Šileikienė, Rima

Paulina Stočkūnaitė. Vaikų, kuriems diagnozuotas įgimtas ilgo QT intervalo sindromas, klinikinės ir genetinės sąsajos LSMUL KK Vaikų ligų klinikos 2019 – 2024 metų duomenimis. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti vaikų, kuriems diagnozuotas įgimtas ilgo QT intervalo sindromas, genetinių mutacijų ir klinikinių fenotipų sąsajas. Uždaviniai. 1. Įvertinti vaikų, kuriems diagnozuotas įgimtas ilgo QT intervalo sindromas, nustatytas genetines mutacijas. 2. Įvertinti vaikų, kuriems diagnozuotas įgimtas ilgo QT intervalo sindromas, klinikinius fenotipus. 3. Išsiaiškinti vaikų, kuriems diagnozuotas įgimtas ilgo QT intervalo sindromas, genetinių mutacijų ir klinikinių fenotipų sąsajas. Tyrimo dalyviai ir metodai. Tyrimo objektas – pacientų vaikų, kuriems diagnozuotas įgimtas ilgo QT intervalo sindromas, medicininiai duomenys. Tyrimo metodas – retrospektyvinė nuasmenintų duomenų analizė. Į stebėjimo retrospektyvinį tyrimą buvo įtraukti 17 vaikų medicininiai duomenys, kuriems buvo diagnozuotas ir genetiškai patvirtintas įgimtas ilgo QT intervalo sindromas. Rezultatai. Daugumai pacientų (94,1 %) nustatytas IQTS1 genotipas, dažniausios mutacijos – KCNQ1 c.477+1G>A ir KCNQ1 c.1265delA, o tik vienam pacientui – IQTS2 su KCNH2 c.526C>T mutacija. Dažniausiai rasti pakitimai klinikiniuose duomenyse: prailgėjęs QTc bei EKG stebėti ryškūs plataus pagrindo teigiami T danteliai. Klinikinių simptomų dažniausia išraiška – sinkopė. Išvados. Daugumai pacientų (94,1 %, n = 16), nustačius IQTS1 genotipą, pastebėta, kad tam tikros mutacijos siejamos su ryškesniais klinikiniais simptomais ir ilgesniu QT.

Multisystem inflammatory syndrome in children (MIS-C) is a postinfectious disease which became apparent during the SARS-CoV-2 pandemic in 2019, predominantly in school – aged children. This study investigated MIS-C by using the latest data limited from 2013 – 2023 to ensure relevancy in summarizing most recent findings. Most COVID-19 infections in children present with mild course of disease and rarely develop into MIS-C. Diagnosis requirements according to WHO guideline include young age (0-19 years), evidence of SARS-CoV-2 infection along with elevated markers of inflammation, fever lasting more than three days with exhibition of at least two specific symptoms. These include acute gastrointestinal symptoms, KD – like symptoms, such as rash, conjunctivitis and mucosal changes or hypotension, myocardial dysfunction and coagulopathy. To differentiate MIS-C from other multisystem inflammatory diseases such as Toxic shock syndrome (TSS) and Kawasaki disease (KD) other microbial causes must be excluded. The treatment consists of patient stabilization, immunomodulation, anti-inflammatory drugs, biological therapy and thromboembolic prophylaxis. The overall prognosis is good when appropriately treated. The only way to reduce MIS-C incidences is the implementation of effective prevention measures against SARS-CoV-2 infection. Those include vaccinations, personal protection equipment (PPE) and social distancing.

Autorius: Gabrielė Dudėnaitė Darbo tema: „Skilvelių ritmo sutrikimai vaikams – priežastys, klinika, prognozė“. Tyrimo tikslas: Įvertinti skilvelių ritmo sutrikimus vaikams, jų priežastis, klinikos ypatumus, prognozes ir išeitis. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti skilvelių ritmo sutrikimų vaikams rizikos veiksnius.
2. Įvertinti skilvelių ritmo sutrikimų vaikams klinikos ypatumus.
3. Įvertinti fizinio krūvio įtaką vaikų skilvelių ritmo sutrikimams.
4. Įvertinti skilvelių ritmo sutrikimų išeitis vaikams. Tyrimo objektas: Pacientai (medicininiai dokumentai 2017-2019m.), kuriems diagnozuoti skilvelių ritmo sutrikimai. Tyrimo metodai: Atrinkti pacientai, kuriems diagnozuoti skilvelių ritmo sutrikimai, skilvelių ekstrasistolija arba skilvelių tachikardija. Tyrime tiriamųjų nebus, duomenys renkami iš pacientų medicininių dokumentų. Rezultatai: Į tyrimą įtraukti 64 pacientai, kuriems 2017-2019 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikose, buvo diagnozuotas skilvelių ritmo sutrikimas. Tyrimo metu gautas rezultatas rodo, kad statistiškai reikšmingai daugiau vaikų neturi širdies patologijos (n=42, 65,6%), nei turi papildomą širdies patologiją (n=22, 34,4%) (p=0,012). Dažniausiai pasitaikęs skilvelių ritmo sutrikimo klinikinis simptomas, kurį turėjo 18 vaikų – jaučiamas širdies plakimas. Pacientų, patyrusių ir nepatyrusių klinikinių simptomų, buvo vienodai (reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta – p=0,317). Tiek iki diagnozės, tiek po diagnozės nustatymo, statistiškai reikšmingai daugiau vaikų iš visos imties fizinis krūvis nebuvo ribojamas (p<0,001). Pacientai, turintys skilvelių ritmo sutrikimą, neturintys simptomų ir struktūrinės ar genetinės patologijos, darančios įtaką skilvelių ritmo sutrikimams, dažniausiai gali neriboti savo fizinės veiklos, nenaudoti medikamentinio gydymo ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Išvados:
5. Skilvelių ritmo sutrikimai dažnai vaikams atsiranda struktūriškai sveikoje širdyje, nesant kitos širdies patologijos. Daug rečiau pasitaiko organinės ar genetinės šių ritmo sutrikimų priežastys.
6. Dažniausiai pasitaikantis klinikinis simptomas yra jaučiamas širdies plakimas.
7. Esant struktūriškai sveikai širdžiai ir esant skilvelių ritmo sutrikimams, vaikų aktyvus sportas bei fizinis krūvis, būrelių lankymas, neturi neigiamos įtakos jų sveikatai ir dažniausiai nėra ribojimas.
8. Vaikai, turintys skilvelių ritmo sutrikimus ir neturintys struktūrinės širdies ligos, turi gerą gyvenimo prognozę, kadangi daugumai pacientų nėra taikomas joks gydymas.

Tyrimo tikslas: įvertinti vaikų, gydomų LSMU Kauno klinikose dėl jaunatvinio idiopatinio artrito gydymo biologine terapija efektyvumą, remiantis ligos klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti, kaip pasikeitė vaikų, sergančių jaunatviniu idiopatiniu artritu ir gydomų biologine terapija klinikiniai simptomai, bei kraujo laboratoriniai rodikliai, praėjus 3 mėnesiams nuo biologinio vaisto paskyrimo. Įvertinti, kaip dažnai biologiniai vaistai sukelia šalutinį poveikį. Atranka ir tyrimo metodai: Vaikai, sergantys jaunatviniu idiopatiniu artritu ir gydomi biologiniais vaistais LSMU KK Vaikų ligų klinikoje. Atlikta retrospektyvinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai:Tyrimo metu išanalizuota 19-olikos pacientų, sergančių jaunatviniu idiopatiniu artritu, ligos istorijos. Vertinti ligos klinikiniai simptomai, laboratoriniai rodikliai prieš paskiriant gydymą ir praėjus 3 mėnesiams paskyrus gydymą ligą modifikuojančiais biologiniais vaistais. Klinikiniai simptomai prieš/po gydymo: sąnarių skausmas 18 (94,7%) / 4 (21,1%); kūno temperatūros pakilimas 6 (31,6%) / 1 (5,3%); bėrimai 1 (5,3%) / 0 (0%); uveitas 7 (36,8%) / 3 (15,8%); rytinis sąstingis 15 (78,9%) / 1 (5,3%); sąnarių patinimai 17 (84,2%) / 2 (10,2%); sąnarių funkcijos sutrikimas 19 (100%) / 5 (26,3%). Laboratorinių rodiklių pokyčiai prieš/po gydymo: leukocitai 8,5/ 7,1 x109, eritrocitai 4,5/4,6 1012, hemoglobinas - 118,2 / 126,3 g/l, C-reaktyvusis baltymas 10,1 / 3,0 mg/l, eritrocitų nusėdimo greitis 17,42 / 9,74 mm/val, reumatoidinis faktorius-6,8 / 2,5 IU/ml. Ištyrus nepageidaujamų reakcijų dažnį nustatėme, kad tik 1 (5,3%) vaikų, sergančių juveniliniu idiopatiniu artritu, po biologinio vaisto paskyrimo pasireiškė alergija, o 2 (10,5%). - infekcija. Išvados: Po paskirto gydymo statistiškai reikšmingai (p<0,05) pasikeitė – sumažėjo visi klinikiniai simptomai, o laboratoriniuose tyrimuose - leukocitų ir hemoglobino rodmenys. Nepageidaujamos reakcijos: dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų infekcija, antroje vietoje pagal dažnumą- alergija. Praktinės rekomendacijos: Stebėti šalutines reakcijas, joms pasireiškus - skubiai informuoti gydytoją. Reguliariai konsultuotis su reumatologu, oftalmologu.

Darbo tikslas: Echokardiografijos metodu įvertinti širdies struktūrą ir funkciją nutukusiems bei normalaus svorio, kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis nesergantiems, vaikams. Uždaviniai: 1. Įvertinti nutukusių ir sveikų vaikų širdies struktūrą ir funkciją echokardiografijos metodu (įprastinės dvimatės echokardiografijos, audinių Doplerio bei taškelių žymėjimo metodais). 2. Palyginti nutukusių ir kontrolinės grupės vaikų širdies struktūros ir funkcijos rodmenis. 3. Įvertinti nutukusių vaikų, echokardiografijos tyrimo metu nustatytų širdies struktūros ir funkcijos pokyčių sąsajas su lipidų kiekio kraujyje bei glikemijos pokyčiais.
Metodika: tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų, Endokrinologijos klinikose bei Vaikų konsultacinėje poliklinikoje 2016 - 2017 m. lankęsi pacientai, iki 18 m. Iš viso tirti 62 tiriamieji, po 31 nutukusių bei sveikų vaikų grupėje. Visiems tiriamiesiems atlikta echokardiografija, įvertintas ūgis, svoris, KMI, AKS, lipidograma bei glikemija. Į tyrimą neįtraukti vaikai, sergantys ligomis, galinčiomis lemti širdies morfologinius ar funkcinius pakitimus. Atliktas įprastas echokardiografijos tyrimas vertinant: KSGST, KSGDT, IF, E, A, E/A bei deceleracijos greitį, audinių doplerio tyrimu vertintas TSP bei šoninės sienelės mitralinio vožtuvo žiedo judesio greitis. TŽM vertinta prieširdžių ir skilvelių sienelių įtampa ir įtampos kitimo greitis. Rezultatai: tiriamųjų amžiaus vidurkis – 13,61 (SN 2,261) m., kontrolinės grupės - 15,84 (SN 1,267) m. Nors IF visiems tiriamiesiems buvo normali, TŽM nustatytas KS išilginės bei žiedinės įtampos ir įtampos kitimo greičio bei KP sienelių išilginės įtampos bei jos kitimo greičio reikšmingas skirtumas tarp tiriamųjų grupių. Išvados: 1.Nutukusiems vaikams įprastinės echokardiografijos metu nustatytas tik dastolinės funkcijos sutrikimas, o ,,taškelių žymėjimo“ metodu nustatyti ankstyvi miokardo pokyčiai tiek sistolėje, tiek diastolėje. Kontrolinės grupės vaikams echokardiografinių širdies morfologijos ir funkcijos pokyčių nenustatyta. 2. Nutukusiems vaikams nustatyti reikšmingi kairiojo skilvelio ir abiejų prieširdžių struktūros ir funkcijos pokyčiai lyginant su kontroline grupe. 3. Mūsų tyrimo duomenimis, trigliceridų kiekio ir glikemijos padidėjimas buvo reikšmingas širdies struktūrai ir funkcijai. Praktinė rekomendacija: nutukusiems vaikams dar nepasireiškus klinikinių požymių bei sistolinės funkcijos sutrikimo, jau pastebimi aiškūs kairiojo skilvelio ir abiejų prieširdžių įtampos bei įtampos kitimo greičio skirtumai, lyginant su kontroline grupe. Taigi, taškelių žymėjimo metodas yra reikšmingas tyrimo metodas, siekiant anksti nustatyti širdies morfologinius bei funkcinius pokyčius ir imantis atitinkamų priemonių išvengti gyvenimo kokybę bloginančių pasekmių.

Gretos Jurgilaitės magistro baigiamasis darbas. „Vaikų sisteminių vaskulitų klinikinės išraiškos, eigos ypatumai“. Mokslinė vadovė doc. R. Šileikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos, Vaikų ligų klinika. Kaunas 2017. Tyrimo tikslas – Išanalizuoti vaikų, kuriems 2010 – 2015 m. Kauno medicinos universiteto Kauno klinikų II Vaikų ligų skyriuje diagnozuoti sisteminiai vaskulitai, klinikinių požymių ir ligos eigos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: išsiaiškinti sisteminių vaskulitų klinikinių požymių ir ligos eigos ypatumus, nustatyti sisteminių vaskulitų pasireiškimo dažnio priklausomybę nuo vaikų amžiaus, išsiaiškinti sisteminių vaskulitų etiologinius faktorius, nustatyti sisteminių vaskulitų komplikacijas, išsiaiškinti sisteminių vaskulitų gydymo priklausomybę nuo ligos eigos. Retrospektyviai analizuotos ligos istorijos vaikų, kuriems buvo diagnozuoti ir gydyti sisteminiai vaskulitai Kauno medicinos universiteto klinikų II Vaikų ligų skyriuje 2010-2015m. Duomenys rinkti apie pacientų amžių, galima etiologiją, ligos kliniką, bėrimų lokalizaciją diagnozės patvirtinimo laiką, vaskulitų diagnostika, skirtą gydymą, jo trukmę ir komplikacijas. Analizuojant tyrimo duomenis, paaiškėjo, kad Henoch – Shonlein purpura dažniausiai pasireiškia odos ir sąnarių pažeidimu, Kavasaki vaskulitas – akių, burnos ir gleivinės pažeidimu, apkitimais galūnėse, karščiavimu; daugiau nei pusė pacientų pasveikdavo, trečdaliui vaskulitas recidyvuodavo. Daugiausiai sergančiųjų sisteminiais vaskulitais buvo 4 – 6 m. amžiaus grupėje. Dažniausiai vaskulitą predisponavo ūmi infekcija, ketvirtadaliui – alergija, pavieniais atvejais – lėtinė infekcija, neišnešiotumas, skiepai. Sisteminių vaskulitų komplikacijos retos, todėl pasiteikė tik 1 atvejui. Dažniausiai taikomi medikamentai Henoch – Shonlein purpurai gydyti: klemastinas, loratadinas ir ibuprofenas, Kavasaki ligai – intraveninis imunoglobulinas ir aspirinas; atsakas į gydymą pasiektas visais atvejais, nepadėjus standartiniam gydymui buvo skiriamas alternatyvus gydymas.