Savickas, Raimondas
Item type:ETD, [Evaluation of the Effects of Rehabilitation Measures on the Recovery of Impaired Speech Function in Stroke Patients]Darbo autorius: Vytenis Jokubauskas Darbo pavadinimas: Reabilitacijos priemonių poveikio įvertinimas sergantiesiems galvos smegenų insultu sutrikdytai kalbos funkcijai atgauti. Tyrimo tikslas: įvertinti reabilitacijos priemonių poveikį sutrikdytai kalbos funkcijai atgauti sergantiesiems galvos smegenų insultu. Uždaviniai: 1. Apžvelgti komunikacijų intervencijų poveikį sutrikdytai kalbos funkcijai atgauti sergantiesiems galvos smegenų insultu. 2. Apžvelgti skaitmeninių technologijų intervencijų poveikį sutrikdytai kalbos funkcijai atgauti sergantiesiems galvos smegenų insultu. 3. Apžvelgti akupunktūros intervencijų poveikį sutrikdytai kalbos funkcijai atgauti sergantiesiems galvos smegenų insultu. Metodai: sisteminė mokslinės literatūros apžvalga atlikta 2022 – 2023 m. Apžvalgoje aprašomi klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų straipsniai viešai prieinami „PubMed“, „Cochrane Library“ bei „ClinicalKey“ duomenų bazėse. Publikacijoms rasti naudoti raktažodžiai bei jų kombinacijos: „aphasia“, „rehabilitation“, „in stroke patients“, „clinical trial“; papildomi paieškos kriterijai: „2013-2023”, „Full text“, „Clinical trial“, „10 years”, „Human“, „English“. Publikacijos įtrauktos į tyrimą pasitelkiant PRISMA gairėse rekomenduojamą PICO (angl. Population, Intervention, Comparison, Outcome) modelį. Rezultatai: tyrimo rezultatai gauti įvertinus, į galutinę analizę įtrauktus, 14 straipsnių. Dvylikoje iš šių straipsnių aptartos komunikacijų, skaitmeninių technologijų intervencijos ir jų poveikis sutrikdytai kalbos funkcijai atgauti sergantiesiems GSI. Likusiuose dvejuose straipsniuose įvertintos akupunktūros intervencijos ir jų poveikis afazijos korekcijai. Išvados: Remiantis tyrėjų duomenimis, visų tipų (komunikacijų, skaitmeninių technologijų, akupunktūros) reabilitacijos intervencijos gali turėti reikšmingą poveikį su kalba susijusioms funkcijoms, siekiant jas atgauti. Visgi, šių reabilitacijos priemonių poveikis sergantiesiems GSI yra skirtingas. Statistiškai reikšmingi skirtumai stebimi tiek vertinant vieno tipo intervencijas, tiek skirtingų tipų intervencijas tarpusavyje. Rekomendacijos: rekomenduojama ir toliau tęsti nuodugnius komunikacijų ir skaitmeninių technologijų intervencijų tyrimus, kuriais būtų galima įrodyti reabilitacijos priemonių teigiamą poveikį lavinant kalbos funkcijas pacientams, sergantiesiems GSI. Siekiant išsamiau įvertinti vaistų ir akupunktūros priemonių efektyvumą, rekomenduotina atlikti daugiau naujų, tarptautinių, nepriklausomų studijų, kurių imtis būtų didesnė. Šių reabilitacijos priemonių efektyvumo įrodymas gali nulemti proveržį koreguojant sergančiųjų GSI kalbos sutrikimus.
65 1 Item type:ETD, [The Assessment of Rehabilitation Measures Impact on Stroke Patients with Paralyzed Lower Limb Function and Mobility Recovery]Pavadinimas: Reabilitacijos priemonių poveikio įvertinimas sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijos ir mobilumo atgavimui Tikslas: Įvertinti reabilitacijos priemonių poveikį sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijai ir mobilumui atgauti. Uždaviniai:
- Įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijai ir mobilumui atgauti.
- Įvertinti hidroterapijos poveikį sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijai ir mobilumui atgauti.
- Įvertinti transkutaninės elektrinės stimuliacijos poveikį sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijai ir mobilumui atgauti.
- Įvertinti virtualios realybės priemonių poveikį sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijai ir mobilumui atgauti. Metodai: Apžvalga atlikta vadovaujantis PRISMA reikalavimais. Mokslinių straipsnių paieška buvo vykdoma elektroninėje duomenų bazėje „PubMed“. Ieškota tyrimų, parašytų anglų kalba ir publikuotų per paskutinius 10 metų apie sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijos ir mobilumo atgavimą. Publikacijos atrinktos pagal nustatytus įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Rezultatai: Atlikus paiešką rasti 542 straipsniai, iš kurių 15 buvo įtraukti į sisteminę literatūros apžvalgą. Šiuose tyrimuose buvo vertinami 4 reabilitacijos metodai sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijai ir mobilumui atgauti. Šešiuose tyrimuose buvo vertinamas kineziterapijos, keturiuose – hidroterapijos, trijuose – TENS, dviejuose – virtualios realybės priemonių poveikis ir efektyvumas. Išvados: 1. Skirtingi kineziterapijos metodai padeda gerinti mobilumą ir gebėjimą savarankiškai judėti pacientams, patyrusiems GSI. 2. Hidroterapija gerina sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės jėgą, pusiausvyrą, mobilumą ir funkcinį pajėgumą. 3. Taikant TENS reikšmingai pagerėja sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės jėga, pusiausvyra ir eisena. 4. Virtualios realybės priemonių taikymas reikšmingai gerina pacientų, patyrusių GSI, funkcinį pajėgumą, mobilumą ir pusiausvyrą.
61 35 Item type:ETD, [Evaluation of the Efficacy of Rehabilitation Measures for the Paralysed upper Limb Function Restoration In Patients after Stroke. Literature Review]master thesis[2022]Mongirdas, KarolisLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2022-06-14Karolio Mongirdo magistro baigiamasis darbas „Reabilitacijos priemonių poveikio įvertinimas sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos viršutinės galūnės funkcijos atgavimui. Literatūros apžvalga“. Mokslinio darbo vadovas prof. dr. Raimondas Savickas. Tikslas: remiantis moksline literatūra, išanalizuoti ir įvertinti reabilitacijos priemonių veiksmingumą paralyžiuotos viršutinės galūnės funkcijos atgavimui po galvos smegenų insulto. Uždaviniai: 1) Surinkti ir išanalizuoti mokslinės literatūros duomenis apie fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos bei kitų reabilitacijos metodų įtaką paralyžiuotos viršutinės galūnės funkcijos atsigavimui po insulto. 2) Apžvelgti ir įvertinti atrinktos mokslinės literatūros duomenis apie fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos bei kitų reabilitacijos metodų įtaką paralyžiuotos viršutinės galūnės funkcijos atsigavimui po insulto ir palyginti jų efektyvumą bei kokybiškumą. 3) Apibendrinti reabilitacijos įtaką ir pateikti rekomendacijas efektyvesniam ir greitesniam paralyžiuotos viršutinės galūnės funkcijos atgavimui sergantiems galvos smegenų insultu. Metodai: Mokslinės literatūros paieška ir analizė buvo atlikta naudojant PubMed duomenų bazę ir Medline paieškos sistemą. Į apžvalgą buvo įtraukiami nuo 2012 metų kovo mėn. iki 2022 metų kovo mėn. išleisti, anglų kalba pateikti viešai nemokamai prieinami moksliniai darbai, kuriuose buvo pateikti duomenys apie įvairių reabilitacijos priemonių įtaką viršutinės galūnės atsistatymui po insulto sukelto paralyžiaus. Gauta literatūra buvo analizuojama, vertinamas juose atliktų tyrimų kokybiškumas, atmetami netinkami straipsniai. Galiausiai liko 7 straipsniai, kurie buvo aprašyti literatūros apžvalgoje. Tyrimo rezultatai: analizuotose publikacijose aprašyti ir tradicinės reabilitacijos, ir šiuolaikinės reabilitacijos metodai turėjo teigiamą įtaką paralyžiuotos viršutinės galūnės funkcijos atsistatymui po GSI. Išvados: 1) Tradicinės reabilitacijos derinimas su naujais reabilitacijos metodais yra efektyvesnis už tradicinę reabilitaciją sergančiųjų galvos smegenų insulto viršutinės paralyžiuotos galūnės funkcijos atgavimui. 2) Pakartotinio mokymosi programa yra efektyvesnė už veidrodžio terapiją viršutinės galūnės funkcijos atsigavimui po GSI, roboto asistuojamų judesių pratimai bei virtualios realybės aplinka gali būti veiksmingos reabilitacijos priemonės, segmentinė raumenų vibracija reikšmingai gerina raumenų tonusą lyginant su tradicine reabilitacija, kombinuota reabilitacija naudojant į užduotį orientuotas treniruotes turi didesnę naudą nei tradicinė reabilitacija rankos funkcijos ir maksimalios griebimo jėgos atsistatymui. 3) Sergančiųjų GSI reablitacija yra efektyvesnė, naudojant inovatyvius reabilitacijos metodus. Siekiant efektyvesnės reabilitacijos, rekomenduojama pasitelkti naujus specifinius reabilitacijos metodus kartu taikant intensyvias rankos treniruotes ir tradicinę reabilitaciją.
102 Item type:ETD, [Hemiplegic Shoulder Pain in Stroke Patients]master thesis[2021]Žilionytė, GerdaLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2021-06-14Uždaviniai:
- Atrinkti mokslinius straipsnius apie sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos pusės peties sąnario skausmą.
- Išanalizuoti atrinktos mokslinės literatūros duomenis apie sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos pusės peties sąnario skausmo nemedikamentinius korekcijos būdus.
- Apžvelgti skirtingų paralyžiuotos pusės peties sąnario skausmo nemedikamentinių korekcijos būdų efektyvumą. Metodai: Apžvalga buvo atliekama vadovaujantis PRISMA gairėmis. Mokslinių straipsnių paieška buvo vykdoma internetinėje duomenų bazėje „PubMed“. Ieškota anglų kalba parašytų ir per paskutinius 10 metų publikuotų tyrimų apie sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos pusės peties sąnario skausmą ir nemedikamentinius skausmo korekcijos būdus. Publikacijos atrinktos pagal iš anksto numatytus įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Rezultatai: Atlikus pirminę paiešką rasti 196 straipsniai, iš kurių 10 buvo įtraukti į sisteminę literatūros apžvalgą. Juose buvo vertinami 5 skirtingi sergančiųjų GSI paralyžiuotos pusės peties skausmo korekcijos būdai. Keturiuose tyrimuose buvo vertinamas kinezioteipavimo efektyvumas, trijuose – elektrostimuliacijos, dvejuose – interferencinių srovių terapijos (viename lyginama su mažos galios lazerio terapija), viename – sausos adatos terapijos. Išvados: 1. Atlikus mokslinės literatūros paiešką, buvo rasti 196 straipsniai apie sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos pusės peties sąnario skausmą, iš kurių atrinkta 10 tyrimų. 2. Išanalizavus atrinktos literatūros duomenis aptarti dažniausi sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos pusės peties sąnario skausmo nemedikamentiniai korekcijos būdai: kinezioteipavimas, interferencinių srovių terapija, mažos galios lazerio terapija, elektrostimuliacija ir sausos adatos terapija. 3. Apžvelgus kinezioteipavimo, interferncinių srovių terapijos, mažos galios lazerio terapijos, elektrostimuliacijos bei sausos adatos terapijos efektyvumą paralyžiuotos pusės peties sąnario skausmo korekcijai, nustatyta, kad visi šie gydymo metodai reikšmingai mažina skausmo intensyvumą ir gerina judesių amplitudę.
64 2 Item type:ETD, [The Influence of Medical Complications on the After-stroke Early Inpatient Rehabilitation Efficiency]Tyrimo tikslas: Atrinkti ir išanalizuoti publikacijas apie sergančiųjų galvos smegenų insultu medicininių komplikacijų įtaką ankstyvosios stacionarinės reabilitacijos efektyvumui. Uždaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu tromboembolinių komplikacijų įtaką ankstyvosios stacionarinės reabilitacijos efektyvumui. 2. Įvertinti po galvos smegenų insulto išsivysčiusios depresijos įtaką ankstyvosios stacionarinės reabilitacijos efektyvumui 3. Įvertinti paralyžiuoto peties sąnario skausmo įtaką ankstyvosios stacionarinės reabilitacijos efektyvumui asmenims po galvos smegenų insulto. 4. Įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu uroinfekcijos įtaką ankstyvosios stacionarinės reabilitacijos efektyvumui. Metodai: Atlikta literatūros apžvalga naudojantis Pubmed paieškos sistema elektroninėje MEDLINE duomenų bazėje 2019.01.01 – 2020.03.01, kuriuose buvo vertinama medicininių komplikacijų įtaka sergančiųjų galvos smegenų insultu ankstyvosios reabilitacijos efektyvumui. Rezultatai: Į literatūros apžvalgą, remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais, buvo įtraukti 17 straipsnių (n=82149). 2 publikacijose buvo nagrinėjama venų tromboembolinės komplikacijos (n=3844), 5 publikacijose – poinsultinės depresijos (n=699), 5 publikacijose – paralyžiuoto peties sąnario skausmo (n=424), 5 publikacijose – uroinfekcinės komplikacijos (n=77182) įtaka pacientų, persirgusių insultu, reabilitacijos efektyvumui. Nagrinėjamuose moksliniuose tyrimuose buvo naudojamos instrumentuotės (FNT, BI, mRS, ADL, K-MBI, BMR, EQ-5D-3L, FMMS) įvertinti medicininių komplikacijų įtaką pacientų funkcinei būklei, reabilitacijos rezultatams. 12 publikacijose iš 17, insulto komplikacijos turi statistiškai reikšmingai nepalankią įtaką pacientų funkcinės ir kognityvinės būklės atsigavimui, reabilitacijos rezultatams. Išvados: 1. Venų tromboembolinė komplikacija neigiamai įtakoja pacientų, persirgusių insultu, ankstyvosios stacionarinės reabilitacijos efektyvumą 2. Depresija neigiamai įtakoja pacientų, persirgusių insultu, ankstyvosios stacionarinės reabilitacijos efektyvumą 3. Paralyžiuoto peties sąnario skausmingumas neigiamai įtakoja pacientų, persirgusių insultu, ankstyvosios stacionarinės reabilitacijos efektyvumą 4. Uroinfekcinė komplikacija neigiamai įtakoja pacientų, persirgusių insultu, ankstyvosios stacionarinės reabilitacijos efektyvumą. Rekomendacijos tolimesniems tyrimams: reikalinga atlikti tyrimus su didesniu tiriamųjų skaičiumi, visiems tyrimų centrams taikyti tuos pačius poveikio vertinimo instrumentus.
49 4 Item type:ETD, [The effect of electrical stimulation of muscles on the effectiveness of early inpatient complex rehabilitation of stroke patients]master thesis[2019]Borisenko, NelijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2019Tikslas: Nustatyti raumenų elektrinės stimuliacijos įtaką sergančiųjų galvos smegenų insultu ankstyvos stacionarinės kompleksinės reabilitacijos efektyvumui. Uždaviniai: 1. Retrospektyviai įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu stacionarinės kompleksinės reabilitacijos su elektrostimuliacija efektyvumą. 2. Retrospektyviai įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu stacionarinės kompleksinės reabilitacijos be elektrostimuliacijos efektyvumą. 3. Palyginti retrospektyviai įvertintos sergančiųjų galvos smegenų insultu stacionarinės kompleksinės reabilitacijos su ir be elektrostimuliacijos efektyvumą. Metodika: Retrospektyvi ligos istorijų analizė ir duomenų vertinimas. Rezultatai: Tyrimo eigoje nustatyta, kad po taikytos ankstyvosios stacionarinės kompleksinės reabilitacijos su elektrostimuliacija vidutinis pacientų savarankiškumas ir gebėjimas apsitarnauti kasdienėje veikloje pagerėjo 2.07 karto (vidutinis pradinis BI įvertinimas buvo 23.82 balo, o vidutinis galutinis – 49.38 balo, pokytis - 25.56 balo). Po taikytos ankstyvosios stacionarinės kompleksinės reabilitacijos be elektrostimuliacijos vidutinis pacientų savarankiškumas ir gebėjimas apsitarnauti kasdienėje veikloje pagerėjo 1.87 karto (vidutinis pradinis BI įvertinimas buvo 23.79 balo, o vidutinis galutinis BI įvertinimas – 44.44 balo, pokytis - 20.65 balo). Palyginus tikslinės tiriamųjų grupės (n=260) pokyčio vidurkį, kuris buvo 25.56 balo, su kontrolinės grupės (n=30) pokyčio vidurkiu – 20.65 balo, pokytis tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0.077). Išvados: 1. Stacionarinė kompleksinė reabilitacija su elektrostimuliacija buvo efektyvi. 2. Stacionarinė kompleksinė reabilitacija be elektrostimuliacijos buvo efektyvi. 3. Palyginus retrospektyviai įvertintų sergančiųjų galvos smegenų insultu stacionarinės kompleksinės reabilitacijos su ir be elektrostimuliacijos efektyvumą, reikšmingas skirtumas nenustatytas (p=0.077).
35 6 Item type:ETD, [Factors Influencing Mobility Recovery of Patients After Stroke During Early Inpatient Rehabilitation.]Tyrimo dalyviai ir metodai: Atrinkti 64 pacientai, kuriems buvo diagnozuotas išeminis arba hemoraginis galvos smegenų insultas. Atlikta retrospektyvinė medicininės dokumentacijos analizė. Norint įvertinti kompleksinės reabilitacijos poveikį mobilumo atgavimui buvo analizuojama priklausomybė tarp insulto komplikacijų ir pacientų savarankiškumo, įvertinto pagal Barthel indekso (BI) ir Funkcinio nepriklausomumo testo (FNT) balų pokyčius. Tyrimo rezultatai: 30 (46,90 %) pacientų buvo nustatytos komplikacijos, iš jų 25 % vyrų ir 63,60 % moterų pasireiškė bent viena komplikacija. Reabilitacijos efektyvumas mobilumo atgavimui išeminiu insultu sergantiesiems įvertintas remiantis savarankiškumu pagal BI balų pokytį - 25,16±14,45 balai, pagal BI vaikščiojimo dalies balų pokytį - 6,25±3,81 balai ir lipimo laiptais dalies balų pokytį - 1,41±2,61 balai, savarankiškumu pagal FNT motorinės dalies balų pokytį - 26,19±9,85 balai, judrumo balų pokytį - 6,25±2,72 balai, judėjimo balų pokytį - 4,53±1,78 balai. Reabilitacijos efektyvumas mobilumo atgavimui hemoraginiu insultu sergantiesiems įvertintas remiantis savarankiškumu pagal BI balų pokytį - 26,25±17,09 balai, pagal BI vaikščiojimo dalies balų pokytį - 6,56±4,30 balai ir lipimo laiptais dalies balų pokytį - 0,94±1,98 balai, savarankiškumu pagal FNT motorinės dalies balų pokytį - 26,50±13,88 balai, judrumo balų pokytį - 6,50±3,66 balai, judėjimo balų pokytį - 4,28±2,74 balai. Išvados: 1. Atliktame tyrime buvo išanalizuoti atsitiktinai atrinktų 28 vyrų ir 36 moterų ligos istorijų duomenys. Išeminiu ir hemoraginiu insultu sirgo po 32 pacientus: išeminiu – 17 vyrų ir 15 moterų, hemoraginiu – 11 vyrų ir 21 moteris. Visų pacientų amžiaus vidurkis 67,34±8,75 m. 24 pacientams buvo <65 m. ir 40 - ≥65 m. <65 m. pacientai dažniau sirgo išeminiu insultu, ≥65 – hemoraginiu insultu. 2. Reabilitacijos efektyvumas mobilumo atgavimui išeminiu insultu sergantiesiems vertintas kaip pakankamas. 3. Reabilitacijos efektyvumas mobilumo atgavimui hemoraginiu insultu sergantiesiems vertintas kaip pakankamas. 4. Plaučių uždegimas, giliųjų kojų venų trombozė/plaučių embolija, paciento amžius ir kognityvinė būklė darė neigiamą įtaką pacientų po galvos smegenų insulto mobilumo atgavimui ankstyvosios stacionarinės reabilitacijos metu.
11 Item type:ETD, [Rehabilitation efficiency of the person, who has suffered severe traumatic brain injury; case study]Tikslas: įvertinti asmens, patyrusio sunkią galvos smegenų traumą, ankstyvosios, pakartotinos ir palaikomosios reabilitacijos efektyvumą. Metodika. Darbe taikytas kokybinis atvejo tyrimo metodas. Į tyrimą įtraukta moteris, kuri autoįvykio metu patyrė sunkią galvos smegenų traumą. Tyrimo duomenų rinkimo būdas – individualus giluminis interviu, stebėjimas, ligos istorijų epikrizių analizė. Rezultatai:. Ankstyvosios reabilitacijos metu, nuo ūmaus iki sveikimo periodo, stebimas ženklus savarankiškumo didėjimas, kurį įrodo fiksuotas Barthel indekso kitimas nuo 5 iki 40 balų. Vėlesniu gydymo laikotarpiu stebėtas ženklus pacientės savarankiškumo ir nepriklausomumo didėjimas, lankantis pakartotinėse reabilitacijose 5 metų laikotarpiu po patirtos traumos. Barthel indekso duomenys nuo ankstyvosios reabilitacijos pabaigos (2006 metais – 40balų) iki paskutinės tyrimo metu domintos pakartotinės reabilitacijos (praėjus 5 metams po traumos 2011 metais – 100balų) dar labiau išryškino taikytų pakartotinių ir palaikomųjų reabilitacijų efektyvumą. Kokybinio tyrimo metu išryšėjo pagrindiniai teigiami (šeimyninės padėties pokyčiai, laisvalaikio veikla, artimųjų palaikymas) ir neigiami (sutrikdyta bendra sveikata, ribojama darbinė veikla) veiksniai, įtakoję gyvenimo pilnatvės pokyčius. Išvados:1. Triamosios savarankiškumo pokyčiai ankstyvosios reabilitacijos metu buvo gana ženklūs. Barthel indeksas ankstyvosios reabilitacijos metu nuo ūmaus iki sveikimo periodo padidėjo 35 balais. 2. Pakartotinių reabilitacijų metu Barthel indeksas nuo 2006 metų iki 2011 metų pakito nuo 40 iki 100 balų. 3. Tiriamosios gyvenimo pilnatvę labiausiai neigiamai veikia sutrikdyta bendra sveikata, dėl kurios ribojama darbinė veikla. Teigiami veiksniai, tokie kaip šeimynės padėties pokyčiai ir laisvalaikio veikla, teikia tiriamajai vilties, pozityvių minčių ir jėgų kabintis į gyvenimą.
149 4