Šileikienė, Rima

Įvadas. Ilgo QT intervalo sindromas (IQTS) yra reta, genetiškai paveldima liga, kurios klinikinė raiška gali būti daugialypė. Tikslas. Išanalizuoti mokslinius straipsnius, kuriuose aprašomi vaikams būdingi ilgo QT intervalo sindromo klinikiniai požymiai, aptarti šio sindromo diagnostiką. Metodai. Atlikta literatūros apžvalga. Šaltinių paieškai naudota PubMed duomenų bazė. Paieškai pasirinkti raktažodžiai anglų kalba ir jų deriniai: children, long QT syndrome, symptoms, diagnosis (vaikai, ilgo QT intervalo sindromas, simptomai, diagnostika). Atrinkti ir išanalizuoti 9 straipsniai, atitinkantys nagrinėjamą temą. Išvados. Literatūros apžvalga parodė, kad šeimos gydytojai ir pediatrai turėtų gebėti tinkamai atpažinti IQTS simptomus ir laiku atlikti diagnostinius tyrimus, ypač vaikams, kurie yra patyrę neaiškios kilmės sąmonės netekimų ir/ar aktyviai dalyvauja sportinėje veikloje.

Vaikai ir jaunuoliai sudaro penktadalį Lietuvos populiacijos ir 100 procentų Lietuvos ateities. Jie - būsimoji mūsų šalies darbo jėga ir ateinančių kartų tėvai. Jų sveikata bus svarbus veiksnys, lemiantis šalies klestėjimą ir gyventojų ilgaamžiškumą. Šalys, kurios investuoja į vaikų sveikatą, gauna įspūdingą ekonominį atlygį, nes kiekvienas vaiko sveikatos labui išleistas euras per gyvenimą grįžta dešimteriopa nauda visuomenei. Lietuvoje vaikų sveikata tapo prioritetinė tik politiniuose dokumentuose. Realiame gyvenime valstybės rūpestį vaikų sveikata dažnai užgožia politinės intrigos ir asmeninės ambicijos, o labiausiai kvalifikuotas šios srities specialistas - vaikų ligų gydytojas, išstumiamas iš pirminės vaikų sveikatos priežiūros. Norėdami padėti visiems gydytojams, kurie savo praktikoje susiduria su vaikų sveikatos priežiūra, vedantieji Lietuvos vaikų ligų specialistai parengė trumpus dažniausių vaikų susirgimų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmus. Tikimės, kad jie padės šeimos gydytojams, skubios pagalbos gydytojams ir pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbantiems vaikų ligų gydytojams greičiau ir efektyviau įtarti, diagnozuoti ir pradėti gydyti įvairius vaikų susirgimus. Taip pat gydytojams bus lengviau nuspręsti, kur siųsti pacientą, įtariant sudėtingesnę patologiją; su kokiais specialistais ir kokiuose centruose konsultuotis dėl tolimesnio paciento ištyrimo bei ilgalaikio gydymo ir priežiūros. Šia knyga vaikų ligų gydytojai siekia prisidėti prie vaikų sveikatos priežiūros kokybės bei efektyvių paslaugų prieinamumo gerinimo mūsų šalyje ir padėti užtikrinti Vaikų teisių konvencijoje deklaruojamą vaiko teisę į geriausią įmanomą sveikatos priežiūrą.

Juvenile idiopathic arthritis (JIA) is a group of rare musculoskeletal disorders with chronic inflammation of joints, typically manifesting before the age of 16 years. The assessment of disease activity remains pivotal in JIA treatment decisions, particularly during clinical remission. While musculoskeletal ultrasound (MSUS) has shown promise in detecting subclinical synovitis, longitudinal data on MSUS features in JIA remains limited. The aim of this study was to evaluate the prevalence of subclinical synovitis observed in MSUS over a follow-up period in JIA patients. Additionally, it sought to assess the consistency and correlation between clinical findings, standardized composite clinical score (JADAS10), and MSUS-detected synovitis during 9 months follow-up.

Polymyositis is a rarely reported complication of COVID-19 illness, especially in children. Molecular mimicry may be a cause of hyperactivated autoimmunity, leading to various clinical manifestations, including myopathies. Symptoms vary from mild muscle weakness to severe rhabdomyolysis. We review the literature on post-COVID myositis and report a case of severe polymyositis in a 7-year-old boy, following undefined viral infection 3 weeks before the onset of muscle pain. Patient's condition deteriorated from physical activity-associated pain in the lower limbs to severe muscle weakness leading to dysphagia and mechanical ventilation. As antibodies against SARS-CoV-2 were detected and other possible conditions causing myositis were excluded, the diagnosis of post-COVID polymyositis was considered as the most likely. The patient was treated with high doses of methylprednisolone and cyclophosphamide, resulting in improvement. Although COVID-19 is becoming a seasonal disease, the infection itself and post-viral disorders, such as polymyositis, are still of great interest and require better investigation to ensure appropriate management for each individual. Our experience suggests that aggressive immunosuppressive therapy might be a solution for severe post-COVID-related diseases. This literature review is provided in addition to the case report presented at the 29th European Paediatric Rheumatology Congress; the abstract is available online in the Proceedings of the 29th European Paediatric Rheumatology Congress.

Pasak Cicerono sentencijos, Historia est magistra vitae („Istorija yra gyvenimo mokytoja“), tad norisi pradėti nuo šių vaikų ligų specialybių ištakų, kurios siekia 1960-uosius metus. [...].

Introduction More data emerge regarding subclinical juvenile idiopathic arthritis (JIA) inflammation signs in imaging studies, e.g., musculoskeletal ultrasound (MUSU). Traditional JIA activity outcome measures may not fully represent the disease (1). Aim Analyse correlation between patient-/physician-reported outcome measures with MSUS during 9-months follow-up.

Background. Juvenile idiopathic arthritis (JIA) is a chronic inflammation of one or more joints of unknown origin that usually occurs in children under 16 years of age. Despite the importance of clinical examination in the evaluation of JIA activity, data are showing that musculoskeletal ultrasound (MSUS) could be more accurate in evaluating inflammation. Aim: To determine the signs of inflammation and their consistency in clinical and MSUS at different levels of JIA disease activity. Methods: JIA patients with diverse disease activity underwent 40 joint clinical and MSUS evaluations every 3 months (4 visits total: M0, M3, M6, M9). Musculoskeletal ultrasound (MSUS) B-mode and power Doppler images were scored for each of the 40 joints. Clinical evaluation included joint swelling, pain, limitation of motion (LOM), and inflammatory markers (ESR and CRP). Subclinical synovitis was defined as synovitis detected by MSUS only. Pearson’s correlation coefficients (rs) were calculated to determine the difference between clinical and ultrasound examinations. A p-value < 0.05 was considered significant. Results: 30 JIA patients (86.6% female) aged 2.9–18 years (median age 14.8 years) were enrolled in the study. At the M0 visit, 11 patients (36.6%) had oligoarthritis, 11 patients (36.6%) had polyarthritis and 8 patients (26.6%) had enthesitis-related arthritis. No correlation between standard inflammatory markers (ESR, CRP) and clinical examination and MSUS was observed in all visits (p > 0.05). At the M0 visit, 11% of joints had subclinical synovitis, mostly in proximal interphalangeal joints (PIPs). Subclinical synovitis persisted from 6% to 9% of joints in subsequent visits, mainly in knees and PIPs joints. A significant positive correlation existed between the right and left side joints in clinical examination and MSUS at M0, M3 and M6 visits (M0 rs = 0.678; M3 rs = 0.736; M6 rs = 0.716; p < 0.01). However, at the M9 visit, during clinical remission of more than 6 months, the correlation weakened (rs = 0.309; p < 0.097). Conclusion: Our findings indicate that despite prolonged clinical remission, signs of subclinical inflammation persisted in MSUS. Ultrasonography appears as a valuable tool for comprehensive JIA disease activity assessment, advocating for its inclusion in routine clinical practice.

A two-year-old girl with fever, diarrhea and vomiting was presented to the Emergency Department (ED). A maculopapular rash on the face, cervical lymphadenopathy and 1st degree dehydration were being noted. Laboratory results showed leukocytosis, neutrophilia and a high level of C-reactive protein (CRP). Amoxicillin was prescribed, but the patient’s state did not improve. She returned to ED with rash all over her body and 2nd degree dehydration. Laboratory results revealed thrombocytopenia and a more increased level of CRP. It was found that her mother has been diagnosed with the coronavirus disease approximately two months ago. Extended laboratory results showed signs of mild anemia, increased levels of liver enzymes, procalcitonin, troponin, N-terminal prohormone of brain natriuretic peptide, D-dimers, ferritin. Anti-SARS-CoV-2 (severe acute respiratory syndrome-coronavirus) IgG (immunoglobulin G) were detected. Multisystem inflammatory syndrome was diagnosed. Pediatric echocardiography revealed 10 mm of fluids in pericardium, I degree mitral valve regurgitation, dilated left coronary artery. She was given a treatment with intravenous Immunoglobulin G, methylprednisolone and aspirin, but her state did not improve. A treatment with Tocilizumab was given, but it did not have a much more positive effect, laboratory results showed progressed leucocytosis and neutrophilia. As the last resort, biology treatment with a recombinant form of human interleukin-1 receptor antagonist Anakinra was started and after a week all symptoms changed, and laboratory results regressed.

Tyrimo tikslas. Apžvelgti dažniausiai vaikams pasireiškiančias gerybines aritmijas, indikacijas kardiologiniam tyrimui, prognozę ir baigtis. Metodika. Remiantis informacija, pateikta „Pubmed“ ir „UpToDate“ duomenų bazėse, atlikta literatūros apžvalga apie vaikų gerybinių aritmijų diagnostiką, prognozę, baigtis. Rezultatai ir išvados. Gerybinėms aritmijoms priskiriamos šios beimptomės aritmijos: sinusinė tachikardija, sinusinė bradikardija, pirmojo laipsnio atrioventrikulinė (AV) blokada, sinusinė (kvėpuojamoji) aritmija, prieširdžiu ekstrasistolės ir pavienės skilvelių ekstrasistolės. Gerybinių aritmijų atvejais fizinis aktyvumas neribojamas, gyvybei pavojingų aritmijų rizika maža. Nenustačius organinės širdies patologijos, kai aritmija yra besimptomė, nėra grėsmingos aritmijos rizikos, tolesnis tyrimas, vaikų kardiologo stebėsena nereikalinga. Pacientai, kuriems nustatyta besimptomė gerybinė aritmija, stebimi šeimos gydytojo, o pasireiškus simptomams rekomenduojama vaikų kardiologo konsultacija dėl indikacijų nuodugniam tyrimui.

Vaikų alpimai, arba sinkopė - vaikams neretai pasitaikantis sindromas, dėl kurio dažniausiai kreipiamasi į skubios pagalbos skyrių, o kartais ir į šeimos gydytoją. [...] .