Brazauskaitė, Audronė

Tyrimo tikslas – ištirti suaugusiųjų, netekusių artimojo, patirtis dailės terapijos metu. Tyrimo klausimai.

1. Kokios asmenų, netekusių artimojo, patirtys dominuoja surinktuose teminės analizės duomenyse?
2. Kaip ir kokie pasirinkti formalieji dailės kūrinių elementai atspindi tiriamųjų išgyvenimus?
3. Kaip teminės analizės duomenys siejasi su formaliais piešinio elementais? Tyrimo metodai. Duomenų rinkimas (interviu, stebėjimas) ir jų analizė bei interpretavimas ir refleksija; atvejo studija, orientuota į kokybinių duomenų generavimą; atvejo kūrinių teminė lyginamoji analizė; atvejo kūrinių pasirinktų formaliųjų elementų lyginamoji analizė, atvejo kūrinio temos ir pasirinktų formaliųjų elementų tarpusavio dinaminė analizė piešiniuose. Tyrimo dalyviai. 3 moterys. Atranka – tikslinė. Atrankos kriterijai: lankantys psichologo konsultacijas suaugę asmenys, netekę artimojo ir davę sutikimą dalyvauti dailės terapijos tyrime. Įžvalgos.

1. Teminėje analizėje išskirtos keturios temos, atskleidžiančios esminius, artimojo netekties krizę išgyvenančių asmenų, patyrimus: 1. Neorganizuoti santykiai - sunkūs jutimai, jausmai ir išgyvenimai, susiję su artimojo netektimi. 2. Skausminga ir savikritiška santykio su savimi ir aplinkiniais ieška. 3. Energijos ir resursų mobilizavimas veiklai ir kontaktui su aplinka bei vidinių resursų paieška. 4. Susitaikymas, sąlygojantis pokytį – emocinių poreikių, troškimų priėmimas, jų patenkinimas ir pagrečiui išėjimo įprasminimas.
2. Piešinių formaliųjų elementų analizėje išskirtos šešios simbolių grupės, atspindinčios, asmenų, netekusių artimųjų, patyrimus: 1. Banguota linija. 2. Abstrakcinės dėmės. 3. Įstriža kompozicija. 4. Spalva. 5. Simbolinis lapo erdvės užpildymas. Piešinių elementų analizėje išskirtos 5 simbolių grupės, atspindinčios, asmenų, netekusiųjų artimųjų, patyrimų raišką: 1. Spalvinė abstrakcija. 2. Kriauklė su perlu. 3. Auksas. 4. Angelas. 5. Drugelis.
3. Dailės terapijos proceso metu sukurtuose piešiniuose išryškėję formalieji elementai buvo susiję su teminės analizės temomis – metaforos, žodinė patyrimų, bei meninė raiškos papildė viena kitą. Abiejuose iš jų pastebėti šie aspektai: sunkūs emociniai patyrimai, santykio su savimi ir aplinkiniais svarba, traumuojančios netekties patirties įprasminimas, transformavimas bei vidinių resursų atradimas. Rekomendacijos. Rekomendacijos skiriamos šeimos ir saviugdos centrams, psichikos sveikatos ir šeimos krizių centrams.
4. Taikyti dailės terapiją artimojo netekusių suaugusiųjų asmenų gyvenimo kokybės gerinimui.
5. Tęsti mokslinius tyrimus, siekiant atskleisti dailės terapijos poveikį išgyvenantiems artimojo netektį.

Tyrimo tikslas - atskleisti vaikų su Aspergerio sindromu emocijų sunkumus ir jų raišką dailės terapijoje. Tyrimo klausimai: 1. Kokie vaikų su Aspergerio sindromu emocijų sunkumai išryškėja dailės terapijos sesijų metu? 2. Kokias savo emocijas dailės terapijos sesijų metu atpažįsta tiriamieji, kaip jų emocijos keičiasi sesijų eigoje? 3. Kokie formalieji elementai dominuoja vaikų su Aspergerio sindromu vizualinėje raiškoje? Tyrimo metodai: kokybinis tyrimas, taikant trijų atvejų analizę, paciento dokumentų turinio analizę, natūralistinį stebėjimą, emocijų vertinimą panaudojant emocijų ratą ir piešinių formaliųjų elementų analizę. Tyrimo dalyviai. 3 vaikai. Atranka – tikslinė. Atrankos kriterijai: 1) gydomas (-a) VšĮ VU Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriuje, 2) turi nustatytą Aspergerio sindromą (F84.5), 3) dalyvavo ne mažiau kaip aštuoniose dailės terapijos sesijose, 4) tėvai sutiko dėl jų sūnaus arba dukros dalyvavimo tyrime. Tyrimo rezultatai. Tiriamųjų emocijos dailės terapijos sesijose dažnai keitėsi, buvo sunku jas kontroliuoti, neigiamos emocijos buvo reiškiamos per intensyviai. Tiriamųjų emocijų kaitai būdingi trys teigiamų, neigiamų ir nepastovių emocijų etapai, kuriuos kiekvienas patyrė skirtinga eilės tvarka. Visų trijų tiriamųjų vizualinėje raiškoje dominuoja šis formalusis elementas – horizontalus lapo formatas. Įžvalgos. Pagrindiniai vaikų su Aspergerio sindromu emocijų sunkumai: kintančios emocijos, nerimo patyrimas ir komplikuotas emocijų valdymas. Pastebėtas tiriamųjų patiriamas stresas, kuris galimai kilo socialinių situacijų metu. Vaikams buvo sunku atpažinti ir įvardinti savo jaučiamas emocijas. Dailės terapijos sesijų eigoje išryškėjo didelė vaikų su Aspergerio sindromu emocijų kaita. Sesijų eigoje tyrimo dalyvių emocijos keitėsi trimis etapais, kuriuos kiekvienas tiriamasis patyrė skirtinga eilės tvarka. Rekomendacijos. Atlikti tolimesnius tyrimus su vaikais, turinčiais Aspergerio sindromą, ir nustatyti dailės terapijos poveikį jiems. Dirbant su šiais vaikais nustatyti aiškias taisykles bei laikytis rutinos. Padidinti sesijų skaičių, taikyti ir individualią ir grupinę dailės terapiją.

Pribušauskienė R. Užsitęsusį gedėjimą išgyvenančių moterų patirtys dailės terapijos procese, magistro baigiamasis darbas / moksliniai vadovai: dr. A. Brazauskaitė (iki 2022-02-10), prof. Stanislovas Mostauskis (nuo 2022-02-10), konsultantė: dr. A.. Matulaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Humanitarinių mokslų katedra, Kaunas, 2023: 180 p.
Tyrimo tikslas - aprašyti užsitęsusį gedėjimą išgyvenančių moterų patirtis, išryškėjusias reflektuojant artimo žmogaus netektį dailės terapijos procese.
Tyrimo klausimai: 1. Kokios svarbiausios temos išryškėjo tyrimo dalyvių refleksijose dailės terapijos procese? 2. Kaip kito refleksijose išryškėjusios temos dailės terapijos procese? Tyrimo metodai. Kokybinis tyrimas, taikant teminės analizės metodą. Tyrimo dalyvėms taikytas 10-ties dailės terapijos sesijų ciklas. Verbaliniai duomenys refleksijų metu buvo įrašomi, po to transkribuojami ir nagrinėjami teminės analizės metodu. Dailės terapijos sesijų metu sukurti kūriniai analizuoti kartu su refleksijų transkripcijomis. Tyrimo dalyvės – keturios moterys, nuo 30 iki 55m. amžiaus, subjektyviai teigiančios, kad patiria kasdieniniame gyvenime sunkumų, susijusių su artimo asmens mirtimi, įvykusia prieš 12 ar daugiau mėnesių. Tyrimo dalyvės raštu pateikė sutikimą dalyvauti tyrime ir leido šiame darbe naudoti reflektuotas patirtis bei sukurtų kūrybinių produktų fotografijas. Darbe analizuojami visi ciklo metu sukurti kūrybiniai produktai, refleksijų transkripcijos, tyrėjo dienoraštis. Įžvalgos: 1) tyrimo dalyvių refleksijose dailės terapijos procese išryškėjo penkios svarbiausios temos, atspindinčios užsitęsusio gedėjimo patyrimus: šokiruojantis artimojo mirties įvykis; palaikanti gedinčiosios savastis; išliekantis ryšys su mirusiuoju; gedėjimo procesas kaip netekties darbas; išlaisvinantis netekties įprasminimas; 2) refleksijose išryškėjusios temos dailės terapijos procese kito pereinant šiuos etapus: tema įsisąmoninta ir verbalizuota; plėtoti ir reflektuoti su ja sieti turiniai; tema nuaktualinta nustojus ją reflektuoti arba temos turiniams evoliucionavus į naujai atsiradusias temas. Praktinės rekomendacijos. Dailės terapeutams rekomenduojame: 1) taikyti ilgalaikę grupinę dailės terapiją suaugusiems asmenims, patiriantiems užsitęsusio gedėjimo sutrikimą; 2) optimalus grupės dydis – ne daugiau 5-6 asmenų grupėje; 3) vienos dailės terapijos sesijos trukmė ne mažiau 1,5 val.; 4) kūrybiniai metodai: piešimas, tapymas, lipdymas iš molio ir/arba modelino, koliažo technika, audinių technika (ausiniai, siūlai, sagos, užtrauktukai, adatėlės, juostelės ir kita).

Burhaj V. Krūties vėžiu sirgusių moterų po mastektomijos patirtys dailės terapijos procese, magistro baigiamasis darbas/mokslo vadovas iki 2022-02-01 dr. Audronė Brazauskaitė, nuo 2022-02-02 prof. S. Mostauskis, konsultantė lekt. A. Sebeikaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos katedra, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. Kaunas, 2023:87 p. Tyrimo tikslas - aprašyti krūties vėžiu sirgusių moterų po mastektomijos patirtis dailės terapijos procese. Tyrimo klausimai: 1) kokios moterų po mastektomijos patirtys išryškėja kūrinių refleksijose dailės terapijos metu? 2) kaip ir kokie ikonografiniai elementai atspindi moterų po mastektomijos patirtis dailės terapijos metu? 3) kaip skirtingų kokybinių tyrimų rezultatai siejasi tarpusavyje? Tyrimo metodai: atvejo analizė, teminė analizė, ikonografinių elementų analizė ir jų palyginimas. Tyrimo dalyviai: 7 moterys. Atranka - tikslinė. Atrankos kriterijai: a) diagnozuotas krūties vėžys b) yra patyrę vienos ar abiejų krūtų mastektomiją (šalinimą) su/be krūties(-ų) rekonstrukcija; c) yra praėję visus gydymo etapus – chemoterapiją, chirurginį gydymą, radioterapiją; d) tyrimo atlikimo metu joms nėra taikomos aktyvaus gydymo intervencijos. Tyrimo įžvalgos: 1) dailės terapijos kūrinių refleksijose išryškėja šios moterų po mastektomijos patirtys: vengimas pripažinti skaudžius kūno pokyčius; išgyvenimai dėl nepriimtinų kūno pokyčių; bandymas susitaikyti su minėtais kūno pokyčiais; 2) moterų po mastektomijos patirtis atspindi šie ikonografinių motyvų ypatumai: dviprasmis moters kūno vaizdavimas, išduodantis padidintą dėmesį ir tuo pat metu vengimą rodyti krūtinės formas; krūtinės srities maskavimas, nukreipiant dėmesį į kitas moters kūno dalis; pusiau sąmoningas pasirinkimas rodyti krūtinę netiesiogiai, per jai atstovaujančius simbolius; 3) Tyrimo dalyvių refleksijose išryškėjusias temas ir piešinių ikonografiją riša šios sąsajos: atsisakymas pripažinti nepriimtinus kūno pokyčius atsiskleidžia slepiant/ignoruojant krūtinės formas; kūno pokyčių sukeltus negatyvius išgyvenimus išreiškia objektų vizualizacijos, asociatyviai primenančius operacijos randus bei krūties vietoje atsiradusią tuštumą; bandymą susitaikymą su kūno pokyčiais atspindi viltis plastikos priemonėmis atkurti prarastą krūtinės formą ir tą viltį išreiškiantys vaisių ar gėlių motyvai, simbolizuojantys krūtų patrauklumą.

The aim of the study: to describe the experiences of blind and partially sighted adolescents by depicting the indicated emotions in the process of art therapy. Research questions: 1. How and what formal features of moulds express the indicated emotions in the process of art therapy? 2. How and in what way do the subjects in the moulds of others recognize the indicated emotions? Research methodology: qualitative research. Research methods: 10 group-sessions of 1.5 hrs. art therapy; analysis of formal iconographic elements; monitoring; semi-structured interviews; audio recording and transcription of reflections; content analysis of reflections. Research sample and selection criteria: Quantity: five subjects; age: 13-15 years old adolescents; disability: blind and partially sighted; The institution visited: Lithuanian Center for the Education of the Blind and Visually Impaired in Vilnius. Research insights

1. The emotion of sadness in the research objects was expressed by the following formal features: objects of generalized silhouette, closed shape with smooth surfaces combined into static compositions; the emotion of anger was reflected in the more frequent use of sharp and hard materials, the choice or representation of potentially dangerous means, the creation of symbolic substitutes; the emotion of fear was expressed by the chaotic filling of space with selected objects, the insertion of static compositions reflecting the freezing tension, objects associated with the threat; the emotion of joy was expressed: the use of soft, soft, loose materials/tools, the molding of easily recognizable shapes/silhouettes, the orientation towards the meaningful symbolic aspects of the product.
2. In creations made by others, subjects identified the emotions through tactile and visual examination based on: (a) the projection of their experience and emotional memory into the subjects; (b) the association of the meanings assigned to the article, as well as its formal tactile properties, with the corresponding emotions; (c) the ability to combine individually explored details into a common 'emotional picture'. Research recommendations
3. Apply group art instead of individual art therapy to blind and partially sighted adolescents.
4. Extend the art therapy cycle to 15 sessions.
5. To create conditions for the use of tools and materials with various tactile properties during art therapy.

Kakarienė B. Sergančiųjų galvos smegenų insultu patyrimai dailės terapijos procese magistro baigiamasis darbas/mokslo vadovė dr. A. Brazauskaitė ir prof. S. Mostauskis, konsultantė dr. J. Rapolienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. Kaunas, 2022:135 p. Tikslas - apibūdinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, patirtis dailės terapijos procese. Tyrimo klausimai.

1. Kokios pacientų patirtys atsiskleidžia dailės terapijos kūrinių refleksijose?
2. Kaip ir kokie formalieji ikonografiniai elementai dailės terapijos kūriniuose atskleidžia pacientų patirtis? Tyrimo objektas. Pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, verbalinė ir vizualinė raiška dailės terapijos procese. Tyrimo metodai. Kokybinis tyrimas, kurio metu patyrusiems insultą pacientams buvo taikoma individuali dailės terapija. Verbaliniai duomenys refleksijų metu buvo įrašomi, transkribuojami ir nagrinėjami teminės analizės metodu. Kūrybiniai dailės terapijos produktai analizuoti remiantis formaliųjų ikonografinių piešinio elementų metodu. Atvejo analizė taikyta trims tyrimo dalyviams. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 7 pacientai, patyrę insultą ir sutikę dalyvauti tyrime. Šiame darbe analizuojami trys atvejai. Tyrimo dalyviai atvejo analizei pasirinkti atsižvelgiant į verbalinių duomenų apimtį. Tyrimo įžvalgos. 1. Dailės terapijos kūrinių refleksijose atsiskleidė šios tiriamiesiems bendros patirtys: neadekvatus ligos vertinimas ar neigimas; ligos ir jos pasekmių pripažinimas, su numatoma ateitimi susiję prieštaringi išgyvenimai. 2. Neadekvataus santykio su liga patirtis atsiskleidė šie formalūs ikonografiniai elementai: pabrėžtinai struktūruota piešinio organizacija; griežtai atskirtos spalvinės dėmės; motyvais neužvaldyta piešinio erdvė; piešinio ribas peržengiančios kompozicijos tipas. Ligos pasekmių pripažinimą ir jų sukeltus sunkumus atskleidžia chaotiškas kontrastingų spalvų maišymas, visos lapo erdvės užvaldymas nebesistengiant peržengti jo ribų, tamsaus kolorito įsivyravimas. Su numatoma ateitimi susijusius negatyvius ir (arba) pozityvius išgyvenimus atspindi atitinkamai parinktas šviesus arba tamsus koloritas; pagrindo linija ir į ją įsišaknijęs medis rodo esamos tikrovės priėmimą, masyvus medžio siluetas perteikia išaugusį tikėjimą ateitimi. Praktinės rekomendacijos. 1. Atsižvelgiant į reabilitacijos pabaigos keliamą stresą, pacientams siūloma dalyvauti palaikomojoje dailės terapijoje. 2. Organizuojant dailės terapijos užsiėmimus pacientams, patyrusiems galvos smegenų insultą, rekomenduojama atsižvelgti į paciento gebėjimą naudotis dailės priemonėmis, suteikti laiko jas išbandyti ir pasirinkti sau tinkamą.

Baušytė - Sipovič B. Senjorių su negalia emocinės patirtys dailės terapijos procese, magistro baigiamasis darbas/mokslinio darbo vadovė dr. A. Brazauskaitė; konsultantas dr. L. Pauliukėnas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos katedra, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. Kaunas, 2021: p. 218 Tyrimo tikslas: atskleisti ir aprašyti senjorių su negalia emocines patirtis dailės terapijos procese. Tyrimo klausimai: 1.Kokias senjorių su negalia išgyvenamas emocijas atskleidžia teminė analizė? 2. Kokie tyrimo dalyvių jausmai susiję su pandemija išreiškiami dailės terapijos procese? 3. Kokie formalieji elementai išreiškia senjorių emocines patirtis dailės terapijos procese? 4. Kaip formalieji dailės kūrinių elementai ir teminės analizės duomenys siejasi tarpusavyje? Tyrimo metodika: kokybinis tyrimas, kurio metu senjorėms buvo taikoma grupinė 10 sesijų dailės terapija. Verbaliniai duomenys refleksijų metu buvo įrašomi, po to transkribuojami ir nagrinėjami teminės analizės metodu. Grupinės terapijos metu sukurti darbai analizuojami, naudojant dailės formaliųjų elementų analizės metodą. Iš gautų teminės analizės duomenų išvestos metatemos lygintos su bendrais išryškėjusiais formaliaisiais piešinių elementais. Tyrimo dalyviai: tyrime dalyvavo 5 asmenys priklausantys Ignalinos rajono neįgaliųjų draugijai. Šiame darbe analizuojami 3 atvejai, kurie atitiko visus atrankos tyrimui kriterijus (asmenys yra 65 metų ar vyresni, priklauso Ignalinos rajono neįgaliųjų draugijai, dalyvavo visuose dailės terapijos užsiėmimuose ir gali laisvai verbaliai reikšti savo mintis) Įžvalgos:

1. Teminė analizė atskleidė, kad tyrimo dalyvės dailės terapijos metu dažniau patyrė malonius jausmus – džiaugsmą, pasitenkinimą, ramybę, vertės, artumo, smalsumo jausmą. 1a. Stambiausios teminės analizės temos ,,Visada smagu prisiminti jaunystę ir gerus dalykus “ (Irmos tema), ,,Čia pavaizdavau viską kas brangu mano širdžiai...‘‘ (Vilmos tema), ,, Atplaukė, tos visos geros mintys ir tadu ramu pasidarė‘‘(Loretos tema) sudarė pirmąją metatemą ,, Dailės terapijos procesas sugrąžina į malonius praeities momentus bei skatina savivoką, bendravimą, stiprina savivertę‘‘. Ši metatema atskleidė, jog dailės terapijos sesijų metu senjorės daugiausiai patyrė šiltus praeities atsiminimus, kalbėjo apie savo mylimus pomėgius, poreikius, tokie pasidalinimai skatino tiriamųjų savivoką. Taip pat moterys įvardino, jog užsiėmimuose buvo smagu ir įdomu bendrauti su kitomis grupės narėmis, o tai rodo, jog terapinis procesas skatino bendrystę, mažino vienišumo jausmą. Pasidalinimai savo gyvenimiška patirtimi tarpusavyje bei grupės palaikymas kėlė senjorių savivertę. 1b. Kitos temos ,,Turi susitaikyt su tuo...‘‘ (Irmos tema), ,,Gi nieko negali pakeist...‘‘ (Vilmos tema) ir ,,Visko visko yra buvę...‘‘ (Loretos tema) sudarė antrą metatemą ,, Dailės terapijos procesas leidžia išreikšti ir dalintis sunkiais jausmais‘‘. Antroji metatema atskleidė, jog dailės terapijos procesas skatino senjores reflektuoti apie liūdnas gyvenimo, ypač vaikystės patirtis, dalintis patiriamu liūdesio, nerimo, baimės ir bėjėgiškumo jausmu dėl sveikatos būklės.
2. Teminė analizė atskleidė, jog senjorių jausmai susiję su Covid – 19 pandemija dažniausiai buvo baimė ir nerimas. Visų dalyvių piešiniuose išryškėjo šie formalieji elementai: centrinė kompozicija bei ovalo ir apskritimo forma. Pagrindiniai objektai kūriniuose (plaučiai arba viruso vaizdinys) buvo apskritimo formos, pavaizduoti centre. Apskritimo centras – užpildytas. Apskritimas ir ovalas izoliavo vaizdinį nuo aplinkos taip pabrėždamas jo svarbą. Centrinė kompozicija atspindi aktualias tiriamųjų patirtis, senjorės dalinosi apie baimę susirgti. Piešiniams pasirinktas ryškus koloritas, centriniai objektai - raudonos spalvos, kuri moterims siejosi su grėsme ir baime.
3. Tiriamųjų išgyvenimus atspindi šie visų dalyvių darbuose pasikartojantys formalieji piešinių elementai: centrinė kompozicija, apskritimo ir ovalo forma, užpildyta lapo erdvė ir užrašai piešinyje. Centrinė kompozicija - atspindi aktualias tiriamųjų patirtis, ,,Aš‘‘ įvaizdį. Siejasi su ambivalentiškomis emocijomis: džiaugsmu, liūdesiu, nerimu, baime, ramybe, verte, pasitenkinimu, smalsumu, bejėgiškumu. Apskritimo ir ovalo forma - uždara, teikia saugumo, bet kartu izoliuoja vaizduojamą objektą nuo aplinkos taip pabrėždama jo svarbą ir siejasi su liūdesio, džiaugsmo, pasitenkinimo, ramybės, vertės, nerimo, baimės, bėjėgiškumo išgyvenimais. Užpildyta lapo erdvė atspindi emocinį įsitraukimą į kūrybos procesą, siejasi su nerimo išveika, ramybe, smalsumu, džiaugsmu, pasitenkinimu. Užrašai piešinyje - siejasi su aiškumo, artumo, noro būti suprastam poreikiu, nerimu, jog nemoka pavaizduoti ir atspindi ambivalentiškas tiriamųjų emocijas – baimę, smalsumą, pasitenkinimą, bejėgiškumą, liūdesį, nerimą, artumo, ramybės jausmą.
4. Visi išryškėję formalieji dailės elementai buvo susiję su emocinėmis senjorių patirtimis, išryškėjusiomis teminėje analizėje. Centrinė kompozicija, ovalo ir apskritimo forma, užpildyta lapo erdvė ir užrašai piešinyje susiję su metatemomis: ,, Dailės terapijos procesas sugrąžina į malonius praeities momentus bei skatina savivoką, bendravimą, stiprina savivertę‘‘ ir ,,Dailės terapijos procesas leidžia išreikšti ir dalintis sunkiais jausmais‘‘ bei atspindi ambivalentiškas emocijas dailės terapijos procese. Rekomendacijos:
5. Taikyti dailės terapiją senjorams siekiant gerinti jų emocinę būseną.
6. Taikyti grupinę dailės terapiją, nes ji skatina socializaciją, mažina vienišumo jausmą.
7. Naudoti koliažo ir asambliažo techniką susitikimų pradžioje, nes ji skatina susidomėjimą, stimuliuoja sensoriką, įtraukia emociškai ir intelektualiai.
8. Užsiėmimams su refleksija skirti ne daugiau nei 1,5 val. Ilgesnis laikas vargina.
9. Organizuoti 10 - 20 sesijų trukmės programą. Ilgesnė terapijos trukmė skatina emocinį įsitraukimą, atsivėrimą.

Tyrimo tikslas – atskleisti ir aprašyti asmenų su judėjimo negalia patyrimus dailės terapijos metu. Tyrimo klausimai: 1. Kokios judėjimo negalias patiriančių asmenų patirtys vyrauja surinktuose tematinės analizės duomenyse? 2. Kokie formalieji dailės kūrinių elementai atspindi tiriamųjų išgyvenimus? 3. Kaip tematinės analizės duomenys siejasi su formaliais piešinio elementais? Tyrimo metodika: kokybinis tyrimas, kuriame tyrimo dalyviams buvo taikoma grupinė dailės terapija. Verbaliniai duomenys refleksijų metu buvo įrašyti, po to transkribuojami ir nagrinėjami teminės analizės metodu. Grupinės terapijos metu sukurti kūrybiniai produktai buvo analizuojami naudojant dailės formaliųjų elementų analizės metodą.
Tyrimo įžvalgos: Tyrimo dalyvių teminės analizės temose vyrauja: neigimas, vienatvė, gynybiškumas, pyktis, beprasmiškumas, neviltis. Teminės ir piešinio formaliųjų elementų analizės duomenys papildo vienas kitą. Piešiniuose, kuriuose perteikiami išgyvenimai, susiję su neigimu, vienatve, gynybiškumu, pykčiu, vaizduojami trūkinėjančia linija, centrine kompozicija, užrašomu tekstu, spalvotais pieštukais, pilka, mėlyna, žalia spalvomis, kvadrato, upės, tilto, indo simboliais.

SANTRAUKA Markauskienė G. Autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus auginančių mamų patirtys dailės terapijoje, magistrantės baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. A. Brazauskaitė, konsultantė dr. A. Matulaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. Kaunas, 2021: 157 p. Tyrimo tikslas – atskleisti ir aprašyti, kokios mamų, auginančių autizmo spektro sutrikimų tu-rinčius vaikus patirtys išreiškiamos dailės terapijos metu.
Tyrimo klausimai:

1. Ką patiria autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus auginančios mamos dailės terapijos metu?
2. Kaip asmeninės patirtys atsiskleidžia jų piešiniuose?
3. Kaip dailės terapijos ir teminės analizės metu gauti duomenys siejasi tarpusavyje? Tyrimo metodai: kokybinis tyrimas, kuriame tyrimo dalyvėms buvo taikoma individuali dailės terapija. Verbaliniai duomenys refleksijų metu buvo įrašomi, transkribuojami ir nagrinėjami teminės analizės metodu. Individualios terapijos metu sukurti kūrybiniai produktai analizuojami, naudojant dai-lės formaliųjų elementų analizės metodą. Iš tyrimo metu gautų teminės analizės temų išvestos bendros metatemos, kurios palyginamos su bendrais išryškėjusiai piešinių elementais. Kiekvienai dalyvei buvo atlikta po 10 dailės terapijos užsiėmimų. Iš viso 20 dailės terapijos užsiėmimų. Tyrimo dalyviai: tyrime pateikiami dviejų mamų, auginančios biologinius autizmo spektro sut-rikimą turinčius vaikus su patvirtinta diagnoze, tyrimo duomenys. Tyrimo išvados:
4. Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų mamos dailės terapijoje patyrė gyvenimo kontrolės su-sigrąžinimą, atsirado teigiamas vaiko ir savęs, kaip motinos vertinimas, dailės terapijos metu iš-ryškėjo teigiamai besikeičiantis santykis su šeimos nariais ir aplinka.
5. Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų mamų patirtys dailės terapijos metu atsiskleidžia šiais pasikartojančiais formaliaisiais elementais: a) dvilypių ambivalentiškų simbolių vaizdavimas centre; b) pasikartojanti vaizdinio korekcija; c) apvalios formos (mandalos) vaizdavimas; d) gi-mimo vaizdinys; e) kryptingai judančių objektų atsiradimas piešiniuose; f) centrinio objekto vaizdavimas raudona spalva; g) geltonos, mėlynos, baltos spalvų dominavimas.
6. Dailės terapijos proceso analizės ir teminės analizės metu gauti duomenys papildo vienas kitą. Tyrimo dalyvės patyrė gyvenimo kontrolės susigrąžinimą koreguodamos vaizdinį, naudodamos baltą spalvą, dažnai pakartodamos tą patį elementą piešiniuose. Terapijos procese pradėjo tei-giamai vertinti vaiką ir save, kaip motiną centre vaizduodamos dvilypius simbolius, naudoda-mos raudoną spalvą, gimimo sceną, apvalią formą (mandalą), naudodamos mėlyną spalvą. Iš-ryškėjo teigiamai besikeičiantis jų santykis su šeimos nariais ir aplinka, naudojant geltoną spalvą, atsiradus kryptingai judantiems objektams piešiniuose. Rekomendacijos. Dailės terapijos praktikams: dėl teigiamo mamų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, patyrimo dailės terapijos metu, siūlau taikyti dailės terapijos užsiėmimuose terapinių produktų korekciją, kas skatina esamos padėties kontrolę, įgalinimą, susitaikymą; dėl didelės gynybos ir savikontrolės siūlau integruoti į dailės terapijos procesą kitų meno krypčių metodus, tokius, kaip: muzika, judesys, vaidyba - taip palengvinant įsitraukimą į sunkius vidinius išgyvenimus, pereiti gynybinį barjerą; ateityje skatinti plačiau naudoti dailės terapiją, kaip vieną iš būdų priimti ir susitaikyti su vaiko diagnoze; esant galimybei formuoti uždaras, ilgalaikes dailės terapijos grupes, skirtas šeimoms, auginančioms, autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, nes šiai grupei žmonių labai svarbus bendrys-tės jausmas ir palaikymas. Terapeuto vaidmuo dirbant su šia žmonių grupe turėtų būti paslankus. Ma-mos auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus yra praradusios kontrolę, nes negali valdyti vaiko diagnozės. Terapiniame procese būtina leisti skleistis šių mamų norams ir sutikti pakeisti terapijos eigą, nes tokiu būdu palaikomas kliento kontrolės poreikis.

Arūnė Ščiupokaitė „Dailės terapijos poveikis krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybės kaitai“, magistro baigiamasis darbas. Mokslo vadovė Dr. A. Brazauskaitė, konsultantė Dr. G. Bulotienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos katedra, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. Kaunas, 2021: p. 124 Tyrimo tema – Dailės terapijos poveikis krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybės kaitai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti dailės terapijos poveikį krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybės kaitai. Tyrimo uždavinys: Įvertinti krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybę prieš ir po dailės terapiją. Tyrimo klausimai: 1. Kaip kinta vizualiai dominuojantys formalūs elementai tiriamųjų piešiniuose dailės terapijos procese? 2. Kaip kiekybinių ir kokybinių tyrimų rezultatai siejasi tarpusavyje? Tyrimo metodai. Siekiant nuodugnesnių duomenų tyrimą atliekant nuotoliniu būdu, taikytas mišrus darbo metodas, kuris derina kiekybinius ir kokybinius duomenų rezultatus. Naudojamas „Gyvenimo kokybės klausimynas SF-36“. Išanalizavus gautus duomenis buvo ieškoma sąsajų su formaliaisiais elementais tiriamųjų piešiniuose. Tyrimo gale pateikiama autorės sudaryta anketa apie tiriamųjų nuomonę dailės terapijos taikymo nuotoliniu būdu naudingumo aptarimui. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 5 moterys, kurioms buvo diagnozuotas krūties vėžys. Tyrimo dalyvių amžius nuo 40 iki 56 metų. Visos dalyvės Nacionalinio vėžio instituto Vilniuje, Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriuje gydytos moterys, kurios šiuo metu yra remisijoje, t. y. paskutiniu metu atlikti medicininiai tyrimai nefiksuoja ligos atsinaujinimo. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimą ir išanalizavus kiekybinius ir kokybinius tyrimo rezultatus galima teigti, jog Dailės terapija turėjo teigiamą poveikį krūties vėžiu sergančių gyvenimo kokybės kaitai. Išvada. 1) Įvertinus krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybę pagal "Gyvenimo kokybės klausimyną SF-36" prieš ir po dailės terapiją, statistiškai reikšmingai pakito (p<0.05) vertinta psichikos sveikatos sritis, sveikatos pagerėjimą nurodė visos tyrimo dalyvės. Vertinta fizinės sveikatos sritis statistiškai reikšmingai nepakito. Įžvalgos. 1) Vizualiai dominuojančių formalių elementų kitimas dailės terapijos procese išryškėjo simbolių vaizdavime, kompozicijoje, linijos raiškoje. Dažniausia vaizduojami buvo augalai. Augalo simbolis, reiškiantis gyvybę, augimą, atsinaujinimą ir cikliškumą parodė tyrimo dalyvių poreikius, kurie stipriai siejosi su sveiko gyvenimo troškimu, noru visiškai išgyti. Pasikartojanti dviejų objektų kompozicija, simbolizuojanti dviprasmiškumą, dualumą parodė tyrimo dalyvių abejones, jaučiamo netikrumo, neužtikrintumo, nepasitikėjimo jausmus. Toks vaizdavimas parodė esantį konfliktą, vidinę kovą, paradoksalius jausmus, du galimus požiūrius į esamą situaciją.Viso tyrimo metu kito lapo erdvės užpildymas nuo mažiau užpildyto iki pilnai užpildyto lapo. Linijos vaizdavimas kito nuo nerimastingai brūkšniuojamos į labiau banguojančią ir tolygią, įvairių krypčių ir storių, objektus formuojančią. Kompozicijos kaita išryškėjo nuo vaizduojamos centrinės į Paukščio skrydžio perspektyvos kompoziciją, kurią vaizdavo visos tyrimo dalyvės. Toks pokytis gali rodyti pakitusį tyrimo dalyvių požiūrį į situaciją, nuo „čia ir dabar“ į atsiribojusį, tolinantį ir izoliuojantį save nuo kasdienybės. 2) Statistiškai reikšmingai pakitusi (p<0.05) vertinta psichikos sveikatos sritis "Gyvenimo kokybės klausimyne SF-36" siejasi su formaliųjų elementų kaitos kokybine analize. Gyvenimo kokybę sudarančiose dvasinės, socialinės, ir psichologinės gerovės srityse buvo naudojamos skystos ir minkštos dailės priemonės – guašas, akvarelė ir pastelė bei įvairūs dailės priemonių deriniai. Tyrimo dalyvės naudojo ryškias spalvas, piešiami objektai kito nuo mažų iki vidutinio dydžio. Tai parodo tyrimo dalyvių optimizmą, viltingumą, prasmingo ir sveiko gyvenimo siekimą, didesnį emocinį atsipalaidavimą. Nepakitęs fizinės sveikatos srities rezultatas "Gyvenimo kokybės klausimyne SF-36" siejasi su formaliųjų elementų kaitos kokybine analize. Buvo naudojamos kietos spalvotų pieštukų ir flomasterių dailės priemonės, kurias lengvai galima kontroliuoti, dominavo blankios spalvos, objektai buvo piešiami sukaustytai labai dideli, kaip pernelyg svarbūs arba labai maži - nesvarbūs. Tai rodo, kad tyrimo dalyvės fiziškai dar nesijaučia stiprios, daug emocinio ir fizinio susikaustymo, kuris yra jaučiamas po intensyvaus ligos gydymo. Tai siejasi su nepakitusiu kiekybiniu fizinės sveikatos rezultatu.