Rukanskienė, Dalia
Item type:ETD, [The Diagnostic Value of Ultrasound in Detecting Breast Cancer Metastases in Lymph Nodes after Neoadjuvant Chemotherapy]master thesis[2026][M001]Mazaliauskaitė, LiucijaTikslas: Nustatyti ultragarso tyrimo tikslumą vertinant krūties vėžio metastazes pažasties limfmazgiuose po neoadjuvantinės chemoterapijos ir šio tyrimo klaidingų rezultatų veiksnius. Uždaviniai: Įvertinti UG tikslumą, jautrumą, specifiškumą ir teigiamą bei neigiamą nusakomąją vertę nustatant pažasties limfmazgių būklę po neoadjuvantinės chemoterapijos. Nustatyti veiksnius, kurie lemia ultragarso tyrimo klaidingus rezultatus nustatant pažasties limfmazgių būklę po neoadjuvantinės chemoterapijos. Sudaryti tiriamųjų demografinių, naviko ir vaizdo tyrimų prognostinį modelį sveikiems ir metastazių apimtiems limfmazgiams atskirti. Darbo metodika: LSMUL KK radiologijos klinikoje atlikta retrospektyvi pacienčių, kurios sirgo krūties vėžiu bei buvo taikyta neoadjuvantinė chemoterapija nuo 2018 metų sausio 1 d. iki 2023 metų gruodžio 31 d., ligos istorijų duomenų analizė. Pacientų ligos istorijos atrinktos pagal TLK – 10 – AM kodus : C50.1 – C50.9. Gauti duomenys apdoroti IBM SPSS Statistics 27.0 programa. Rezultatai: Iš viso į tyrimą įtrauktos 200 pacienčių, galutinė analizė atlikta 199 atvejams. Po neoadjuvantinės chemoterapijos metastazės pažasties limfmazgiuose nustatytos 45,7 proc. pacienčių. Ultragarso tyrimo jautrumas po gydymo siekė 58,24 proc., specifiškumas – 91,67 proc., teigiama nusakomoji vertė – 85,48 proc., neigiama nusakomoji vertė – 72,26 proc., bendras diagnostinis tikslumas – 76,38 proc. Nustatyta, kad klaidingai neigiami rezultatai dažniau pasitaikė esant limfovaskulinei invazijai, o HER2 teigiamas naviko potipis dažniau siejosi su klaidingai teigiamais rezultatais. Išvados: Ultragarso pažasties limfmazgių tyrimas po neoadjuvantinės chemoterapijos pasižymi aukštu specifiškumu ir didele teigiama nusakomąja verte, todėl yra naudingas metodas nustatant likutinę metastazinę pažasties limfmazgių ligą. Tačiau dėl sumažėjusio jautrumo ir reikšmingos klaidingai neigiamų rezultatų dalies šis metodas nėra pakankamai patikimas metastazėms atmesti, išlieka rizika nepastebėti likutinių metastazių, todėl sprendimai dėl pažasties chirurginio gydymo apimties turėtų būti grindžiami kompleksiniu klinikinių, vaizdinių ir histopatologinių duomenų vertinimu.
21 Item type:ETD, [Contrast-Enhanced Mammography for Breast Cancer Patients]master thesis[2026][M001]Shchehlova, KaterynaIn 2022, more than 2.29 million new cases of breast cancer and more than 666,000 breast cancer deaths were diagnosed worldwide; In Lithuania, respectively - 1719 new cases of breast cancer and 515 deaths from breast cancer. Although the diagnostic accuracy of digital full-field mammography is generally considered good, it remains dependent on breast density. Contrast-enhanced mammography (CEM) is a promising vascular-based breast imaging technique with high diagnostic performance in detecting breast cancer, particularly in women with dense breasts. The purpose of this work is to select, analyze, and summarize the existing literature that deals with the advantages and disadvantages of contrast-enhanced mammography in detecting breast cancer.
14 Item type:ETD, [Magnetinio rezonanso limfangiografija pacientams, sergantiems su krūties vėžio gydymu susijusia limfedema]master thesis[2025][M001]Magomaev, MaksudIn 2020, more than 2.26 million new cases of breast cancer and nearly 685,000 breast cancer deaths were diagnosed worldwide; In Lithuania respectively - 1769 new cases of breast cancer and 490 deaths from breast cancer. About 15% of all breast cancer cases are diagnosed at advanced stages. Breast cancer treatment for this group of patients, such as axillary lymph nodes dissection can lead to development of breast cancer treatment-related lymphedema. It can diminished the quality of life. (Micro) surgical intervention such as lymphovenous bypass and vascularized lymph node transfer is a possible solution in patients who are refractory to conventional treatment. Adequate imaging is needed to identify functional lymphatic vessels and nearby veins for surgical planning. The purpose of this work is to select, analyze and summarize the existing literature that deals with the advantages and disadvantages of magnetic resonance lymphangiography for surgical planning of breast cancer treatment-related lymphedema.
10 Item type:ETD, [Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo diagnostinė vertė neinvaziniam krūties vėžiui nustatyti]master thesis[2024][M001]Tzaban,TaiAutorius: Tai Tzaban Pavadinimas: Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo diagnostinė vertė neinvaziniam krūties vėžiui nustatyti Tikslas: Nustatyti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) diagnostinę vertę neinvaziniam krūties vėžiui įvertinti. Tikslai:
- Nustatyti dažniausiai pasitaikančius neinvazinio krūties vėžio požymius magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrime.
- Įvertinti MRT tikslumą, jautrumą, specifiškumą ir teigiamą (PPV) bei neigiamą prognostinę vertę (NPV) nustatant neinvazinį krūties vėžį.
- Nustatyti veiksnius, lemiančius klaidingus MRT tyrimo rezultatus nustatant neinvazinį krūties vėžį.
- Įvertinti neinvazinio krūties vėžio MRT požymių pokyčius po neoadjuvantinės chemoterapijos. Metodika: Remiantis PRISMA gairėmis, literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant PubMed internetinę duomenų bazę, ieškant mokslinių publikacijų apie magnetinio rezonanso tomografijos vertę neinvaziniam krūties vėžiui įvertinti. Paieškoje buvo naudojami keli raktiniai žodžiai, įskaitant „neinvazinis latakinis krūties vėžys“, „ neinvazinio latakinio krūties vėžio požymiai vaizdiniuose tyrimuose“, „MRT tyrimo vertė nustatant neinvazinį latakinį krūties vėžį“, „neinvazinis latakinis krūties vėžys ir neoadjuvantinė chemoterapija“. Paieška buvo dar labiau apribota taikant papildomus filtrus, tokius kaip „visas tekstas“, „10 metų“ ir „anglų kalba“. Rezultatai: Išanalizavome 10 naujausių mokslinių straipsnių, kad įvertintume dažniausiai pasitaikančius neinvazinio latakinio krūties vėžio (NLKV) požymius krūtų MRT tyrime ir krūtų MRT tyrimo diagnostinę vertę nustatant NLKV. Mes taip pat išanalizavome klaidingai neigiamų ar klaidingai teigiamų rezultatų veiksnius ir neoadjuvantinės chemoterapijos poveikį NLKV požymiams krūtų MRT tyrime. Dažniausi MRT tyrime radiniai buvo šie: nedarininis kontrastinės medžiagos (k/m) kaupimas (~ 53,5 proc.), rečiau NLKV buvo matomas kaip darinys (~ 39,2 proc.) ir keli procentai NLKV atrodė kaip židinys (~ 6 proc.) ir darinys su nedarininiu k/m kaupimu (3, 3 proc.). MRT tyrimo jautrumas nustatant NLKV svyravo nuo 79,3 proc. iki 98,2 proc. Veiksniai, lemiantys klaidinančius MRT rezultatus nustatant NLKV, buvo paciento padėtis, k/m nekaupiantis NLKV, hormonų įtaka, gerybiniai proliferaciniai pokyčiai, krūtų parenchimos k/m kaupimas ir biopsijos laikas. NLKV reaguoja į neoadjuvantinę chemoterapiją: MRT tyrime išliekantis nedarininis k/m kaupimas rodo likutinį NLKV, jei buvusio k/m kaupimo po neoadjuvantinės chemoterapijos nebematyti, tai rodo visišką atsaką į chemoterapiją. 6 Išvados: 1. Dažniausias neinvazinis krūties vėžio požymis MRT tyrime buvo nedarininis k/m kaupimas ~53,5 proc. Rečiau NLKV matomas kaip darinys, židinys ar darinys su nedarininiu k/m kaupimu. 2. MRT yra jautriausias vaizdinis tyrimas nustatant visų laipsnių neinvazinį krūties vėžį (79,3 proc. – 98,2 proc.). 3. Yra tendencija padidinti naviko dydį atliekant MRT tyrimą dėl gulimos paciento padėties. K/m nekaupiantis neinvazinis krūties vėžys, hormonų įtaka, fibrocistiniai pokyčiai, ryškus foninis parenchimos k/m kaupimas gali užmaskuoti neinvazinį krūties vėžį bei sąlygoti klaidingai neigiamus rezultatus. Taip pat rekomenduojama atlikti krūtų MRT tyrimą prieš biopsiją arba 48 valandas po biopsijos, nes biopsija gali turėti įtakos k/m kaupimui. 4. Dogma, kad NLKV nereaguoja į neoadjuvantinę chemoterapiją, buvo paneigta: nedarininis k/m kaupimas rodė likutinį neinvazinį krūties vėžį, o k/m nekaupimas rodė pilną atsaką į chemoterapiją. Šios išvados suteikia vertingų įžvalgų apie morfologinius neinvazinio krūties vėžio požymius atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, pabrėžiant išsamaus vaizdo įvertinimo svarbą norint kuo tiksliau nustatyti pakitimų apimtį ir planuoti gydymą.
58 1 Item type:ETD, [Pathological Breast Changes Detected on Chest Computed Tomography]SANTRAUKA Adelė Jankevičiūtė Tyrimo tikslas: Išanalizuoti krūtų patologinių pokyčių, rastų krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu, požymius, jų klinikinę vertę bei tolimesnes rekomendacijas. Uždaviniai:
- Nustatyti krūtų patologinių pokyčių pasireiškimo dažnį krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrime.
- Nustatyti gerybinių krūtų pakitimų pasireiškimo pobūdį krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrime.
- Nustatyti piktybinių krūtų pakitimų pasireiškimo pobūdį krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrime.
- Pateikti klinikines rekomendacijas nustačius patologinius krūtų pokyčius krūtinės ląstos tomografijos tyrime. Metodai: Literatūros analizė. Pagal pasirinktą tikslą ir kriterijus buvo atrinkti 9 tyrimai iš įvairių duomenų bazių, kurie buvo analizuojami. Tyrimo dalyviai: Pasirinktuose straipsniuose dalyvavo vyresni nei 18 metų vyrai ir moterys, Tyrimo rezultatai: Magistro darbe nagrinėjama naujausia literatūra, susijusi su krūtų patologijų nustatymo dažniu krūtinės ląstos kompiuterinėje tomografijoje (KT) ir krūtų patologijų diferencijacijos ypatybėmis KT vaizduose. Tyrimai, atlikti įvairių mokslininkų, rodo, kad krūtų patologijų dažnis svyruoja nuo 0,08% iki 0,92%. Įvairiose studijose nustatyta, kad nemaža dalis atsitiktinai aptiktų krūtų darinių yra piktybiniai, pabrėžiant ankstyvos diagnostikos svarbą. Tyrimai taip pat atskleidė, kad piktybinių ir nepiktybinių darinių diferenciacijai svarbūs morfologiniai požymiai - darinių formos ir kraštų ypatybės, bei kiekybinės vaizdų charakteristikos, nustatant Haunsfildo vienetų vertes. Šių rezultatų analizė rodo, kad nors krūtinės ląstos KT tyrimai nėra pagrindinis krūtų patologijų tyrimo metodas, jie vis dėlto atlieka svarbų vaidmenį diagnozuojant galimai pavojingas būkles, ypač aptiktas atsitiktinai, taip prisidedant prie veiksmingesnės krūtų patologijų diagnostikos ir gydymo. Išvados:
- Atsitiktinių krūtų patologijų pasireiškimo dažnis krūtinės ląstos KT tyrimuose yra gana žemas, svyruoja nuo 0.08% iki 0.92%, tačiau reikšmingas. Todėl nors krūtinės ląstos KT ir nėra pagrindinis krūtų tyrimo metodas, jis gali atskleisti svarbius radinius, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių.
- Gerybiniai krūtų dariniai dažniausiai pasižymi aiškiai apibrėžtais kontūrais ir lygiais kraštais KT vaizduose, mažesnėmis HV vertėmis. Jie paprastai nepasižymi stipriu kontrasto kaupimu, kas leidžia juos atskirti nuo piktybinių darinių.
- Piktybiniai krūtų dariniai krūtinės ląstos KT tyrimuose dažniausiai pasižymi neaiškiais, nelygiais kraštais ir stipriu kontrasto kaupimu, didesnėmis HV vertėmis. Rekomendacijos:
- Kaip parodė analizuoti tyrimai, reikšminga dalis atsitiktinių krūtų radinių gali būti piktybiniai. Tikslinga skatinti atsitiktinių krūtų radinių, aptiktų atliekant krūtinės ląstos KT, vertinimą ir tolimesnę diagnostiką. Koreguoti vertinimo protokolus krūtinės ląstos KT tyrimams, siekiant paankstinti krūtų vėžio diagnostiką ir pasiekti geresnių gydymo rezultatų.
- Aptikus neaiškius darinius krūtyse analizuojant krūtinės ląstos KT vaizdus svarbu diferencijuoti tarp piktybinių ir gerybinių darinių, nes gerybinių darinių atpažinimas krūtinės ląstos KT tyrimuose padeda išvengti nereikalingų invazinių procedūrų, o ankstyvas piktybinių krūtų darinių atpažinimas gali žymiai pagerinti paciento gydymo rezultatus.
- Kuriant naujas gaires ir siekiant standartizuoti atsitiktinių krūtų darinių, rastų krūtinės ląstos KT vaizduose, aprašymą ir įvertinimą, tikslinga reglamentuoti gerybinių ir piktybinių darinių morfologinius skirtumus, skirtingą kontrasto kaupimą ir skirtingas HV vertes.
- Tikslinga atlikti tiriamąjį darbą Lietuvos populiacijoje dėl atsitiktinių krūtų darinių krūtinės ląstos KT, siekiant įvertinti problemos aktualumą Lietuvoje.
57