Kazlauskienė, Daiva

A. Blandytės magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas Doc. dr. Daiva Kazlauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra – Kaunas. Pavadinimas: ,,Oksalo rūgšties ir aminorūgščių kokybinės ir kiekybinės sudėties palyginimas rūgtinių (Polygonaceae L.) ir burnotinių (Amaranthaceae L.) šeimų augaluose“. Tyrimo tikslas: nustatyti ir palyginti oksalo rūgšties ir aminorūgščių kokybinę ir kiekybinę sudėtį rūgtinių (Polygonaceae L.) šeimos augaluose (valgomosios rūgštynės (Rumex acetosa L.), valgomieji rabarbarai (Rheum rhabarbarum L.)) ir burnotinių (Amaranthaceae L.) šeimos augaluose (daržiniai špinatai (Spinacia oleracea L.)). Tyrimo objektas: valgomųjų rūgštynių (Rumex acetosa L.) lapai, valgomųjų rabarbarų (Rheum rhabarbarum L.) stiebai, daržinių špinatų (Spinacia oleracea L.) lapai. Tyrimo metodai: dujų chromatografija – masių spektrometrija su junginių derivatizacija. Tyrimo rezultatai ir išvados: oksalo rūgštis identifikuota valgomųjų rabarbarų stiebų ir valgomųjų rūgštynių lapų ekstraktuose dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodu. Didžiausi oksalo rūgšties kiekiai nustatyti rūgštynių lapų ekstraktuose (826,26 ± 35,40 µg/g) ir rabarbarų stiebų ekstraktuose (2337,29 ± 138,37 µg/g) balandžio mėnesį. Mažiausi oksalo rūgšties kiekiai nustatyti rūgštynių lapų ekstraktuose birželio mėnesį (276,37 ± 16,57 µg/g), o rabarbarų stiebų ekstraktuose – rugsėjo mėnesį (211,89 ± 13,83 µg/g). Valgomųjų rabarbarų stiebų, valgomųjų rūgštynių lapų ir daržinių špinatų lapų ekstraktuose nustatytos 5 aminorūgštys: L-valinas, L-leucinas, izoleucinas, L-treoninas, L-fenilalaninas. Valgomųjų rabarbarų stiebų ekstraktuose nebuvo nustatyta L-fenilalanino ir L-treonino. Didžiausi aminorūgščių kiekiai nustatyti rūgštynių lapų ekstraktuose vegetacijos viduryje ir vegetacijos pabaigoje, o rabarbarų stiebų ekstraktuose – vegetacijos viduryje. Didžiausi aminorūgščių kiekiai špinatų lapų ekstraktuose nustatyti vegetacijos pabaigoje. Mažiausi aminorūgščių kiekiai nustatyti rūgštynių lapų, rabarbarų stiebų ir špinatų lapų ekstraktuose vegetacijos pradžioje. Didžiausias bendras aminorūgščių kiekis rūgštynių lapų ekstraktuose (21,34 ± 1,683 µg/g) ir špinatų lapų ekstraktuose (192,54 ± 15,387 µg/g) nustatytas vegetacijos pabaigoje. Mažiausias bendras aminorūgščių kiekis rūgštynių lapų ekstraktuose (1,28 ± 0,116 µg/g) ir špinatų lapų ekstraktuose (5,66 ± 0,453 µg/g) nustatytas vegetacijos pradžioje. Rabarbarų stiebų ekstraktuose didžiausias bendras aminorūgščių kiekis nustatytas vegetacijos viduryje (2,36 ± 0,229 µg/g), o mažiausias – taip pat vegetacijos pradžioje (0,04 ± 0,003 µg/g).

M. Sember magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas Doc. dr. Daiva Kazlauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologijos chemijos katedra. – Kaunas.
Pavadinimas: ,,Agrastų (Ribes uva-crispa L.) uogų fenolinių junginių cheminės sudėties ir antioksidacinio aktyvumo tyrimas“. Raktiniai žodžiai: Ribes uva–crispa, agrastas, fenoliniai junginiai, flavonoidai, antioksidacinis aktyvumas, spektrofotometriniai metodai.
Tyrimo objektas: Lietuvos klimato sąlygomis auginamų skirtingų agrastų veislių („Hinnonmaki Rot“, „Rodnik“, „Hinnonmaki Gelb“, „Invicta“, „Jošta“, „Mucurines“, „Karlias“) uogų ėminiai. Tyrimo metodai: bendras fenolinių junginių ir flavonoidų kiekis nustatytas spektrofotometriniu analizės metodu. Antioksidacinis aktyvumas įvertintas ABTS spektrofotometriniu metodu in vitro. Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos klimato sąlygomis auginamų skirtingų agrastų veislių (Ribes uva-crispa L.) uogų fenolinių junginių kiekybinę sudėtį ir nustatyti agrastų uogų ėminių ekstraktų antioksidacinį aktyvumą. Tyrimo rezultatai ir išvados: išanalizavus bendrą fenolinių junginių kiekį džiovintų agrastų uogų ėminiuose, nustatyta, kad didžiausiu kiekiu pasižymi „Jošta“ (21,30 ± 0,15 mg GRE/g), o mažiausiu „Mucurines“ (6,60 ± 0,11 mg GRE/g) agrastų veislės. Įvertinus bendrą fenolinių junginių kiekį šaldytų agrastų uogų ėminiuose, nustatyta, kad didžiausias kiekis būdingas „Jošta“ (17,32 ± 0,28 mg GRE/g), o mažiausias „Hinnonmaki Gelb“ (3,03 ± 0,06 mg GRE/g) agrastų veislėms. Atlikus džiovintų agrastų uogų ėminių analizę, nustatyta, kad bendras flavonoidų kiekis didžiausias „Rodnik“ (8,52 ± 0,06 mg RE/g), o mažiausias „Mucurines“ (6,40 ± 0,08 mg RE/g) agrastų veislėse. Tyrimo rezultatų duomenimis, tarp analizuotų šaldytų agrastų uogų ėminių didžiausias bendras flavonoidų kiekis nustatytas „Hinnonmaki Gelb“ (5,30 ± 0,07 mg/g), o mažiausias „Hinnonmaki Rot“ (3,7 ± 0,03 mg RE/g) agrastų veislėse. Ištyrus antioksidacinį aktyvumą tarp skirtingų veislių džiovintų agrastų uogų ėminių, nustatyta, kad didžiausiu aktyvumu pasižymi „Jošta“ veislės uogos (101,85 ± 0,85 µmol TE/g), tuo tarpu mažiausiu „Invicta“ (7,22 ± 1,11 µmol TE/g) agrastų uogos. Analizuojant Ribes uva–crispa L. skirtingų veislių šaldytų uogų ėminių antioksidacinį aktyvumą, nustatyta, kad didžiausiu aktyvumu išsiskiria „Jošta“ (97,31 ± 0,42 µmol TE/g), o mažiausiu „Mucurines“ (1,76 ± 0,58 µmol TE/g) agrastų veislės uogos.

T. Maštaro magistro darbas „Lietuvoje augančių pievinių akišveičių (Euphrasia rostkoviana L.) veikliųjų junginių sudėtis ir antioksidacinio aktyvumo įvertinimas“, mokslinė vadovė doc. dr. Daiva Kazlauskienė , Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra – Kaunas, 2024.

Raktiniai žodžiai: pievinė akišveitė, Euphrasia rostkoviana L., fenoliniai junginiai, flavonoidai, antioksidantinis aktyvumas, ABTS, Folin - Ciocalteu, spektrofotometras, aminorūgštys, DC – MS, ESC – MS.

Tyrimo objektas ir metodai: Pievinių akišveičių (Euphrasia rostkoviana L.) žaliavos, surinktos įvairiose Lietuvos augavietėse, fenolinių junginių, aminorūgščių kiekybinės sudėties ir antioksidacinio aktyvumo įvertinimas. Antioksidacinis aktyvumas nustatytas ABTS spektrofotometriniu metodu. Bendras fenolinių junginių kiekis žaliavos ekstrakte nustatytas Folin – Ciocalteu (FC) metodu. Kokybinė fenolinių junginių analizė atlikta efektyviosios skysčių chromatografijos – masių spektrometrijos metodu (ESC-MS). Aminorūgščių kiekinė sudėtis nustatyta dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodu (DC-MS). Tikslas: Nustatyti Lietuvoje augančių pievinių akišveičių (Euphrasia rostkoviana L.) veikliųjų junginių kiekybinę ir kokybinę sudėtį ir antioksidacinį aktyvumą.

Uždaviniai:

1. Nustatyti Lietuvoje augančių pievinių akišveičių (Euphrasia rostkoviana L.) žaliavos bendrą fenolinių junginių kiekį spektrofotometriniu metodu.
2. Nustatyti Lietuvoje augančių pievinių akišveičių (Euphrasia rostkoviana L.) žaliavos fenolinių junginių kokybinę sudėtį skysčių chromatografijos – masių spektrometrijos metodu.
3. Nustatyti Lietuvoje augančių pievinių akišveičių (Euphrasia rostkoviana L.) žaliavos aminorūgščių kiekį dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodu.
4. Įvertinti Lietuvoje augančių pievinių akišveičių (Euphrasia rostkoviana L.) žaliavos antioksidantinį aktyvumą ABTS metodu.

Rezultatai: pievinių akišveičių augalinėje žaliavoje didžiausias fenolinių junginių kiekis nustatytas Mažeikių rajone (149,03 ± 2,83 mg/g), o mažiausiai nustatyta Švenčionių rajone (37,10 ± 1,06 mg/g). Daugiausiai flavonoidų nustatyta pievinių akišveičių žaliavoje, surinktoje Šilutės rajone (49,80 ± 0,23 mg/g), mažiausiai nustatyta Švenčionių rajone (30,02 ± 1,52 mg/g). Atlikus kiekybinį aminorūgščių tyrimą su pievinių akišveičių žaliavomis, nustatyta 14 hidrolizuotų aminorūgščių. Didžiausias aminorūgščių kiekis, lyginant vietoves, buvo nustatytas Mažeikių rajone (851,57 ± 25,7 µg/g). Mažiausias aminorūgščių kiekis nustatytas Šilutės rajone (632,7 ± 17,47 µg/g). Didžiausias antioksidacinis aktyvumas pievinių akišveičių žaliavoje nustatytas Mažeikių (246,95 ± 6,51 μmol TE/g) ir Šilutės rajonuose (175,34 ± 2,81 μmol TE/g). Švenčionių rajone (25,08 ± 0,66 μmol TE/g) surinktos žaliavos antioksidacinis aktyvumas yra statistiškai reikšmingai mažesnis, lyginant su kitomis žaliavomis.

S. Satkauskaitės magistro baigiamasis darbas ,,Valgomųjų sausmedžių Lonicera caerulea L. uogų bioaktyvių junginių cheminės sudėties ir antioksidantinio aktyvumo tyrimas“/ mokslinis vadovas Doc. Daiva Kazlauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakultetas Analizinės ir toksikologijos chemijos katedra. – Kaunas. Darbo tikslas: ištirti Lietuvos augavietėse auginamų valgomųjų sausmedžių uogų (Lonicera caerulea L.) skirtingų veislių uogų bioaktyvių junginių kokybinę ir kiekybinę sudėtį, įvairavimą bei įvertinti antioksidantinį aktyvumą. Tyrimo objektas: skirtingose Lietuvos augavietėse (Alytuje, Vilniuje ir Klaipėdoje) surinktos valgomosios sausmedžių uogų veislės (ʽAurora’, ʽHoney bee’, ʽWojtek’ ir ʽZojka’). Tyrimo metodai: Efektyviosios skysčių chromatografijos metodu atlikta kokybinė fenolinių ir antocianinų junginių analizė. Kiekybinė fenolinių, flavonoidų, antocianinų junginių analizė ir antioksidantinis aktyvumo tyrimas atliktas spektrofotometriniu metodu. Tyrimo rezultatai ir išvados: ESC metodu identifikuoti valgomųjų sausmedžių veislių fenoliniai junginiai šaldytų ir džiovintų uogų ėminiuose: neochlorogeninė ir chlorogeninė rūgštis, rutinas, izokvercitrinas ir kvercetinas. ESC metodu identifikuoti antocianinų junginiai augalinės žaliavos šaldytų uogų ėminiuose: cianidino 3,5 – digliukozidas, cianidin – 3 – gliukozidas, pelargonidino 3 – gliukozidas, peonidino 3 – gliukozidas. Bendras fenolinių junginių kiekis valgomųjų sausmedžių šaldytų uogų (n = 12) ėminiuose varijuoja nuo 6,02 ± 0,10 GRE mg/g iki 14, 35 ± 0,26 GRE mg/g (p < 0,05), didžiausias kiekis nustatytas – ʽZojka’ veislėje (14,35 ± 0,26 GRE mg/g), ʽAurora’ veislėje (13,88 ± 0,25 GRE mg/g) (kultivuotos Alytuje) ir ʽHoney bee’ veislėje (13,77 ± 0,25 GRE mg/g, kultivuota Klaipėdoje), mažiausias – ʽWojtek’ veislės vaisių ėminiuose (6,02 ± 0,11 GRE mg/g, auginta Klaipėdoje) (p < 0,05). Vidutiniškai didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis šaldytų uogų ėminiuose tarp skirtingų augaviečių nustatytas Vilniuje. Džiovintų uogų ėminiuose (n = 12) fenolinių junginių kiekis varijuoja nuo 63,31 ± 1,14 GRE mg/g iki 139,13 ± 2,50 GRE mg/g, didžiausias nustatytas ʽZojka’ veislėje (139,13 ± 2,50 GRE mg/g, auginta Klaipėdoje), mažiausias – ʽHoney bee’ veislėje 63,31 ± 1,14 GRE mg/g (auginta Vilniuje) (p < 0,05). Vidutiniškai didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis džiovintų uogų ėminiuose tarp skirtingų augaviečių nustatytas Klaipėdoje. Bendras flavonoidų kiekis šaldytų uogų ėminiuose varijuoja nuo 1,710 ± 0,03 RE mg/g iki 3,51 ± 0,06 RE mg/g (p < 0,05), didžiausias bendras flavonoidų kiekis valgomųjų sausmedžių veislių šaldytų uogų (n = 12) ėminiuose nustatytas ʽZojka’ veislėje 3,51 ± 0,06 RE mg/g (auginta Vilniuje), mažiausias – ʽHoney bee’ veislėje 1,71 ± 0,03 RE mg/g (auginta Vilniuje) (p < 0,05). Džiovintų uogų ėminiuose bendras flavonoidų kiekis svyruoja nuo 9,97 ± 0,18 RE mg/g iki 15,41 ± 0,28 RE mg/g (p < 0,05), didžiausias sukauptas ʽZojka’ veislėje 15,41 ± 0,28 RE mg/g (auginta Alytuje) ir ʽAurora’ veislėje 15,20 ± 0,27 RE mg/g (auginta Klaipėdoje), mažiausias – ʽHoney bee’ 9,97 ± 0,18 RE mg/g ir ʽAurora’ 10,61 ± 0,19 RE mg/g (augintos Vilniuje) veislių vaisių ėminiuose (p < 0,05). Vidutiniškai didžiausias bendras flavonoidų kiekis šaldytų ir džiovintų uogų ėminiuose tarp skirtingų augaviečių nustatytas Klaipėdoje. Bendras antocianinų kiekis augalinės žaliavos šaldytų uogų ėminiuose varijuoja nuo 1,75 ± 0,03 mg/g iki 23,31 ± 0,42 mg/g (p < 0,05), didžiausias kiekis sukauptas ʽZojka’ veislės vaisių ėminiuose 23,31 ± 0,42 mg/g (auginta Alytuje), mažiausias – ʽHoney bee’ veislės vaisių ėminiuose 1,75 ± 0,03mg/g (auginta Vilniuje) (p < 0,05). Vidutiniškai didžiausias bendras antocianinų kiekis šaldytų uogų ėminiuose tarp skirtingų augaviečių nustatytas Alytuje. Antioksidantinis aktyvumas skirtingų veislių šaldytų valgomųjų sausmedžių uogų ėminiuose kinta nuo 13,66 ± 0,25 μmol TE/g iki 72,77 ± 1,31μmol TE/g (p < 0,05), didžiausias kiekis nustatytas ʽAuroros’ veislės vaisių ėminiuose 72,77 ±1,31 μmol TE/g (auginta Alytuje), mažiausias – ʽZojka’ veislės veislės vaisių ėminiuose 13,66 ± 0,25 μmol TE/g (auginta Vilniuje) (p < 0,05). Antioksidantinis aktyvumas džiovintų uogų ėminiuose varijuoja nuo 84,44 ± 1,52 μmol TE/g iki 232,77 ± 4,19 μmol TE/g (p < 0,05), didžiausias antioksidantinis aktyvumas nustatytas ʽAuroros’ veislės vaisių ėminiuose – 232,77 ± 4,19 μmol TE/g (auginta Vilniuje) ir ʽHoney bee’ veislės vaisių ėminiuose – 227, 22 ± 4,09 μmol TE/g (auginta Vilniuje), mažiausias – ʽZojka’ veislės vaisių ėminiuose 84,44 ± 1,52 μmol TE/g (auginta Vilniuje) (p < 0,05). Vidutiniškai didžiausias antioksidantinis aktyvumas džiovintų ir šaldytų uogų ėminiuose tarp skirtingų augaviečių nustatytas Alytuje.

G. Šimkevičiūtės magistro baigiamasis darbas - „Alksnialapių medlievų (Amelanchier alnifolia Nutt.) uogų fenolinių junginių cheminės sudėties ir antioksidacinio aktyvumo tyrimas“. Mokslinė vadovė - doc. dr. Daiva Kazlauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. Kaunas, 2024. Tyrimo tikslas: nustatyti ir palyginti Lietuvoje auginamų skirtingų veislių alksnialapių medlievų (Amelanchier alnifolia Nutt.) uogų fenolinių junginių kiekinę ir kokybinę sudėtį bei antioksidacinį aktyvumą. Tyrimo uždaviniai: pritaikyti tinkamiausias fenolinių junginių ekstrakcijos sąlygas iš alksnialapių medlievų (Amelanchier alnifolia Nutt.) uogų; nustatyti alksnialapių medlievų (Amelanchier alnifolia Nutt.) uogų fenolinių junginių kokybinę sudėtį, naudojant efektyviosios skysčių chromatografijos metodą; palyginti Lietuvoje auginamų skirtingų veislių alksnialapių medlievų (Amelanchier alnifolia Nutt.) uogų bendrą fenolinių junginių kiekį, nustatytą spektrofotometriniu Folin - Ciocalteau metodu; įvertinti Lietuvoje auginamų skirtingų veislių alksnialapių medlievų (Amelanchier alnifolia Nutt.) uogų antioksidacinį aktyvumą, naudojant ABTS metodą. Darbo objektas: skirtingų veislių ‘Martin’, ‘Smoky’, ‘Honeywood’, ‘Sleyt’, ‘Northline’ ir ‘Thiessen’ alksnialapių medlievų (Amelanchier alnifolia Nutt.) uogų ėminiai iš Kauno ir Joniškio rajonuose esančių ūkių. Metodai: bendras fenolinių junginių kiekis augalų ekstraktuose nustatomas spektrofotometriniu Folin - Ciocalteu (FC) metodu; fenolinių junginių kokybinė ir kiekybinė analizė bus atlikta efektyviosios skysčių chromatografijos metodu (ESC); antioksidacinis aktyvumas bus nustatytas ABTS spektrofotometriniu metodu. Tyrimo rezultatai ir išvados: pasirinktos fenolinių junginių ekstrakcijos sąlygos – ekstrakcija metanoliu 70 % ultragarso vonelėje 30 min. Identifikuoti 5 fenoliniai junginiai ir 4 antocianinai. Palyginus Lietuvoje auginamų skirtingų veislių alksnialapių medlievų uogų bendrą fenolinių junginių kiekį uogų ėminiuose, jis priklauso nuo augalo. Didžiausiu fenolinių junginių kiekiu pasižymėjo ‘Thiessen’ (J1š) veislės uogų ėminys – 127,51 ± 5,25 mg/g, o mažiausiu – ‘Martin’ (J3š) 11,19 ± 1,32 mg/g. Didžiausiu flavonoidų kiekiu pasižymėjo ‘Northline’ (J6dž) veislės uogų ėminys 9,52 ± 0,10 mg/g, o mažiausiu – ‘Martin’ (J3š) 1,34 ± 0,02 mg/g. Didžiausiu antocianinų kiekiu pasižymėjo ‘Smokey’ (K4š) veislės uogų ėminys – 46,30 ± 3,18 mg/g, o mažiausiu – ‘Sleyt’ (J5š) 8,96 ± 1,78 mg/g. Įvertinus Lietuvoje auginamų skirtingų veislių alksnialapių medlievų uogų antioksidacinį aktyvumą didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu pasižymėjo ‘Sleyt’ (J5dž) veislės uogos – 328,89 ± 6,29 mmol Trolox/g, o mažiausiu – ‘Thiessen’ (J1š) 11,11 ± 0,62 mmol Trolox/g.

Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti eugenolio ir kitų eterinių aliejų komponentų kokybinę ir kiekybinę sudėtį kvapniųjų gvazdikmedžių, kvapniųjų muskatmedžių, Ceilono cinamono, kvapniųjų bazilikų bei kilniųjų lauramedžių prieskoniuose. Darbo uždaviniai: 1. Pritaikyti tinkamiausią ekstrakcijos metodą ir išskirti eterinius aliejus iš kvapniųjų gvazdikmedžių, kvapniųjų muskatmedžių, Ceilono cinamono, kvapniųjų bazilikų bei kilniųjų lauramedžių prieskonių. 2. Nustatyti ir palyginti kokybinę kvapniųjų gvazdikmedžių, kvapniųjų muskatmedžių, Ceilono cinamono, kvapniųjų bazilikų bei kilniųjų lauramedžių prieskonių eterinių aliejų sudėtį, taikant dujų chromatografijos-masių spektrometrijos metodą. 3. Nustatyti ir palyginti kvapniųjų gvazdikmedžių, kvapniųjų muskatmedžių, Ceilono cinamono, kvapniųjų bazilikų bei kilniųjų lauramedžių prieskonių kiekybinę eterinių aliejų komponentų sudėtį. 4. Palyginti eugenolio kiekį skirtinguose prieskoniuose (kvapniųjų gvazdikmedžių, kvapniųjų muskatmedžių, Ceilono cinamono, kvapniųjų bazilikų bei kilniųjų lauramedžių). Tyrimo objektas ir metodai: Prieskoniai: džiovinti gvazdikėlių graižai, muskato riešutų milteliai, cinamono žievės milteliai, džiovinti baziliko lapai bei džiovinti lauro lapai eteriniams aliejams išgauti. Šie prieskoniai įsigyti Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Analizės metodas – dujų chromatografija-masių spektrometrija (DC-MS). Rezultatai ir išvados: Pagrindiniai junginiai nustatyti kvapniųjų gvazdikmedžių eteriniame aliejuje (EA) yra eugenolis, β-kariofilenas, humulenas, eugenolio acetatas, kopenas, Ceilono cinamono eteriniame aliejuje – cinamaldehidas, eugenolis, humulenas, linalolis, kvapniųjų muskatmedžių eteriniame aliejuje – sabinenas, limonenas, 2-pinenas, α-terpinolenas, kvapniųjų bazilikų eteriniame aliejuje – cineolis, linalolis, eugenolis, bergamotenas, humulenas, o kilniųjų lauramedžių eteriniame aliejuje – 2-pinenas, sabinenas, cineolis, linalolis ir eugenolis. Kvapniųjų muskatmedžių, Ceilono cinamono, kvapniųjų bazilikų ir kilniųjų lauramedžių eterinių aliejų mėginiuose vyravo monoterpenai ir seskviterpenai, o kvapniųjų gvazdikmedžių – seskviterpenai. Eugenolis rastas kvapniųjų gvazdikmedžių, kvapniųjų bazilikų, Ceilono cinamono bei kilniųjų lauramedžių eterinių aliejų mėginiuose, o kvapniųjų muskatmedžių eterinių aliejų mėginiuose eugenolis nebuvo rastas. Šie skirtumai galimi dėl skirtingų kilmės šalių, auginimo sąlygų, klimato, žaliavos rinkimo laiko.

D. Kvedaravičiaus magistro baigiamasis darbas „Smulkiažiedžių galinsogų (Galinsoga parviflora L.) žolės aminorūgščių kiekinės sudėties tyrimas chromatografiniais metodais“/ mokslinis vadovas Doc. dr. Daiva Kazlauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. – Kaunas. Raktiniai žodžiai: Galinsoga parviflora L., smulkiažiedė galinsoga, aminorūgštys, dujų chromatografija, dujų chromatografija- masių spektrometrija. Tyrimo tikslas: Įvertinti Lietuvoje augančių smulkiažiedžių galinsogų (Galinsoga parviflora L.) žolės aminorūgščių sudėties ir kiekio įvairavimą skirtingose žaliavos rinkimo vietose skirtingais mėnesiais. Tyrimo objektas: Smulkiažiedžių galinsogų (Galinsoga parviflora L.) žolė. Tyrimo metodai: Tirtiems mėginiams buvo atlikta aminorūgščių derivatizacija ir naudota dujų chromatografija su masių spektrometrijos detektoriumi. Norint ištirti bendrą aminorūgščių kiekį žaliavose buvo atlikta baltymų hidrolizė. Tyrimo uždaviniai: Parinkti tinkamas sąlygas aminorūgščių ekstrakcijai, pritaikyti dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodą analizei. Išanalizuoti aminorūgščių skirtumus, skirtingose vietovėse ir skirtingu laiku rinktose žaliavose. Rezultatai: Optimaliausios aminorūgščių ekstrakcijos sąlygos – žaliavos užpilamos metanoliu (99,9%), perkeliamos į ultragarso vonelę ir palaikomos 10 min. Tuomet centrifuguojama ir naudojama skysta fazė. Dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodas tinkamas naudoti AR analizei, tačiau pirmiausia reikia AR derivatizuoti. Tinkamiausias derivatizatorius yra MTBSTFA. Analizuojant smulkiažiedžių galinsogų AR įvairavimą, AR buvo identifikuotos kokybiškai ir analizuotos kiekybiškai. Išvados: Smulkiažiedėse galinsogose po hidrolizės buvo aptikta 15 skirtingų aminorūgščių. O laisvųjų aptikta tik 12. Didžiausi laisvųjų AR kiekiai lyginant miestus buvo nustatyti – Kaune. O lyginant laikotarpius – Birželį.

Gustės Chmieliauskaitės magistro baigiamasis darbas: „Lietuvoje auginamų serenčių (Tagetes L.) žiedų eterinių aliejų kiekinės sudėties analizė“. Mokslinė vadovė: doc. dr. Daiva Kazlauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra – Kaunas, 2022. Tyrimo tikslas: Nustatyti ir palyginti Lietuvoje auginamų skirtingų veislių serenčių (Tagetes L.) žieduose esančių eterinių aliejų komponentų cheminę ir kiekinę sudėtį dujų chromatografijos metodu. Tyrimo uždaviniai: Pritaikyti tinkamiausias eterinių aliejų ekstrakcijos sąlygas iš serenčių (Tagetes L.) augalinių žaliavų; pritaikyti tinkamiausias sąlygas eterinių aliejų komponentų nustatymui dujų chromatografijos metodu; nustatyti ir palyginti Lietuvoje auginamų skirtingų rūšių bei veislių serenčių (Tagetes L.) eterinių aliejų cheminę ir kiekinę sudėtį. Tyrimo objektas ir metodai: Lietuvoje auginamų skirtingų veislių serenčių (Tagetes L.) žiedai. Eteriniai aliejai iš serenčių buvo išskirti distiliacijos vandens garais metodu. Serenčių eterinių aliejų kokybinė bei kiekybinė analizė buvo atlikta dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodu. Tyrimo rezultatai ir išvados: Apibendrinant gautus eterinių aliejų tyrimų rezultatus, buvo nustatyta, jog didžiausią eterinių aliejų komponentų kiekį savo kaupia T. patula veislės. Galima pabrėžti, jog T. patula ir T. erecta rūšys turi labai daug kiekybinių bei kokybinių panašumų. Tiek T. patula, tiek T. erecta 12 veislių didžiausią dalį eterinių aliejų sudarė β-kariofilenas (40,53-68,91 %). Šių veislių panašumai neapsiriboja tik šiuo komponentu, šiose dviejose rūšyse daugiau negu 10 % visų eteriniuose aliejuose esančių junginių sudarė spatulenolis arba germakrenas. T. erecta ‘Calando Lemon’ ir ‘Calando Orange’ bei T. patula ‘Lemon Drop’ ir ‘Fireball’ veislės pasižymėjo didesniais negu 15 % β-kariofileno kiekiais. T. tenuifolia savo sudėtyje kaupia didesnius (E)-ocimeno bei tagetono kiekius. ‘Orange Gem’ veislės žiedų eteriniuose aliejuose dominuojantis komponentas yra (E)-ocimenas. ‘Orange Gem’ veislė yra vienintelė, kuri kaupia net 23,15 % šio junginio. Bendras didžiausias eterinio aliejaus kiekis buvo nustatytas T. patula ‘Strawberry blond’ žiedų mėginiuose (336,5±107 ). Tyrimų metu gauti rezultatai parodė, jog Lietuvoje augančių serenčių (Tagetes L.) kokybinė bei kiekybinė sudėtis yra gana panaši, tie patys komponentai vyrauja daugelyje eterinių aliejų, išskirtų iš žiedų sudėtyje.

Tyrimo tikslas. Atlikti vandenyje tirpių vitaminų B1, B2 ir C kokybinę ir kiekybinę analizę Lietuvoje augančiuose valgomuosiuose grybuose ir palyginti tarp skirtingų grybų rūšių. Tyrimo uždaviniai. Pritaikyti efektyviosios skysčių chromatografijos (ESC) metodo sąlygas vitaminų B1, B2 ir C identifikavimui ir kiekybiniam nustatymui grybuose; pritaikyti ekstrakcijos sąlygas vitaminų B1, B2 ir C išskyrimui iš valgomųjų grybų vaisiakūnių; nustatyti ir palyginti vitaminų B1, B2 ir C kokybinę ir kiekybinę sudėtį tarp skirtingų valgomųjų grybų rūšių. Tyrimo objektas. Valgomųjų grybų: tikrinio baravyko (Boletus edulis Bull.), valgomosios voveraitės (Cantharellus cibarius Fr. ), tikrojo raudonviršio (Leccinum aurantiacum (Bull.) Gray.), piengrybio paberžio (Lactarius torminosus (Schaeff.) Pers.), raukšlėtojo guduko (Cortinarius caperatus (Pers.) P.Karst.) vaisiakūniai. Metodas. Efektyviosios skysčių chromatografijos (ESC) metodas taikytas vandenyje tirpių vitaminų B1, B2 ir C identifikavimui tikrinio baravyko, valgomosios voveraitės, tikrojo raudonviršio, piengrybio paberžio ir raukšlėtojo guduko vaisiakūniuose bei kiekybinės sudėties nustatymui. Išvados. Pritaikytos efektyviosios skysčių chromatografijos metodų sąlygos, tinkamos vitaminų B1, B2 ir C nustatymui ir kiekybinei analizei grybų ekstraktuose atlikti. Metodikos atitinka specifiškumo, tiesiškumo, pakartojamumo, tarpinio preciziškumo kriterijus. Nustatytos aptikimo ir nustatymo ribos. Pritaikyta rūgštinė ir fermentinė ekstrakcija vitaminų B1 ir B2 išskyrimui iš paruoštų grybų žaliavų, o vitamino C išskyrimui nustatyta tinkamiausia ekstrakcija – heksanu. Nustatytas vandenyje tirpaus vitamino B2 kiekis grybų vaisiakūniuose: tikriniame baravyke šimte gramų džiovintos žaliavos 803,4 ± 93,3 μg ir šimte gramų liofilizuotos žaliavos 1068,1 ± 38,9 μg, valgomojoje voveraitėje šimte gramų liofilizuotos žaliavos 601,5 ± 31,4 μg, tikrajame raudonviršyje šimte gramų džiovintos žaliavos 461,7 ± 57,5 μg ir šimte gramų liofilizuotos žaliavos 513,3 ± 9,0 μg, piengrybyje paberžyje šimte gramų džiovintos žaliavos 557,5 ± 39,5 μg. Identifikuotas vitaminas C tikrinio baravyko, valgomosios voveraitės, tikrojo raudonviršio, piengrybio paberžio ir raukšlėtojo guduko vaisiakūniuose.

A. Andruškevič magistro baigiamasis darbas „Nuodingojo diterpeno paklitakselio nustatymas kukmedžių (Taxus spp.) kankorėžiuose ir spygliuose“. Mokslinė vadovė doc. Daiva Kazlauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. Kaunas, 2021. Tyrimo tikslas: nustatyti ir įvertinti nuodingojo diterpeno paklitakselio kiekinę sudėtį kukmedžių spygliuose, sėklose ir sėklamakštėse, surinktuose iš skirtingų Lietuvos augaviečių. Tyrimo uždaviniai: pritaikyti efektyviosios skysčių chromatografijos metodą paklitakselio kiekybiniam nustatymui; pritaikyti paklitakselio ekstrahavimo iš kukmedžių spyglių, sėklų ir sėklamakščių sąlygas; nustatyti ir palyginti paklitakselio kiekybinę sudėtį kukmedžių spygliuose, sėklose ir sėklamakštėse, surinktuose iš skirtingų augaviečių. Tyrimo objektas: skirtingose Lietuvos augavietėse surinkti europinio kukmedžio spygliai, sėklos ir sėklamakštės. Metodas: efektyvioji skysčių chromatografija. Tyrimo rezultatai ir išvados: Pritaikytas efektyviosios skysčių chromatografijos metodas paklitakselio identifikavimui ir kiekybiniam nustatymui. Efektyvioji skysčių chromatografija validuota atsižvelgiant į specifiškumo (7,281 min), pakartojamumo (santykinis standartinis nuokrypis <5%), tarpinio preciziškumo (santykinis standartinis nuokrypis <5%) ir tiesiškumo (R2=0.999915) parametrus. Nustatyta paklitakselio aptikimo riba (0,062 µg/ml) ir kiekybinio nustatymo riba (1,234 µg/ml), paklitakselio kiekybinio nustatymo tiesiškumo ribos - 1,234 – 39,5 µg/ml. Paklitakselio ekstrakcijai iš kukmedžių spyglių, sėklų ir sėklamakščių buvo pritaikytas tirpiklių metanolio ir dichlormetano mišinys (1:1). Palyginus paklitakselio kiekį žaliavojem surinktoje skirtingose Lietuvos augavietėse, didžiausia paklitakselio koncentracija nustatyta Vilniuje surinktoje žaliavoje – 67,64 µg/ml, o mažiausia Mostiškėse – 4,91 µg/ml (p<0,05). Įvertinus paklitakselio kiekį europinio kukmedžio (Taxus baccata L.) spygliuose ir sėklose, surinktuose skirtingose Lietuvos augavietėse, didžiausias kiekis spygliuose nustatytas Netoniuose (13,57 µg/ml), mažiausias Mostiškėse (1,85 µg/ml). Sėklose didžiausias kiekis nustatytas Vilniuje (58,95 µg/ml), mažiausias Mostiškėse (3,06 µg/ml) (p<0,05). Įvertinus suminį paklitakselio kiekį sėklose ir spygliuose, nustatyta, kad medžiagos koncentracija europinio kukmedžio (Taxus baccata L.) sėklose (128,90 µg/ml) yra didesnė nei spygliuose (43,04 µg/ml) (p<0,05). Palyginus paklitakselio koncentraciją sėklose ir spygliuose, nustatyta, kad sėklose paklitakselio kiekis yra didesnis nei spygliuose, išskyrus Netonius, kur spygliuose paklitakselio nustatyta daugiau (p<0,05). Sėklamakštėse paklitakselis nebuvo nustatytas.