Blaževičienė, Aurelija

Disertacijoje analizuojami pacienčių pateiktų sveikatos baigčių (PROM) ir pacienčių patirties sveikatos priežiūros sistemoje (PREM) rodikliai nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiais, vertinant jų sąsajas su skirtingais akušerinės priežiūros modeliais. Tyrime lyginami akušerio vadovaujamas ir gydytojo akušerio-ginekologo vadovaujamas priežiūros modeliai, analizuojant jų poveikį moters gimdymo patirčiai, psichologinei savijautai, motinos ir kūdikio ryšiui bei žindymo saviveiksmingumui. Disertacija grindžiama į moterį orientuotos priežiūros koncepcija, akcentuojančia moters autonomiją, partneryste grįstą santykį ir individualizuotą priežiūrą. Tyrime taikoma standartizuota PROM ir PREM vertinimo metodika, parengta pagal Tarptautinio sveikatos rezultatų vertinimo konsorciumo (ICHOM) rekomendacijas. Vertinami rodikliai analizuojami nėštumo laikotarpiu bei keliais pogimdyminio laikotarpio etapais per pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo. Disertacijoje siekiama įvertinti PROM ir PREM rodiklių sąsajas, mediacinius ryšius bei prognozinę reikšmę moters sveikatai. Tyrimo rezultatai gali prisidėti prie akušerinės priežiūros kokybės vertinimo sistemos tobulinimo Lietuvoje, integruojant pacienčių pateiktus rodiklius į klinikinę praktiką ir stiprinant į moterį orientuotą priežiūrą.

Lėtinės neinfekcinės ligos šiais laikais kelia vieną didžiausių iššūkių tiek visuomenės sveikatai, tiek sveikatos priežiūros sistemų tvarumui. Jų paplitimas, sudėtinga etiologija ir ilgalaikės pasekmės paciento gyvenimo kokybei lemia būtinybę nuosekliai tobulinti šių ligų valdymą, ypač pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Šiame leidinyje sistemiškai nagrinėjami pagrindiniai lėtinių ligų valdymo aspektai, apimantys epidemiologiją, patogenezę, klinikinę praktiką, sveikatos priežiūros organizavimą ir pacientų priežiūros tęstinumą. Analizuojamos tiek konkrečių ligų bei jų rizikos veiksnių problemos, tiek kompleksinės situacijos, susijusios su dauginėmis lėtinėmis ligomis, pacientų patirties valdymu, gyvensenos medicina, psichikos sveikata bei ilgalaike priežiūra. Akcentuojama integruotos, į pacientą orientuotos priežiūros svarba, tarpdisciplininio bendradarbiavimo reikšmė bei įvairių sveikatos priežiūros specialistų indėlis į visapusišką paciento gerovę. Šio vadovėlio turinys atspindi šiuolaikinės medicinos kryptį - pereiti nuo siauro, į ligą orientuoto požiūrio prie holistinio, žmogų vertinančio kaip visumą. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas ne tik gydymui, bet ir prevencijai, sveikatos stiprinimui, paciento lūkesčių valdymui bei efektyviai komunikacijai tarp paciento ir sveikatos priežiūros specialistų. Šis universitetinis vadovėlis skiriamas medicinos, slaugos ir kitų sveikatos mokslų studentams, rezidentams bei praktikuojantiems pirminės sveikatos priežiūros specialistams. Manau, kad jis taps svarbiu studijų ir profesinės veiklos šaltiniu, padedančiu gilinti teorines žinias ir taikyti jas praktiškai, gerinant lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūros kokybę. [...]

To synthesize the contributions of this special issue examining how workplace culture, spirituality, religiosity, and mentorship shape positive clinical work environments and inform contemporary nursing management.

Tyrimo tikslas. Įvertinti vyresnio amžiaus asmenų, gaunančių ambulatorines slaugos paslaugas namuose, griuvimų dažnį ir su juo susijusius veiksnius. Metodai. Kiekybinis tyrimas atliktas LSMU MA Šeimos medicinos klinikoje nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. rugsėjo mėn. Tyrime dalyvavo 111 vyresnių nei 65 metų pacientų, aktyviai gaunančių slaugos paslaugas namuose, t. y. šios paslaugos jiems buvo suteiktos daugiau kaip tris kartus per metus. Naudotas struktūrizuotas 48 klausimų klausimynas. Rezultatai. Per pastaruosius 12 mėn. griuvimus patyrė daugiau nei pusė tiriamųjų (59,5 proc.); vidutiniškai jie griuvo du kartus per metus. Didesnė griuvimų rizika nustatyta moterims ir asmenims, kurie savo sveikatą vertino prastai. Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas vertinant klausos būklę: asmenys, kurių klausos sutrikimai nekoreguoti, griuvimus patyrė žymiai dažniau. Polifarmacija buvo susijusi su dažnesniais griuvimais, tačiau šis ryšys nebuvo statistiškai reikšmingas. Dėl griuvimų medicinos pagalbos prireikė kas ketvirtam tiriamajam (24,3 proc.), o kas dešimtas (9,9 proc.) dėl patirtų traumų buvo hospitalizuotas. Išvados. Vyresnio amžiaus asmenys, gaunantys ambulatorines slaugos paslaugas namuose, dažnai patiria griuvimus, dėl kurių išauga medicininės priežiūros poreikis. Kiekvienas griuvimas, dėl kurio prireikia medicinos pagalbos, turėtų būti vertinamas kaip rimtas signalas peržiūrėti paciento slaugos planą ir įvertinti aplinkos saugumą.

Artificial intelligence (AI) is increasingly integrated into healthcare,yet the attitudes and knowledge of nurses, who are the key mediators of AIimplementation, remain underexplored. This study aimed to evaluate thepsychometric properties of a previously validated nine-item scale measuringnurses’ knowledge and attitudes toward AI and to describe preliminaryfindings from primary healthcare centre (PHC) nurses in Almaty, Kazakhstan.

Introduction: Loneliness, which significantly impacts physical and mental health, quality of life, and longevity, is recognized as a global concern among older adults. Although home care services are generally viewed as beneficial, they may also fall short in addressing the psychosocial needs of older adults. This study aims to assess loneliness and its associations with well-being and personal characteristics in older adults in Lithuania receiving long-term home care services. Methods: A cross-sectional quantitative study was conducted between September and November 2024. A translated version of validated scales of loneliness as well as sociodemographic and quality-of-life factors was administered to the homes of older (65 years or older) participants receiving home care services. The chi-square test was used to determine the dependence of the attributes. Spearman’s rank correlation coefficient (rs) was used to assess the associations between variables. Results: Of the 111 participants, 56.8% did not feel lonely, and 43.2% reported feeling lonely. The results revealed no statistically significant differences between loneliness and gender, age, or educational level. However, there was a significant difference between loneliness and living situation (p = .003), restricted physical activity (p = .028), difficulty meeting daily needs(p = .005), and negative emotional well-being (p < .05). Conclusions: The main and most common indicators of loneliness were living situation and quality of life. Taken together, the results highlight that loneliness is a multifaceted issue involving physical, social, and emotional factors. Addressing loneliness in older adults requires not only meeting physical needs but also providing meaningful social support within home-based services.

Disertacijoje analizuojamos mokslo įrodymais grindžiamos slaugos ir profesinės praktikos aplinkos veiksnių sąsajos bei požiūris į nepageidaujamų įvykių registravimo kultūrą Lietuvos ligoninėse. Mokslo įrodymais grindžiama slauga laikoma vienu svarbiausių sveikatos priežiūros principų, užtikrinančių paslaugų kokybę, pacientų saugą ir organizacinį efektyvumą, tačiau jos taikymas praktikoje išlieka nevienodas ir priklauso nuo individualių bei organizacinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, disertacijoje siekiama: įvertinti slaugytojų požiūrį į įrodymais grindžiamą slaugos praktiką ir jų kompetenciją ją taikyti, išanalizuoti profesinės darbo aplinkos veiksnius, nustatyti slaugytojų požiūrį į nepageidaujamų įvykių pranešimo procesą, įvertinti šių veiksnių tarpusavio sąsajas bei atskleisti slaugytojų patirtis taikant įrodymais grindžiamą slaugos praktiką kasdienėje veikloje. Tyrimas atliktas taikant mišrių metodų tyrimo dizainą, leidžiantį integruotai analizuoti tiriamų veiksnių ryšius ir atskleisti slaugytojų patirtis taikant mokslo įrodymais grindžiamą slaugą kasdienėje praktikoje. Gauti rezultatai padeda nustatyti pagrindines kliūtis ir skatinamuosius veiksnius, sudaro prielaidas planuoti tikslingas intervencijas, gerinančias pacientų saugą, darbuotojų gerovę ir slaugos paslaugų kokybę, taip pat sukurti algoritmą geresniam mokslinių tyrimų duomenų pritaikymui slaugos klinikinėje praktikoje.

Tyrimo tikslas. Ištirti naštą, kurią patiria artimieji, slaugantys vyresnio amžiaus žmones namuose. Metodai. Kiekybinis LSMU MA Šeimos klinikos pacientų, gaunančių slaugos paslaugas namuose, artimųjų tyrimas, atliktas nuo 2024 m. liepos iki 2025 m. rugsėjo. Tyrimui atlikti naudota anketa, skirta įvertinti artimųjų patiriamą naštą. Naudotas Zarit slaugos naštos klausimynas (22 klausimai). Tyrime dalyvavo 83 vyresnių nei 65 metų pacientų artimieji, aktyviai slaugantys namuose. Rezultatai. Artimieji, namuose slaugantys vyresnio amžiaus asmenis, dažniausiai patiria emocinę ir fizinę naštą, susijusią su nuolatiniu atsakomybės jausmu, aukštais savęs įpareigojimo lūkesčiais, miego trikdymu, ribotu asmeniniu laiku ir socialine izoliacija. Artimųjų slaugos žinių ir įgūdžių stygius buvo susijęs su didesniu patiriamu stresu bei emocine našta. Didžioji dalis apklaustųjų finansinių sunkumų nepatiria, tačiau reikšminga tyrimo dalyvių grupė nurodo finansinės paramos poreikį. Pagrindinės naštos paveiktos sritys psichologinė būsena, asmeninis laikas, socialiniai ryšiai bei fizinė sveikata. Išvados. Artimieji, slaugantys vyresnio amžiaus žmones namuose, patiria kompleksinę emocinę, fizinę, socialinę ir iš dalies finansinę naštą, todėl itin svarbu stiprinti pagalbą artimiesiems, užtikrinant integruotą informacinę, emocinę ir finansinę paramą bei atokvėpio paslaugų prieinamumą, siekiant visapusiškai patenkinti jų poreikius slaugos procese.

Childbirth is a transformative experience with lasting psychological and emotional effects. Evidence shows that birth experience influences maternal outcomes such as breastfeeding self-efficacy, mother–infant bonding, and postpartum depression, yet these associations in low-risk births remain insufficiently explored. This study examined how birth satisfaction relates to early postpartum maternal well-being.

Introduction: A woman’s health and her child’s development are greatly affected by the responsiveness and support of the health system throughout the postpartum period. While various scholars have analysed the qualities of continuity of care and their effects during that phase, this article aims to reveal women’s experiences of postpartum care by analysing the impact of continuity of care through home visiting (HVCoC) versus standard care. Methods: Semi-structured interviews have been conducted in a qualitative study with 19 mothers of children under 1 year of age, who meet at least one criterion, such as living in poverty, being under 18 while giving birth, lacking permanent housing, residing in crisis centres due to domestic violence, or giving birth for the first time. All participants of the study have received either standard care or continuity of care through home visiting within the HVCoC model project. Results: The study has shown that women’s postpartum care experiences depend on the service delivery model. The standard care model, compared with the HVCoC model, has led to negative experiences for women across three dimensions: Relational, informational, and management continuity of care. Conclusions: While existing research has concluded that adequate postpartum support is related to the continuity of care model, this study’s findings reveal how different care organisation models affect the value women receive from their healthcare. Decision makers should develop postnatal care services that ensure continuity of care throughout pregnancy and the postpartum period by providing access to the same healthcare specialist for ongoing care.