Berškienė, Kristina

Matas Šikšnius. Salės futbolą žaidžiančių sportininkų kaulų-raumenų sistemos funkcinių rodiklių stebėsena varžybų sezono metu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – Prof. Kristina Berškienė. Konsultantai - Lekt. Vidmantas Zaveckas, Dr. Aurelijus Domeika. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto kineziterapijos klinika. Kaunas, 2026; 60 p. Tyrimo tikslas: įvertinti salės futbolą žaidžiančių sportininkų kaulų - raumenų sistemos funkcinių rodiklių kaitą varžybų sezono metu. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti traumų rizikos rodiklių kaitą ir perkrovos traumų riziką sezono pradžioje ir pabaigoje. 2. Įvertinti dviejų salės futbolą žaidžiančių sportininkų komandų kaulų - raumenų sistemos funkcinius rodiklius varžybų sezono pradžioje. 3. Įvertinti dviejų salės futbolą žaidžiančių sportininkų komandų kaulų - raumenų sistemos funkcinius rodiklius varžybų sezono pabaigoje. 4. Palyginti dviejų salės futbolą žaidžiančių sportininkų komandų kaulų - raumenų sistemos funkcinių rodiklių kaitą, sezono metu. Tiriamieji ir tyrimo metodika: Suaugusieji Salės futbolą žaidžiantys sportininkai. (Jonavos “Vikingai” 15 žaidėjų ir “Žalgirio” 17 žaidėjų A lygos salės futbolo komandose sportininkų komandoje). Literatūros šaltinių analizė; Oslo sportinių traumų klausimynas; Abili balance prietaisas pusiausvyrai vertinti ir Kinvent įranga raumenų jėgai vertinti; Lafayette goniometras mobilumui vertinti. Išvados: 1. Salės futbolą žaidžiančių sportininkų traumų rizika abiejose komandose išliko labai maža, tačiau tiek “Vikingų”, tiek “Žalgirio” komandose po sezono ji statistiškai reikšmingai sumažėjo. 2. Sezono pradžioje “Vikingų” komandoje nustatyta statistiškai reikšminga galūnių asimetrija šlaunies vidinės rotacijos ir pėdos dorsifleksijos rodikliuose, tuo tarpu “Žalgirio” komandoje statistiškai reikšmingų skirtumų tarp galūnių nenustatyta. 3. Sezono pabaigoje “Vikingų” komandoje šuolio, pusiausvyros, judesių amplitudės ir pasistiebimo rodikliai statistiškai reikšmingai nepasikeitė, tuo tarpu “Žalgirio” komandoje statistiškai reikšmingai pagerėjo abiejų apatinių galūnių pusiausvyra ir šuolio jėgos vystymo greitis, o pasistiebimo asimetrija statistiškai reikšmingai padidėjo. 4. Palyginus komandų funkcinių rodiklių kaitą sezono metu nustatyta, kad “Vikingų” komandoje visi vertinti rodikliai išliko stabilūs, o “Žalgirio” komandoje nustatyti statistiškai reikšmingi teigiami pusiausvyros ir šuolio jėgos vystymo greičio rodikliai, bei neigiami pasistiebimo asimetrijos pokyčiai.

Gratas Janulis. Krepšininkų ir tenisininkų liemens, pečių lanko funkcinių rodiklių ir rizikos patirti traumą analizė. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas(ė) - Prof. dr. Kristina Berškienė. Darbo konsultantas - Lektorius Vidmantas Zaveckas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2026; 60p. Darbo tikslas - išanalizuoti mėgėjų krepšininkų ir tenisininkų liemens ir pečių lanko raumenų jėgos ištvermės, judesių valdymo bei rizikos patirti traumą rodiklius. Uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti liemens ir pečių lanko raumenų jėgos ištvermę tarp mėgėjų krepšininkų ir tenisininkų. 2. Įvertinti ir palyginti judesių valdymą tarp mėgėjų krepšininkų ir tenisininkų. 3. Įvertinti ir palyginti traumų riziką tarp mėgėjų krepšininkų ir tenisininkų. 4. Nustatyti liemens ir pečių lanko raumenų jėgos ištvermės, judesių valdymo ir rizikos patirti traumą sąsajas tarp mėgėjų krepšininkų ir tenisininkų. Tyrimo metodika: 1. Raumenų jėgos ištvermei įvertinti buvo taikyti pilvo raumenų statinės ištvermės, nugaros tiesiamųjų raumenų statinės ištvermės bei šoninių liemens raumenų statinės ištvermės testai. Taip pat naudotas plaštakos raumenų jėgos vertinimas dinamometru, lentos (angl. „plank test“) bei atsispaudimų testai. 2. Judesių valdymui įvertinti buvo taikyti funkciniai testai pagal Hannu Luomajoki metodiką: „Padavėjo pasilenkimo“, „Dubens pavertimo“, „Stovėsenos ant vienos kojos“, „Blauzdos tiesimo sėdint“, „Padėties keturpėsčia“ ir „Blauzdos lenkimo gulint“ testai. Viršutinės galūnės funkcijai papildomai vertinti taikyti tuščios skardinės (angl. Jobe test), baimės (angl. Posterior Apprehension/Stress Test) testai. 3. Traumų rizikai įvertinti buvo naudojamas dinaminės pusiausvyros vertinimas taikant Y (modifikuotą žvaigždės nuokrypio) testą apatinei ir viršutinei kūno daliai bei uždaros kinematinės grandinės viršutinės galūnės stabilumo testas. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 20 suaugusių mėgėjų sportininkų, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes pagal sporto šaką: 10 krepšininkų ir 10 tenisininkų. Visi tiriamieji buvo 30 - 40 metų amžiaus, turintys ne mažesnę nei trejų metų sportavimo patirtį ir reguliariai aktyviai sportuojantys. Tiriamieji atrinkti pagal nustatytus įtraukimo ir atmetimo kriterijus, siekiant užtikrinti grupių homogeniškumą ir duomenų patikimumą. Abiejų grupių dalyviams buvo taikytos vienodos tyrimo sąlygos ir tie patys vertinimo metodai. Tyrimas buvo momentinis (skerspjūvio tipo), leidžiantis palyginti skirtingų sporto šakų atstovų funkcinius rodiklius tuo pačiu laikotarpiu. Darbo išvados. 1. Mėgėjų krepšininkų ir tenisininkų liemens ir pečių lanko raumenų jėgos ištvermė statistiškai reikšmingai nesiskyrė ir daugeliu atvejų atitiko normines reikšmes, tačiau abiejose grupėse nustatytas liemens raumenų ištvermės santykių disbalansas, viršijantis rekomenduojamas ribas, galintis didinti juosmens ir stuburo perkrovos riziką. 2. Judesių valdymas ir juosmens - dubens stabilumas abiejose grupėse yra panašus ir pakankamas, tačiau tenisininkams dažniau nustatomi peties stabilumo sutrikimų požymiai dominuojančioje pusėje. 3. Pagal apatinių galūnių dinaminės pusiausvyros testo rezultatus tiek krepšininkai, tiek tenisininkai patenka į padidėjusios traumų rizikos grupę, o statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta. 4. Nustatyti liemens raumenų ištvermės santykių disbalansai bei viršutinių ir apatinių galūnių funkcinės asimetrijos (dominuojančios ir nedominuojančios pusės rodiklių skirtumai) gali būti siejami su traumų rizika, ypač juosmens ir peties srityse, tačiau šiame tyrime tiesioginės šių veiksnių įtakos traumų atsiradimui nenustatyta.

Saulė Tamošiūnaitė. Regbininkų ir futbolininkų funkcinių griaučių – raumenų sistemos ir psichoemocinės būklės rodiklių bei jų sąsajų vertinimas. Darbo vadovė – prof. Kristina Berškienė. Darbo konsultantė – Ernesta Aukštuolytė-Bačienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2025. 60 p. Darbo tikslas – įvertinti regbininkų ir futbolininkų funkcinių griaučių-raumenų sistemos ir psichoemocinės būklės rodiklius bei jų sąsajas. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti regbininkų ir futbolininkų funkcinių judesių kokybę. 2. Įvertinti ir palyginti regbininkų ir futbolininkų dinaminę pusiausvyrą. 3. Įvertinti ir palyginti regbininkų ir futbolininkų statinę raumenų ištvermę. 4. Įvertinti ir palyginti regbininkų ir futbolininkų subjektyviai suvoktą stresą ir nuovargį. 5. Nustatyti regbininkų ir futbolininkų griaučių – raumenų sistemos ir psichoemocinės būklės rodiklių sąsajas.
Tyrimo metodika – tyrime dalyvavo 49 sportininkai: 24 regbininkai ir 25 futbolininkai. Ištyrimo metu buvo naudojama anketinė apklausa; funkcinių judesių kokybės vertinimas; modifikuoto žvaigždės nuokrypio testas; McGill liemens raumenų ištvermės testai; subjektyviai suvokto streso skalė; daugiamatis nuovargio inventorius. Tiriamieji – jauno amžiaus (18 – 44 m. pagal PSO) vyrai, profesionaliai sportuojantys regbį ar futbolą (dalyvaujantys varžybose); sportavimo trukmė ne mažesnė kaip 2 metai. Išvados: 1. Funkcinių judesių kokybė tarp regbininkų ir futbolininkų statistiškai reikšmingai skyrėsi. Futbolininkų funkcinė judesių kokybė buvo geresnė. 2. Futbolininkų ir regbininkų dešinės kojos nustumto atstumo pirmyn rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi, o kairės kojos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Futbolininkų ir regbininkų dešinės ir kairės kojų nustumto atstumo į šoną rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi. Futbolininkų ir regbininkų dešinės kojos nustumto atstumo į vidų rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi, o kairės kojos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Futbolininkų nustumtas atstumas pirmyn dešine koja buvo geresnis nei regbininkų, tačiau nustumtas atstumas dešine ir kaire kojomis į šoną ir nustumtas atstumas į vidų dešine koja buvo geresnis regbininkų. 3. Liemenį lenkiančių ir tiesiančių raumenų statinė ištvermė tarp regbininkų ir futbolininkų statistiškai reikšmingai skyrėsi, o šoninių liemens raumenų statinė ištvermė tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Regbininkų liemenį lenkiančių ir tiesiančių raumenų statinė ištvermė buvo geresnė. 4. Subjektyviai suvoktas stresas tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Bendras nuovargis, fizinis nuovargis, sumažėjęs aktyvumas ir sumažėjusi motyvacija tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi, o protinis nuovargis buvo panašus. Jaučiamas nuovargis futbolininkų grupėje buvo didesnis. 5. Futbolininkų grupėje nustumtas atstumas į šoną dešine ir kaire kojomis koreliavo su subjektyviai suvokto streso skale. Regbininkų grupėje statistiškai reikšmingai koreliavo nustumtas atstumas į vidų dešine koja ir bendras nuovargis, liemens raumenų statinė ištvermė su subjektyviai suvokto streso skale, funkcinių judesių bendras balas su subjektyviai suvokto streso skale, bendru nuovargiu, fiziniu nuovargiu, sumažėjusiu aktyvumu ir sumažėjusia motyvacija.

Deimantė Biliūnaitė. Profesionalių regbio lygos žaidėjų funkcinės būklės rodiklių ir apatinės galūnės skausmo vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Mokslinė vadovė prof. dr. Kristina Berškienė, darbo konsultantė asist. Ernesta Aukštuolytė-Bačienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika – Kaunas, 2025 m.; 60 p. Darbo tikslas: Įvertinti profesionalių regbio žaidėjų funkcinių judesių ir skausmo profilių skirtumus po 4 savaičių skirtingų kineziterapijos programų taikymo ir po sportinio sezono. Darbo uždaviniai: 1) Įvertinti patyrusių ir nepatyrusių apatinės galūnės traumą profesionalių regbio žaidėjų apatinių galūnių funkcinius judesius prieš ir po 4 savaičių kineziterapijos programos poveikio ir po sportinio sezono. 2) Įvertinti patyrusių ir nepatyrusių apatinės galūnės traumą profesionalių regbio žaidėjų apatinių galūnių dinaminį stabilumą prieš ir po 4 savaičių kineziterapijos programos poveikio ir po sportinio sezono. 3) Įvertinti patyrusių traumą regbio lygos žaidėjų funkcinį pajėgumą prieš ir po 4 savaičių kineziterapijos programos. 4) Nustatyti skausmo dinamiką tarp elitinių regbio žaidėjų prieš ir po 4 savaičių kineziterapijos poveikio, po 2 savaičių kineziterapijos programos poveikio bei po sportinio sezono. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo metodai: Tyrimo atlikimui buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. 2024-BEC2-445. Tyrime dalyvavo 24 profesionalūs regbio lygos žaidėjai, kurie buvo supažindinti su tyrimu ir savanoriškai sutiko dalyvauti. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: patyrę apatinės galūnės traumą ir nepatyrę apatinės galūnės traumos. Abiem grupėms taikytos skirtingos kineziterapijos programos, kuriose akcentuojamas motorinis mokymasis. Kineziterapija taikyta 4 savaites: 2 kartus per savaitę po 45 minutes su kineziterapeuto priežiūra. Pirmasis testavimas atliktas 2024 m. liepos 3 dieną, antrasis testavimas atliktas po 4 savaičių kineziterapijos, liepos 31 dieną, o trečiasis testavimas atliktas po sportinio sezono – spalio 21 dieną. Tyrimo metu atlikta trumpa anketinė apklausa, antropometriniai matavimai – ūgis, svoris, apatinės galūnės Y pusiausvyros testas, funkcinių judesių kokybė, skausmo intensyvumo vertinimas žodine ir skaitmenine skausmo skale, fizinio pajėgumo testai (angl. performance tests) – šuolio viena koja testai, 10 ir 30 metrų bėgimas. Išvados:

1. Patyrusių ir nepatyrusių apatinės galūnės traumą regbininkų funkcinių judesių kokybė po 4 savaičių kineziterapijos programos pagerėjo, o po sportinio sezono nepakito.
2. Apatinių galūnių traumą nepatyrusių regbininkų dinaminio stabilumo rodikliai po 4 savaičių kineziterapijos programos pagerėjo. Dinaminio stabilumo rodikliai šioje grupėje po sportinio sezono taip pat pagerėjo. Apatinės galūnės traumą patyrusiųjų grupėje nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis kairėje galūnėje priekine ir atgal-šonine kryptimis. Po kineziterapijos programos šioje grupėje reikšmingai pagerėjo nustumto atstumo atgal į vidų kryptimi dešine koja rezultatai.
3. Patyrusių traumą regbininkų funkcinis pajėgumas po 4 savaičių kineziterapijos reikšmingai pagerėjo: nušoktas didesnis atstumas vienu šuoliu, trijų šuolių metu ir įstrižai, šuoliai laikui atlikti greičiau bei greičiau nubėgtas 10 ir 30 metrų atstumas.
4. Patyrusių traumą regbio žaidėjų skausmo intensyvumas po 2 savaičių kineziterapijos statistiškai reikšmingai nepakito, tačiau po 4 savaičių kineziterapijos – reikšmingai sumažėjo. Po sportinio sezono skausmo intensyvumas nepakito.

Lėtinis nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas – tai sudėtinga biopsichosocialinė problema, dažna tarp jauno amžiaus sėdimą darbą dirbančių asmenų. Tyrimo tikslas – įvertinti objektyvių ir subjektyvių judėjimo sistemos rodiklių bei lėtinio nespecifinio apatinės nugaros dalies skausmo sąsajas. Remiantis Tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijos modeliu, analizuota tyrimo dalyvių kūno laikysena, raumenų jėga ir aktyvumas, kūno pajautimas, fizinis aktyvumas, skausmo intensyvumas ir funkcinė būklė. Nustatyta, kad blogesnė subjektyviai vertinama funkcinė būklė siejosi su padidėjusia stuburo slankstelių rotacija, didesniu skausmo intensyvumu ir ilgesne skausmo trukme, padidėjusiu nugaros tiesiamųjų raumenų aktyvumu bei šlaunies tiesiamųjų raumenų jėgos disbalansu. Amžius, kūno laikysena, fizinis aktyvumas bei sėdimo darbo trukmė neturėjo tiesioginių sąsajų su funkciniais apribojimais. Tyrimo rezultatai parodė, kad integruotas vertinimo požiūris padeda geriau suprasti skausmo, funkcinės būklės ir judėjimo sistemos tarpusavio ryšius bei prisideda prie tikslesnio kineziterapinės diagnozės nustatymo ir funkcinės būklės įvertinimo.

Darbo tikslas: nustatyti vizualinių judesių atkartojimo poveikį pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, eisenai, pusiausvyrai ir emocinei būklei. Uždaviniai: 1) nustatyti vizualinių judesių atkartojimo poveikį pacientų, patyrusių galvos smegenų išeminį insultą, eisenai, pusiausvyrai ir emocinei būklei prieš ir po 3 savaičių; 2) nustatyti kineziterapijos procedūrų poveikį pacientams, patyrusiems galvos smegenų išeminį insult, eisenai, pusiausvyrai ir emocinei būklei prieš ir po 3 savaičių; 3) įvertinti vizualinių judesių atkartojimo taikymo efektyvumą lyginant su įprasta kineziterapija pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą eisenai, pusiausvyrai ir emocinei būklei. Tiriamieji ir metodika. Tyrime dalyvavo 60 tiriamųjų po galvos smegenų išeminio insulto. Atsitiktiniu būdu tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: įprasto poveikio ir tiriamąją. Įprasto poveikio grupei 3 savaites buvo taikyta kineziterapija salėje 6 kartus per savaitę, 2 kartus per dieną, užsiėmimo trukmė 30 min. Kineziterapija buvo skirta pusiausvyrai, naudojant pusiausvyros pagalvėles, eisenai, svorio pernešimui gerinti. Tiriamajai grupei 3 savaites buvo taikoma kineziterapija ir vizualinių judesių atkartojimo metodas. Vizualinių judesių atkartojimo metodas – tai metodas, kuris sukuria virtualią aplinką ir naudojant įvairius vizualinius žaidimus lavina eiseną ir pusiausvyrą. Užsiėmimai vyko 6 dienas per savaitę, 2 kartus per dieną, ryte – kineziterapija, o po pietų – vizualinių judesių atkartojimo užsiėmimai, visi užsiėmimai truko po 30 min. Rezultatams vertinti naudota Berg pusiausvyros skalė sėdint ir stovint, trumpas protinės būklės testas, Tinetti pusiausvyros ir eisenos skalė, Hamiltono depresijos vertinimo skalė, taip pat „stotis ir eiti“ testas. Duomenų analizė atlika naudojantis IBM SPSS Statistics 22.0 programine įranga. Visi duomenys netenkino normalumo prielaidos, todėl taikyti neparametriniai kriterijai. Dviems nepriklausomoms imtims palyginti taikytas Manio Vitnio kriterijus, priklausomos imtims – neparametrinis Vilkoksono kriterijus. Duomenys pateikiami kaip mediana(xme), minimali (xmin), maksimali (xmax) reikšmė ir vidurkis (x ̅ ) - xme(xmin - xmax; x ̅ ). Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais.

Rezultatai. Berg pusiausvyros skalės rezultatai prieš poveikį abiejose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė, o po poveikio pusiausvyra labiau pagerėjo tiriamojoje grupėje. Išanalizavus trumpos protinės būklės testą prieš poveikį grupės tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė, o po 3 savaičių poveikio suvokimas pagerėjo abiejose grupėse, todėl tiek prieš poveikį, tiek po jo statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme. Lyginat Tinetti eisenos ir pusiausvyros rezultatus abi grupės prieš ir po poveikio tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė, tačiau po 3 savaičių rezultatai buvo geresni grupėje, kurioje buvo taikyta kineziterapija kartu su vizualinių judesių atkartojimo poveikiu. Lyginat abiejų grupių eisenos greitį naudojant „Stotis ir eiti“ testą prieš poveikį nustatėme, kad jie buvo vienodi, o po poveikio skirtumų taip pat nenustatyta. Hamiltono depresijos skalės rezultatai prieš poveikį abiejose grupėse nesiskyrė, o po poveikio emocinė būklė tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Išvados. 1. Kineziterapija kartu su vizualinių judesių atkartojimo metodu turi teigiamą poveikį pacientų eisenai, pusiausvyrai ir emocinei būklei po išeminio galvos smegenų insulto; 2. Kineziterapija teigiamai veikia pacientų po išeminio galvos smegenų insulto eiseną, pusiausvyrą ir emocinę būklę; 3. Taikant kineziterapiją kartu su vizualinių judesių atkartojimo metodu pasiekiami geresni eisenos ir pusiausvyros rezultatai, lyginant su įprasta kineziterapija.

Darbo tikslas: nustatyti pacientų, besilankančių pirminės sveikatos priežiūros centruose, požiūrį į išankstinę pacientų registracijos sistemą ir naudojimosi ja kliūtis. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti pacientų, besilankančių pirminės sveikatos priežiūros centruose, informuotumą apie išankstinę pacientų registracijos sistemą; 2. Nustatyti išankstinės pacientų registracijos sistemos vertinimą PSPC pacientų požiūriu; 3. Įvertinti pagrindines naudojimosi išankstine pacientų registracijos sistema kliūtis ir jų šalinimo galimybes. Tyrimo objektas: išankstinė pacientų registracijos sistema (IPRS) internetu sergu.lt. Tyrimo populiacija: 2015 m. vasario − kovo mėn. pas šeimos gydytojus, SPĮ, kuriose įdiegta išankstinė pacientų registracijos sistema (sergu.lt), atvykę pacientai. Tyrimo metodika: buvo atlikta pas šeimos gydytojus atvykusių pacientų anketinė apklausa. Į tyrimą įtrauktos 27 SPĮ, kuriose apklausti 602 pacientai, naudojant autoriaus sukurtą originalią anketą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį programinį paketą SPSS 21.0. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Buvo laikoma, kad statistinė išvada statistiškai patikima, jei apskaičiuota klaidos tikimybė p tenkino sąlygą p≤0,05. Rezultatai: nustatyta, jog didžioji dalis pacientų (81,7 proc.) žinojo apie galimybę registruotis per sergu.lt svetainę. Didžioji dalis pacientų apie galimybę užsiregistruoti per sergu.lt svetainę, sužinojo internete. Apie registraciją pas gydytoją internetu dažniau žinojo moterys, 35 – 60 m. amžiaus, išsiskyrę, vedę / ištekėjusios, aukštesnį išsilavinimą turintys bei didesnėse gyvenvietėse gyvenantys. Nustatėme, kad penktadalis apklaustų pacientų (19,8 proc.), prieš atvykdami į gydymo įstaigą, registravosi per sergu.lt svetainę. Registravimasis per sergu.lt buvo susijęs su lytimi, išsilavinimu, gyvenviete ir pajamomis. Daugiau nei pusė, nors kartą naudojusių šią paslaugą, ją vertino teigiamai ir sakė, kad sistema pateisino jų poreikius. Pacientai teigė, kad registravimasis per sergu.lt svetainę yra greitesnis, patogesnis bei saugesnis būdas, lyginant su kitais registravimosi būdais. Pagrindinės nesinaudojimo sergu.lt svetaine priežastys buvo nežinojimas apie tokią galimybę, laiko taupymas, realių laisvų talonų ir talonų esančių sergu.lt svetainėje nesutapimas, nepasitikėjimas išankstine pacientų registracijos sistema. Didėjant pacientų amžiui, daugėjo ir kliūčių naudotis IPRS. Našliai, kaime gyvenantys, pensininkai ir mažesnes pajamas gaunantys pacientai susidūrė su daugiau kliūčių naudotis IPRS. Išvada. Didžioji dalis pacientų žinojo apie išankstinę pacientų registracijos sistemą ir penktadalis pacientų registravosi per sergu.lt. Pagrindinė nesinaudojimo IPRS paslauga buvo informuotumo ir pasitikėjimo sistema trūkumas. Pacientai naudojęsi registracijos internetu sistema, ją vertino teigiamai. Praktinės rekomendacijos. Informuotumo ir pacientų pasitikėjimo registracijos internetu sistema didinimas yra pagrindinis sveikatos priežiūros įstaigų uždavinys, siekiant padidinti naudojimąsi IPRS.

Tikslas - įvertinti Žemės lokalaus magnetinio lauko ir jaunų asmenų bei profesionalių raitelių širdies susitraukimų dažnio sąsajas kasdieninės veiklos ir užsiėmimų su žirgu metu. Tyrimo metodika. Duomenys apdoroti „Firstbeat Uploader“, „MATLAB R2012b“ ir „Spectrogram_ML“ programomis. Statistinė analizė atlikta naudojant „MS Excel“, „SPSS 22.0“ programomis. Duomenys padalinti pagal skirtingo intensyvumo fizinį aktyvumą ir tuomet ryšio stiprumui tarp ŠSD ir lokalaus GML stiprumo dažnių juostų vertinti naudota Pirsono (Pearson) koreliacija. Dviejų nepriklausomų imčių palyginimui, ieškant skirtumo tarp veiklų skirtingose grupėse, naudotas neparametrinis Mano – Vitnio (Mann-Whitney) testas. Dviejų priklausomų imčių palyginimui, gretinant tos pačios grupės asmenų veiklų duomenis - taikytas neparametrinis Vilkoksono (Wilcoxon) testas. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p <0,05. Išvados: 1.Profesionalių raitelių grupėje mažo bei didelio intensyvumo fizinės veiklos metu nustatytas atvirkštinis ryšys tarp širdies susitraukimų dažnio ir lokalaus Žemės magnetinio lauko stiprumo, tai reiškia teigiamą palaikomąjį poveikį asmens sveikatai. 2. Užsiėmimų su žirgu metu profesionalių raitelių grupėje nustatytas atvirkštinis ryšys tarp širdies susitraukimų dažnio ir lokalaus Žemės magnetinio lauko stiprumo. Jaunų asmenų grupėje, šis ryšys buvo tiesioginis. Tokį ryšio pobūdį gali lemti psichologinis prisitaikymas ir fizinis pasirengimas. 3. Palyginus grupes labiausiai išsiskiria Žemės magnetinio lauko stiprumo 1-7 Hz dažnių juosta, kurioje nustatyti skirtumai tarp ŠSD ir lokalaus Žemės magnetinio lauko sąsajų – atvirkštinė koreliacija su mažo intensyvumo veiklomis bei miegu patvirtina teigiamą mažų dažnių fiziologinį poveikį ramybės būsenoje. Abiejose grupėse skirtingose dažnių juostose skiriasi sąsajos pobūdis – kuo aukštesnis magnetinio lauko dažnis, tuo mažesnę įtaką jis turėjo širdies susitraukimo dažniui bendraujant su žirgu.

Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti skirtingo amžiaus kūdikių motorinę raidą prieš ir po kineziterapijos. 2. Nustatyti skirtingo amžiaus kūdikių gimimo svorio įtaką motorinės raidos kaitai prieš ir po kineziterapijos. 3. Nustatyti skirtingo amžiaus kūdikių gimimo amžiaus įtaką motorinės raidos kaitai prieš ir po kineziterapijos. 4. Nustatyti motorinės raidos pokyčius skirtingo amžiaus kūdikių grupėse, pradėjus kineziterapiją 1-5, 6-7 ir 8-12 mėnesių amžiaus laikotarpiuose.Išvados: 1. Kūdikių ropojimo, sėdėjimo vaikščiojimo ir griebimo motoriniai įgūdžiai po kineziterapijos pagerėjo visose amžiaus grupėse. 2. Gimimo svoris susijęs su kūdikių ropojimo ir vaikščiojimo funkcija po kineziterapijos 1-5 mėnesių amžiaus kūdikiams, sėdėjimo ir griebimo funkcija prieš kineziterapiją ir griebimo bei vaikščiojimo funkcija po kineziterapijos 6-7 mėnesių amžiaus kūdikiams. Sėdėjimo funkcija prieš kineziterapiją priklauso nuo kūdikių gimimo svorio 8-12 mėnesių amžiaus kūdikiam. 3. Gimimo amžius susijęs su griebimo funkcija prieš kineziterapiją ir ropojimo bei vaikščiojimo funkcijomis po kineziterapijos 1-5 mėnesių amžiaus kūdikiams. Šešių – septynių mėnesių amžiaus kūdikių sėdėjimo funkcija prieš kineziterapiją, sėdėjimo, ropojimo, vaikščiojimo ir griebimo funkcijos po kineziterapijos yra susiję su gimimo amžiumi. 4. Vaikščiojimo ir griebimo funkcijos 1-5 ir 6-7 mėnesių amžiaus kūdikiams, taikant kineziterapiją, atsistatinėjo ne vienodai. Ropojimo, sėdėjimo, vaikščiojimo ir griebimo funkcijos 1-5 ir 8-12 mėnesių amžiaus kūdikiams, taikant kineziterapiją, atsistatinėjo ne vienodai. Sėdėjimo funkcija 6-7 ir 8-12 mėnesių amžiaus kūdikiams atsistatinėjo ne vienodai.

Darbo tikslas: Įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnio, kraujo spaudimo ir biopsichosocialinio pasitenkinimo kaitą skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo ir užsiėmimų su žirgu metu. Uždaviniai:

1. Įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnį skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo metu ir kraujo spaudimą bei biopsichosocialinį pasitenkinimą prieš užsiėmimus su žirgu. 2. Įvertinti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnį užsiėmimų su žirgu metu, kraujo spaudimą bei biopsichosocialinį pasitenkinimą po užsiėmimų su žirgu. 3. Palyginti jauno amžiaus asmenų ir profesionalių raitelių širdies susitraukimo dažnio, kraujo spaudimo ir biopsichosocialinio pasitenkinimo kaitą skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo ir užsiėmimų su žirgu metu. Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 22 asmenys, suskirstyti į dvi tiriamųjų grupes – 15 jauno amžiaus asmenų (vidutinis amžius 27.4 ± 2.31 metų ir 7 profesionalių raitelių (vidutinis amžius 26.2 ± 3.20 metų). Visiems tiriamiesiems buvo monitoruojamas širdies susitraukimų dažnis, matuojamas arterinis kraujo spaudimas, vertinamas biopsichosocialis pasitenkinimas, stebint skirtingo kasdienio fizinio aktyvumo (mažo, didelio vidutinio ir miego metu) ir užsiėmimų su žirgu metu (žirgą glostant, šukuojant, šeriant ir jojant). Širdies susitraukimo dažniui matuoti pasitelkta paros monitoravimo aparatūra ‘‘First beat‘‘. Statistinei duomenų analizei buvo naudotos Microsoft Excel ir IBM SPSS 22.0 programos. Išvados:
2. Jauno amžiaus asmenims ir profesionaliems raiteliams didėjant fizinės veiklos intensyvumui, didėja ŠSD, o kraujo spaudimas ir biopsichosocialinis pasitenkinimas prieš užsiėmimus su žirgu tarp grupių nesiskiria. 2. Glostant, šukuojant ir šeriant žirgą jauno amžiaus asmenų ŠSD yra didesnis nei profesonalių raitelių . Šeriant žirgą ŠSD jauno amžiaus asmenims didėja labiau nei glostant jį. Po užsiėmimų su žirgu pasitenkinimas savo fizine būkle jauno amžiaus asmenims didėja labiau nei pasitenkinimas emocine būkle 3. Jauno amžiaus asmenims glostant, šukuojant ir šeriant žirgą ŠSD yra didesnis nei mažos ir vidutinės fizinės veiklos metu . Po užsiėmimų su žirgu jauno amžiaus asmenims sistolinis kraujo spaudimas sumažėja, o pasitenkinimas emocine būkle bei socialiniu bendravimu padidėja.