Blaževičienė, Aurelija

Disertacijoje analizuojami pacienčių pateiktų sveikatos baigčių (PROM) ir pacienčių patirties sveikatos priežiūros sistemoje (PREM) rodikliai nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiais, vertinant jų sąsajas su skirtingais akušerinės priežiūros modeliais. Tyrime lyginami akušerio vadovaujamas ir gydytojo akušerio-ginekologo vadovaujamas priežiūros modeliai, analizuojant jų poveikį moters gimdymo patirčiai, psichologinei savijautai, motinos ir kūdikio ryšiui bei žindymo saviveiksmingumui. Disertacija grindžiama į moterį orientuotos priežiūros koncepcija, akcentuojančia moters autonomiją, partneryste grįstą santykį ir individualizuotą priežiūrą. Tyrime taikoma standartizuota PROM ir PREM vertinimo metodika, parengta pagal Tarptautinio sveikatos rezultatų vertinimo konsorciumo (ICHOM) rekomendacijas. Vertinami rodikliai analizuojami nėštumo laikotarpiu bei keliais pogimdyminio laikotarpio etapais per pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo. Disertacijoje siekiama įvertinti PROM ir PREM rodiklių sąsajas, mediacinius ryšius bei prognozinę reikšmę moters sveikatai. Tyrimo rezultatai gali prisidėti prie akušerinės priežiūros kokybės vertinimo sistemos tobulinimo Lietuvoje, integruojant pacienčių pateiktus rodiklius į klinikinę praktiką ir stiprinant į moterį orientuotą priežiūrą.

Kamilė Balsevičiūtė – Lengvenienė. Neformaliųjų slaugytojų patirtys slaugant demencija sergantį pacientą namuose. Magistro baigiamasis darbas. Baigiamojo darbo vadovė – prof. dr. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 63 p.

Tyrimo tikslas: Įvertinti neformaliųjų slaugytojų patirtis slaugant demencija sergantį pacientą namuose.

Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti neformaliųjų slaugytojų patirtis slaugant demencija sergantį pacientą namuose. 2. Įvertinti neformaliųjų slaugytojų pasirengimą slaugyti demencija sergantį pacientą namuose. 3. Išanalizuoti veiksnius susijusius su neformaliųjų slaugytojų pasirengimu slaugyti demencija sergantį pacientą namuose.

Metodika. Tyrimas vykdytas 2025 metų vasario – spalio mėn., vienoje Kauno slaugos ligoninėje gavus Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Medicinos akademijos Bioetikos centro leidimą Nr. 2025 BEC2 - 0493 tyrimui atlikti. Taikytas kokybinio tyrimo metodas, naudojant pusiau struktūruotą interviu ir kokybinę turinio analizę. Tiriamieji atrinkti taikant kriterinę atranką. Atliekant tyrimą naudotas autoriaus sukurtas klausimynas sudarytas iš 5 pagrindinių klausimų su pagilinamaisiais klausimais ir sociodemografinis klausimynas. Duomenys rinkti iki informacijos įsotinimo. Tyrime dalyvavo 10 neformaliųjų slaugytojų. Interviu buvo įrašomi diktofonu, vėliau transkribuojami, koduojami, grupuojami į kategorijas ir temas. Surinkti duomenys sugrupuoti į temas ir iliustruoti informantų atsakymų citatomis.

Tyrimo rezultatai. Atlikus duomenų analizę išryškėjo trys pagrindinės temos atspindinčios neformaliųjų slaugytojų patirtis slaugos procese bei pasiruošimą slaugyti namuose: „Neformaliųjų slaugytojų patirtys slaugant demencija sergantį asmenį namuose”, „Neformaliųjų slaugytojų pasirengimas demencija sergančio asmens slaugai namuose”, „Neformaliųjų slaugytojų pasirengimą slaugyti lemiantys veiksniai”.

Išvados.

1. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis galima teigti, kad neformalieji slaugytojai slaugydami namuose demencija sergantį asmenį patiria nuolatinį fizinį ir emocinį krūvį, apribojantį jų asmeninį ir socialinį gyvenimą, keičiantį santykį su šeima, skatinantį saviizoliaciją.
2. Neformalieji slaugytojai, ruošdamiesi demencija sergančio asmens slaugai namuose, informacijos ieško interneto šaltiniuose, mokslinėje ir populiariojoje literatūroje, pas specialistus, bei kitų, artimąjį slaugančiųjų patirtyse, tačiau teorinių žinių pritaikymas praktikoje išlieka iššūkiu.
3. Tyrimo duomenys atskleidė, kad institucinė pagalba neformaliųjų slaugytojų vertinama kaip reikšmingas veiksnys, padedantis slaugyti demencija sergantį asmenį namuose, užtikrinant priežiūros tęstinumą, tačiau teikiamos paslaugos ne visada atitinka individualius slaugomojo ir slaugančiojo poreikius. Teikiamos institucinės paslaugos orientuotos į slaugomo asmens priežiūrą, o slaugantieji, kaip asmenys, lieka be sistemingos emocinės ar psichologinės pagalbos.

Disertacijoje analizuojamos mokslo įrodymais grindžiamos slaugos ir profesinės praktikos aplinkos veiksnių sąsajos bei požiūris į nepageidaujamų įvykių registravimo kultūrą Lietuvos ligoninėse. Mokslo įrodymais grindžiama slauga laikoma vienu svarbiausių sveikatos priežiūros principų, užtikrinančių paslaugų kokybę, pacientų saugą ir organizacinį efektyvumą, tačiau jos taikymas praktikoje išlieka nevienodas ir priklauso nuo individualių bei organizacinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, disertacijoje siekiama: įvertinti slaugytojų požiūrį į įrodymais grindžiamą slaugos praktiką ir jų kompetenciją ją taikyti, išanalizuoti profesinės darbo aplinkos veiksnius, nustatyti slaugytojų požiūrį į nepageidaujamų įvykių pranešimo procesą, įvertinti šių veiksnių tarpusavio sąsajas bei atskleisti slaugytojų patirtis taikant įrodymais grindžiamą slaugos praktiką kasdienėje veikloje. Tyrimas atliktas taikant mišrių metodų tyrimo dizainą, leidžiantį integruotai analizuoti tiriamų veiksnių ryšius ir atskleisti slaugytojų patirtis taikant mokslo įrodymais grindžiamą slaugą kasdienėje praktikoje. Gauti rezultatai padeda nustatyti pagrindines kliūtis ir skatinamuosius veiksnius, sudaro prielaidas planuoti tikslingas intervencijas, gerinančias pacientų saugą, darbuotojų gerovę ir slaugos paslaugų kokybę, taip pat sukurti algoritmą geresniam mokslinių tyrimų duomenų pritaikymui slaugos klinikinėje praktikoje.

Darbo tikslas - išanalizuoti naujai pradėjusių dirbti slaugytojų patirtis vertinant karjeros galimybes. Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis tyrimas, naudojant pusiau struktūrizuotą interviu. Tyrimas atliktas LSMU Kauno klinikose. Tyrime dalyvavo slaugytojai, kurie yra baigę bakalauro studijas ir turi ne ilgesnę kaip dviejų metų darbo patirtį. Tyrimo įsotinimas buvo pasiektas atlikus 9 interviu. Duomenų analizės metodas – kokybinė turinio analizė. Duomenys buvo analizuojami ir skirstomi į temas bei potemes. Kiekviena potemė buvo detaliai aprašyta. Pasakymų ištraukos buvo ne tik apibendrintos, bet ir iliustruotos autentiškomis citatomis. Tyrimo rezultatai. Šis tyrimas atskleidė tris pagrindines temas – naujai pradėjusių slaugytojų karjeros lūkesčius, pasitenkinimą darbu lemiančius veiksnius ir sprendimą likti slaugos profesijoje sąlygojančius veiksnius. Naujai pradėję dirbti slaugytojai renkasi slaugą dėl altruistinio siekio padėti žmonėms, noro bendrauti ir artimųjų įtakos arba ligos patirčių šeimoje. Pradėję dirbti slaugytojai karjeros galimybes suvokė skirtingai: vieni akcentavo plačias pasirinkimo galimybes, kiti tikėjosi darbo garantijos ir stabilumo. Naujai pradėjusioms dirbti slaugytojoms profesinis tobulėjimas tapo svarbia dalimi stiprėjant jų profesinei tapatybei, o darbo patirtis – pagrindu, leidusiu įsitikinti savo profesijos pasirinkimu. Svarbiausiu pasitenkinimą lemiantys veiksniai yra socialinio pobūdžio – kolektyvas ir jo mikroklimatas bei vadovų požiūris. O pradedančiųjų slaugytojų profesinė adaptacija labai priklauso nuo santykių ir psichologinės aplinkos darbo vietoje. Kitas reikšmingas veiksnys yra darbo krūvis, kuris sukelia fizinį ir emocinį pervargimą, klaidų riziką bei mažina galimybę užmegzti ryšį su pacientais. Pradedančiosios slaugytojos susiduria tiek su psichologiniais, tiek su emociniais sunkumais. Darbo pradžia daugeliui informančių kėlė nemenką stresą, nerimą ir baimę, o tai mažina pasitenkinimą darbu, bei motyvaciją likti šioje profesijoje. Slaugytojos, kurios teigia turinčios pakankamai galimybių tobulėti, dažniausiai remiasi vadovybės skatinimu, darbo vietos siūlomais mokymais bei savo iniciatyva. O kitos kurios galimybes vertino ribotai, dažniausiai susiduria su darbo krūvio apribojimais, sisteminių priemonių nebuvimu bei kolektyvo pasipriešinimu pokyčiams. Slaugytojų sprendimą likti slaugos profesijoje iš profesinės pusės lemia prasmingas ryšys su pacientu, teisingas atlygis ir kasdien patiriamas palaikymas. O asmeniniai veiksniai kurie lemia sprendimą likti slaugoje – emocinis saugumas, vidinė motyvacija ir pasitenkinimas pasirinkta profesija. Išvados. 1. Naujai pradėjusių dirbti slaugytojų lūkesčiai ateinant dirbti į sveikatos priežiūros sektorių siejasi su prasmingu darbu, stabilumo galimybėmis ir profesiniu augimu. 2. Tyrimo duomenys atskleidė, kad pradedančiųjų slaugytojų pasitenkinimu profesija susiję veiksniai: vadovybės palaikymas, geras kolektyvo mikroklimatas, tinkamos darbo sąlygos, darbo – asmeninio gyvenimo balansas ir galimybės mokytis. 3. Sprendimą likti savo profesijoje sustiprina prasmingas ryšys su pacientu, tinkamas užmokestis ir patiriamas palaikymas iš kolegų bei vadovybės. Pacientų dėkingumas ir prasmės jausmas suteikia emocinį pasitenkinimą, kolektyvo palaikymas sukuria saugumo jausmą, o adekvatus užmokestis finansinį, psichologinį saugumą.

Tatjana Malafė. „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo vertinimas migrantų centre“. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Prof. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026, 83 psl. be priedų. Tikslas - įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą ir su juo susijusius veiksnius migrantų centre. Uždaviniai - įvertinti pabėgėlių ir migrantų fizinę ir emocinę sveikatą jų pačių požiūriu; įvertinti pabėgėlių ir migrantų patirtis gaunant sveikatos priežiūros paslaugas migrantų centre; išanalizuoti slaugytojų patirtis teikiant sveikatos priežiūros paslaugas migrantų centre. Tyrimo metodika - tyrimas buvo atliktas 2025 m. gegužės - birželio mėnesiais. Tyrime dalyvavo Priėmimo ir integracijos agentūros Vilniaus, Ruklos ir Pabradės centruose gyvenantys pabėgėliai ir migrantai ir tose įstaigose dirbančios slaugytojos. Buvo atlikta 13 individualių interviu su pabėgėliais ir migrantais ir 5 individualūs interviu su slaugytojomis. Duomenų rinkimui pasirinktas kokybinis tyrimo metodas naudojant pusiau struktūruotą interviu, pateikiant atviro tipo klausimus. Interviu klausimai sudaryti remiantis 2022 m. Naujojoje Zelandijoje atlikto kokybinio tyrimo klausimynu ir mokslinės literatūros apžvalgos duomenimis. Interviu su centro gyventojais vyko anglų ir rusų kalba, o su slaugytojomis – lietuvių kalba. Pabėgėlių ir migrantų buvo prašoma papasakoti apie savo sveikatos problemas ir sveikatos priežiūros paslaugų gavimo patirtį. Slaugytojų buvo teirautasi apie jų patirtis teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pabėgėliams ir migrantams. Tyrimo rezultatai - Tyrimo duomenys buvo analizuoti taikant kokybinę turinio analizę, gauti rezultatai grindžiami nagrinėjamo teksto turiniu. Buvo išskirtos 4 temos su potemėmis: 1) Fizinė ir emocinė pabėgėlių ir migrantų sveikata (potemės: fizinės sveikatos pokyčiai, stresas ir baimė dėl sveikatos būklės, emocinis disbalansas); 2) Pabėgėlių ir migrantų patirtys sveikatos priežiūros sistemoje (potemės: sveikatos priežiūros paslaugų gavimo patirtis, sveikatos sistemos atstovų požiūris į migrantų sveikatą, parama ir palaikymas migracijos centre); 3) Iššūkiai gaunant sveikatos priežiūros paslaugas (potemės: kalbos barjerai ir jų įveikimas, gydytojų trūkumas ir administracinės problemos); 4) Slaugytojų profesinės veiklos ypatumai (potemės: kalbos barjeras ir vertėjų trūkumas, kultūrinių skirtumų įtaka sveikatos priežiūrai, slaugytojų darbo ir emocinis krūvis, etiniai ir vertybiniai aspektai). Tyrimo rezultatai rodo, kad skirtingos pabėgėlių ir migrantų grupės susiduria su nevienodomis galimybėmis gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Slaugytojų darbas migrantų centre yra sudėtingas ne tik iš profesinės pusės, bet ir reikalauja didelio emocinio bei kultūrinio pasirengimo. Darbo išvados - tyrimas atskleidė, kad ilgos migracijos kelionės ir patirti sunkumai reikšmingai pablogina pabėgėlių bei migrantų fizinę ir emocinę sveikatą. Pabėgėlių ir migrantų patirtys gaunant sveikatos priežiūros paslaugas migrantų centre rodo, kad paslaugų prieinamumas nėra tolygus visoms užsieniečių grupėms. Jis dažnai priklauso nuo to, kur jie buvo apgyvendinti bei kokiai teisinei grupei priskiriami. Dėl šių skirtumų pabėgėlių ir migrantų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis yra nevienodas, o sveikatos priežiūros prieinamumas išlieka netolygus. Slaugytojų patirtys rodo, kad darbo sąlygos migrantų centruose skiriasi, priklausomai nuo darbo pobūdžio ir organizavimo. Keliuose padaliniuose trūksta medicinos personalo, todėl yra nevienodos slaugytojų darbo sąlygos ir galimybės užtikrinti kokybišką priežiūrą, tačiau jos visada stengiasi teikti pagarbias, kultūriškai jautrias ir profesionalias slaugos paslaugas pabėgėliams ir migrantams.

Jogilė Satkauskaitė. Vyresniųjų slaugytojų-slaugos administratorių pasitenkinimo darbu ir darbe patiriamo streso vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika, Kaunas, 2025; 60 p. Tikslas. Įvertinti vyresniųjų slaugytojų-slaugos administratorių pasitenkinimą darbu ir darbe patiriamą stresą. Uždaviniai. 1. Įvertinti psichologinių intervencijų poveikį skirtingas pareigas užimančių slaugytojų pasitenkinimui darbu ir patiriamam stresui. 2. Įvertinti vyresniųjų slaugytojų – slaugos administratorių patirtis, susijusias su pasitenkinimu darbu. 3. Įvertinti vyresniųjų slaugytojų – slaugos administratorių patirtis, susijusias su darbe patiriamu stresu. Tyrimo metodika. Šiam tyrimui įgyvendinti naudojome sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą pagal PICO klausimą ir kokybinį tyrimą, paremtą pusiau struktūruotu interviu. Kokybinis tyrimas atliktas LSMUL Kauno klinikose. Tyrime dalyvavo vyresniosios slaugytojos-slaugos administratorės, dirbančios įvairiuose padaliniuose. Taikyta tikslinė atranka. Informantams užtikrintas visiškas konfidencialumas, buvo pasirašyti raštiški sutikimai. Dalyviai buvo informuoti apie galimybę bet kuriuo metu pasitraukti iš tyrimo. Interviu truko nuo 50 iki 80 minučių individualiai. Duomenų įsisotinimas buvo pasiektas atlikus devynis interviu. Įrašai buvo transkribuoti, o gauti duomenys apdoroti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai. Tyrimas parodė, kad vyresniųjų slaugytojų darbo patirtį labiausiai veikia aukštas streso lygis, kylantis iš organizacinių veiksnių – perteklinės administracinės naštos, funkcijų persidengimo, personalo trūkumo, neefektyvių sistemų ir riboto palaikymo. Stresą kelia baimės kultūra ir emocinio saugumo stoka, o jo pasekmės atsispindi psichofiziologiniuose simptomuose. Pasitenkinimą darbu lemia komandos palaikymas ir profesinė prasmė, tačiau šiuos veiksnius silpnina sisteminiai darbo organizavimo trūkumai. Apskritai pasitenkinimas kyla iš tarpasmeninių santykių, o nepasitenkinimą formuoja organizacinis kontekstas. Išvados. 1. Psichologinio atsparumo intervencijos veiksmingai mažina slaugytojų stresą ir didina pasitenkinimą darbu. Ypač veiksmingos trumpos, aiškiai struktūruotos programos, įskaitant skaitmenines ir mišrias formas, nes jos lengviau įgyvendinamos esant dideliam darbo krūviui. 2. Vyresniosios slaugytojos pasitenkinimą darbu dažniausiai sieja su profesine prasme ir galimybe prisidėti prie slaugos gerinimo, taip pat su stipriu komandos palaikymu. Pasitenkinimą mažina nuolatinė įtampa, didelė administracinė našta, persidengiančios funkcijos, nepakankamas organizacijos palaikymas ir neefektyvūs procesai. 3. Vyresniosios slaugytojos patiria stiprų ir nuolatinį stresą, ypač darbo pradžioje, kai trūksta informacijos, aiškių instrukcijų ir palaikymo, o profesinis vaidmuo dar nėra iki galo suprastas. Įtampa tiesiogiai veikia fizinę ir emocinę sveikatą – pasireiškia nuovargiu, miego sutrikimais, nerimu, skausmais, psichosomatiniais simptomais, emociniu išsekimu bei pablogėjusiais santykiais šeimoje.

Roberta Kėkštienė. Slaugytojų dirbančių operacinėje psichologinio atsparumo vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Prof. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026, puslapių skaičius (60) p. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų dirbančių operacinėje psichologinį atsparumą ir su juo susijusius veiksnius. Tyrimo metodika: Tyrimo tipas – kokybinis tyrimas. Tyrime taikyta mokslinės literatūros apžvalga ir kokybinis tyrimas. Straipsnių paieškai buvo naudojamos PubMed ir Google Scholar duomenų bazės. Sisteminė literatūros apžvalga parengta pagal PRISMA (Preffered Reporting Item for Systematic Review and MetaAnalyses) reikalavimus. Į sisteminę apžvalgą buvo atrinkta 14 straipsnių, kurie atitiko visus numatytus atrankos kriterijus. Kokybiniai tyrimo daliai buvo taikytas pusiau struktūruoto interviu metodas. Kokybinis tyrimas buvo atliktas 2025 kovo – liepos mėnesiais. Tyrime dalyvavo 9 slaugytojos dirbančios įvairiose Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikos padalinių operacinėse. Visi interviu duomenys buvo fiksuojami diktofonu. Surinkti duomenys analizuoti pasitelkiant turinio analizę, kuri apėmė duomenų kodavimą, temų formavimą ir potemių išgryninimą. Rezultatai pateikiami iliustruojant juos autentiškomis informantų citatomis. Tyrimo atlikimui buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas (nr. 2025-BEC2-0241 2025-02-14). Tyrimo rezultatai: Mokslinės literatūros apžvalga rodo, kad streso valdymo programos turi teigiamą, poveikį slaugytojų psichologiniam atsparumui ir įveikos įgūdžiams. Analizuotų tyrimų duomenys rodo, kad slaugytojų atsparumas dažnai didėja po psichoedukacinių ir sąmoningumo ugdymo strategijų. Atliekant gautų kokybinių duomenų turinio analizę ir siekiant išsiaiškinti slaugytojų patirtis valdant stresą operacinėje bei stiprinant psichologinį atsparumą, buvo išskirtos 5 temos ir 22 potemės. Išvados: Streso mažinimo ir atsparumo didinimo programos yra naudingos slaugytojams, dirbantiems stresą sukeliančioje aplinkoje. Psichoedukacinės ir sensorinės streso valdymo programos, pritaikomos darbo vietoje, gali veiksmingai padidinti slaugytojų atsparumą. Slaugytojų patirtys parodė, kad streso valdymas operacinėje priklauso nuo pasiruošimo, patirties ir komandinio palaikymo. Didžiausi streso šaltiniai yra mažieji pacientai (vaikai); komandos nariai – chirurgai; techninės problemos bei skubios situacijos. Slaugytojų, dirbančių operacinėje, patirtys stiprinant psichologinį atsparumą rodo, kad šis gebėjimas formuojasi per socialinę paramą, darbo patirtį, poilsį, emocijų valdymą bei savireguliaciją. Artimųjų palaikymas ir poilsis padeda slaugytojams emociškai atsigauti, patirtis didina pasitikėjimą savimi, o savireguliacijos metodai bei psichologo pagalba leidžia efektyviau susidoroti su stresu.

Marija Dulskytė. Elektroninių sveikatos priežiūros sistemų reikšmė slaugytojų darbo efektyvumui. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - prof. dr. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 77 p. Tikslas: įvertinti elektroninių sveikatos priežiūros sistemų reikšmę slaugytojų darbo efektyvumui. Uždaviniai: 1) Išanalizuoti ir palyginti taikomų elektroninių sistemų poveikį slaugytojų, dirbančių valstybiniuose ir privačiuose sveikatos priežiūros centruose. 2) Įvertinti slaugytojų patirtis naudojantis elektroninėmis sveikatos priežiūros sistemomis. 3) Įvertinti slaugytojų patirtis diegiant slaugos elektroninę dokumentaciją. Tyrimo metodika. Dalyvauti tyrime buvo pakviesti slaugytojai. Tyrime dalyvavo 20 respondentų, dauguma tyrimo dalyvių buvo moterys (n=14, 70 proc.), vyrai sudarė 30 proc. (n=6). Iš visų respondentų 13 (65 proc.) buvo dirbantys LSMUL Kauno klinikų stacionaro skyriuose, o 7 (35 proc.) dirbo UAB „Bioklinika“. Tiriamieji buvo atrinkti “sniego gniūžtės” atrankos būdu. Visi tyrimo dalyviai sutiko dalyvauti tyrime ir pasirašė raštiškus sutikimus bei buvo informuoti apie galimybę, kad bet kuriuo metu gali pasitraukti iš tyrimo. Pusiau struktūruoti interviu buvo vykdomi 2024 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais. Interviu įrašai buvo transkribuoti, bendra pokalbių trukmė 4 valandos, 12 minučių. Gauti 27 puslapiai transkribuoto teksto. Gauti duomenys apdoroti taikant kokybinę turinio analizę. Tiriamieji - bendrosios praktikos slaugytojo licenciją turintys slaugytojai. Darbo rezultatai ir išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad elektroninės sveikatos priežiūros sistemos turi teigiamą poveikį slaugytojų darbo efektyvumui tiek valstybiniuose, tiek privačiuose sveikatos priežiūros sektoriuose. Nustatyta, kad viešųjų gydymo įstaigų slaugos praktikos specialistai dažniau įtraukia pacientus į sveikatos priežiūros procesus, naudojant elektronines sveikatos priežiūros sistemas. Abiejuose gydymo sektoriuose dirbantys slaugytojai nurodė susiduriantys su elektroninės sveikatos priežiūros sistemos techniniais trikdžiais, kurių pašalinimas atima laiką, skirtą skubių sprendimų priėmimui bei slaugytojų skaitmeninio raštingumo stoka. Visi tyrime dalyvavę slaugytojai paminėjo naudojamų elektroninių sveikatos priežiūros sistemų tobulinimo reikalingumą. Atsakymų analizė parodė, kad elektroninės sveikatos priežiūros sistemos padeda pagerinti pacientų informacijos valdymą bei bendradarbiavimą tarp įvairių sveikatos priežiūros specialistų, o darbe naudojama elektroninė sveikatos priežiūros dokumentacija leidžia slaugytojams lengviau stebėti pacientų gydymo istoriją, informaciją apie vartojamus vaistus bei atliktus tyrimus, kas gerina darbo efektyvumą bei pacientų duomenų saugumą.

Justina Mačiulytė. Slaugytojų profesinio gyvenimo, asmeninio gyvenimo kokybės ir darbo etikos raiškos sąsajos. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Prof. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 63p.

Tyrimo tikslas - Ištirti Lietuvos slaugytojų profesinio gyvenimo, asmeninio gyvenimo kokybės ir darbo etikos raiškos sąsajas. Tyrimo metodika - Tyrime dalyvavo LSMU Kauno Klinikose dirbantys slaugytojai. LSMUL Kauno Klinikose dirba 2391 slaugytojas. Apskaičiavus nustatyta, kad rekomenduojamą tyrimo imtį turėjo sudaryti nemažiau nei 290 slaugytojų, dirbančių LSMUL Kauno Klinikose. Buvo išdalintos 350 anketų, pilnai užpildytų anketų, tinkamų tolimesnei analizei gauta – 296. Atsako dažnis – 84,5 proc. Atliktas kiekybinis tyrimas, tyrimo instrumentas: anoniminė, anketinė apklausa. Tyrimui atlikti buvo naudojami trys klausimynai: Profesinio gyvenimo kokybei naudota Brooks slaugytojų profesinės gyvenimo kokybės anketa. Asmeninio gyvenimo kokybei nustatyti naudotas Ferrans ir Power Gyvenimo kokybės indeksas. Profesinės etikos raiškai nustatyti. R. Briedelytės (2011) verstas ir adaptuotas į lietuvių kalbą klausimynas. Išvados: 1.Tyrimo duomenys atskleidė, kad didžioji dalis respondentų savo bendra profesinio gyvenimo vertino kokybę vertino kaip aukšto ir vidutinio lygio. Aukščiausiai respondentų įvertinta - darbo aplinkos skalė. 2. Respondentai aukščiausiais balais vertino savo asmeninio gyvenimo socialinę – ekonominę ir šeimos sritis, o žemiausiai psichologinę – dvasinę sritį.3. Tyrime dalyvavę respondentai pasižymėjo vidutiniu ir aukštu darbo etikos lygiu. Slaugytojai savo profesinėje veikloje svarbiu profesinės veiklos aspektu įvardijo etikos principais paremtą veiklą. 4. Tyrimo duomenys atskleidė, kad gerėjant profesinio gyvenimo kokybės vertinimui gerėja ir asmeninio gyvenimo kokybės skalių vertinimas. Nustatytas statistiškai reikšmingas tarp darbo svarbos, efektyvaus darbo laiko panaudojimo ir profesinio gyvenimo kokybės. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp aukštesnė asmeninio gyvenimo kokybės ir didesnio pasitikėjimo savimi.

Darbo tikslas - išanalizuoti slaugytojų patirtis dalyvaujant tarpprofesiniame bendradarbiavime sveikatos priežiūroje. Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis tyrimas, naudojant pusiau struktūrizuotą interviu. Tyrimas atliktas LSMU Kauno ligoninės Chirurgijos klinikoje (Hipodromo g. 13). Tyrime dalyvavo operacinės slaugytojai iš Operacinės ir anesteziologijos skyriaus ir bendrosios praktikos slaugytojai iš Dienos chirurgijos bei Chirurgijos skyriaus. Tyrimo įsisotinimas buvo pasiektas atlikus 10 interviu. Interviu truko nuo 20 iki 60 minučių individualiai. Duomenų analizės metodas – kokybinė turinio analizė. Duomenys buvo analizuojami ir skirstomi į temas bei potemes. Kiekviena potemė buvo detaliai aprašyta. Aprašyme buvo įtrauktos pagrindinės įžvalgos, atspindinčios reikšmingiausius pasakymų aspektus. Pasakymų ištraukos buvo ne tik apibendrintos, bet ir iliustruotos autentiškomis citatomis. Tyrimo rezultatai. Slaugytojai jaučiasi palaikomi ir vertinami savo komandos narių, kai jiems reikia pagalbos atliekant užduotis, bei suvokia, kad sunkiose situacijose jie nėra paliekami vieni – kiti specialistai, nesvarbu, ar tai būtų gydytojai ar kiti slaugos darbuotojai, yra pasirengę padėti. Vyresnioji karta išskiria savo bendravimo stiliumi, kuriame daugiau akcentuojama patirtis, pagarba hierarchijai, atsargumas ir gebėjimas laviruoti. Tuo tarpu jaunesnės kartos specialistai yra linkę labiau diskutuoti ir kelti klausimus. Kai kolektyvas yra draugiškas, nusiteikęs bendradarbiauti, darbuotojai jaučiasi labiau įsitraukę ir pasiryžę dirbti komandoje. Lyderystė kinta priklausomai nuo situacijos, ir tai nebūtinai yra aukščiausią poziciją užimantis asmuo. Tam tikrais atvejais slaugytojai užima lyderio poziciją, kai reikia koordinuoti pacientų priežiūrą, parodydami lyderystę ne tik esant nurodymams, bet ir priimant sprendimus. Lyderis su kiekvienu komandos nariu turi kurti pagarbų santykį, nepriklausomai nuo kiekvieno statuso ar pareigų, turi stengtis įtraukti kiekvieną į bendrą darbą, ieškoti kompromisų. Vyresniojo slaugytojo pozicija reikalauja gebėjimo stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių profesinių grupių – slaugytojų, gydytojų, pagalbinio personalo, ir užtikrinti harmoniją komandoje. Vyresnysis slaugytojas tampa mediatoriumi sprendžiant konfliktus, padeda formuoti komandos dvasią ir palaiko darbo aplinkos emocinį klimatą.
Aiškaus lyderio nebuvimas apsunkina tarpusavio komunikaciją tarp skirtingų profesijų specialistų. Vietoj sklandžios komunikacijos ir bendradarbiavimo atsiranda blaškymasis, sprendimų vilkinimas, o tai gali lemti pavojingas sveikatos priežiūros spragas, kai reikia greitai veikti. Hierarchija sukuria galios disproporcijas, kurios trukdo efektyviam bendradarbiavimui. Kai tam tikri specialistai pabrėžia savo statusą, tai kenkia kolegialiems santykiams, nes bendradarbiavimas tampa labiau pavaldumo santykiu, o ne lygiaverčiu dialogu. Slaugytojų patirtys parodė, kad konfliktai yra neatsiejama darbo dalis sveikatos priežiūros srityje. Konfliktai kyla dėl įvairiausių priežasčių: nesusikalbėjimai, stresas, individualios nuotaikos. Pagrindinis rūpinimosi tik savo darbu bruožas – specialistai neatsižvelgia į platesnį kontekstą ir nesistengia prisidėti prie bendro tikslo. Išvados. 1. Tyrimo duomenys atskleidė, kad slaugytojai jaučiasi palaikomi kolegų – slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų. Skirtingų kartų slaugytojai pasižymėjo skirtingu bendradarbiavimo stiliumi. 2. Tyrimo duomenys atskleidė, kad lyderio vaidmuo tarpprofesiniame bendradarbiavime padeda kurti pagarbų bei konstruktyvų santykį tarp komandos narių. Taip pat, vyresniojo slaugytojo vaidmuo yra svarbus stiprinant tarpprofesinį bendradarbiavimą, sprendžiant konfliktus, palaikant komandos darną bei kuriant teigiamą mikroklimatą. 3. Remiantis tyrimo duomenimis galime teigti, kad slaugytojai susiduria su įvairiais tarpprofesinio bendradarbiavimo iššūkiais: aiškaus lyderio nebuvimas, hierarchija, konfliktai ir nesusikalbėjimai, individualus susikoncentravimas į savo darbą, pagarbos stoka bei bendravimo trūkumas. Lyderio nebuvimas sukelia neapibrėžtumą ir stresą, o hierarchija riboja atvirą komunikaciją, mažindama bendradarbiavimo galimybes.