Žaltauskė, Vilma

Darbo tikslas. Išanalizuoti Kauno m. Santaros gimnazijos I - IV gimnazinių klasių mokinių savo kūno vertinimą bei nustatyti jo sąsajas su mityba, psichoemocine sveikata ir fiziniu aktyvumu. Uždaviniai. 1. Įvertinti Kauno m. Santaros gimnazijos I - IV klasių gimnazinių klasių mokinių savo kūno vertinimą; 2. Išsiaiškinti mokinių mitybos, psichoemocinės sveikatos, fizinio aktyvumo ypatumus; 3. Nustatyti sąsajas tarp Kauno m. Santaros gimnazijos I - IV gimnazinių klasių mokinių savo kūno vertinimo su mityba, psichoemocine sveikata, fiziniu aktyvumu. Metodika. Buvo atliktas kiekybinis momentinis tyrimas 2024 birželio mėn. 3,4 ir 6 dienomis Kauno Santaros gimnazijoje. Tyrime dalyvavo 163 respondentas. Atsako dažnis buvo 65,99 proc. Duomenims, kai buvo lyginamos dvi grupės, buvo taikomas neparametrinis Mann-Whitney testas, χ2 testas buvo naudojamas tikrinti požymio nepriklausomumui, atliekant koreliacinę analizę ranginiams duomenims, buvo taikytas Spearman koreliacijos koeficientas. Rezultatai buvo laikomi reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Savo kūno išvaizda buvo patenkinti 58,28 proc. mokinių, o 79,69 proc. mokinių teigė, kad jaučia nerimą dėl savo išvaizdos. Apie savo išvaizdą dažniau galvojo mergaitės nei berniukai. Daugiau nei trečdalis mokinių rinkosi didesnius, maskuojančius kūną drabužius. 41,72 proc. apklaustų mokinių teigiamai vertino dietų laikymąsi. Vertinant mokinių mitybos įpročius, buvo nustatyta, kad kasdien pusryčius valgė 29,45 proc. respondentų. Mityba nėra pilnavertė, dominuoja greitas maistas, pridėtinio cukraus vartojimas, saldintų gazuotų ir energetinių gėrimų vartojimas. Daugiau nei pusė mokinių nevalgo žuvies patiekalų, 41,98 proc. respondentų atsakė, kad raudonos mėsos patiekalus valgo 3 ir daugiau kartus per savaitę. Tyrimo metu nustatyta, kad paauglių fizinis aktyvumas nėra pakankamas. Jaunesnio amžiaus mokiniai prie išmaniųjų technologijų ekranų praleidžia daugiau laiko nei vyresni mokiniai. Įvertinus streso lygį, buvo nustatyta, kad daugumos mokinių stresas lygus 6 balams. Beveik pusė jaunesnių klasių mokinių rūkė kasdien. Nustatyta, kad mokinių nakties miego laikas nėra pakankamas (6,16 val.). Patyčios dėl išvaizdos sudarė 12,89 proc. visų patyčių. Vertinant savo laimės jausmą, buvo nustatyta, kad berniukai jautėsi laimingesni nei mergaitės. Išvados. Mokiniai yra linkę galvoti apie savo kūno sudėjimą kiekvieną dieną. Mergaitėms dažniau pasireiškia nerimas dėl savo kūno išvaizdos, dažniau stebi savo kūno pokyčius ir bando maskuoti savo kūną nei berniukai. Mokiniams svarbi aplinkinių nuomonė apie jų kūno išvaizdą. Maža procentinė dalis paauglių renkasi sveikatai palankius pusryčius ir užkandžius. Mokiniai per retai valgo žuvies patiekalus, o raudonos mėsos patiekalus valgo per dažnai. Mokinių fizinis aktyvumas nėra pakankamas, dominuoja pasyvaus laisvalaikio pasirinkimas. Paauglių nakties miego laikas yra nepakankamas. Mokiniai, kurie jaučiasi per stambūs, renkasi pusryčių nevalgyti. Mokiniai, kuriems patinka jų kūno sudėjimas, yra linkę dažniau būti fiziškai aktyviais. Paaugliai, kurie savo kūno išvaizda nebuvo patenkinti arba buvo patenkinti iš dalies, dažniau susidūrė su nemiga.

Darbo tikslas. Atskleisti Kauno rajono Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos paauglių rūkymo ypatumų sąsajas su jų nuomone apie taikomus elektroninių cigarečių prekybos ribojimus. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti Kauno rajono Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos paauglių elektroninių cigarečių vartojimo ypatumus. 2. Išsiaiškinti Kauno rajono Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos paauglių nuomonę apie taikomus elektroninių cigarečių ribojimus prekyboje. 3. Nustatyti Kauno rajono Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos paauglių rūkymo ypatumų sąsajas su jų nuomone apie taikomus elektroninių cigarečių prekybos ribojimus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 2024 m. vasario 14 – kovo 6 dienomis Kauno rajono Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje. Atliktas kiekybinis momentinis tyrimas pateikiant popierinius klausimynus sudarytus iš 21 klausimo, norint įvertinti paauglių rūkymo ypatumus, pagrindinius motyvus, nuomonę apie įsigaliojusius įstatymus ir žalą. Į tyrimą buvo pakviesta 105 moksleiviai, surinkta 101 tyrimui tinkamos anketos (atsako dažnis 96,2 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programą „SPSS Statistics 29.0.0.0”. Pritaikyta aprašomoji statistika apskaičiuoti kintamųjų dažniams, o sąsajos tarp požymių tikrinamos naudojant Chi-kvadrato (χ2) kriterijų bei z testo kriterijų. Skirtumas tarp požymių statistiškai reikšmingas, kai p<0,05. Rezultatai. E-cigaretes bandė rūkyti 65,3 proc. respondentų. 18 metų respondentai (32,4 proc.) dažniau teigė, jog šiuo metu rūko reguliariai lyginant su 16 metų respondentais. Dažniausi rūkyti skatinantys veiksniai yra skonių pasirinkimas, priimtinumas aplinkiniams, prieinama kaina ir artimųjų naudojimasis e-cigaretėmis. 68,3 proc. tyrime dalyvavusių paauglių mano, jog e-cigarečių naudojimas nepakito 2022 m. liepos mėnesį įsigaliojus naujiems nuostatams elektroninių cigarečių prekybai, 70,3 proc. pažymėjo, kad griežtinamas e-cigarečių prekybos įstatymas neskatina mesti rūkyti. Išvados. Per pastarąsias 30 dienų e-cigaretes rūkė 40,6 proc. respondentų. Didžioji dalis nerūkančių respondentų (55,9 proc.) yra susidomėję elektroninės cigaretės išbandymu. Dauguma respondentų atnaujintus įstatymus vertina neigiamai. Rūkantys moksleiviai labiau linkę nepritarti įstatymų pasikeitimui lyginant su nerūkančiais.

Darbo tikslas. Nustatyti LSMU Odontologijos fakulteto studentų nuomonės ir žinių apie seksualines mažumas sąsajas sveikatai palankios aplinkos kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti LSMU Odontologijos fakulteto studentų žinias apie seksualines mažumas sveikatai palankios aplinkos kontekste; 2. Išsiaiškinti LSMU Odontologijos fakulteto studentų nuomonę apie seksualines mažumas sveikatai palankios aplinkos kontekste; 3. Nustatyti sąsajas tarp LSMU Odontologijos fakulteto studentų nuomonės ir žinių apie seksualines mažumas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo tipas – momentinis tyrimas; Tyrimo instrumentas – anoniminė anketinė apklausa; Tyrimo objektas – LSMU Odontologijos fakulteto studentų požiūris ir žinios apie seksualines mažumas. Tiriamieji – LSMU Odontologijos fakulteto I-V kursų studentai, studijuojantys lietuvių ir anglų kalbomis. Imties sudarymo tipas – paprastoji atsitiktinė atranka. Iš viso gauta 120 pilnai užpildytų anketų (atsako dažnis 83,9 proc.). Duomenys buvo renkami internetu. Duomenų analizei naudota statistinio duomenų analizės paketo IBM SPSS 27.0.1 versija. Taikyta aprašomoji ir analitinė statistika kiekybiniams ir kokybiniams duomenims statistiniai metodai: z testas, chi kvadrato kriterijus (χ2), Spearman’o koreliacijos koeficientas). Paklaidos tikimybė p<0,001 ir p<0,05. Rezultatai. Respondentų žinios apie seksualines mažumas buvo vidutinės, nes studentai teisingai atsakė į 9,2 ( ± 2.476) klausimų iš 14. Daugiau nei pusė (63,9 proc.) apklaustųjų žinojo apie Universiteto poziciją LGBT+ asmenų atžvilgiu ir daugiau nei du trečdaliai (71,4 proc.) tiriamųjų žinojo, kad LGBT+ poros negali sudaryti santuokos Lietuvoje. Puikias žinias 2 kartus dažniau pademonstravo studentai pažįstantys LGBT+ atstovus, lyginant su studentais nepažįstančiais LGBT+ žmonių (p<0,05). Pusė (58 proc.) studentų išreiškė teigiamą požiūrį į LGBT+ atstovus ir daugiau nei pusė (65,5 proc.)studentų teigė, kad sveikatos priežiūros specialistai nėra apmokomi dirbti su LGBT+ atstovais ir 69,7 proc. respondentų norėtų daugiau žinoti apie LGBT+ žmonių sveikatos priežiūrą. Geresnes žinias turintys studentai, dažniau teigė, kad norėtų daugiau žinoti apie LGBT+ sveikatos priežiūrą, dažniau teigė, kad įgavę žinių sugebėtų teikti kokybiškesnę paslaugą (p < 0,05), dažniau nejautė diskomforto bendraujant su LGBT+ ir manė, kad LGBT+ atstovams reikėtų suteikti galimybę įsivaikinti vaikus (p < 0,001).Išvados. Respondentų žinios apie seksualines mažumas buvo vidutinės. 58 proc. studentų išreiškė teigiamą požiūrį į LGBT+ atstovus. Studentų požiūris į seksualines mažumas priklausė nuo turimų žinių.

A cross-sectional study was performed during April-May in 2022. Simple random sampling method was employed for composing a research sample. Data was collected using an original questionnaire at Lithuanian University of Health Sciences. Questionnaire was filled by international medical students ranging from 1st to 6th year. The instrument consisted of 5 parts. The questionnaire for students contained 5 sections. collecting quantitative data in the form of multiple choice and Likert-type scale questions. The first section is comprised of questions related to demographic of the sample (age, gender etc.). The second, determines the Socioeconomic factors of the participants by asking Likert-type questions about housing, finances, family relations among others. The third, contains questions lifestyle factors of the participants (smoking, drinking, diet, physical exercise etc..). Fourth section asks if participants are religious or not, and how religious they are on a 1 to 5 score. Fifth section is for the religious and tries to determine if their religion plays a role in dictating their lifestyle choices. Statistical data analyses were done using Excel. Statistical associations were calculated using chi-square analysis. The questionnaire was shared through social media outlets like WhatsApp, Facebook, and university email.

Type 1 Diabetes Mellitus is a chronic metabolic disease that affects millions of people worldwide, and is increasing in prevalence. It manifests at an earlier age than Type 2 Diabetes Mellitus and therefore the assumption is made that complications are more severe and widespread. Periodontitis is a complex infectious disease of the oral cavity that results in connective tissue and alveolar bone destruction. Similarly to diabetes, it is multifactorial, affects all ages but typically manifests in adulthood. The aim of this thesis was to determine the association between the two diseases, as well as the risk factors for developing periodontitis in type 1 diabetics. Most of the recent research published focuses on type 2 diabetes and periodontitis, likely due to a clearer manifestation of the disease. However, there is research linking the two diseases and the aim of this systemic review was to examine, critique and discuss the up-to-date research. It is known that both these diseases take a heavy toll of patient health, quality of life and the financial health care systems, and therefore determining the association between the two may provide better treatment guidelines and knowledge for medical practitioners that would potentially decrease these burdens. To my knowledge, there are no papers published which have assessed these aims collectively. The PRISMA protocol was used for selection of articles and these were further assessed by the Newcastle-Ottawa Scale for risk of bias. All articles assessed were up-to-date (published within the last 10 years). The results concluded that type 1 diabetics had a higher prevalence for periodontitis compared to non-diabetes and type 2 diabetics. Type 1 diabetics also had a more severe manifestation of periodontitis compared to non-diabetics and type 2 diabetics. Additionally, the main risk factors found for the development of periodontitis in type 1 diabetic patients were age, gender, smoking, education and income. These findings imply a bi-directional relationship between the two diseases, and are significant for medical practitioners to be aware of when treating diabetic patients. As this would improve patient satisfaction, health and decrease the financial burden of these diseases.

Aim of the work. To assess the main challenges in raising children with autism spectrum disorder (ASD) amongst parents and caregivers in Ghana. Methods. A total of 87 participants took part in this study, 30 of which were parents and 57 caretakers. The study sample was selected from two autism centers in Ghana's Greater Accra Region. Participants responded to questionnaires relating to their demographic characteristics, traits, and symptoms in their child's diagnosis, the main challenges they faced while raising/caring for their child in Ghana, and the treatment strategies practiced. In addition, using a cross-sectional research method, data were analyzed. Results. The study's findings revealed that both parents and caregivers experienced while caring for their autistic child were mainly a lack of communication. Although both groups did undergo their unique challenges, communication seemed to be a significant hurdle. Conclusion. The study concluded that both parents and healthcare workers cite significant issues in appropriate communication with their autistic children. Practical recommendations. Future research should be conducted with a larger sample size to allow more statistical power to determine gaps and differences between parents and healthcare workers. In addition, future studies should explore other country regions from more rural populations to understand the distinctive challenges of parenting children with ASD. Also, healthcare workers' knowledge of the disorder should be analyzed to determine relationships between knowledge of ASD and its early diagnosis.

Darbo tikslas: Nustatyti Jonavos miesto 3-6 metų amžiaus vaikų sveikatos sąsajas su miego trukme, fiziniu atyvumu ir sėdima veikla. Uždaviniai: 1. Įvertinti tėvų nuomonę apie jų 3-6 metų amžiaus vaikų sveikatos būklę. 2. Išanalizuoti Jonavos miesto 3-6 metų amžiaus vaikų miego trukmės, fizinio aktyvumo ir sėdimos veiklos ypatumus. 3.Nustatyti Jonavos miesto 3-6 metų amžiaus vaikų sveikatos sąsajas su miego trukme, fiziniu aktyvumu ir sėdima veikla. Tiriamieji: Tyrimo metu buvo apklausiami 203 vaikų iš keturių Jonavos miesto lopšelių-darželių, kurių amžius 3-6 metai, tėvai (globėjai). Tiriamieji į imtį bus atrenkami paprastosios atsitiktinės atrankos principu. Metodika: Tyrimo metu atliektas momentinis (analitinis stebėjimo) tyrimas. Tyrimo instrumentas – anoniminė anketinė apklausa, kurią sudarė darbo autorė. Anketos pateiktos keturių Jonavos miesto lopšelių-darželių 3-6 metų amžiaus vaikų tėvams, kadangi vaikai patys yra nepajėgūs savarankiškai užpildyti klausimyną ir teisingai interpretuoti anketos klausimus. Tyrimo anketą sudaro dvi dalys. Pristatomojoje dalyje respondentai supažindinamim su apklausos tikslu bei pateikiama ,,Tiriamojo asmens informavimo forma“ ir ,,Tiriamojo asmens sutikimo forma“. Pagrindinėje dalyje pateikti konkretūs tyrimo klausimai. Dauguma klausimų uždaro tipo su pateiktais galimais atsakymų variantais. Gauti tyrimo duomenys analizuojami naudojant Microsoft Excel ir SPSS-18 programas.¬ Duomenų analizės metu taikoma aprašomoji ir analitinė statistika. Rezultatai: Pusė apklaustų tėvų įvardino, jog jų vaikai dažnai serga (55,2 proc.), apie trečdalis visų vaikų (34,5 proc.) serga kartą per 3 mėnesius. Daugelio vaikų dabartinė sveikata buvo įvertinta gerai arba puikiai (atitinkamai, 43,8 proc., 34,5 proc.), kaip bloga įvertinta tik 4,4 proc. Didžioji dalis (93,1 proc.) tirtų vaikų per parą miegojo 11-12 val. ir daugiau. 3 metų amžiaus vaikai statistiškai reikšmingai dažniau per parą miegodavo ilgiau nei 12 valandų (33,9 proc.) lyginant su 4-6 metų vaikais. Ugdymo įstaigose pietų miegą miegojo 88,7 proc. vaikų, kai tuo tarpu savaitgaliais 81,3 proc. vaikų visai nemiegojo arba miegojo tik retkarčiais. Vaikai, kurie darbo dienomis vakare eina miegoti 20-21 val. (20,9 proc.) statistiškai reikšmingai (p=0,032) rečiau sirgo lyginant su vaikais, kurie miegoti ėjo 22-23 val. vakaro. 69,0 proc. darželinukų lankė sporto ar šokių būrelius ir net ketvirtadalis (39,9 proc.) tiriamų vaikų vidutiniškai 2-3 kartus per savaitę užsiima fiziškai aktyviomis veiklomis su tėvais. Vaikai, kurie lanko sporto ar šokių būrelius turi geresnę sveikatos būklę, net 78,6 proc. tėvų įvardino vaiko sveikatą kaip puikią, o 61,8 proc. kaip gerą. Nustatyta, kad vaikai, kurie nelanko sporto/šokių būrelių statistiškai reikšmingai dažniau serga peršalimo ligomis (38,4 proc.), lyginant su vaikais, kurie lankė sporto/šokių būrelius (p=0,012). Įprastai sėdimomis veiklomis apie 1 valandą per dieną darbo dienomis užsiima apie puse tirtų vaikų (vidut. 46,1 proc.), savaitgaliais – ketvirtadalis jų (vidut. 43,4 proc.). Tėvai įvardinę, jog jų vaikai įprastai nepiešia, nedaro rankdarbių, nesimoko skaityti/rašyti darbo dienomis statistiškai reikšmingai (p=0,038) dažniau serga - kartą per mėnesį serga 33,3 proc. vaikų, o tėvai įvardinę, jog jų vaikai visai nežaidžia kompiuteriu/telefonu darbo dienomis, nei savaitgaliais statistiškai reikšmingai (atitinkamai p=0,003, p=0,002) dažniau ir neserga peršalimo ligomis (15,4 proc.). Išvados: Daugumos Jonavos miesto lopšelių-darželių ,,Žilvitis“, ,,Dobilas“, ,,Pakalnutė“ ir ,,Saulutė“ tėvų teigimu, jų vaikai peršalimo ligomis serga dažnai, tačiau nors ir dažnai serga dabartinė sveikata yra puiki bei gera. Vis dėlto nustatyta, kad 3-6 metų amžiaus vaikų sveikatos būklė turi sąsajų su miego trukme, fiziniu aktyvumu ir sėdima veikla. Vaikų miego ypatumai bei fizinis aktyvumas atitinka PSO rekomenduojamas normas, tačiau sėdimos gyvensenos ypatumus reikėtų koreguoti mažiau laiko praleidžiant prie išmaniųjų įrenginių.

Darbo tikslas. Ištirti Kauno miesto Žaliakalnio mikrorajono 4-6 metų amžiaus vaikų alergijos maistui paplitimą ir sąsajas su prenataliniais, perinataliniais ir postnataliniais veiksniais. Uždaviniai. 1. Nustatyti Kauno miesto Žaliakalnio mikrorajono 4-6 metų amžiaus vaikų alergijos maistui paplitimą ir dažniausiai pasireiškiančius klinikinius simptomus. 2. Išanalizuoti Kauno miesto Žaliakalnio mikrorajono 4-6 metų amžiaus vaikų prenatalinius, perinatalinius ir postnatalinius rizikos veiksnius maisto alergijai išsivystyti. 3. Įvertinti Kauno miesto Žaliakalnio mikrorajono 4-6 metų amžiaus vaikų alergijos maistui sąsajas su prenataliniais, perinataliniais ir postnataliniais rizikos veiksniais. Metodika. Atliktas momentinis tyrimas. Tyrimo duomenų surinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Analizei tinkamomis pripažintos 189 anketos. Tyrimo metu buvo apklausiami 4-6 metų amžiaus vaikų tėveliai (globėjai). Statistiniu paketu SPSS 22.0 buvo tikrinamos hipotezės apie dviejų požymių priklausomumą, kurios buvo tikrinamos naudojant (χ2 ) kriterijų. Priklausomų kintamųjų reikšmėms prognozuoti buvo taikoma logistinė regresija. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Iš 189 tyrime dalyvavusių 4-6 metų amžiaus vaikų tėvelių AM pasireiškė 28,0 proc. vaikų, o dažniausiai pasitaikantys klinikiniais simptomai yra odos ir virškinamojo trakto pažeidimai. AM išsivystymas statistiškai reikšmingai priklauso nuo šių prenatalinių rizikos veiksnių: rūkymas, pasyvus rūkymas, šeimos anamnezė ir antibiotikų vartojimas nėštumo metu, nes p<0,05. AM yra statistiškai reikšmingai priklausoma nuo šio perinatalinio rizikos veiksnio: gimimo būdas p<0,05. AM yra statistiškai reikšmingai priklausoma nuo šių postnatalinių rizikos veiksnių: žindymo trukmė, gydymas antibiotikais, kontaktas su naminiais gyvūnais ir pelėsis namuose p<0,05. Išvados. 1. Kas trečiam 4-6 metų amžiaus vaikui 28,0 proc. pasireiškė AM, o dažniausiai pasitaikantys klinikiniai simptomai yra odos pažeidimai 51,9 proc. ir virškinamojo trakto pažeidimai 18,5 proc. vaikų. 2. Nustatyta, kad vaikų AM dažniausiai priklauso nuo šių kintamųjų: šeimos anamnezė, rūkymas, pasyvūs rūkymas, gimimo būdas, žindymo trukmė, vaiko gydymas antibiotikais, pelėsis namuose. 3. Nustatyta, kad didžiausios sąsajos tarp vaikų AM išsivystymo ir rizikos veiksnių skirtinguose laikotarpiuose yra šeimos anamnezė, gimdymo būdas, vaiko gydymas antibiotikais.

Karolina Kazlauskaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų požiūris ir žinios apie COVID-19 bei taikomos infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonės. Tyrimo tikslas: nustatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų požiūrio ir žinių apie COVID-19 bei taikomų infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių sąsajas. Uždaviniai: 1) Išanalizuoti LSMU studentų požiūrį į COVID-19 pandemiją ir jos valdymui taikomas infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonės; 2) Įvertinti studentų žinias apie COVID-19; 3) Nustatyti požiūrio ir žinių apie COVID-19 bei taikomų infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių sąsajas. Tiriamieji ir tyrimo metodai: 2021 m. balandžio mėn. 4–19 d. anoniminės anketinės apklausos būdu internetu apklausti LSMU medicinos, odontologijos, slaugos, farmacijos, sveikatos psichologijos, veterinarinės medicinos bei gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programų studentai, naudojant specialiai šiam tyrimui pagal žinių, požiūrio ir elgesio (KAP) modelį sudarytą klausimyną, skiriant įvertį už kiekvieną KAP sritį. Tyrimo rezultatai: anketą užpildė ir į duomenų analizę įtraukti 550 respondentai (89,1 proc. moterų ir 10,9 proc. vyrų), amžiaus vidurkis 22±2,66 m. 11,27 proc. tiriamųjų turi pozityvų požiūrį COVID-19 pandemijos valdymo atžvilgiu, 5,27 proc. geras bendras žinias ir 62,91 proc. pasižymi geru su infekcijos prevencija ir kontrole susijusiu elgesiu. Nustatyti statistiškai reikšmingi (p<0,01) požiūrio, žinių ir elgesio įverčių vidurkių skirtumai tarp studijų programų bei žinių įverčio vidurkių skirtumai tarp lyčių (p<0,05). Elgesys statistiškai reikšmingai susijęs su požiūriu į pandemiją (rp=0,47, R²=0,22, p<0,01). Išvados: Daugiau nei pusė tiriamųjų pasižymėjo nuosaikiu požiūriu COVID-19 pandemijos ir jos valdymo atžvilgiu, požiūris statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp studijų programų: aukščiausi įverčiai veterinarinės medicinos, žemiausi – gyvūno ir žmogaus sąveikos studentų. Daugiau nei pusė respondentų pademonstravo prastas žinias apie COVID-19, moterų žinių įverčiai statistiškai reikšmingai mažesni už vyrų, taip pat įverčiai statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp studijų programų: geriausiomis žiniomis pasižymi medicinos, o blogiausiomis – gyvūno ir žmogaus sąveikos studentai. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp studentų su infekcijos prevencija ir kontrole susijusio elgesio ir požiūrio į pandemiją ir jos valdymą – kuo pozityvesnis požiūris, tuo geresnis ir elgesys. Rekomendacijos: norint pagerinti COVID-19 infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių taikymą tarp LSMU studentų, komunikaciją reikėtų orientuoti į jų požiūrį į pandemiją.

A cross-sectional study was carried out in 2018. To examine the mental health status of the participants, three questionnaires were used ‒ Beck’s Depression Inventory, the Hamilton Anxiety Rating Scale, and the Eating Disorder Screen for Primary Care. Glycosylated haemoglobin (HbA1c) was assessed to determine the level of diabetes control. This parameter was determined by BIO RAD’s D-10™ Haemoglobin Analyser. The results showed a high prevalence of disordered eating behaviors (48.9 %), depression (26.7 %), and anxiety (13.0 %). The mean HbA1c level of 7.71 of the participants showed poor diabetes control. Linear regression analysis revealed that were significant correlation between age, insulin use, anxiety, and glycaemic control.