Žaltauskė, Vilma

Ši mokomoji knyga yra skiriama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentams, kurie studijuoja fundamentinę epidemiologiją. Leidinyje pateiktos užduotys ir klausimai turėtų padėti besimokantiems geriau suvokti pagrindines fundamentinės epidemiologijos sąvokas ir koncepcijas bei žinoti jų pritaikymą praktikoje. Tikimės, kad ši mokomoji knyga padės sudominti studentus epidemiologijos teorija bei praktika ir leis plačiau suprasti populiacinių tyrimų svarbą medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų srityse.

Ši mokomoji knyga yra skiriama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentams, kurie studijuoja fundamentinę epidemiologiją. Leidinyje pateiktos užduotys ir klausimai turėtų padėti besimokantiems geriau suvokti pagrindines fundamentinės epidemiologijos sąvokas ir koncepcijas bei žinoti jų pritaikymą praktikoje. Tikimės, kad ši mokomoji knyga padės sudominti studentus epidemiologijos teorija bei praktika ir leis plačiau suprasti populiacinių tyrimų svarbą medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų srityse.

[...]. Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos pirmokų fizinį aktyvumą ir nustatyti sąsajas su vaiko individualiais, šeimos ir mokyklos aplinkos veiksniais. Darbo uždaviniai: 1) Išanalizuoti Lietuvos pirmų klasių mokinių fiziškai aktyvias veiklas ir įvertinti fizinio aktyvumo lygį. 2. Nustatyti pirmokų fizinio aktyvumo ryšius su vaiko individualiais, šeimos socialiniais-ekonominiais ir gyvenamosios aplinkos veiksniais. 3. Įvertinti pirmokų fizinio aktyvumo sąsajas su mokyklos aplinkos veiksniais. 4. Nustatyti Lietuvos 7-8 metų vaikų fizinio aktyvumo pokyčius per penkerių metų laikotarpį (2008-2013 m.). [...].

Background and aim: Research shows that regular engagement in physical activity in childhood is associated with multiple physical and psychosocial health benefits. The data on associations between children physical activity level and built environment in Lithuania are limited. The built environment is one of many variables thought to affect children physical activity level. But consequently there is growing interest in how physical environment influences physical activity of school age children. The aim of this paper is to evaluate associations between physical activity of primary school age children and built environment (road safety, travel distance, playgrounds, etc.) in Lithuania. Materials and methods: Data were obtained participating in the WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI). The study protocol was granted ethical approval from Lithuanian Bioethics Committee (No. 6B-10-02). Parents/guardians provided written informed consent. A cross-sectional study was carried out in 2013. A multilevel sampling method was employed for composing a national representative sample. The representing data were collected by means of standardized questionnaires, which were filled out by 3802 parents of the selected first-formers. Results: The mean age of the first-formers was 7.3 years (SD 0.5). More than half (62.2%) of parents stated that roads to schools were safe; most (78.7%) of adults notified that children had where to play and exercise in their living area. Place of residence of family and recreation areas in living environment were significant predictors of children's daily physical activity and possibility to attend sport or dancing clubs.

Introduction. Research show that regular engagement in physical activity in childhood is associated with multiple physical and psychosocial health benefits [1-4]. Sleep duration is recognized as one of the most common issues in modern society [5]. Achieving recommended levels of physical activity and sleep should be considered central components to maintaining a healthy lifestyle in children and youth [6]. In Lithuania the data on children physical activity and associations with sleep duration, chronic health conditions are limited. The aim. to evaluate associations between physical activities and sleep duration, chronic health conditions among 7-8 years old children in Lithuania. Research methods and organization. Data were obtained participating in the WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI), which was performed in all ten districts of Lithuania. The study was carried out in 2013. A cross-sectional survey was performed using the protocol and methodology prepared by the experts from the WHO and countries participating in the Initiative. The study protocol was granted ethical approval from Lithuanian Bioethics Committee. Parents/guardians provided written informed consent. A multilevel sampling method (district, school and class) was employed for composing a national representative sample. The data were collected by means of standardized questionnaires, which were filled out by 3802 parents of selected first-formers. A part of questions regarding children’s physical activity, sleep duration and chronic health conditions (heart disease, asthma, epilepsy, cerebral palsy, diabetes and etc.) were analyzed. Index of physically active time of children (sum of minutes per day) was calculated. It consisted of time spent playing outside, at home or somewhere else on weekdays and weekends; frequency of attendance of sport or dancing club(s); time each week child spent in physical education lesson[...].

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos pirmokų fizinis aktyvumas ir veiksniai, susiję su vaikų fizine veikla. Tyrimo duomenys yra didelės mokslinės Lietuvos vaikų augimo stebėsenos studijos dalis. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos pirmų klasių mokinių fizinį aktyvumą, jo komponentus ir pokyčius penkerių metų laikotarpiu. Tyrimo metodai. Šalį reprezentuojantys pirmų klasių mokinių tyrimai atlikti 2008, 2010 ir 2013 m., dalyvaujant tarptautinėje PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvoje (angl. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative, COSI). Tyrimuose buvo naudojamos standartizuotos anketinės apklausos, apklausiant pirmokų tėvus ir mokyklų atstovus. Vaikų fizinis aktyvumas vertintas analizuojant pirmokų tėvų (n = 14 405) apklausos duomenis bei atsižvelgiant į pirmokų kūno kultūros pamokų skaičių ir trukmę, vertintą pagal mokyklų atstovų (n = 433) anketines apklausas. Apskaičiuotas kiekvieno vaiko suminis fizinio aktyvumo indeksas (SFAI). Rezultatai. Visais tyrimo metais pusė jame dalyvavusių šeimų nurodė gyvenančios netoli (mažiau nei 1 km) mokyklos, tačiau kiekvienais tyrimo metais šitaip teigiančių tėvų statistiškai reikšmingai mažėjo, taip pat reikšmingai mažėjo fiziškai aktyviai (pėsčiomis) ugdymo įstaigas pasiekiančių vaikų dalis. Iš sporto užsiėmimus lankiusių pirmokų 2008 m. tris kartus per savaitę sporto būrelius lankė didžioji dalis (42,2 proc.) tiriamųjų, o 2010 ir 2013 m. didžioji dalis sportuojančių vaikų į sporto užsiėmimus eidavo du kartus per savaitę (atitinkamai 38,2 proc. ir 42,8 proc.). Apibendrinimas. Dauguma Lietuvos pirmokų 2008, 2010 ir 2013 m. buvo pakankamai fiziškai aktyvūs. Daugiau nei pusė šalies pirmokų pėsčiomis nuvykdavo ir grįždavo iš mokyklos. [...].

Vaikų fizinio aktyvumo (FA) stebėsena – svarbi mokslo tyrinėjimo sritis ir būtina sąlyga, ugdant sveiką, aktyvią ir darbingą šalies visuomenę. Analizuojami šalį reprezentuojantys 7–8 m. amžiaus vaikų FA duomenys ir kitimo tendencijos. Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos pirmos klasės mokinių fizinio aktyvumo pokyčius penkerių metų laikotarpiu. Medžiaga ir metodai. LSMU Profilaktinės medicinos katedra nuo 2007 m. įsitraukusi į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) koordinuojamą, šalį reprezentuojantį PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos (European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI) tyrimą, kuris atliktas 2008, 2010 ir 2013 m. Tiriamasis kontingentas – pirmokai. Vaikų FA vertintas analizuojant tėvų (n = 14405) anketinės apklausos duomenis. Matematinė statistinė analizė atlikta SAS for Windows programa. Rezultatai. Atsižvelgiant į PSO vaikų FA rekomendacijas, apskaičiuotas išvestinis Lietuvos pirmokų fizinio aktyvumo indeksas (IFAI). Nustatyta, kad visais tyrimo metais daugiau nei 90 proc. tiriamųjų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs. Tačiau stebima neigiama pirmokų IFAI dinamika (p < 0,0001). Nepriklausomai nuo lyties, vaikų fiziškai aktyviai praleidžiamo laiko per dieną vidurkiai 2008, 2010 ir 2013 m. mažėja (atitinkamai, 158,3; 149,6; ir 141,7 min.; p < 0,0001). Daugėja vežamų į mokyklą pirmokų procentas (p < 0,0002). Išvada. Dauguma Lietuvos pirmokų – pakankamai fiziškai aktyvūs, tačiau dinamikoje stebimos neigiamos tendencijos.

BACKGROUND: Nutritional habits are a useful way to characterize whole diets and they are also known to be influenced by a wide range of social and economic factors. The above factors in each country may have different effect on children's eating habits. In Lithuania the data of children nutrition in association with socio-economic status of family is poor. There are few studies done, where links between nutrition habits of children and socio-economic status of family was evaluated. The aim of this paper is to evaluate association among nutrition habits of first-formers and family socio-economic status in Lithuania. METHODS: Data were obtained participating in the international study, which was performed in all ten districts of Lithuania. A cross-sectional study was carried out in 2010, using the protocol and methodology prepared by the experts from the WHO and countries participating in the Initiative. The data were collected by means of COSI standardized questionnaire, which was filled out by parents of selected first-formers'. In this paper a part of questions regarding children nutrition habits and parents' socio-economic status is presented. Statistical analysis was performed by using SPSS 20.0 software for Windows. Correlation among variables was evaluated by χ 2. Links among nutrition habits of first-formers and family socioeconomic status were determined using binary logistic regression to calculate odds ratios (OR) and 95% confidence intervals (CI). For all tests p < 0.05 was considered significant. RESULTS: It was established that the majority (76%) of Lithuanian first-formers eat breakfast every day or 4-6 times a week. Significant differences were found between breakfast consumption and gender - girls eat breakfast less frequently than boys. Odds ratio of children daily breakfast consumption were 1.3 times higher in families where fathers' were older than 30 years comparing with younger fathers. [...].

Kodėl atliekamas Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas? Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pastangomis 2007 m Europos regione pradėtas naujas tyrimas "PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva" (angl. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI). Stebėsenos tikslas – Europos mastu sukurti suderintą pradinių klasių mokinių antropometrinių duomenų rinkimo sistemą, paremtą bendru protokolu ir bendromis matavimo procedūromis [1]. Iniciatyvoje dalyvaujančios šalys įsipareigojo rutiniškai matuoti vaikus ir vertinti antsvorio bei nutukimo paplitimo tendencijas, kad būtų suprastas nutukimo epidemijos vystymosi lygmuo ir gauti lyginamieji duomenys tarp Europos šalių, nes iki tol tai atlikti buvo sudėtinga dėl standartizuotos matavimo metodikos nebuvimo, įvairaus duomenų vertinimo bei pateikimo (pavyzdžiui, nevienodų antsvorio ir nutukimo apibrėžimų, amžiaus klasifikavimo, naudojamų vertinimo standartų). Šios priežastys ir reprezentuojančių šalis duomenų apie jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų antropometrinius rodiklius stoka paskatino PSO inicijuoti COSI tyrimą, kuris įgalino stebėsenoje dalyvaujančias šalis atlikti pradinio mokyklinio amžiaus vaikų antropometrinį matavimą ir gautų rezultatų vertinimą pagal tą pačią metodiką. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai įsitraukė į COSI tyrimą nuo iniciatyvos pradžios ir koordinuojami PSO tris kartus visoje šalyje atliko Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimą. [...].