Savickienė, Nijolė

Disertacijos tikslas – išskirti C-fikocianiną (C-PC) iš natūraliai surinktos melsvabakterių biomasės, įvertinti jo kiekybinius ir kokybinius rodiklius, sukurti stabilias ir efektyvia odos skvarba pasižyminčias vietinio poveikio technologines formuluotes su C-PC bei ištirti jų poveikį uždegiminiams, proliferaciniams ir displaziniams odos pokyčiams ankstyvosiose odos kancerogenezės stadijose. Pirmojoje darbo dalyje nustatytas cianotoksinų kiekis natūraliai surinktoje melsvabakterių biomasėje, atrinkta netoksiška biomasė, išskirti C-PC mėginiai, įvertintas jų grynumas ir sunkiųjų metalų kiekis. Antrojoje darbo dalyje sukurtos vietinio poveikio C-PC pernašos sistemos – hidrogeliai ir transfersomos. Įvertintos hidrogelių fizikocheminės savybės, mikrobiologinė kokybė, C-PC struktūrinis stabilumas ir veikliosios medžiagos išsiskyrimas. Sukurtos šešios transfersomų formuluotės, nustatytos jų fizikocheminės charakteristikos, C-PC įterpimo efektyvumas ir ilgalaikis stabilumas. Nustatytas C-PC transfersomų antioksidacinis aktyvumas ir apsauginis poveikis oksidacinio streso sąlygomis naudojant HaCaT ląsteles. Įvertinta C-PC skvarba į odą ex vivo iš skirtingų technologinių formuluočių. Baigiamojoje darbo dalyje, naudojant DMBA/TPA sukeltą pelių odos kancerogenezės modelį, in vivo įvertintas C-PC transfersomų poveikis ankstyviesiems odos kancerogenezės procesams, makroskopiškai, histologiškai ir imunohistochemiškai analizuojant uždegiminius, proliferacinius ir displazinius odos pokyčius.

Monikos Dapšytės magistro baigiamasis darbas: „Proantocianidinų, išskirtų iš Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakto, antioksidacinio aktyvumo tyrimas ir kietųjų kapsulių modeliavimas“. Darbo vadovė – prof. dr. Nijolė Savickienė1. Konsultantė – dr. Agnė Mazurkevičiūtė2. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Farmacijos fakultetas, Farmakognozijos katedra1, Klinikinės farmacijos katedra2, Kaunas. Darbo tikslas: Nustatyti proantocianidinų, išskirtų iš Pelargonium sidoides DC. sausojo šaknų ekstrakto, antioksidacinį aktyvumą ir pagaminti kietąsias kapsules su išskirtų proantocianidinų frakcija. Tyrimo objektas: sausasis Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstraktas (International Flavors & Fragrances Inc., Šveicarija). Metodai: proantocianidinų išskyrimas iš Pelargonium sidoides DC. sausojo šaknų ekstrakto Sephadex LH – 20 kolonėlėje, išskirtos proantocianidinų frakcijos liofilizavimas. Kiekinė analizė spektrofotometriniu metodu naudojant DMAC reagentą. Antioksidacinio aktyvumo įvertinimas FRAP ir ABTS metodikomis. Kietųjų kapsulių užpildo gamyba ir technologinių savybių įvertinimas. Kietųjų kapsulių su liofilizuotos proantocianidinų frakcijos mėginiais gamyba rankine kapsuliavimo mašinėle. Kietųjų kapsulių kokybės kontrolės testai: masės vienodumo, suirimo, atpalaidavimo rūgštinėje terpėje. Įvertintas kietųjų kapsulių stabilumas, esant 40 (2) °C temperatūrai ir 75 (5) proc. santykinei drėgmei. Tyrimų rezultatai apdoroti naudojant „Microsoft Excel 2025“ (Microsoft Corporation, JAV) ir „IBM SPSS Statistics 31.0.2.0“ (IBM, JAV). Tyrimo rezultatai ir išvados: 1. Sausajame Pelargonium sidoides DC. šaknų ekstrakte proantocianidinų nustatyta 59,057 (1,804) mg EE/g, o liofilizuotos frakcijos mėginiuose proantocianidinų nustatyta daugiau – 100,185 (1,811) mg EE/g sausos medžiagos (p < 0,05). 2. Ištyrus liofilizuotos proantocianidinų frakcijos mėginių antioksidacines savybes FRAP metodika gauta 3565,222 (10,715) μmol TE/g, o ABTS metodika – 3499 (5) μmol TE/g. 3. Kietųjų kapsulių gamybai pasirinktas užpildas Nr. 2 (Prosolv 99 proc., magnio stearatas 0,25 proc., aerosilas 0,75 proc.), kuris pasižymėjo geresnėmis technologinėmis savybėmis – birumas 7,445 (0,358) g/s, kūgio kampas 27,33 (0,58) °, Carr indeksas 11,42 (2,59) proc., Hausner koeficientas 1,13 (0,03) (p < 0,05). Duomenys įvertinti pagal Ph. Eur. monografijas. Kiekvienoje kietojoje kapsulėje – 100 (1,16) mg liofilizuotos proantocianidinų frakcijos mėginių. 4. Vidutinė vienos kietosios kapsulės masė 0,467 (0,004) g, atlikus suirimo testą visos kapsulės suiro per 8 minutes nuo tyrimo pradžios (pH 1,2). Po 60 minučių didžiausias atsipalaidavęs proantocianidinų kiekis 58,121 (3,838) proc. (p < 0,05). 5. Po 3 mėnesių esant 40 (2) °C temperatūrai ir 75 (5) proc. santykinei drėgmei, kietųjų kapsulių organoleptinės savybės ir masė nepakito, o proantocianidinų kiekis sumažėjo 26,92 proc. (p < 0,05).

Žaklinos Dručiūnaitės magistro baigiamasis darbas: „Baltymų, išskirtų iš žaliadumblio Cladophora glomerata (L.) Kütz. biomasės, kiekinės sudėties nustatymas ir kietųjų kapsulių su baltymų mėginiais gamyba“. Darbo vadovė – prof. dr. Nijolė Savickienė1. Konsultantė – dr. Agnė Mazurkevičiūtė2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas, Farmakognozijos katedra1, Klinikinės farmacijos katedra2, Kaunas. Darbo tikslas: nustatyti žaliadumblio C. glomerata (L.) Kütz. baltymų mėginių kiekinę sudėtį ir pagaminti kietąsias kapsules su baltymų mėginiais, išskirtais iš šio dumblio biomasės. Tyrimo objektas: Dūkštos upės žaliadumblio C. glomerata (L.) Kütz. biomasė, surinkta Gamtos tyrimų centro Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos mokslininkų. Darbo uždaviniai: 1. Išskirti baltymų frakciją iš žaliadumblio C. glomerata (L.) Kütz. biomasės, atlikti baltymų mėginių kiekybinę analizę. 2. Pagaminti kietąsias kapsules su liofilizuotų baltymų mėginiais, įvertinus pagalbinių medžiagų technologinius veiksnius. 3. Atlikti kokybinius kietųjų kapsulių su liofilizuotų baltymų mėginiais tyrimus. Metodai: baltymų ekstrakcija iš C. glomerata (L.) Kütz biomasės PBS vandeniniu buferio tirpalu 0,01 M (santykiu 1:10, pH 7,4), baltymų išsodinimas amonio sulfatu, resuspendavimas PBS vandeniniu buferio tirpalu, baltymų mėginių dializė. Baltymų kiekinei analizei – spektrofotometriniai Bradford ir Lowry metodai. Baltymų mėginių liofilizavimas. Kietųjų kapsulių su liofilizuotais baltymų mėginiais užpildo gamyba, užpildo technologinių savybių nustatymas. Kietųjų kapsulių gamyba su rankomis pildoma kapsuliavimo mašinėle. Kietųjų kapsulių kokybės kontrolės testai: masės vienodumo, suirimo, kietųjų kapsulių atpalaidavimo testai. Tyrimų rezultatai apdoroti duomenų analizės programomis: Microsoft Office Excel (Microsoft Corporation, JAV) ir „SPSS 20.0“ (IBM, JAV). Tyrimo rezultatai ir išvados: 1. Išskyrus baltymų mėginius iš C. glomerata (L.) Kütz. biomasės, įvykdyta baltymų mėginių kiekybinė palyginamoji analizė: Bradford metodu, atliktu mikroplokštelėje, nustatytas didesnis baltymų kiekis 1g C. glomerata šviežios žaliavos – 0,833 (0,012) mg nei Lowry metodu – 0,146 (0,002) mg (p<0,05). 2. Atlikus kiekybinę 0,070 g liofilizuotų baltymų mėginių analizę, nustatyta baltymų koncentracija – 0,702 (0,020) mg. 3. Pagaminta 30 vnt. „0“ dydžio kietųjų kapsulių su liofilizuotų baltymų mėginių milteliais, kurių vidutinė masė – 0,350 (0,001) g. Kiekvienoje kietojoje kapsulėje – po 4,916 mg (0,017) baltymų. Užpildui pasirinktas pagalbinių medžiagų Nr. 1 mišinys (PVP – 20 proc., Prosolv – 79 proc., stearino rūgštis – 1 proc.), užtikrinantis tinkamas technologines savybes: birumą – 4,34 g/s, kūgio kampą – 26o, Carr indeksą – 7 proc., Hausner koeficientą – 1,07, palyginant su Nr. 2 pagalbinių medžiagų mišiniu, kurio birumas – 2,59 g/s, kūgio kampas – 31o, Carr indeksas – 12 proc., Hausner koeficientas – 1,19 (p<0,05). Duomenys buvo įvertinti pagal Europos farmakopėjos monografijas. 4. Nustatyta, kad kietosios kapsulės suiro po 11 minučių (kai pH 1,2), o didžiausias baltymų kiekis, atsipalaidavęs iš kietųjų kapsulių, po 60 minučių – 86,15 proc.

L. Petraitytės magistro baigiamasis darbas „C-fikocianino, išskirto iš melsvabakterių biomasės, antioksidantinio ir priešmikrobinio aktyvumo tyrimas“. Mokslinis vadovas – prof. dr. Nijolė Savickienė, ; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. – Kaunas. Konsultantas – prof. Dr. Alvydas Pavilonis; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto Mikrobiologijos ir virusologijos institutas. – Kaunas. Tyrimo tikslas: nustatyti C-fikocianino, išskirto iš melsvabakterių biomasės, gauto iš Gamtos tyrimų centro, Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos, antioksidantinį ir priešmikrobinį aktyvumą. Tyrimo uždaviniai: nustatyti C-fikocianino antiradikalinį aktyvumą; nustatyti C-fikocianino redukcinį aktyvumą; įvertinti C-fikocianino priešbakterinį ir priešgrybelinį aktyvumą. Tyrimo objektas: c-fikocianinas, išskirtas iš Microcystis genties ir Aphanizomenon flos-aquae rūšies melsvabakterių biomasės, gautas iš Gamtos tyrimų centro, Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos. Melsvabakterių biomasė surinkta Kauno mariose 2021 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Tyrimo metodai: antioksidantinis aktyvumas tirtas spektrofotometriniais analizės metodais (ABTS, CUPRAC). Priešmikrobinis poveikis tirtas difuzijos į standųjį Mueller–Hinton agarą metodu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 29.0 duomenų paketą. Tyrimo rezultatai ir išvados: Nustatytas skirtingų koncentracijų C-fikocianino tirpalų antiradikalinis aktyvumas: 0,25 mg/ml C-fikocianino tirpale – 66,32 TE µmol/l (SD=13,84); 0,5 mg/ml C-fikocianino tirpale – 86,20 TE µmol/l (SD=15,14); 1,0 mg/ml C-fikocianino tirpale – 108,07 TE µmol/l (SD=8,75); 2,0 mg/ml C-fikocianino tirpale – 128,09 TE µmol/l (SD=15,98); 4,0 mg/ml C-fikocianino tirpale – 181,42 TE µmol/l (SD=13,84), (p<0,05). Nustatytas skirtingų koncentracijų C-fikocianino tirpalų redukcinis aktyvumas: 0,25 mg/ml tirpale nustatytas vidutinis redukcinis aktyvumas 24,34 TE µmol/l (SD=3,82); 0,5 mg/ml C-fikocianino tirpale – 76,25 TE µmol/l (SD=9,75); 1,0 mg/ml C-fikocianino tirpale – 105,83 TE µmol/l (SD=4,80); 2,0 mg/ml C-fikocianino tirpale – 172,37 TE µmol/l (SD=6,08); 4,0 mg/ml koncentracijos C-fikocianino tirpale – 194,63 TE µmol/l (SD=14,82), (p<0,05). Antioksidantinio aktyvumo tiriant abejais metodais neaptikta tirpaluose, kurių koncentracija mažesnė nei 0,25 mg/ml. Aptiktas priešmikrobinis aktyvumas gramneigiamai Proteus vulgaris bakterijų kultūrai (slopinama bakterijų augimo zona – 10 ± 0,5 mm) ir grybeliui Candida albicans (slopinama bakterijų augimo zona – 9 ± 0,5 mm).

U. Glinskaitės magistro baigiamasis darbas: „Makrodumblio Cladophora sp. biomasės fenolinių junginių kiekinė analizė, antioksidantinio aktyvumo nustatymas ir technologinis funkcionalizavimas“. Tyrimo tikslas: nustatyti žaliadumblio Cladophora sp. biomasės fenolinių junginių kiekinę sudėtį ir antioksidantinį aktyvumą bei sumodeliuoti puskietį preparatą su Cladophora sp. biomasės ekstraktais. Tyrimo objektas: liofilizuota Cladophora sp. biomasė. Metodai: Cladophora sp. sausos biomasės ekstrakcija atlikta Soksleto aparatu, ultragarsu bei naudojant magnetinę maišyklę. Bendras fenolinių junginių kiekis, antioksidantinis aktyvumas mėginiuose nustatytas naudojant spektrofotometrinius Folin-Ciocalteu, DPPH ir ABTS metodus. Tyrimo metu nustatytos pagamintų pusiau kietų preparatų pH reikšmės, reologinės savybės, temperatūros įtaka gelių stabilumui ir atliktas biofarmacinis veikliųjų junginių atpalaidavimo tyrimas in vitro. Rezultatai ir išvados: didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis ir stipriausias antiradikalinis aktyvumas nustatytas Cladophora sp. sausajame ekstrakte (vandeninėje terpėje), pagamintame Soksleto aparatu – bendras fenolinių junginių kiekis siekė 3,302 ± 0,300 mg GRE/g (p < 0,05), o antiradikalinis aktyvumas nustatytas 26,762 ± 2,007 μmol TE/g (p < 0,05) tiriant DPPH metodu ir 32,398 ± 0,115 μmol TE/g (p < 0,05) tiriant ABTS metodu. Pagamintų gelių pH įvairavo nuo silpnai rūgštinio (5,89 ± 0,03 (p < 0,05)) iki neutralaus (7,17 ± 0,02 (p < 0,05)). Didžiausia klampa ir mažiausiu tekėjimo indeksu pasižymėjo hidrogeliai su poloksameru 407, o tai gali lemti prastesnes tepamąsias savybes. Tiriant temperatūros pokyčių įtaką gelių stabilumui, išsiaiškinta, jog visos pagamintos formuluotės yra tinkamos vartoti ant odos, nes 32 ± 2 °C temperatūroje pasižymėjo stabilia, pusiau kieta struktūra. Atlikus biofarmacinį veikliųjų junginių atpalaidavimo tyrimą in vitro nustatyta, kad daugiausiai fenolinių junginių (apie 100 proc.) atpalaidavo formuluotės su karbomeru 980. Tokį rezultatą galima sieti su hidrogelio tirpimu akceptorinėje terpėje (išgrynintame vandenyje). Rekomendacijos: atiliekant biofarmacinį veikliųjų junginių atpalaidavimo tyrimą in vitro iš hidrogelių, rekomenduojama modifikuoti akceptorinę terpę siekiant išvengti gelio tirpimo vandenyje.

E. Noreikaitės magistro baigiamasis darbas „Baltymų, išskirtų iš žaliadumblių Kirchneriella sp. Schmidle biomasės, kiekinės sudėties nustatymas ir technologinis funkcionalizavimas“. Mokslinė vadovė – Prof. Dr. N. Savickienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. – Kaunas. Tyrimo tikslas: nustatyti žaliadumblių Kirchneriella sp. Schmidle baltymų kiekinę sudėtį ir pagaminti gelifikuotas sistemas su baltymų ekstraktu, išskirtu iš žaliadumblių biomasės. Tyrimo objektas: liofilizuota žaliadumblių Kirchneriella sp. Schmidle biomasė. Tyrimo metodai: baltymų išskyrimui taikyta ekstrakcija 0,2 mol/l natrio hidroksido tirpalu santykiu 1:20 ultragarso vonelėje ir baltymų nusodinimas trichloracto rūgšties (TCA) ir β–merkaptoetanolio acetone mišiniu. Kiekinė analizė atlikta modifikuotu Lowry metodu. Gelifikuotų sistemų technologijai panaudotos skirtingos gelį formuojančios medžiagos. Gelifikuotų sistemų mechaninių savybių nustatymui taikyta tekstūros analizė. Taip pat technologijos poveikio vertinimui atlikta potenciometrija. Rezultatai ir išvados: baltymų išskyrimas iš Kirchneriella sp. Schmidle biomasės, atliktas pritaikant metodiką su NaOH ir TCA. Baltymų kiekinė analizė atlikta, panaudojant spektrofotometrinio Lowry metodo modifikaciją. Nustatytas baltymų kiekis liofilizuotoje biomasėje – 0,37±0,05 mg/g. Pagaminti 3 skirtingi hidrogeliai ir 1 oleogelis su baltymų ekstraktu. Atlikta gelių tekstūros analizė ir pH nustatymas po 3, 7 ir 15 savaičių. Gauti rezultatai parodė, kad į gelius pridėjus baltymų ekstrakto, padidėjo gelių su poloksameru, natrio karboksimetilceliulioze (Na KMC) ir aerosilu konsistencija, tai leidžia sumažinti šių pagalbinių medžiagų kiekį bei parodo, kad šie geliai tepsis sunkiau. Geliai su baltymų ekstraktu ir pagalbinėmis medžiagomis – Na KMC bei aerosilu, buvo kietesni nei kontroliniai geliai, tačiau baltymų ekstraktas sumažino gelių su Carbopol ultrez 21 ir poloksameru kietumo parametro reikšmes. Visi geliai su baltymų ekstraktu išskyrus gelį su Carbopol ultrez 21, pasižymėjo didesne klampos indekso reikšme. Didžiausi kohezijos reikšmių skirtumai nustatyti, palyginant tiriamojo ir kontrolinio gelio su aerosilu rezultatus. Pagamintų gelių pH buvo silpnai rūgštinis. Baltymų ekstraktas padidino gelių su poloksameru ir aerosilu pH reikšmes, tačiau gelių su Carbopol ultrez 21 ir Na KMC pH reikšmės sumažėjo, palyginant su kontroliniais geliais. Raktiniai žodžiai: Kirchneriella sp., dumblių baltymai, trichloracto rūgštis, oleogelis, hidrogelis.

Baltymų, išskirtų iš bulvinių saulėgrąžų (Helianthus tuberosus L.) stiebagumbių, kiekinės – kokybinės sudėties nustatymas ir biologinio aktyvumo tyrimas. Darbo tikslas: Kiekinė – kokybinė baltymų, išskirtų iš bulvinių saulėgrąžų (Helianthus tuberosus L.) stiebagumbių, mėginių analizė ir biologinio aktyvumo nustatymas. Tyrimo objektas: Švieži bulvinių saulėgrąžų (Helianthus tuberosus L.) stiebagumbiai, surinkti Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode. Darbo metodai: 1. Bulvinių saulėgrąžų stiebagumbių baltymų ekstraktas išskirtas, taikant išsūdymo amonio sulfatu metodą. 2. Baltymų mėginių kiekinė analizė atlikta spektrofotometriniais Louri ir Bradford metodais mikroplokštelėje. 3. Baltymų, esančių mėginyje, molekulinė masė nustatyta NaDS – PAGE elektroforezės metodu. 4. Hemagliutinacinis tyrimas atliktas su ožkos, alpakos ar triušio kraujo mėginių eritrocitų suspensijomis. 5. Priešmikrobiniai tyrimai atlikti difuzijos į standųjį Miulerio – Hintono mitybinį agarą metodu. 6. Statistinei analizei naudotas Microsoft Office Excel (Microsoft, JAV) ir „SPSS 20” (IBM, JAV) duomenų paketas. Tyrimų rezultatai: 1. Nustatytas baltymų kiekis Bradford metodu bulvinių saulėgražų stiebagumbių šviežioje žaliavoje – 2,262±0,542 mg/g, sausoje žaliavoje – 9,668±2,318 mg/g, Louri metodu – baltymų kiekis šviežioje žaliavoje – 1,835±0,697 mg/g, sausoje žaliavoje – 7,841±2,979 mg/g. 2. Nustatytas išskirtų baltymų dalelių dydis – 30–33 kDa. 3. Nenustatytas baltymų ekstrakto hemagliutinacijos aktyvumas, tyrimui naudojant alpakos ir ožkos kraujo eritrocitų suspensijas. Hemagliutinacija įvyko su triušio kraujo eritrocitų suspensija, esant baltymų koncentracijoms – 22,936±0,008 μg/ml ir 45,872±0,017 μg/ml, mėginiuose. 4. Baltymų ekstrakto mėginiai slopino Pseudomonas aeruginosa augimą 12,0±0,5 mm zonoje. Išvados: 1. Baltymų išskyrimas iš Helianthus tuberosus L. stiebagumbių atliktas išsūdymo amonio sulfatu metodu. Atlikus kiekinę analizę Bradford metodu nustatytas 19 proc. didesnis baltymų kiekis šviežioje ir sausoje žaliavoje nei Louri metodu. 2. Nustatytas baltymų dalelių dydis (molekulinė masė) – 30–33 kDa, panašus į Helianthus tuberosus L. stiebagumbių Heltuba lektinų molekulinę masę. 3. Helianthus tuberosus L. stiebagumbių baltymų mėginyje nustatyti kompleksiniai junginiai – lektinai, nes baltymų ekstraktas pasižymėjo hemagliutinaciniu aktyvumu, tyrimui naudojant triušio kraujo eritrocitų suspensiją. 4. Baltymų ekstraktas, išskirtas iš bulvinių saulėgrąžų stiebagumbių, pasižymėjo priešmikrobiniu aktyvumu tik Pseudomonas aeruginosa kultūros bakterijoms, bet neveikė kitų tirtų mikroorganizmų.

Darbo tikslas: atlikti baltymų, išskirtų iš paprastųjų saldymedžių (Glycyrrhiza glabra L.) šaknų, mėginių kiekinę – kokybinę analizę ir priešmikrobinio aktyvumo tyrimą. Tyrimo objektas: šviežios paprastųjų saldymedžių (Glycyrrhiza glabra L.) šaknys, surinktos Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode, Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų skyriuje. Darbo metodai: 1. Taikytas baltymų išsodinimo amonio sulfato druska metodas, išskiriant baltymus iš paprastųjų saldymedžių šaknų. 2. Išskirtų baltymų kiekis nustatytas spektrofotometriniais modifikuotais Bradford ir Lauri metodais. 3. Pritaikyta natrio dodecilsulfato – poliakrilamido gelio elektroforezė išskirtų baltymų molekulinės masės nustatymui. 4. Naudotos triušio, ožkos ir alpakos kraujo mėginių eritrocitų suspensijos, atliekant išskirtų baltymų ekstrakto mėginių hemagliutinacijos tyrimą. 5. Difuzijos į standųjį Mueller–Hinton agarą metodu atliktas priešmikrobinio aktyvumo tyrimas. 6. Taikyti Microsoft Office Excel ir „SPSS 20“ statistinės analizės duomenų paketai. Rezultatai: 1. Nustatytas baltymų kiekis – 2,200±0,623 mg/g, šviežioje ir – 6,453±1,827 mg/g, sausoje vaistinėje augalinėje žaliavoje, atliekant tyrimą Bradford metodu mikroplokštelėje. Nustatytas baltymų kiekis – 3,939±0,988 mg/g, šviežioje ir – 11,552±2,898 mg/g, sausoje vaistinėje augalinėje žaliavoje, atliekant tyrimą Lauri metodu mikroplokštelėje. 2. Nustatytas išskirtų baltymų molekulių dydis – 13–15 kDa. 3. Išskirtų baltymų ekstraktas nepasižymėjo hemagliutinaciniu aktyvumu, tyrimui naudojant triušio, ožkos ar alpakos kraujo mėginių eritrocitų suspensijas. 4. Nustatytas išskirtų baltymų ekstrakto priešmikrobinis aktyvumas, veikiant E. faecalis, S. epidermidis, S. aureus, P. aeruginosa, P. vulgaris ir B. cereus mikroorganizmų padermes. Išvados: 1. Baltymų nusodinimui pasirinkus išsūdymo amonio sulfato druska metodą, išskirtas baltymų ekstraktas iš paprastųjų saldymedžių šaknų. Nustatytas 44 proc. didesnis išskirtų baltymų kiekis šviežioje ir sausoje vaistinėje augalinėje žaliavoje – šaknyse, tyrimui naudojant modifikuotą Lauri metodą, tačiau gautų reikšmių skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p > 0,05). 2. Nustatyti mažos molekulinės masės (13–15 kDa) baltymai, išskirti iš paprastųjų saldymedžių šaknų. 3. Išskirtų baltymų ekstraktas nesukėlė hemagliutinacijos, tyrimui naudojant triušio, ožkos ar alpakos kraujo mėginių eritrocitų suspensijas, todėl lektinai nebuvo nustatyti tirtuose baltymų mėginiuose. 4. Išskirtų baltymų ekstraktas efektyviausiai slopino E. faecalis padermę, bet nepasižymėjo priešmikrobiniu aktyvumu, veikiant E. coli, K. pneumoniae ir C. albicans mikroorganizmus.

Darbo tikslas: Nustatyti iš žaliadumblio Monoraphidium griffithii (Berk.) Komárk. - Legn. liofilizuotos biomasės išskirtų baltymų kiekį ir išskirtų baltymų ekstrakto hemagliutinacinį aktyvumą. Darbo uždaviniai:

1. Išskirti iš žaliadumblio Monoraphidium griffithii (Berk.) Komárk. - Legn. liofilizuotos biomasės baltymų ekstraktą;
2. Nustatyti išskirtų baltymų kiekį ekstrakte ir Monoraphidium griffithii (Berk.) Komárk. - Legn. biomasėje, tyrimui naudojant Lowry ir Bradford spektrofotometrinės analizės metodus;
3. Atlikti išskirtų baltymų ekstrakto hemagliutinacinio aktyvumo testą, naudojant skirtingos kilmės kraujo mėginių eritrocitų suspensijas. Metodai:
4. Baltymų ekstraktas iš liofilizuotos Monoraphidium griffithii (Berk.) Komárk. - Legn. biomasės išskirtas, taikant ultragarsinį ir cheminį tyrimo metodus. Ultragarsinis metodas atliktas ultragarso vonelėje, o cheminiams tyrimo metodams panaudota trichloracto (TCA) rūgštis arba amonio sulfato druska;
5. Baltymų, išskirtų iš liofilizuotos Monoraphidium griffithii (Berk.) Komárk. - Legn. biomasės, kiekis tirtas fotokolorimetriniais kiekinės analizės metodais – Lowry ir Bradford (tyrimą atliekant mikroplokštelėje). Lowry kiekinės analizės metodui pasirinktos skirtingų tūrių metodikos - klasikinis Lowry metodas ir modifikuotas metodas, tyrimą atliekant mikroplokštelėje;
6. Hemagliutinacijos testas atliktas, naudojant arklio ir triušio kraujo mėginių eritrocitų suspensijas, įvertinant baltymų ekstrakto hemagliutinacinį aktyvumą ir paskaičiuojant specifinį hemagliutinacijos aktyvumą. Rezultatai:
7. Baltymų ekstrakto išskyrimui iš Monoraphidium griffithii (Berk.) Komárk. - Legn. biomasės pritaikytas ultragarso ir cheminis metodas. Baltymų išsūdymui naudojant trichloracto (TCA) rūgštį, baltymai iškrito į nuosėdas, kurios buvo atskirtos nuo supernatanto. Baltymų išskyrimui naudojant amonio sulfato druską – baltymų išsodinimas neįvyko;
8. Išskirtų baltymų kiekis, nustatant Lowry metodu (tyrimą atliekant mikroplokštelėje) buvo 0,80 ± 0,07 g/ml (baltymų ekstrakte) ir Monoraphidium griffithii (Berk.) Komárk. - Legn. biomasėje – 2,71 ± 0,07 mg/g., o nustatant Bradford metodu, atitinkamai 0,80 ± 0,07 g/ml ir 2,71 ± 0,07 mg/g. Tyrimui taikant klasikinę Lowry metodiką, nustatytas baltymų kiekis ekstrakte - 0,24 ± 0,07 g/ml, o Monoraphidium griffithii (Berk.) Komárk. - Legn. biomasėje - 0,83 ± 0,07 mg/g;
9. Hemagliutinacijos testo rezultatai parodė, kad iš Monoraphidium griffithii (Berk.) Komárk. - Legn. biomasės išskirtų baltymų ekstraktas sukelia hemagliutinaciją triušio kraujo eritrocitų suspensijoje, esant mažiausiam eritrocitų suspensijos praskiedimui - 1:10 ir specifiniam hemagliutinaciniam aktyvumui HA - 0,125 ± 0,03. Hemagliutinacija neįvyko, tyrimui naudojant arklio kraujo mėginių eritrocitų suspensiją.

Išvados:

1. Baltymų išskyrimas iš Monoraphidium griffithii (Berk.) Komark. – Legn. biomasės atliktas, ekstrahuojant ultragarsu ir baltymų išsūdymui panaudojant trichloracto (TCA) rūgštį;
2. Didžiausias išskirtų baltymų kiekis ekstrakte nustatytas, kiekinei analizei naudojant spektrofotometrinį Lowry metodą, tyrimą atliekant mikroplokštelėje - baltymų kiekis ekstrakte buvo 30% didesnis nei baltymų ekstrakto mėginiuose, kuomet kiekinei analizei naudota klasikinė Lowry metodika, ir net 45% didesnis nei baltymų ekstrakto mėginiuose kai kiekinė analizė atlikta Bradford metodu;
3. Hemagliutinacijos testo rezultatai parodė, kad Monoraphidium griffithii (Berk.) Komárk. - Legn. biomasės baltymų ekstrakto sudėtyje yra kompleksinių baltyminių junginių lektinų, sukeliančių agliutinaciją, tyrimui naudojant triušio kraujo eritrocijų suspensiją.

1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Farmakognozijos katedra. 2 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. 3 Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno botanikos sodo, Vaistinių ir prieskoninių augalų skyrius. Tikslas: Nustatyti baltymų, išskirtų iš vaistinių ožiarūčių (Galega officinalis L.) šaknų, kiekį skirtingais augalų vegetacijos (intensyvaus augimo, butonizacijos, intensyvaus žydėjimo, sėklų brandos) laikotarpiais bei pagaminti kietąsias kapsules su išskirtų baltymų ekstraktais. Uždaviniai:

1. Iš vaistinių ožiarūčių augalinės žaliavos – šaknų, išskirti baltymus skirtingais augalų vegetacijos periodais ((intensyvaus augimo (A3), butonizacijos (B), intensyvaus žydėjimo (Ž2) ir sėklų brandos (V2)).

2. Nustatyti baltymų kiekį išskirtuose baltymų ekstraktuose.

3. Pagaminti kietąsias kapsules su baltymų, išskirtų iš Galega officinalis L. šaknų, liofilizuotais ekstraktais.

4. Atlikti kietųjų kapsulių kokybės nustatymo testus. Tyrimo objektas: vaistinių ožiarūčių (Galega officinalis L.) šaknys, surinktos Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo (VDU KBS) Vaistinių ir prieskoninių augalų skyriaus kolekcijoje, skirtingais augalo vegetacijos periodais ((intensyvaus augimo (A3), butonizacijos (B), intensyvaus žydėjimo (Ž2) ir sėklų brandos (V2)). Tyrimo metodai: baltymų ekstrakcija iš šviežios augalinės žaliavos (šaknų), naudojant buferinį tirpalą PBS 0,01M, kurio pH = 7,2, paruoštą iš Na2HPO4, NaH2PO4, NaCl ir dejonizuoto vandens; baltymų išsodinimas amonio sulfatu (AS); baltymų resuspendavimo metodas, naudojant 10 kartų skiestą buferinį tirpalą PBS, baltymų kiekinis nustatymas Bradford metodu; baltymų ekstraktų, išskirtų iš augalinės žaliavos – šaknų, liofilizavimas; kietųjų kapsulių su liofilizuotais baltymų ekstraktais gamyba: baltymų ekstrakto liofilizuotų miltelių technologinių savybių (birumo, suberiamojo tankio, išbyrėjusių miltelių kūgio kampo) vertinimas; kietųjų kapsulių kokybės kontrolės testai: masės vienodumo testas, baltymų, išsiskyrusių iš kietųjų kapsulių, kiekio tyrimas. Gauti tyrimų rezultatai apdoroti, naudojant duomenų analizės programą Microsoft Office Excel (Microsoft Corporation, JAV).

   Rezultatai:

5. Nustatytas baltymų, išskirtų iš Galega officinalis L. šaknų, surinktų skirtingais augalų vegetacijos laikotarpiais, kiekis baltymų ekstraktų mėginiuose: intensyvaus augimo – 1,19 ± 0,03 mg/ml, butonizacijos – 1,200 ± 0,021 mg/ml, intensyvaus žydėjimo – 1,250 ± 0,017 mg/ml ir sėklų brandos - 1,310 ± 0,025 mg/ml.

6. Atlikus išskirtų baltymų ekstraktų mėginių liofilizavimą, pakartotinai nustatytas baltymų kiekis mėginiuose skirtingais augalo vegetacijos periodais – intensyvaus augimo 2,090 ± 0,021 mg/g, butonizacijos – 2,370 ± 0,019 mg/g, intensyvaus žydėjimo – 3,480 ± 0,023 mg/g ir sėklų brandos - 5,380 ± 0,019 mg/g.

7. Parinkta kapsuliavimui tinkanti mišinio sudėtis: 35% liofillizuotų baltymų miltelių ir 65% pagalbinių medžiagų (polivinilpirolidono – 20%, Prosolv® - 79%, magnio stearato – 1%).

8. Atlikus kietųjų kapsulių su baltymais tirpimo testą, nustatytas išsiskyrusių baltymų kiekis po 45 min. rūgštinėje terpėje – 0,147 ± 0.022 mg (92,05%), šarminėje terpėje – 0,120 ± 0.013 mg (75,1%). Atlikus kietųjų kapsulių masės vienodumo testą, nustatyta vidutinė kapsulės masė – 0,2900 ± 0,0018 g.

   Išvados:

9. Išskirti baltymų ekstraktai iš vaistinių ožiarūčių šaknų, surinktų skirtingais augalų vegetacijos laikotarpiais: intensyvaus augimo, butonizacijos, intensyvaus žydėjimo ir sėklų brandos, pritaikius išskyrimui baltymų išsodinimo amonio sulfatu metodą.

10. Atlikus baltymų, išskirtų iš vaistinių ožiarūčių šaknų, ekstraktų kiekinį nustatymą skirtingais augalo vegetacijos periodais, nustatyta, jog daugiausia baltymų (1,310 ± 0.025 mg/ml) šaknys sukaupia sėklų brandos fazėje. Taip pat nustatyta, jog baltymų kiekis šaknyse didėjo, keičiantis augalo vegetacijos fazei tokia tvarka: intensyvaus augimo, butonizacijos, intensyvaus žydėjimo ir sėklų brandos.

11. Atlikus kietųjų kapsulių miltelių užpildo technologinių savybių (birumo, kūgio kampo, Carr indekso, Hausner koeficiento) vertinimą, nustatyta, jog užpildas kurio sudėtis: 35% liofilizuotų baltymų ekstrakto miltelių ir 65% pagalbinių medžiagų mišinio (20% polivinilpirolidono, 79% Prosolv, 1% magnio stearato) buvo tinkamas kietųjų kapsulių gamybai.

12. Atlikus kietųjų kapsulių su liofilizuotų baltymų ekstraktų masės vienodumo testą, kapsulių tirpimo testą, įvertinta, kad kietosios kapsulės pagamintos tinkamai (atitiko Europos farmakopėjos reikalavimus).