Kinderytė, Aida

Lėtinis vulvos skausmas yra dažnas gyvenimo kokybę bei psichinę sveikatą neigiamai veikiantis simptomas, tačiau tai yra santykinai reta kreipimosi i gydytoją akušerį ginekologą priežastis. Lėtinis vulvos skausmas gali pasireikšti esant organinei vulvos patologijai, jei skausmo priežastis nenustatoma - tokia būklė vadinama vulvodinija. šiame straipsnyje pateikiamas lėtinio vulvos skausmo klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga.

2015 m. išleista metodinė priemonė "Paciento konsultacija skausmo klinikoje" yra svarbus leidinys, padedantis šeimos gydytojams ir gydytojams specialistams geriau susivokti skausmo medicinos labirintuose ir tikslingai siųsti pacientus konsultuotis į skausmo klinikas. Per penkerius metus skausmo medicinos pasaulyje nutiko nemažai svarbių įvykių, pirmiausia – teisinės bazės srityje. Tai kelia iššūkių tiek gydytojams, tiek ir sveikatos priežiūros institucijoms, nes būtina prisitaikyti dirbti naujomis sąlygomis. [...]. Antroji pataisyta ir papildyta laida gydytojams taps kasdieniu darbo vadovu, padės racionaliai gydyti skausmą patiriančius pacientus, o esant indikacijų siųsti į skausmo klinikas. Ši knygelė pagerins vendradarbiavimą tarp asmens sveikatos priežiūros specialistų ir skausmo gydymo įstaigų.

Nuo 1997 metų, įsteigus Anesteziologijos kliniką, palaipsniui diegiamos naujos anestezijos ir pooperacinio skausmo malšinimo metodikos, atliekamų anestezijų skaičius nuolat didėjo. Siekiant efektyviai teikti anesteziologinę pagalbą – prieš ir po chirurginių intervencijų, didžiausiame iš visų Anesteziologijos klinikos skyrių – Centriniame anesteziologijos skyriuje plečiasi anesteziologinės pagalbos apimtys: ▬ nuo 2002 m. spalio mėn. pradėjo funkcionuoti Skausmo gydymo poskyris; ▬ nuo 2005 m. gruodžio mėn. – Intensyvaus stebėjimo poskyris (12 lovų padalinys) – nuo 2016 m. pervadintas į Poanestezinės priežiūros poskyrį; ▬ nuo 2016 m. vasario mėn. buvo įsteigti keturi sektoriai: ◄ Bndrosios chirurgijos anesteziologijos; ◄ Galvos ir kaklo chirurgijos anesteziologijos; ◄ Ortopedijos ir traumatologijos anesteziologijos; ◄ Vaikų chirurgijos anesteziologijos. Metodinis, pedagoginis ir mokslinis bendradarbiavimas vyksta kartu su Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos struktūroje esančiu Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriumi. Anesteziologijos klinikoje 2016 metais dirbo 91 (79,66 et.) gydytojas anesteziologas-reanimatologas ir 128 (128,75 et.) anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos. 2016-ieji metai buvo sėkmingi Klinikai – atliktos 44683 anestezijos (lyginant su 2015 metais – 2,17 proc.), talkinant Ligoninės administracijai, bendradarbiaujant su Universiteto bei Medicinos akademijos Medicinos fakulteto vadovybe, buvo įdiegta ar pradėta taikyti: ▬ Pradėtos atlikti paravertebralinės blokados ultragarso kontrolėje prieš lumbotominius pjūvius urologinių operacijų metu pooperacinei analgezijai. ▬ Pradėtos atlikti TAP (transversus abdominis plane) blokados po radikalių prostatektomijų pooperacinei analgezijai. ▬ Įsisavinome smegenų oksigenacijos stebėjima naujagimių operacijų metu. [...]..

Įvadas. Ūminis neuropatinis skausmas yra vienas iš pooperacinio skausmo kompenentų, kuris dažnai nediagnozuojamas, todėl negydomas. Be to, gali tapti lėtiniu skausmu ir negalios priežastimi. Toks tyrimas nėra atliktas Lietuvoje. Metodika. Tyrime naudotos neuropatiniam skausmui nustatyti po operacijos vizualinė analoginė ir neuropatinio skausmo skalės. Rizikos veiksnių nustatymui naudota nerimo ir depresiškumo skalė, rinkti demografiniai ir kiti duomenys, nurodantys galimus rizikos veiksnius. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 170 tiriamųjų – 68 (40 proc.) vyrai ir 102 (60 proc.) moterys. Amžiaus vidurkis – 59,66 ± 15,9m. Pirmą dieną po operacijos 7,1 proc., antrą dieną – 8,2 proc., trečią dieną – 7,6 proc. tiriamųjų vargino neuropatinis skausmas. Neuropatinio skausmo atsiradimas priklauso nuo paciento lyties ir nerimo prieš operaciją. Išvados. Atliktame tyrime nustatyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose ūmaus neuropatinio skausmo paplitimas po operacijos yra 7 – 8 proc.

Background and Goal of Study: Chronic pain is severe complication af ter Percutaneous Coronary Intervention (PCI). Our study report the prevalence and predisposing factors of chronic pain that lasts more than three months af ter PCI. Materials and methods: The data were collected of patients who had underwent elective PCI using radial or femoral artery approach in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics (LUHSKC) Cardiology department from March to July of 2015. Patients were questioned according to survey made by authors. We interviewed the patients in hospital and then af ter one week, one month and three months af ter discharge from hospital.Pain intensity was evaluated according to verbal analogue scales (no pain -NP, mild -mP, moderate - MP severe -SP, very severe -VSP and worst possible pain -WPP). We investigated factors that may have influence the development of chronic pain such as hematoma, body mass index, patient gender, arterial hypertension, arterial bleeding from puncture site, diabetes mellitus, time of cardiovascular disease onset, dyslipidaemia, duration of PCI, fear before procedure, smoking, depression, intervention wound pressure time af ter PCI. Data analysis was performed with SPSS 23.0. P<0.05 were used. Results and discussion: 117 participants of 191 were included in follow-up group. There was 74 males (63.25%) and 43 females (36.75%). Patients mean age - 67.3±10.49 yr. 92 patients (78.63%) were catheterized through radial artery, 25 patients (21.37%) - through femoral artery. There was no statistically significant relation of the results comparing between this two approaches. 14 patients (11.97%) felt pain af ter 1 week following PCI: 21.43% of them experienced mP, 28.57% - MP, 28.57% - SP, 14.29% - VSP, 7.14% - WPP. 14 (11.97%) patients felt pain af ter 1 month following PCI: 28.57% of them experienced mP, 42.86% - MP, 28.57% - SP. More than 3 months pain persisted for 4.27% of patients. Most of them exp

Aim. Evaluate the prevalence of neuropathic pain after Orthopaedics and Traumatology, Obstetrics and Gynaaecology, General surgery and Urology surgeries in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics (HLUHSKC). To evaluate the risk factors for neuropatic pain. Methods. 170 patients were questioned before and after surgery in the HLUHSKC Orthopaedics and Traumatology, Obstetrics and Gynaecology surgery and Urology departments. Post operative pain was managed according to HLUHSKC Anaesthesiology Department Post-operative pain management protocol. Patients who were diagnosed with neuropathic pain, who refused or won't be able to finish survey were excluded. Patients were questioned accordings to a survey made by the authors, which included Douleur Neuropathique 4 (DN4) questionnaire for neuropathic pain evaluation. Pain intensity was assessed according to visual and verbal analogue scales after 24,48 and 72 hours after surgery. Anxiety and depression were evaluated according to Hospital Anxiety and Depression scale (HAD). [...].

Įvadas. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – plačiausiai ir dažniausiai naudojami vaistai uždegimui ir skausmui malšinti. Jungtinėse Amerikos Valstijose šios grupės vaistus kasdien naudoja apie 17 mln. amerikiečių, o Europoje – apie 15 proc. populiacijos. Su amžiumi šių vaistų vartojimas didėja, nes išsivysto įvairios degeneracinės ar uždegiminės ligos, kurios sukelia lėtinį skausmą. Pirmasis šios grupės vaistas prekyboje pasirodė 1899 metais, tai buvo Bayer aspirinas. Tiesa, NVNU veikimo mechanizmas buvo nežinomas iki pat 1960 metų, kol Johnas Vane'as neišaiškino aspirino ir kitų NVNU veikimo mechanizmo. Dabar sukurta apie 20 skirtingų NVNU, kurie skiriasi pagal cheminę struktūrą, poveikį receptoriams, nepageidaujamus poveikio reiškinius. Kaip ir daugeliui vaistų, NVNU taip pat pastebima individuali reakcija į vaistą, nes pacientams vieni vaistai efektyviau malšina skausmą nei kiti. Atskiro vaisto farmakodinamika, biocheminis ir fiziologinis efektas ir veikimo mechanizmas gali būti svarbūs kalbant apie vaisto klinikinį efektą. Nepageidaujamų poveikių rizika taip pat gali varijuoti priklausomai nuo atskiro vaisto ir individualios paciento reakcijos. [...].

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – tai dažniausiai vartojami vaistai visame pasaulyje. Su amžiumi šių vaistų vartojimas didėja, nes atsiranda įvairių degeneracinių arba uždegiminių ligų, kurios sukelia lėtinį skausmą. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius veiksnius, kurie lemia vieno arba kito konkretaus nesteroidinio vaisto nuo uždegimo pasirinkimą.

Background. Acute neuropathic pain is now known as a cause of post surgical pain and often is under-recognized, difficult to treat and one that may progress to persistent pain and disability. General population studies, using validated screening instruments, have found that 7-8% of adults currently havechronic pain with neuropathic characteristics. But no such study was performed in Lithuania. Objectives. To evaluate the prevalence of neuropathic pain after surgery. Methods. The data from 109 patients who had surgical procedures in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Orthopaedics and Traumatology, Obstetrics and Gynaecology, Surgery and Urology departments from February 2015 to June 2015 were collected. Patients were questioned according to survey made by authors. pain intensity were evaluated according to visual and verbal analogue scales 24 and 48 hours after surgery. For neuropathic pain evaluation survey included DouleurNeuropathique 4 (DN4) questionnaire which has been well validated in a number of studeis. Statistical data analysis was performed with SPSS 22.0 P<0,05 were used. Results. The study includes 109 participants: 40 males (36.7%) and 69 females (63.3%. Patients mean age was 58.7 years (standart deviation 16.2). The 3.7% of patients felt neuropathic pain in the first day after surgical procedure, accordingly 4.6% - in the second. Conclusions. The prevalence of neuropathic pain is about 4% it is lower than data from other studies (7-25%).

Background. Effective acute postoperative pain control is associated with decreased morbidity or mortality. In order to prognose acute postoperative pain occurrence, it is useful to know risk factors associated with that. Objectives. Evaluate acute postoperative pain reliance on patients gender, age, education, anxiety and depression, preoperative pain intensity, operation type, anaestesia type. ASA class and duration of procedure in the first and the second day after surgery. Methods. The data for patients who had surgical procedures in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Orthopaedics and Traumatology, Obstetrics and Gynaecology, Surgery and Urology departments from February 2015 to June 2015 were collected. patients were questioned according to survey made by authors. Pain intensity was evaluated according to visual and verbal analogue scales 24 and 48 hours after surgery. Anxiety and depression were evaluated according to Hospital Anxiety and Depression Scale. Statistical data analysis was performed with SPSS 22.0. P<0.05 were used. Results. The study includes 109 participants: 40 males (36.7%) and 69 females (63.3%). First day after operation, patients with arterial hypertension (OR of 3.31 (95% Cl 1.39-7.86)) and patients who underwent arthroplasty (OR 4.84 (95% Cl 1.56-15.09)) had a bigger risk for severe or unbearable pain but education had no statistical significance for acute postoperative pain. Second day after operation severe or unbearable pain sensation depends on high education (OR 3.09 (95% Cl 1.01-9.42)). People for who were performed hernioplasty tend to experience severe or unnbearable pain more OR 5.96 (95% Cl 1.03-48.69). Other risk factors had no significance relation with acute postoperative pain. [...].