Urbonienė, Daiva

Nauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokomoji knyga „Laboratorinės medicinos pagrindai“ parengta LSMU MA MF Laboratorinės medicinos klinikoje dirbančių autorių kolektyvo. Šis leidinys reikalingas ir svarbus visiems savo veikloje susiduriantiems su laboratoriniu darbu. Knyga skirta tiksliniams skaitytojams - II pakopos Laboratorinės medicinos biologijos studijų programos studentams, laboratorinės medicinos gydytojams rezidentams, taip pat pirmos pakopos studijų programų - Medicininės ir veterinarinės biochemijos bei Medicininės ir veterinarinės genetikos - studentams, tačiau tikimės, kad ji galėtų būti naudinga ir mokslo tiriamuosius darbus vykdantiems įvairių studijų programų studentams. Naudingos informacijos šioje knygoje ras ir studijas jau baigę specialistai - medicinos biologai, laboratorinės medicinos gydytojai. Laboratorinio tyrimo atlikimas tiek medicinos, tiek ir ne medicinos laboratorijose neapsiriboja vien tik techniniu mechaniniu darbu, todėl laboratorijos darbo reglamentavimo, metrologijos ir standartizacijos, laboratorijose naudojamų prietaisų ir priemonių, tarp jų ir matavimo priemonių, pasirinkimo ir naudojimo, gauto rezultato vertinimo išmanymas neabejotinai prisidės prie atliekamų tyrimų patikimumo. Rengdami knygą rėmėmės ir glaustai pateikėme akademinių ir techninių šaltinių, taip pat aktualių teisės aktų informaciją, kuri padės suprasti ir sėkmingai taikyti praktikoje pagrindinius laboratorinio darbo principus, spręsti įvairias laboratorinės diagnostikos problemas.

Tikslas. Įvertinti imuninio atsako, susijusio su periferinio kraujo vienbranduolėmis ląstelėmis (PKVL), pokyčius po chirurginio kiaušidžių vėžio (KV) gydymo. Metodai. Atliktas perspektyvusis stebimasis tyrimas, į kurį įtrauktos 23 pacientės, sergančios III-IV stadijos КV ir kurioms atlikta citoredukcinė operacija, ir 23 kontrolinės grupės moterys. Tirta periferinio kraujo ląstelių sudėtis, PKVL subpopuliacijos, jų funkcinis aktyvumas, citokinų raiška PKVL ir jų kiekis serume. Rezultatai. KV sergančioms pacientėms prieš operaciją nustatytas sumažėjęs CD8+ T ląstelių kiekis, padidėjusi М2 monocitų dalis ir pakitusi citokinų raiška. Ankstyvuoju laikotarpiu po operacijos šie imuninės sistemos slopinimo požymiai išliko, be to, sumažėjo PKVL metabolinis aktyvumas ir fagocitozė bei padidėjo IL-6 kiekis serume. Išvados. KV sergančių pacienčių imuninės sistemos pokyčiai rodo galimą priešnavikinio imuniteto slopinimą, kuris išlieka ankstyvuoju laikotarpiu po operacijos.

Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]

Pancreatic ductal adenocarcinoma (PDAC) remains largely unresponsive to immunotherapy because of its highly immunosuppressive tumor microenvironment. Aryl hydrocarbon receptor (AHR), a ligand-dependent transcription factor, has emerged as a key regulator of immune homeostasis and inflammation. However, its systemic immunomodulatory role in PDAC, particularly outside the tumor microenvironment, remains poorly understood.

Venų trombinė embolija (VTE), apimanti giliųjų venų trombozę (GVT) ir plaučių emboliją (RE), yra viena pagrindinių sveikatos problemų pasaulio mastu. Tiek VTE, tiek ir PE yra dažnos, besikartojančios, sukeliančios ilgalaikių komplikacijų, o neretai ir mirtį [1]. Dar 1856 m. garsus Vokietijos mokslininkas, gydytojas Rudolfas Virchovas, atlikęs išsamius tyrinėjimus venų trombozės srityje, sukūrė sampratą, vėliau pavadintą Virchovo triada [2]. Virchovo triada apibūdina trombo susidarymui ir trombinės embolijos išsivystymui svarbius veiksnius, kurie yra skirstomi į tris grupes: kraujagyslių sienelių pažeidimas, kraujotakos sulėtėjimas (stazė) ir hiperkoaguliacinė būklė. Ši samprata iki šiol taikoma praktikoje, o trombo susidarymui reikšmingų veiksnių supratimas leidžia gydytojui taikyti diagnostikos priemones, valdyti su gydymu susijusių klinikinių sprendimų priėmimą, numatyti trombinės embolijos riziką ir parinkti bei taikyti pirminės ar antrinės profilaktikos priemones.

Purpose: To evaluate and compare ocular tear film changes following cataract surgery in patients using artificial tears and non-users at 1 week and 1 month post-surgery. Methods: A prospective, randomized, interventional study included 29 eyes from 29 patients without ocular or systemic disease affecting the ocular surface. Patients were divided into a study group (n=15) who used artificial tears (sodium hyaluronate 0.2 %, Ocutears Alo+) 1 week preoperatively and continued for 1 month postoperatively, and a control group (n=14). Non-invasive tear break-up time (nTBUT), tear meniscus height (TMH), tear osmolarity, Schirmer test, and MMP-9 levels were measured preoperatively, 1 week and 1 month postoperatively. Results: The mean age of patients was 69.9±8.1 years (p=0.65). All preoperative measurements were similar in both groups (p>0.05). Postoperative osmolarity did not increase significantly in both groups at 1 week (p=0.214), at 1 month osmolarity results were higher than preoperative (p=0.017) but was not significant different in both groups (p=0.067). nTBUT decreased postoperatively in both groups but was significantly longer in the study group at 1 week (10.9 [5.3–17.0]s vs. 7.6 [5.2–11.6]s; p<0.01) and 1 month (10.9 [9.1– 14.7]s vs. 8.7 [6.2–11.1]s;p<0.01). TMH decreased at 1 week in both groups (p<0.01) and at 1 month results were similar to preoperative (p=0.563) with higher results in the study group (0.23 [0.17–0.28] mm vs. 0.16 [0.11–0.29] mm;p=0.008). Schirmer test values decreased at both visits (p<0.05), at 1 month study group had better Schirmer test results compared to control group (14.5 [6–33] mm vs. 11 [2–23] mm;p=0.085). MMP-9 positivity at 1 week was similar in both groups (78.6% vs. 86.7%; p=0.56) and at 1 month MMP-9 positivity was significantly lower in the study group (33.3% vs. 85.7%;p=0.014). Conclusions: One month post-surgery, using artificial tears improved nTBUT and TMH, lowered MMP-9 levels, and supported faster ocular surface healing.

Išradime pateikiami ikiklinikinių in vivo ir in vitro ir klinikinių tyrimų in vitro duomenys bei kuriamojo vaistinio preparato poveikio susijusių su uždegimu ir imuniniu atsaku genų raiškai, taikant sekoskaitos duomenų diferencinę genų raiškos analizės duomenys. Tyrimų duomenimis grįstas naujo preparato poveikio vertinimas leidžia daryti išvadą, kad gydymas kuriamu preparatu daro poveikį virusinės ir bakterinės infekcijos sukeltiems genų reguliacijos sutrikimams organizme ir tinkamas koreguoti ar slopinti patologinius procesus molekuliniu lygmeniu. Vadovaujantis šios pažangios technologijos gautais rezultatais kuriamas naujas vaistinis preparatas, sudarytas iš dichloroacetato ir valpro rūgšties vaistinių preparatų derinio, skirtas virusinėms ir bakterinėms infekcijoms bei uždegiminėms ligoms gydyti, gali pagerinti gydomos ligos eigą, pagreitinti pacientų sveikimą, išgyvenamumą, gyvenimo kokybę ir sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas.

The invention provides preclinical in vivo and in vitro and clinical trials in vitro data as well as the expression of genes related to the inflammation and immune response to the medicinal product under development, using differential gene expression analysis of sequencing data. The evaluation of the effect of the new DCA-VPA combination based on research data leads to the conclusion that treatment with the DCA-VPA combination under development influences gene regulation disorders caused by viral and bacterial infection in the body and is suitable for correcting or inhibiting pathological processes at the molecular level. Based on the results obtained from this advanced technology, a new medicinal product consisting of a combination of dichloroacetate and valproic acid medicinal products is being developed for the treatment of viral and bacterial infections and inflammatory diseases, which can improve the course of the treated disease, accelerate patient recovery, survival, quality of life and reduce healthcare costs.

Išradime pateikiami ikiklinikinių in vivo ir in vitro ir klinikinių tyrimų in vitro duomenys bei kuriamojo vaistinio preparato poveikio susijusių su uždegimu ir imuniniu atsaku genų raiškai, taikant sekoskaitos duomenų diferencinę genų raiškos analizės duomenys. Tyrimų duomenimis grįstas naujo preparato poveikio vertinimas leidžia daryti išvadą, kad gydymas kuriamu preparatu daro poveikį virusinės ir bakterinės infekcijos sukeltiems genų reguliacijos sutrikimams organizme ir tinkamas koreguoti ar slopinti patologinius procesus molekuliniu lygmeniu. Vadovaujantis šios pažangios technologijos gautais rezultatais kuriamas naujas vaistinis preparatas, sudarytas iš dichloroacetato ir valpro rūgšties vaistinių preparatų derinio, skirtas virusinėms ir bakterinėms infekcijoms bei uždegiminėms ligoms gydyti, gali pagerinti gydomos ligos eigą, pagreitinti pacientų sveikimą, išgyvenamumą, gyvenimo kokybę ir sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas.

Pancreatic ductal adenocarcinoma (PDAC) is the fourth deadliest cancer type in the United States. Surgical intervention faces challenges at advanced stages, and immunotherapy encounters obstacles in PDAC application. Peripheral blood mononuclear cells (PBMCs) play a crucial role in anticancer response. Our previous analysis explored immunity imbalances related to low AHR expression in PDAC patients' PBMCs. The study aims to analyze possible anticancer response changes by AHR-activation or AHR-inhibition comparing with non-modulated PBMCs of same 15 PDAC patients. PBMCs of each patient were separated into three groups: negative control, AHR-activated with CARBIDOPA, and AHR-inhibited with BAY. After 24 hours cultivation, fresh PBMCs were analyzed by FACS, and cryopreserved PBMCs - by RT-PCR. Free proteins in media were analyzed by ELISA. Statistical analysis using GraphPad software and the Mann–Whitney test was performed. The results indicated a decreasing trend of AHR expression in AHR-activated PBMCs compared to other two groups. CYP1A1 expression was significantly upregulated in AHR-activated PBMCs and downregulated in AHR-inhibited cells. HMOX1 expression trend decreased in AHR-inhibited PBMCs, while PTGS2 - increased in AHR-activated cells. Trend of PD1 was overexpressed in both modulated groups, especially in AHR-inhibited PBMCs. Free PD1 level was higher in the media of AHR-activated cells and lower - in AHR-inhibited. T and B cells were more in both modulated groups but not significantly. Trend of M1 monocytes diminished in AHR-activated group and M0 cells multiplied. NK cells were less in AHR-inhibited PBMCs. IL10 secretion level slightly increased, while IL6 – decreased, in AHR-inhibited M1 type monocytes. In conclusion, this study delves into the impact of AHR modulation on PDAC patients' PBMCs, revealing insights into AHR's role and its self-difficult regulation. Modulation of AHR directly influenced CYP1A1 expression, reflecting changes in AHR functional activity. Interestingly, AHR expression showed decreasing trend only in AHR-activated PBMCs, what could be affected by the aryl hydrocarbon receptor repressor (AHRR) or other factors. While several other target genes and immune cell subtypes exhibited distinct trends, none achieved statistical significance. Further research with larger sample sizes and more target genes and proteins is essential for validating trends and understanding the complex interactions in PDAC patients' immunity.