buvo 64 [Q1=51; Q3=71] metai. Buvo nagrinėta informacija apie pacientų pagrindines ir gretutines ligas, rūkymo įpročius, kraujavimo pasireiškimą bei taikytą gydymą. Pacientams buvo atliktas bendras kraujo tyrimas (BKT) automatizuotu būdu naudojant SYSMEX XE – 5000 hematologinį analizatorių (Sysmex Corporation, Japonija) ir C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracijos nustatymas naudojant klinikinės chemijos SYNCHRON UniCel® DxC 800 (Beckman Coulter, JAV) analizatorių. Rezultatai. Buvo nustatyta, kad tiriamųjų su patvirtinta citopenijos diagnoze imtyje didžiausią dalį sudarė pacientai, priklausantys Agranuliocitozių grupei, t.y. 204/275 (74,2 proc.) pacientų, Trombocitopenijų grupei priskirti 29/275 (10,5 proc.) pacientai, o mažiausią Anemijų grupę sudarė tik 12/275 (4,4 proc.) pacientų. Moterys trombocitopenijomis sirgo reikšmingai dažniau negu vyrai (atitinkamai, 79,3 proc. ir 20,7 proc., p=0,02). Citopenijų pasireiškimas nepriklausė nei nuo pacientų amžiaus (p=0,697), nei nuo jų rūkymo įpročių (p=0,942). Buvo nustatyta, kad dažniausiai kraujavimo epizodai pasireiškė trombocitopenijomis sergantiems pacientams (55,2 proc.), o rečiausiai kraujavo agranuliocitoze sergantys pacientai (13,7 proc.). Moterys ir vyrai vienodai dažnai sirgo gretutinėmis ligomis (p=1,00), o gretutinių ligų buvimas nuo pacientų amžiaus nepriklausė (p=0,532). Nustatėme, jog gretutinių ligų dažniausiai turėjo pacientai, sergantys agranuliocitozėmis (92,6 proc.) ir kitomis ligomis, kurių metu citopenijos diagnozuotos kaip gretutinės ligos (83,3 proc.). Medikamentinis gydymas dažniausiai buvo skiriamas anemijomis (88,9 proc.) ir trombocitopenijomis (65,2 proc.) sergantiems pacientams, o agranuliocitozėmis (63,7 proc.) ir kitomis ligomis (70,8 proc.) sergantiems pacientams dažniausiai buvo skiriamas sudėtingesnis, kombinuotas gydymo būdas. Mažiausios RBC, HGB ir HCT bei didžiausios MCV ir MCH reikšmės buvo nustatytos anemijomis sergantiems pacientams. Trombocitopenijomis sergantiems pacientams buvo nustatytos žemiausios PLT ir PCT bei aukščiausios MPV reikšmės. Mažiausios WBC ir NEU # bei didžiausios CRB reikšmės buvo nustatytos agranuliocitozėmis ir kitomis ligomis sergantiems pacientams. Buvo nustatyta, kad BKT ir CRB rodiklių vertės tarp moterų ir vyrų nesiskyrė. Išvados: Suaugusiems dėl citopenijų stacionare gydomiems pacientams dažniausiai buvo diagnozuojamos agranuliocitozės, o rečiausiai – aplastinės anemijos. Moterys trombocitopenijomis sirgo statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai, o citopenijų pasireiškimas nepriklausė nei nuo pacientų amžiaus, nei nuo jų rūkymo įpročių. Kraujavimas statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė pacientams, sergantiems trombocitopenijomis, o rečiausiai – sergantiems agranuliocitozėmis. Sergant citopenijomis gretutinių ligų dažnis nepriklausė nuo paciento amžiaus ir lyties, tačiau reikšmingai siejosi su citopenijos rūšimi – dažniausiai gretutinių ligų turėjo pacientai, sergantys agranuliocitozėmis ir kitomis, su citopenijomis susijusiomis, ligomis. Anemijomis ir trombocitopenijomis sergantys pacientai dažniausiai buvo gydomi medikamentiniu būdu, o agranuliocitozėmis ir kitomis, su citopenijomis susijusiomis, ligomis sergantiems pacientams dažniau prireikė skirti sudėtingesnį, kombinuotą gydymo būdą. Dominuojantys hemopoezės rodiklių pokyčiai atitiko citopenijos rūšį. Pacientams, sergantiems agranuliocitozėmis ir kitomis ligomis, kurių metu citopenija pasireiškė kaip gretutinė liga, buvo nustatytos didžiausios uždegimo rodiklio – CRB reikšmės. Tirtųjų BKT ir CRB rodiklių vertės tarp lyčių nesiskyrė.

Tyrimo tikslas: Įvertinti laboratorinio ištyrimo reikšmę diagnozuojant širdies nepakankamumą (ŠN). Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti NT-proBNP koncentraciją kraujyje pacientams su širdies nepakankamumu, atsižvelgiant į ŠN funkcinę klasę pagal NYHA. 2. Įvertinti NT-proBNP koncentracijos skirtumus pacientams, besiskiriantiems amžiumi, gretutinėmis ligomis ir kt. veiksniais. 3. Įvertinti echokardiografijos ir laboratorinio ištyrimo sąsajas sergantiesiems širdies nepakankamumu. 4. Nustatyti ryšį tarp laboratorinio ištyrimo rezultatų ir širdies nepakankamumo diagnozės. Objektas ir metodai. Retrospektyviai analizuoti 2017–2019 metais imtinai, LSMU KK gydyti pacientai, kuriems pasireiškęs širdies nepakankamumas (I50) pagal TLK-10-AM sisteminių ligų sąrašą ir kuriems buvo atliekama echokardiografija ir laboratorinis ištyrimas „Tosoh AIA 2000“, „Beckman Coulter Synchron DxC 800“ ir „Sysmex XE-5000“ sistemomis. Rezultatai. Atrinkta 114 tiriamųjų, kuriems pasireiškęs širdies nepakankamumas, gydytų 2017–2019 metais LSMU KK. Iš jų 49,1 proc. vyrai ir 50,9 proc. moterys. Pacientai buvo lyginami tarp II, III ir IV ŠN pasireiškimo stadijos pagal NYHA. Statistiškai reikšmingas NT–ProBNP padidėjimas buvo įvertintas vyresnio amžiaus ir turintiems inkstų funkcijos sutrikimų pacientams. Laboratorinio ištyrimo parametrų šlapalo, kreatinino ir GFG pokytis buvo statistiškai reikšmingas vertinant ŠN pasireiškimo stadiją pagal NYHA, kartu su echokardiografijos rodikliais KSGDDi ir IF. Išvados. 1. Esant aukštesnei ŠN funkcinei klasei pagal NYHA NT–ProBNP koncentracija kraujyje buvo didesnė ir vyrams, ir moterims. 2. Vyresniems, cukriniu diabetu sergantiems ir inkstų funkcijos sutrikimų turintiems pacientams su širdies nepakankamumu būdingos aukštesnės NT–ProBNP reikšmės. 3. Stebima tiesioginė NT-ProBNP koncentracijos kraujo serume koreliacija su echokardiografijos rodikliu KSGDDi (mm/m²) ir atvirkštinė koreliacija su išstūmimo frakcija IF (%). NT-ProBNP, KSGDDi ir IF parametrai padeda įvertinti širdies nepakankamumo diagnozę ir stadiją pagal NYHA kompleksiškai. 4. Širdies nepakankamumo diagnozei ir klasifikacijai pagal NYHA reikšmingi NT–ProBNP, kreatinino, šlapalo ir GFG rodikliai – esant aukštesnėms ŠN funkcinėms klasėms NT–ProBNP, kreatinino, šlapalo koncentracijos buvo reikšmingai didesnės, o GFG rodiklis, priešingai, mažesnis.

Darbo tikslas. Įvertinti makroprolaktino reikšmę hiperprolaktinemijų diferencinei diagnostikai. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti makroprolaktinemijos dažnį pacientams su padidėjusiu prolaktino kiekiu. 2. Įvertinti makroprolaktinemijos priklausomybę su laboratorinių rodiklių (skydliaukės funkcijos, testosterono bei AKTH) pokyčiais tiriamiesiems vyrams ir moterims. 3. Nustatyti ir įvertinti makroprolaktinemijos pasiskirstymą skirtingų gretutinių būklių (navikai, hipofizės funkcijos sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, ir kt.) atveju. 4. Įvertinti ryšį tarp makroprolaktinemijos ir magnetinio rezonanso tomografijos radinių. Tyrimo objektas ir metodika. Tiriamųjų kontingentą sudarė pacientai, kurie dėl nustatytos hiperprolaktinemijos 2018-01-01 – 2019-12-31 buvo gydomi LSMU ligoninėje Kauno klinikose psichiatrijos ir endokrinologijos stacionaro skyriuose ir endokrinologijos ambulatorijoje su nustatyta hiperprolaktinemija kaip pagrindine arba lydinčia liga/komplikacija. Tyrimams atlikti buvo naudojama TOSOH AIA–2000 LA sistema (TOSOH CORPORATION, Japonija). Šia sistema buvo atliekami kraujo serumo prolaktino, makroprolaktino, FT3, FT4, TTH, AKTH bei testosterono koncentracijos nustatymai serume. Naudojant SR300 GAMMA COUNTER sistemą (STRATEC, Vokietija) buvo nustatytos anti - TG ir anti - TPO koncentracijos serume. Rezultatai. Ištirti 193 pacientai: 83,8 proc. moterų ir 16,1 proc. vyrų. Dažniausiai pacientams su tikrąja hiperprolaktinemija buvo nustatomi hipofizės gerybiniai arba neaiškios/nežinomos eigos navikai (48,5 proc.) bei hipofizės funkcijos sutrikimai (37,7 proc.). Makroprolaktinemija sergantiems pacientams dažniausiai buvo nustatomi hipofizės funkcijos sutrikimai (52,4 proc.). Moterims dažniau nei vyrams buvo nustatomas KMI padidėjimas. Skydliaukės funkcijos rodikliai (anti - TG, anti - TPO, FT3, FT4 ir TTH.), testosteronas bei AKTH dažniau buvo nustatomi referentinėse ribose. Moterims su hiperprolaktinemija dažniausiai ir vienodu dažniu pasireikšdavo reguliarus bei nereguliarus mėnesinių ciklas - atitinkamai 40,0 ir 40,0 proc. Didžioji dalis moterų (74,2 proc.) su padidėjusiu PRL kiekiu nusiskundimų dėl negalėjimo pastoti neturėjo. Galaktorėja dažniau pasireiškė moterims nei vyrams – 97,2 proc. ir 2,8 proc. Atliekant MRT tyrimą dažniausiai buvo nustatoma hipofizės adenoma 56,0 proc., kiti radiniai tokie kaip rathke cista, kankorėžinės liaukos cista bei tuščio turkiabalnio sindromas buvo nustatomi rečiau – atitinkamai 2,2 proc, 0,8 proc. ir 2,2 proc. Išvados: 1. Makroprolaktinemija buvo nustatyta trečdaliui pacientų su hiperprolaktinemija, moterims dažniau nei vyrams. 2. Skydliaukės funkcijos rodiklių (FT3, FT4 ir TTH), antikūnų (anti - TPO , anti – TG), AKTH, testosterono patologinių rezultatų dažnio ir makroprolaktinemijos priklausomybė nenustatyta. 3. Dažniausia pagrindinė liga, sukėlusi hiperprolaktinemiją macroPRL sąskaita, buvo hipofizės funkcijos sutrikimai. 4. Tikrosios hiperprolaktinemijos, pasireiškusios monomerinio PRL sąskaita, atvejais dažniausias MRT tyrimo radinys buvo hipofizės adenoma, o esant hiperprolaktinemijai, sąlygotai macroPRL, MRT tyrime pakitimų dažniausiai nenustatyta.

Tyrimo tikslas. Įvertinti kalcio apykaitos sutrikimų priežastis hiperparatiroze sergantiems asmenims, remiantis prieskydinių liaukų hormono ir kitų rodiklių laboratoriniais tyrimais. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pirminės, antrinės ir kitos/tretinės hiperparatirozės rūšių dažnį bei tiriamųjų asmenų pasiskirstymą pagal lytį ir amžių skirtingose hiperparatirozės grupėse. 2. Įvertinti kalcio apykaitos sutrikimus, jų dažnį ir hiperkalcemijos sunkumo (laipsnio) pasireiškimą pacientams, atsižvelgiant į hiperparatirozės rūšį. 3. Įvertinti parathormono ir kalcio koncentracijas, jų tarpusavio ryšį ir ryšį su kitais demografiniais ir biocheminiais rodikliais pacientams su skirtinga hiperparatirozės rūšimi. Tyrimo objektas ir metodai. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems LSMU ligoninės Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikoje nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31 buvo atlikti parathormono (PTH), kalcio ir kiti laboratoriniai tyrimai kalcio apykaitos sutrikimams diagnozuoti. Tyrimas retrospektyvinis, analizuoti hiperparatiroze sergančių asmenų laboratorinių tyrimų rezultatai ir ligos istorijų duomenys. Intaktinio prieskydinių liaukų hormono (iPTH) koncentracijos kraujo serume tyrimai buvo atlikti naudojantis automatiniu TOSOH BIOSCIENCE AIA-360 (Tosoh Corporation, Japonija) analizatoriumi. Kalcio koncentracijos serume ir kiti biocheminiai tyrimai buvo atlikti naudojantis automatine SYNCHRON LX® sistema, UniCel® DxC 800 (Beckman Coulter, JAV) sistema. Rezultatai. Tiriamųjų grupę sudarė 93 suaugę pacientai: 60 moterų ir 33 vyrai. Tiriamieji pagal ligos diagnozes buvo suskirstyti į 3 grupes: pirminės, antrinės ir kitos/tretinės hiperparatirozės. Daugiau nei pusė (54,8 proc.) pacientų sirgo antrine, 30,1 proc. – pirmine, o kitos/tretinės hiperparatirozės dažnis buvo mažiausias – 15,1 proc. Kalcio apykaitos sutrikimai buvo nustatyti 63,4 proc. tiriamųjų: hiperkalcemija – 28,0 proc., hipokalcemija – 35,4 proc. Įvertinus hiperkalcemijos sunkumą nustatyta, kad didžiajai daliai pacientų (69,2 proc.) su hiperkalcemija pasireiškė lengva, o vidutinio sunkumo ir sunkios hiperkalcemijos dažnis buvo mažesnis, atitinkamai 23,1 proc. ir 7,7 proc. Išvados. 1. Hiperparatiroze sergančių tiriamųjų grupėje vyravo sergantieji antrine hiperparatiroze, o mažiausią dalį sudarė kita/tretine hiperparatiroze sergantys asmenys. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį hiperparatirozės grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 2. Kalcio apykaitos sutrikimų dažnis pacientams su skirtinga hiperparatirozės rūšimi statistiškai reikšmingai skyrėsi. Sergant pirmine hiperparatiroze dominavo hiperkalcemija. Skirtingos hiperparatirozės grupėse hiperkalcemijos sunkumo (laipsnių) pasireiškimo skirtumų nenustatyta. 3. Parathormono ir kalcio koncentracija tarp pirmine, antrine ir kita/tretine hiperparatiroze sergančių tiriamųjų statistiškai reikšmingai skyrėsi. Mažiausios parathormono ir didžiausios kalcio koncentracijos buvo nustatytos pirmine hiperparatiroze sergantiems asmenims. Nustatytas statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys tarp parathormono ir fosforo, kreatinino, šlapalo koncentracijų antrine ir kita/tretine hiperparatiroze sergantiems asmenims.

Tyrimo tikslas: nustatyti leukocitų ir kitų kraujo ląstelių santykio reikšmę širdies ir kraujagyslių ligų – ūmių koronarinių sindromų (ŪKS) (nestabilios krūtinės anginos (NKA), ūmaus transmuralinio priekinės miokardo sienelės (ŪTPMSI) ir ūmaus subendokardinio (ŪSMI) miokardo infarktų) diagnostikai. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti demografinius duomenis ir nustatyti veninio kraujo ląstelių (neutrofilų, leukocitų, trombocitų ir kt.), troponinų, lipidų apykaitos, C reaktyvaus baltymo (CRB) kiekius pacientams, sergantiesiems širdies kraujagyslių ligomis – nestabilia krūtinės angina, ūmiu transmuraliniu priekinės miokardo sienelės ir ūmiu subendokardiniu miokardo infarktais, atsižvelgiant į paciento lytį. 2. Nustatyti ir įvertinti veninio kraujo ląstelių kiekių santykius (neutrofilų – limfocitų (N/L), trombocitų – limfocitų (P/L), leukocitų – trombocitų (W/P), monocitų – limfocitų (M/L)) ir jų galimus pokyčius skirtingų širdies kraujagyslių ligų metu, atsižvelgiant į paciento lytį. 3. Nustatyti ir įvertinti veninio kraujo ląstelių kiekių santykių (neutrofilų – limfocitų (N/L), trombocitų – limfocitų (P/L), leukocitų – trombocitų (W/P), monocitų – limfocitų (M/L)) ryšį su širdies pažeidimo žymenimis (troponinais) skirtingų širdies kraujagyslių ligų metu.Tyrimo objektas. Atlikta retrospektyvinė 205 pacientų, kurie buvo konsultuoti ir gydyti LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje bei tirti Laboratorinės medicinos klinikoje pagal pasirinktus TLK kodus (I20.0, I21.0, I21.4), demografinių ir laboratorinių tyrimų duomenų analizė. Tyrimo rezultatai ir išvados. Vyrams ŪKS pasireiškė jaunesniame amžiuje nei moterims, vyrai rūkė dažniau nei moterys. Leukocitų ir jų atskirų populiacijų (neutrofilų, limfocitų, monocitų), C-reaktyvaus baltymo ir troponinų koncentracijos tarp lyčių ir analizuotų susirgimų – nestabilios krūtinės anginos (NKA), ūmaus transmuralinio priekinės miokardo sienelės (ŪTPMSI) ir ūmaus subendokardinio (ŪSMI) miokardo infarktų – nesiskyrė. Sumažėjęs WBC/PLT santykis nustatytas daugumai pacientų esant ŪTPMSI ir ŪSMI, ypač vyrų grupėje. Padidėjęs PLT/LY santykis, sergant ŪTPMSI, nustatytas didžiajai daliai moterų. Galima daryti prielaidą, kad skirtumus tarp lyčių gali įtakoti moterų organizme sintetinami, kardioprotekcinį poveikį turintys hormonai. Visi analizuoti kraujo ląstelių santykiai (N/L, P/L, M/L, W/P) tiesiogiai koreliavo su troponino koncentracija.