Lithuanian University of Health Sciences Research Management System (CRIS)





Use this url to cite researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12512/122719
Now showing1 - 10 of 108
  • conference output[2025][P1e][M001][3]
    Širdies ir kraujagyslių ligos: naujienos ir iššūkiai [Elektroninis išteklius]: tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija, 2025-11-12, p. 23-25

    Neuroreabilitacija – procesas, kurio metu pacientams, turintiems funkcijų sutrikimų, sąlygotų neurologinio susirgimo, atgaunamas buvęs savarankiškumas arba, jei visiškas atsistatymas neįmanomas, yra pasiekiamas optimalus fizinis, protinis, socialinis ir profesinis dalyvumas. Neuroplastiškumas – galvos smegenų gebėjimas reorganizuotis, formuojant naujas neuronų jungtis visą gyvenimą. Tai leidžia smegenų neuronams kompensuoti sužeidimų ir ligų padarinius ir reguliuoti savo veiklą, reaguojant į naujas situacijas arba aplinkos pokyčius. [...].

      3
  • research article[2023][S1][M005][9];
    Sack, Alexander T.
    ;
    ;
    Medicina, 2023-11-06, vol. 59, no. 11, p. 1-9

    Background and Objectives: Stroke is a major cause of death and disability worldwide; therefore, transcranial magnetic stimulation (TMS) is being widely studied and clinically applied to improve motor deficits in the affected arm. However, recent studies indicate that the function of both arms can be affected after stroke. It currently remains unknown how various TMS methods affect the function of the ipsilesional upper extremity. Materials and Methods: Thirty-five subacute stroke patients with upper extremity motor deficits were enrolled in this study and randomly allocated into three groups, receiving either (1) low-frequency rTMS over the contralesional hemisphere; (2) high-frequency rTMS over the ipsilesional hemisphere; or (3) no stimulation. Experimental groups received 10 rTMS sessions over two weeks alongside standard rehabilitation, and the control group received the same procedures except for rTMS. Both affected and unaffected upper extremity motor function was evaluated using hand grip strength and Functional Independence Measure (FIM) tests before and after rehabilitation (7 weeks apart). Results: All groups showed significant improvement in both the affected and unaffected hand grip and FIM scores (p < 0.05). HF-rTMS led to a notably higher increase in unaffected hand grip strength than the control group (p = 0.007). There was no difference in the improvement in affected upper extremity motor function between the groups. The FIM score increase was lower in the control group compared to experimental groups, although not statistically significant. Conclusions: This study demonstrates the positive effect of ipsilesional HF-rTMS on the improvement in unaffected arm motor function and reveals the positive effect of both LF- and HF-rTMS on the affected upper extremity motor function recovery.

      33WOS© Citations 5
  • Item type:Publication,
    Vaikų mobiliosios plokščiapėdystės klinikinių, radiologinių rodiklių ir gyvenimo kokybės vertinimas
    [Pediatric Flexible Flat Foot Clinical, Radiological Indicator's and Quality of Life Evaluation]
    doctoral thesis[2023][R1][M001][161]; ; ; ;
    Valentinas Uvarovas
    ;
    Omeroglu, Hakan
    ;

    Temos aktualumas: Viena iš labiausiai pasaulyje diskutuojamų vaiko pėdų deformacijų – vaikų mobilioji plokščiapėdystė (VMP). Ši deformacija dažnai vadinama fiziologine, kadangi būna lanksti, dažnai neskausminga ir jos paplitimas su amžiumi yra mažėjantis. Tačiau nėra vieningos nuomonės dėl VMP diagnostikos kriterijų 5-10 m. amžiaus vaikų ir gydymo taktika yra kontraversiška. Darbo tikslas: Palyginti 5–8 metų vaikų, kuriems nustatyta mobilioji plokščiapėdystė, terapines išeitis, jas prognozuojančius veiksnius ir gyvenimo kokybės pokyčius. Tyrimo metodai Tyrime dalyvavo 5-10 m. amžiaus vaikai, tiriamoji grupė n = 351 vaikas. Vaikai suskirstyti į penkias grupes: stebimoji grupė, ortopedinės avalynės intervencinė grupė, reabilitacijos intervencinė grupė, ortopedinės avalynės ir reabilitacijos intervencinė grupė; kontrolinė vaikų grupė, kuriems nebuvo nustatyta pėdos patologija. Vaikai ir jų tėvai užpildė vaikų gyvenimo kokybės anketą (PedsQLTM 4.0). Objektyvios pėdos charakteristikos apėmė klinikinius ir instrumentinius pėdos matavimus. Rezultatai VMP diagnozuotų vaikų statiniai ir dinaminiai rodikliai daugumoje atvejų reikšmingai skyrėsi. Bendra pasveikusiųjų dalis visose terapinėse grupėse siekė 59,5 proc., o simptominės VMP paplitimas siekė 8,7 proc. Rezultatai atskleidė, kad didžiausias pasveikimo procentas buvo nustatytas stebėjimo grupėje (68,8 proc.). Statinių ir dinaminių veiksnių analizės metu išryškėjo, kad su pasveikimu statistiškai reikšmingai yra susiję: a) pėdos atspaudas Chippaux-Smirak indeksas, b) kulnakaulio nuolydžio kampas, c) dubens maksimali rotacija į išorę, d) kelio addukcija atramos metu ir e) maksimali pėdos nugarinė fleksija. Simptominės VMP atsiradimo veiksniai – Stahelio indeksas ir kulnakaulio nuolydžio kampas bei maksimali dubens išorinė rotacija skersinėje plokštumoje atramos fazėje. Pastaroji buvo ir stipriausias veiksnys, susijęs su pasveikimu nuo VMP 2 metų laikotarpyje. Lyginant tėvų nuomonę apie vaikų gyvenimo kokybę nustatyta, kad intervencijų grupėse buvo stebimas statistiškai reikšmingai didesnis pagerėjimas. Priešingai nei tėvų nuomone, vaikų nuomone gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai nesiskyrė visose intervencijų grupėse ir gyvenimo kokybės dimencijose lyginant su stebėjimo grupe (p > 0,05). Išvados: 1. Tyrimo pradžioje visų sveikų ir sergančių VMP vaikų statiniai ir dinaminiai (eisenos) – kinetikos, kinematikos ir erdvės-laiko rodikliai reikšmingai skiriasi. 2. Terapiniai metodai (ortopedinė avalynė, reabilitacijos programa arba mišri programa) lyginant su stebėjimu rodo lygiavertes išeitis. 3. VMP išeitis 2 metų laikotarpiu geriausiai prognozuoja maksimali dubens išorinė rotacija skersinėje plokštumoje – ji prognozuoja ir pasveikimą nuo VMP, ir simptominės VMP atsiradimą. 4. VMP turinčių vaikų gyvenimo kokybė yra prastesnė nei sveikų vaikų tiek tėvų, tiek ir pačių vaikų vertinimu. Tyrimo pabaigoje vaikų gyvenimo kokybė tėvų nuomone pagerėjo, tačiau pačių vaikų nuomone – ne.

      50  2
  • conference paper[2022][T1c][M005]; ; ;
    The Journal of the International Society of Physical and Rehabilitation Medicine : 16th International Society of Physical and Rehabilitation Medicine (ISPRM 2022) World Congress and 23rd European Congress ESPRM, and 22rd Portuguese Congress SPMFR : Lisboa, Portugal, July 03-07, 2022 / International Society of Physical and Rehabilitation Medicine (ISPRM). [Mumbai] : Wolters Kluwer - Medknow, 2022, vol. 5, suppl. 2, July., 2022-07-03, p. S261-S262 : lent.

    Background and Aims: Repetitive TMS is a painless and noninvasive rehabilitation treatment method. Due to the effects on regulating the excitability of the brain cortex, it is considered to be beneficial for promoting motor function recovery after stroke. This research aimed to evaluate the effect of different frequency rTMS on the affected upper extremity motor function recovery. Methods: Twenty-six patients were included in this research. Subjects were randomly allocated to two groups. Subjects received 10 sessions of 1 Hz rTMS over the unaffected hemisphere in the first group and 10 Hz rTMS over the affected hemisphere in another, along with common rehabilitation measures. Motor function was evaluated before and after the treatment using dynamometry and Fugl-Meyer Assessment (FMA). Results: Nine subjects dropped out of the trial for various reasons and 16 were included in statistical analysis. Both FMA and dynamometry scores were significantly better in 1 Hz and 10 Hz rTMS groups after treatment. There was no difference between groups before and after treatment. Conclusions: Both 1 Hz and 10 Hz rTMS may be equally effective for upper extremity motor function recovery after stroke.

      11
  • journal article[2021][S1a][M005][9]; ; ; ; ;
    Medicina. Kaunas ; Basel : LSMU ; MDPI, 2021, vol. 57, no. 11., 2021-11-07, p. 1-9.

    Background and Objectives: Repetitive transcranial magnetic stimulation (rTMS) is being widely used for treating upper extremity paresis after stroke, however, evidence of applying highfrequency rTMS (HF-rTMS) on the ipsilesional hemisphere for upper extremity motor recovery remains limited. This systematic review aimed to investigate the effect of high-frequency repetitive transcranial magnetic stimulation for upper extremity motor function recovery after a first-time ischaemic stroke. Materials and Methods: This systematic review was prepared according to the preferred reporting items for systematic reviews and meta-analyses (PRISMA) guidelines. A comprehensive literature search was performed to identify all studies published before 12 February 2021. The search was performed on the following databases: PubMed, Ovid, The Cochrane Library. Results: A total of 6440 studies were found in the databases and four trials were included in the review. Three of the studies were randomized control trials (RCT), and one was a pseudo-RCT. Three of the studies showed good methodological quality and one study was rated as excellent. Fugl-Meyer Assessment (FMA) was performed in three out of four studies and the score significantly increased in the HF-rTMS treatment group compared with sham stimulation in all trials. Other measures used in the studies were handgrip strength, shoulder abduction, Motricity Index, Wolf Motor Function Test (WMFT), and Box and Block, although these tests did not show unanimous results. Overall, all four studies conveyed significantly better results in at least one test that was performed for hand motor function evaluation in a 10 Hz stimulation group while none of the tests showed any advantage for sham stimulation groups. Two studies reported headache as an adverse event (six patients in total). [...].

      17  2WOS© Citations 20
  • journal article[2021][S1a][M005][10]; ; ;
    Medicina. Kaunas ; Basel : LSMU ; MDPI, 2021, vol. 57, no. 6., 2021-06-17, p. 1-10.

    Background and Objectives: The aim of this study was to assess the effects of physiotherapy with aerobic exercise together with temporomandibular joint range of motion exercises (supervised) and physiotherapy with aerobic exercise only (unsupervised), also to review the correlations between neck movements, pain, temporomandibular joint range of motion movements and quality of life in individuals with migraine. Methods: The flexion, extension and lateral flexion of the cervical spine were measured in degrees with a mechanical goniometer and pressure pain thresholds with algometer. Quality of life was assessed with the SF-36 questionnaire and temporomandibular joint range of motion with a centimeter. Results: The study showed statistically significant cervical flexion results in both groups (p < 0.05), masticatory muscle results and temporomandibular joint range of motion between the groups (p < 0.05). A correlation between left upper trapezius muscle pain and cervical lateral flexion was observed in the intervention group. Physical activity correlated with cervical extension, activity limitation due to physical ailments and general health. A correlation between temporomandibular joint and right-side masticatory muscles pain was found. A correlation between upper trapezius muscle pain and left- as well as right-side temporalis muscles were found in the control group. Strong correlations were found between pain and activity limitation due to physical ailments and emotional state. The temporomandibular joint range of motion strongly correlated with activity limitation due to physical ailments. Conclusions: Physiotherapy based on aerobic exercises together with temporomandibular joint exercises was more effective than physiotherapy based on aerobic exercise for decreasing pain, increasing pressure pain thresholds and cervical range of motion.

      10WOS© Citations 12
  • Item type:Publication,
    Efficacy of Balneotherapy and Mud Therapy in Patients with Knee Osteoarthritis: A Systematic Literature Review : review
    [Effizienz von Balneotherapie und Peloidtherapie bei Patienten mit Knie-Arthrose: systematische Literaturrecherche]
    journal article[2021][S1a][M005][11]
    Raza, Hafiz Muhammad Asim
    ;
    ; ;
    Aktuelle Rheumatologie. Stuttgart : Georg Thieme Verlag, 2021, vol. 46, no. 2., 2021-04-15, p. 187-197

    Objectives To identify literature reporting on thermal mineral water and mud therapy effectiveness on pain, stiffness and knee function in patients with knee osteoarthritis. Design Systematic evidence scan of MEDLINE and PubMed was performed to identify the randomized controlled trial studies published from 2004 to December 2018. Study selection Papers reporting the effect of balneotherapy and mud therapy for treating knee OA, a duration of ≥2 weeks and in which Western Ontario and McMaster Universities Osteoarthritis Index (WOMAC) scores were used as an outcome measure. Data extraction Not RCT, Studies not in English. Results A quantitative meta-analysis of ten studies (831 patients) was performed. Five clinical studies (407 patients) measured effectiveness of balneotherapy and there was significant difference between the groups in WOMAC pain score, WOMAC stiffness score and WOMAC function score, with the differences in favour of balneotherapy. Six clinical studies (500 patients) measured effectiveness of mud therapy and there was significant difference between the groups in WOMAC pain score, WOMAC stiffness score and WOMAC function score, with the differences in favour of mud therapy. Conclusion This meta-analysis indicates that balneotherapy and mud therapy were clinically effective in relieving pain, stiffness, and improving function, as assessed by WOMAC score.

      12WOS© Citations 6
  • Item type:Publication,
    Evaluating the effectiveness of a two year rehabilitation of a patient with Guillain-Barre syndrome: a case report
    [Pacientės, sergančios Gijeno-Bare sindromu, dvejų metų reabilitacijos efektyvumo įvertinimas]
    research article[2021][S4][M005][4]; ; ;
    Sveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 5., 2021-03-22, p. 100-103.

    Tikslas - pristatyti klinikinį atvejį, kurio esmė - kartotiniai multidisciplininės reabilitacijos kursai po trijų Gijeno-Bare sindromo (GBS) epizodų. Klinikinis atvejis. Į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Neurologijos kliniką buvo hospitalizuota 72 metų moteris, besiskundžianti prieš du mėnesius atsiradusiu juosmens skausmu, plintančiu į abiejų kojų lateralinius paviršius, pėdų tirpimu ir šalimu. Diagnozuota poūmė demielinizuojanti polineuropatija. Pacientė iš viso patyrė tris GBS epizodus, po kiekvieno iš jų praėjo multidisciplininės reabilitacijos kursą. Nepaisant to, jog pacientės būklė pablogėdavo GBS epizodo metu, po kiekvieno reabilitacijos kurso buvo stebimas Bartelio indekso, funkcinio nepriklausomumo testo, Lovett balų bei dinamometrijos rezultatų pagerėjimas. Buvo taikoma fizioterapija, ergoterapija, masažai, transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija, kineziterapija, kalbos terapija, psichologo bei socialinio darbuotojo konsultacijos. Po paskutinio reabilitacijos kurso pacientė buvo savarankiška palatoje, gebėjo pavalgyti paduotą maistą, viršutinę kūno dalį apsirengti su minimalia, o apatinę – su vidutine pagalba. Kitoms veikloms buvo reikalinga vidutinė pagalba. Išvados. Pacientės būklė pagerėjo, praėjus multidisciplininės stacionarinės bei ambulatorinės reabilitacijos kursus. Šis atvejis pabrėžia ankstyvos stacionarinės bei tęstinės ilgalaikės reabilitacijos svarbą, norint pasiekti maksimalų funkcinį pasveikimą.

      20
  • Item type:Publication,
    Jauno amžiaus žmonių čiurnos stabilumo, mobilumo ir pusiausvyros sąsajos
    [Young adult ankle stability, mobility and balance coherence]
    research article[2021][S4][M005][4]; ;
    Sveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 1., 2021-02-11, p. 104-107.

    Viena iš dažniausių aktyvia fizine veikla užsiimančių asmenų griaučių raumenų sistemos traumų yra čiurnos raiščių plyšimai. Pasikartojant plyšimams, gali išsivystyti čiurnos lėtinis nestabilumas. Dėl čiurnos sąnario nestabilumo atsiranda raumenų jėgos, propriorecepcijos pokyčių. Svarbu ištirti, ar po raiščių plyšimo neatsiranda posturalinės pusiausvyros sutrikimų. Tyrimo tikslas - nustatyti jaunų žmonių čiurnos stabilumo, mobilumo ir pusiausvyros sąsajas. Tyrime dalyvavo 50 tiriamųjų. Į tyrimą buvo įtraukti 18 – 30 metų asmenys, neturintys reguliarių treniruočių plano. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 24,3 ±3,15 metų. Tyrimo metodai. Dinaminė pusiausvyra vertinta žvaigždės ekskursijos testu (ŽET), statinė – flamingo testu, čiurnos judesių amplitudė – goniometrijos metodu, pėdos lenkimo (PF), tiesimo (DF), inversijos (INV) ir eversijos (EVR) jėga – rankiniu Lafayette dinamometru. [...].

      32
  • Item type:Publication,
    Asmens, patyrusio sunkią galvos traumą, ankstyvos stacionarinės reabilitacijos veiksmingumo įvertinimas. Klinikinio atvejo analizė
    [Assessment of the effectiveness of early in-patient rehabilitation of a patient after severe traumatic brain injury: case report]
    research article[2020][S4][M001][5]; ;
    Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. Kaunas : Vitae Litera, 2020, t. 24, Nr. 3., 2020-03-26, p. 186-190

    Tyrimo tikslas. Įvertinti sunkią galvos smegenų traumą (GST) patyrusio asmens ankstyvos stacionarinės reabilitacijos veiksmingumą. Tyrimo metodika. Taikytas kokybinis atvejo tyrimo metodas. Tyrimo duomenys buvo surinkti iš paciento ligos istorijos, analizuojamas kompleksinės reabilitacijos poveikis. Rezultatai. Tiriamosios savarankiškumo pokyčiams didelę reikšmę turėjo ankstyvoji reabilitacija. Jos metu sumažėjo kairės rankų ir kojų kontraktūros, sustiprėjo kairės kojos raumenų jėga nuo 0 iki 2 balų, dešinės kojos – nuo 3 iki 5 balų, kairės rankos – nuo 0 iki 1 balo, dešinės rankos – nuo 3 iki 5 balų. Pagerėjo artikuliacinė motorika ir ekspresyvioji kalba. Reabilitacijos metu savarankiškumas pagal Barthel indeksą padidėjo iki 20 balų. Išvados. Ankstyva sunkią galvos smegenų traumą patyrusio asmens stacionarinė kompleksinė reabilitacija, intensyviai taikant multisensorinės stimuliacijos programą, gali žymiai pagerinti funkcinį savarankiškumą. Tai rodo ir šis klinikinis atvejis: padidėjo tiriamosios galunių raumenų jėga, pagerėjo atmintis, dėmesys, artikuliacinė motorika ir ekspresyvioji kalba, išaugo savarankiškumas.

      30