Ulozaitė - Stanienė, Nora

Sialolithiasis is the most common benign disorder of the major salivary glands, causing recurrent painful swelling and significantly affecting quality of life. In recent years, sialendoscopy and sialendoscopy-assisted techniques have emerged as preferred minimally invasive, gland-preserving treatment options. However, contemporary evidence focused exclusively on sialolithiasis outcomes remains limited. This systematic review aimed to evaluate the treatment outcomes of sialendoscopy and sialendoscopy-assisted techniques in patients with sialolithiasis, with a primary focus on symptom-free success rates in current clinical practice.

A systematic literature search was conducted for studies published after March 2021. Eleven studies involving a total of 982 patients with sialolithiasis met the inclusion criteria. Risk of bias was assessed using the Newcastle–Ottawa Scale and the Joanna Briggs Institute checklist.

Symptom-free success rates ranged from 75 % to 100 %, with most studies reporting rates between 85 % and 98 %. This range overlaps closely with the 89.6 % pooled success rate reported specifically for sialolithiasis by Beumer et al. (2023). Gland preservation rates were consistently high (96.2–100 %). Recurrence was relatively uncommon, and complication rates were generally low and mostly transient.

In conclusion, contemporary post-2021 evidence demonstrates that sialendoscopy and sialendoscopy-assisted techniques achieve high symptom-free success rates with excellent gland preservation. These findings support sialendoscopy as an effective, minimally invasive, and gland-preserving first-line treatment for sialolithiasis and justify its wider adoption in modern clinical practice

author: Elor Saat

title: Prevalence of HPV associated head and neck cancer for the last five years

Aim:

The principle aim need to highlight is developing a link between Human Papillomavirus (HPV) and head and neck cancers which took place during the last five-year time. Looking at the available head and neck cancers data, I will create the link between this type of malignancy and HPV by searching through the literature thoroughly. This analysis will lay the foundation for a wider discourse on global trends and outlook. By this, we go beyond the context of a one country and get something more globally accepted.

Objectives: • HPV prevalence in head and neck cancers for the last 5 years and how its involving in recent years. • To find the areas of head and neck cancers where is the highest association with HPV cancer. • To discuss the treatment of HPV head and neck cancer.

methodology: The method of this original systematic literature review has been elaborately created to follow the Principles of Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses (PRISMA). The purpose is to highlight the current trends, of HPV and head and neck cancers prevalence in the last five years. The study envisions to aggregate the quantitative data from the different research studies of HPV-related oncological research within this domain to have a more definite grasp of the current mindset of the HPV-related oncological research within this targeted range. The core keyword domain consisted of "HPV," "head and neck cancer," "HPV Associated" "increase/increasing," "epidemiology," "oncology," "virology, "squamous cell," and "papillomavirus".

results: During the thorough research literature review, we carefully studied seven crucial research projects done to both uphold the incidence rates of human papillomavirus (HPV) among head and neck squamous cell carcinomas (HNSCC) and to restate the clinical significance of this virus in the occurrence of such cancers. This thorough analysis discovered, that the HPV relationship to the oncogenesis is quite intricate and multifaceted, the survival outcome after the disease is less optimistic, and the response to treatment modalities in OPC is not very satisfactory. Driven by this consolidated point of view, the studies combined create a wider vision regarding the effect of HPV on the course and the prognosis of OPC, the likely effects of HPVT on OPC by means of various therapeutic options. Through a review of these key studies which synthesizes the research finding, our study emphasizes the major role of HPV as a biomarker for the diagnosis and prognosis and directs the treatment plans to improve patient care in HNSCC.

conclusion: The study on the intricate bond between human papillomavirus (HPV) and oropharyngeal squamous cell carcinomas (OPC) was based on the extensive examination of seven significant studies that have contributed extensively to the scientific knowledge base in this domain. This comprehensive meta-analysis has not only shown the melean overnight delivery prognostic opportunity that comes with HPV positivity in OPC but also highlighted the remarkable multi-factorial interplay between the genetic alterations, the demographic factors, the viral coinfections, and the environmental factors.

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti tracheostomijų ir jų komplikacijų dažnį suaugusiems pacientams gydytiems LSMUL KK 2017–2020m. Tyrimo uždaviniai: 1)Išanalizuoti suaugusiems pacientams atliktų tracheostomijų dažnį 2017–2020m., vidutinę gydymo trukmę iki tracheostomos, epidemiologinius paciento veiksnius (lytis, amžius). 2) Įvertinti komplikacijas ir jų dažnį po tracheostomijų pacientams gydytiems LSMUL KK 2017–2020m. 3) Įvertinti dekanuliacijos dažnį, laiką bei priežastis pacientams, kuriems buvo atlikta tracheostomija. 4) Palyginti tyrime gautus rezultatus su literatūros duomenimis. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas LSMUL KK Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje retrospektyviai surinkus duomenis iš medicininės dokumentacijos ir išanalizavus juos. Tiriamąją imtį sudarė 871 pacientas, kuriems buvo suformuota tracheostoma Neurochirurgijos, Kardiologijos ir Centriniame intensyviosios terapijos skyriuose. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 22.0 ir Microsoft Excel 2016 programas. Rezultatai: Tiriamąją imtį sudarė 871 pacientas (359 (41%) moterys ir 512 (59%) vyrai). Vidutinis pacientų amžius 67 metai (SN 15). Nustatyta, jog vidutinė trukmė iki tracheostomijos atlikimo yra 7 dienos (SN 5). Dažniausiai tracheostomija buvo atliekama 4 dieną po intubacijos. Vidutinis lovadienių skaičius pacientams, kuriems atlikta tracheostomija yra 35 dienos (SN 27). 112 (12,9%) pacientų po tracheostomijos operacijos buvo dekanuliuoti, o 458 (52,6%) pacientų nedekanuliuoti. 301 (34,5%) pacientas mirė hospitalizacijos laikotarpiu. Atvira chirurginė tracheostomija buvo atlikta 762 (87,5%) pacientams, o perkutaninė dilatacinė tracheostomija (PDT) 109 (12,5%) pacientams. Komplikacijos pasireiškė 114 (13%) pacientų. Dažniausia komplikacija po tracheostomijos atlikimo yra kraujavimas 53 atvejai (6%). Tyrimo išvados: 1) LSMUL KK vidutinė trukmė iki tracheostomijos yra 7 paros po intubacijos, didžiausią pacientų imtį sudarė vyriškos lyties, vyresni nei 70 metų asmenys. 2) Komplikacijų dažnis po tracheostomijos siekė 13%, o dažniausia komplikacija yra kraujavimas 6%. Tracheostomos suformavimo laikas po intubacijos neturėjo įtakos ankstyvų komplikacijų pasireiškimo dažniui (p=0,255). 3) LSMUL KK stacionarinio gydymo metu dekanuliuoti tik 12,9% pacientų. Tracheostomijos atlikimo laikas po intubacijos neturėjo įtakos dekanuliacijos išeitims (p=0,166). 4) Tyrimo metu nustatyta, jog epidemiologiniai pacientų duomenys, vidutinė intubacijos trukmė iki tracheostomijos ir ankstyvųjų komplikacijų dažnis po operacijos atitinka analizuotus literatūros duomenis.

Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikto sialoendoskopinio gydymo rezultatus ir ilgalaikį poveikį autoimuninio sialoadenito sukeltiems simptomams.

Tyrimo uždaviniai: 1) Užfiksuoti anatominius pokyčius rastus sialoendoskopijos metu; 2) Palyginti burnos sausumo įtaką gyvenimo kokybei, pagal vizualinę analoginę skalę (VAS), prieš sialoendoskopinį gydymą bei 1,3 ir 6 mėnesiai po jo; 3) Palyginti skausmą seilių liaukų tinimo metu, pagal VAS, prieš sialoendoskopinį gydymą bei 1,3 ir 6 mėnesiai po jo; 4) Palyginti kserostomijos klausimyno rezultatus prieš sialoendoskopinį gydymą bei 1,3 ir 6 mėnesiai po jo; 5) Palyginti seilių liaukų tinimo epizodų skaičių prieš sialoendoskopinį gydymą ir 6 mėnesiai po jo.

Tyrimo metodika: Atliktas prospektyvinis tyrimas LSMUL KK Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje 2019-2020m. Tirta 20 pacientų, stacionarizuotų sialoendoskopiniam gydymui dėl autoimuninio sialoadenito sukeltų simptomų. Šiems pacientams reumatologiškai buvo patvirtintas Sjogreno sindromas arba IgG4 liga. Tyrimui naudota anketa, kurią sudarė validizuota kserostomijos klausimyno olandiška versija bei papildomi klausimai. Anketą pacientai pildė prieš sialoendoskopiją bei 1, 3 ir 6 mėnesiai po jos. Rezultatai išreikšti mediana ir interkvartiliniu intervalu (25-75 proc.).

Rezultatai: Sialoendoskopijos metu aptikti radiniai: latako gleivinės atrofija 42,8 proc. (n=15), stazinis turinys arba gleivių kamštis 28,6 proc. (n=10), latako striktūra 28,6 proc. (n=10). Burnos sausumo įtaka gyvenimo kokybei: prieš sialoendoskopiją VAS mediana buvo 84,00 mm (interkvartilinis intervalas 54,75-94,50), 1 mėnesis po procedūros – 35,50 mm (20,00-59,00) (p<0,001), po 3 mėnesių – 35,00 mm (2,50-59,75) (p<0,001), po 6 mėnesių – 41,50 mm (15,50-57,50) (p=0,001). Skausmo seilių liaukų tinimo metu VAS mediana prieš sialoendoskopiją – 10,50 mm (0,00-80,75), 1 mėnesis po procedūros – 0,00 mm (0,00-0,00) (p=0,03), po 3 mėnesių – 0,00 mm (0,00-19,50) (p=0,019), po 6 mėnesių – 0,00 mm (0,00-13,00) (p=0,005). Kserostomijos klausimyno rezultatai prieš sialoendoskopiją – mediana 13,00 balų (11,00-14,00), 1 mėnesis po procedūros – 10,50 balų (7,25-12,00) (p=0,001), po 3 mėnesių – 10,00 balų (7,00-11,75) (p=0,001), po 6 mėnesių – 10,00 balų (7,00-11,00) (p=0,001). Tinimo epizodų skaičius prieš sialoendoskopiją – mediana 1,00 (0,00-6,75), praėjus 6 mėnesiams po procedūros – 0,00 (0,00-1,00) (p=0,006).

Išvados: Sialoendoskopinis gydymas reikšmingai sumažino neigiamą burnos sausumo įtaką gyvenimo kokybei, skausmą seilių liaukų tinimo metu, kserostomijos klausimynu vertintus simptomus bei tinimo epizodų skaičių.

The aim of this study was analyze a correlation of preoperative objective measures on the level of difficulty of laryngeal exposure during direct laryngoscopy. Additionally, we wanted to identify a potential preoperative score, the “mini predictive score” that could be used prior to laryngoscopy in order to predict the level of difficulty of laryngeal visualization. In this study we evaluated of 50 patients who were hospitalized in the otorhinolaryngology department of Kaunas Clinics and treated for any laryngeal pathology. The following objectives were assessed: upper jaw dental status, degree of neck flexion-extension, Mallampatie’s modified score and body mass index. The value of the mini predictive score <3 was found to indicate good visualization of the larynx during laryngoscopy.