Berškienė, Kristina

Disertacijoje analizuojami pacienčių pateiktų sveikatos baigčių (PROM) ir pacienčių patirties sveikatos priežiūros sistemoje (PREM) rodikliai nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiais, vertinant jų sąsajas su skirtingais akušerinės priežiūros modeliais. Tyrime lyginami akušerio vadovaujamas ir gydytojo akušerio-ginekologo vadovaujamas priežiūros modeliai, analizuojant jų poveikį moters gimdymo patirčiai, psichologinei savijautai, motinos ir kūdikio ryšiui bei žindymo saviveiksmingumui. Disertacija grindžiama į moterį orientuotos priežiūros koncepcija, akcentuojančia moters autonomiją, partneryste grįstą santykį ir individualizuotą priežiūrą. Tyrime taikoma standartizuota PROM ir PREM vertinimo metodika, parengta pagal Tarptautinio sveikatos rezultatų vertinimo konsorciumo (ICHOM) rekomendacijas. Vertinami rodikliai analizuojami nėštumo laikotarpiu bei keliais pogimdyminio laikotarpio etapais per pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo. Disertacijoje siekiama įvertinti PROM ir PREM rodiklių sąsajas, mediacinius ryšius bei prognozinę reikšmę moters sveikatai. Tyrimo rezultatai gali prisidėti prie akušerinės priežiūros kokybės vertinimo sistemos tobulinimo Lietuvoje, integruojant pacienčių pateiktus rodiklius į klinikinę praktiką ir stiprinant į moterį orientuotą priežiūrą.

Introduction. Futsal is a high-intensity sport characterized by frequent accelerations, decelerations, and rapid changes of direction, increasing mechanical load and injury risk. Monitoring neuromuscular performance, including strength and jump performance ability, is essential for injury prevention and performance optimization. Between-leg functional differences have been associated with injury risk and performance outcomes, but they may also reflect functional specialization between the dominant (kicking) and non-dominant (support) limb. Previous studies indicate that these differences vary depending on the task and are often greater in strength compared to jump performance variables [1– 3]. The aim of this study was to evaluate between-leg functional differences in strength and drop jump performance in futsal players. [...]

The objective of this investigation was to evaluate the interobserver agreement between different investigators on selected cardiotocogram (CTG) parameters.

Magistro baigiamasis darbas – reikšmingas žingsnis profesinio bei akademinio augimo kelyje. Tai galimybė gilintis į dominančias temas, formuoti kritinį požiūrį į šiuolaikinius iššūkius reabilitacijos srityje, pritaikyti sukauptas žinias, parodyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą savarankiškai spręsti aktualias reabilitacijos srities problemas. Šios metodinės rekomendacijos skirtos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto reabilitacijos krypties antrosios pakopos studijų programos magistrantams, siekiantiems tikslingai, kryptingai ir kokybiškai parengti savo magistro baigiamąjį darbą. Rekomendacijose nuosekliai apžvelgiami svarbiausi magistro baigiamojo darbo rengimo aspektai – nuo bendrųjų nuostatų ir pagrindinių sąvokų iki struktūrinių, metodologinių bei techninių reikalavimų. Pirmojoje šių metodinių rekomendacijų dalyje išdėstytos bendrosios nuostatos, antrojoje – pagrindinės sąvokos, magistranto ir darbo vadovo funkcijos, pareigos ir atsakomybė, trečiojoje – baigiamojo darbo rengimo ir gynimo tvarka, ketvirtojoje – baigiamojo darbo reikalavimai, o penktojoje dalyje pateikiami priedai, kuriuose yra dokumentai, reikalingi rengiant magistro baigiamąjį darbą. Tikimės, kad šios metodinės rekomendacijos atsakys į klausimus, iškylančius rengiant magistro baigiamąjį darbą ir padės rasti tinkamus sprendimus bei taps praktiniu įrankiu, padėsiančiu sėkmingai įveikti kiekvieną baigiamojo darbo rengimo etapą. Linkime kūrybiškumo, atkaklumo ir akademinio įkvėpimo siekiant paversti Jūsų idėjas prasmingu ir vertingu moksliniu darbu.

Non-specific low back pain (LBP) is a major health concern associated with a sedentary lifestyle. Understanding the multifactorial risk factors is essential for developing effective management and prevention strategies.

Lėtinis nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas – tai sudėtinga biopsichosocialinė problema, dažna tarp jauno amžiaus sėdimą darbą dirbančių asmenų. Tyrimo tikslas – įvertinti objektyvių ir subjektyvių judėjimo sistemos rodiklių bei lėtinio nespecifinio apatinės nugaros dalies skausmo sąsajas. Remiantis Tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijos modeliu, analizuota tyrimo dalyvių kūno laikysena, raumenų jėga ir aktyvumas, kūno pajautimas, fizinis aktyvumas, skausmo intensyvumas ir funkcinė būklė. Nustatyta, kad blogesnė subjektyviai vertinama funkcinė būklė siejosi su padidėjusia stuburo slankstelių rotacija, didesniu skausmo intensyvumu ir ilgesne skausmo trukme, padidėjusiu nugaros tiesiamųjų raumenų aktyvumu bei šlaunies tiesiamųjų raumenų jėgos disbalansu. Amžius, kūno laikysena, fizinis aktyvumas bei sėdimo darbo trukmė neturėjo tiesioginių sąsajų su funkciniais apribojimais. Tyrimo rezultatai parodė, kad integruotas vertinimo požiūris padeda geriau suprasti skausmo, funkcinės būklės ir judėjimo sistemos tarpusavio ryšius bei prisideda prie tikslesnio kineziterapinės diagnozės nustatymo ir funkcinės būklės įvertinimo.

Tyrimo tikslas. Įvertinti policistinių kiaušidžių sindromui (PKS) būdingų simptomų sąsajas su depresijos simptomų pasireiškimu PKS sergančioms ir sveikoms moterims. Metodai. Atliktas anoniminis kiekybinis anketinis tyrimas. Jame dalyvavo lietuviškai suprantančios, vyresnės nei 18 metų, sveikos ir PKS sergančios moterys. Analizuoti 621 respondentės (229 PKS sergančių ir 392 sveikų moterų) duomenys. Visos tyrimo dalyvės užpildė PHQ-9. Rezultatai. Tirtų moterų depresijos simptomų išreikštumas stipriausiai koreliavo su nevaisingumu (Kramerio V = 0,17, p < 0,001), odos problemomis (V = 0,16, p < 0,001) ir mėnesinių ciklo sutrikimais (V = 0,14, p = 0,002). Sveikos moterys reikšmingai dažniau surinko minimaliems arba menkai išreikštiems depresijos simptomams būdingus PHQ-9 balus. PKS sergančios moterys reikšmingai dažniau lankėsi pas psichikos sveikatos specialistus (76,9 proc., palyginti su 45,9 proc., p < 0,001), dažniau skundėsi miego sutrikimais (78,6 proc., palyginti su 75,3 proc., p = 0,001) ir nuovargiu (96,5 proc., palyginti su 92,1 proc., p < 0,001). PKS sergančios moterys taip pat dažniau išsakė mintis apie mirtį arba savęs žalojimą (30,1 proc., palyginti su 22,2 proc., p = 0,001). Žalingi įpročiai neturėjo reikšmingo ryšio su depresijos simptomų išreikštumu PKS sergančių moterų grupėje, tačiau kontrolinėje grupėje rūkymas siejosi su sunkesniais depresijos simptomais (p = 0,001). Išvados. Tirtų moterų depresijos simptomai tiesiogiai koreliavo su nevaisingumu, odos problemomis ir mėnesinių ciklo sutrikimais, tačiau PKS sergančios moterys statistiškai reikšmingai dažniau lankėsi pas psichikos sveikatos specialistus.

Background and Objectives: Normal-tension glaucoma (NTG) is a subtype of primary open-angle glaucoma characterized by progressive optic nerve damage despite intraocular pressure (IOP) remaining within the normal range. The underlying pathophysiology of NTG remains incompletely understood, and its diagnosis is often delayed due to the lack of a definitive screening tool. This study aimed to evaluate differences in intracranial pressure pulse wave amplitude recorded from closed eyelids between NTG patients and control subjects using a novel non-invasive monitoring technology. Materials and Methods: A cross-sectional observational study was conducted, enrolling NTG patients and age-matched controls. Intracranial pressure pulse wave signals were recorded from closed eyelids using the ’Archimedes’ 02 device, which employs a highly sensitive digital pressure sensor and hydromechanical coupling for signal transmission. The amplitude of recorded intracranial pressure pulse waves was analyzed and compared between groups. Statistical analyses were performed using IBM SPSS Statistics 30.0, with significance set at p < 0.05. Results: A total of 140 participants were enrolled, including 68 NTG patients and 72 controls. After applying exclusion criteria, 63 NTG patients and 68 controls were included in the final analysis. The median intracranial pressure pulse wave amplitude was significantly higher in NTG patients (0.1326 a.u.) than in controls (0.0889 a.u.), with p = 0.01. Conclusions: These findings suggest that intracranial pressure pulse wave monitoring may serve as a potential biomarker for NTG. Further studies are needed to determine the diagnostic accuracy, sensitivity, and specificity of this technology for NTG detection.

Tyrimo tikslas. Nustatyti vaisiaus būklės vertinimo gimdymo metu skirtingų tyrėjų sutariamumu (angl. interobserver agreement) pagal pasirinktus KTG parametrus naudojant FIGO 2015 m. adaptuotas KTG vertinimo gaires. Tyrimo metodai. Retrospektyvusis kohortinis tyrimas dviejuose didžiuosiuose Lietuvos gimdymo stacionaruose. Atsitiktiniu būdu atrinktos gimdymo istorijos, kai gimdymas vyko galvos pirmeiga esant mekonijumi užterštiems vaisiaus vandenims išnešioto vienvaisio nėštumo atveju. Pagal atrinktus kriterijus 84 KTG gimdymo metu vertino šeši skirtingų klinikinę patirtį turintys tyrėjai, sutariamumas nustatytas skaičiuojant kapa ir intraklasinį koreliacijos koeficientus. Rezultatai. Geras arba vidutinis tyrėjų sutariamumas nustatytas daugumai KTG para¬metrų (varialibiškumas, deceleracijų buvimas, bradikardija, sumažėjęs variabiliškumas su tachikardija bei bendra deceleracijų trukmė). Akseleracijų vertinimas pasižymėjo vidutiniu sutariamumu (kapa koeficientas 0,29-0,47). Deceleracijų tipo ir formos vertinimas pasižymėjo mažiausiu sutariamumu (kapa koeficientas 0,12-0,23). Didesnę nei 10 metų patirtį turinčių tyrėjų vertinimai pasižymėjo geresniu sutariamumu, palyginti su tyrėjų grupe, kurių sudarė mažiau nei trejų metų patirtį turintys jauni gydytojai ir gydytojas, turintis daugiau nei 10 metų patirtį. Kardiotokogramų skirstymas į atskiras kategorijas taip pat turėjo žemų arba tik vidutinį sutariamumu tarp tyrėjų (Fleis kapa 0,19-0,44). Geriausias sutarimas buvo pasiektas, vertinant suminę deceleracijos trukmę (intraklasinio koreliacijos koeficiento vertė, apskaičiuojant deceleracijų suminę trukmę, buvo 0,48-0,80). Išvada. Pagrindiniai KTG parametrai - bazinis dažnis, variabiliškumas, deceleracijų buvimas, suminė deceleracijų trukmė - tai KTG požymiai, kuriuos po tinkamo apmokymo, netgi neturint klinikinės patirties, interpretuoti galima gana objektyviai ir dideliu sutariamumu. KTG skirstymas į atskiras kategorijas (normali, abejotina ir patolologinė) turi mažų arba vidutinį sutariamumo lygį, todėl būtų tikslinga atsisakyti šių kategorijų ir, vertinant KTG, sprendimus priimti pagal labiau objektyvius ir didelį sutariamumu turinčius požymius (bazinį dažnį, variabiliškumų, bradikardija, deceleracijų buvimų (yra ar nėra) ir deceleracijų suminę trukmę per 30 min.).

For centuries, people have discussed the special bond between humans and horses, with research indicating that interacting with horses can improve both psychological and physiological well-being [1, 2]. Scientific studies have explored these interactions, revealing that activities such as grooming and riding horses not only foster emotional connection but also lead to measurable health benefits: reductions in systolic blood pressure and improvements in emotional well-being following interactions with horses [3]. The objective of this study was to compare heart rate, blood pressure, and bio-psychosocial satisfaction between non-riders and riders during daily activities and interactions with a horse. The study involved 22 participants, divided into two groups: 15 non-riders with an average age of 27.4 years, and 7 riders with an average age of 26.3 years. Measurements included 24-hour heart rate monitoring, blood pressure, biopsychosocial satisfaction assessments, and evaluations of physical activities of varying intensities. Interactions with the horse, such as flattering, brushing, feeding, and riding, were also assessed. Data were analyzed using the Pearson correlation, the Mann-Whitney test, and the Wilcoxon test through SPSS and MATLAB. The results showed that non-riders had a higher heart rate compared with riders during horse interactions. For example, the non-riders’ median heart rate was 93.5 beats per minute while flattering, 97.5 beats per minute while brushing, and 100.5 beats per minute while feeding the horse. In contrast, the riders’ median heart rates during these activities were significantly lower, with 77 beats per minute during flattering, 85 beats per minute during brushing, and 84 beats per minute during feeding. In the non-riders’ group, the physical condition after the sessions with the horse increased more than the emotional state (P < 0.05). HR was higher when non-riders were flattering, brushing and feeding the horse compared with the low and medium daily physical activity (P < 0.05). The non-riders’ systolic blood pressure decreased and satisfaction of emotional well-being and social interaction increased (P < 0.05) after sessions with a horse. In conclusion, there were no significant differences in blood pressure or bio-psychosocial satisfaction between the two groups before interacting with the horse. However, non-riders experienced a higher heart rate during flattering, brushing, and feeding compared with riders. Additionally, non-riders showed a greater improvement in the physical condition after the sessions, while both groups reported increased emotional wellbeing and social satisfaction after interacting with the horse.