Vaidelienė, Laimutė
Nosiaryklės limfinio audinio hipertrofijos ir alerginio uždegimo sąsajos vaikamsItem type:ETD, [The Link Between Hypertrophy of Nasopharyngeal Lymphatic Tissue and Allergic Inflammation in Children]master thesis[2025][M001]Mačiulaitytė, DeimantėAutorė: Deimantė Mačiulaitytė Pavadinimas: Nosiaryklės limfinio audinio hipertrofijos ir alerginio uždegimo sąsajos vaikams. Tyrimo tikslas: Nustatyti nosiaryklės limfinio audinio hipertrofijos ir alerginio uždegimo sąsajas vaikams. Uždaviniai: Išsiaiškinti sąsajas tarp nosiaryklės limfinio audinio hipertrofijos ir virusinio susirgimo. Nustatyti sąsajas tarp nosiaryklės limfinio audinio hipertrofijos ir bakterinio susirgimo. Rasti ryšį tarp alerginio uždegimo ir infekcijų. Tyrimo metodai: Atlikta literatūros analizė apie nosiaryklės limfinio audinio hipertrofijos sąsajas su alerginiu uždegimu vaikams. Siekta išsiaiškinti kokį ryšį virusiniai susirgimai turi su nosiaryklės limfinio audinio hipertrofija ir alerginiu uždegimu. Duomenys buvo renkami iš mokslinių straipsnių ir tiriamųjų darbų, naudojant PubMed, Cochrane, UpToDate, Google Scholar duomenų bazes. Atliekant literatūros analizę buvo susisteminti rasti duomenys ir apibendrinti gauti rezultatai. Naudoti raktiniai žodžiai “bacterial infection” ar “viral infection”, “hypertrophy”, “nasopharyngeal lymphatic tissue”, “allergic inflammation”. Tyrimo rezultatai: Pagal duomenų bazėje įvestus raktinius žodžius iš viso rastos 211 publikacijų. Pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus, į sisteminę apžvalgą įtraukta 24 moksliniai straipsniai. 8 iš jų buvo vertinamos sąsajos tarp nosiaryklės limfinio audinio hipertrofijos ir bakterinio susirgimo. 11 iš jų buvo aptariamos sąsajos tarp nosiaryklės limfinio audinio hipertrofijos ir virusinio susirgimo. 5 publikacijose aprašytas ryšys tarp alerginio uždegimo ir infekcijų. Išvados: Nosiaryklės limfinis audinys gali būti kaip rezervuaras kauptis virusams. Esant nesubrendusiam organizmo imuniniam atsakui pasikartojančios virusinės infekcijos gali atverti kelius bakterinėms komplikacijoms. Limfoidinis audinys vaikystėje dėl savo struktūros ir formuojamų kriptų yra puiki terpė kauptis bakterijoms, kurios formuoja bioplėveles ant audinių ir suteikia galimybę bakterijoms kelti uždegiminį procesą. Lėtinis bakterinis uždegimas skatina limfinio audinio hipertrofiją. Virusinės ir bakterinės infekcijos yra viena iš pagrindinių dedamųjų alerginio uždegimo atsiradimui.
6 Quality of life among Juveniles with Cystic FibrosisItem type:ETD, [Vaikų ir paauglių, sergančių cistine firboze, gyvenimo kokybės pokyčiai]master thesis[2023]Sukhlecha, ShristiLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2023-06-12Cystic fibrosis (CF) is an autosomal recessive disease that affects the lungs, pancreas, and liver, among other organs. It is caused by mutations in the cystic fibrosis transmembrane conductance regulator (CFTR) gene, which leads to the production of thick, sticky mucus in the affected organs. The disease can have a significant impact on the quality of life of those who are affected, especially children. The purpose of this study was to look into the life of juveniles with CF and identify potential factors that influence its overall quality. A systematic review of the literature was carried out, and articles published between 2011 and 2022 were included. The review included a total of 15 articles that met the inclusion criteria.
According to the results, juveniles with CF have a lower quality of life than their healthy peers. Patients with CF may experience chronic coughing, frequent lung infections, difficulty breathing, digestive problems, and infertility, which can impact their daily life and ability to participate in social activities.
In conclusion, this review highlights the need for comprehensive care for juveniles with CF, including addressing physical symptoms, psychological well-being, and social support. This can improve their quality of life and overall health outcomes. However, there is still much to be done to improve the quality of life of patients with this condition. Further research is needed to better understand the impact of this disease on patients' health and to develop new treatments that can improve these outcomes.
55 1 Mažų vaikų kvėpavimo funkcijos tyrimo ypatumai ir reikšmė bronchų astmos diagnostikaiItem type:ETD, [The Peculiarities of Pulmonary Function Testing in Young Children and Its Significance in Bronchial Asthma Diagnostics]Tyrimo tikslas: Įvertinti mažų vaikų, kuriems įtariama ar diagnozuota bronchų astma, kvėpavimo funkcijos rodiklių pokyčius bei jų reikšmę diferencinei bronchų astmos diagnostikai. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti 1-7 m. amžiaus pacientų, kuriems atlikti kvėpavimo funkcijos tyrimai, klinikines ligos išraiškas. 2. Įvertinti tirtų vaikų kvėpavimo funkcijos rodiklių pokyčius. 3. Įvertinti uždegiminius kvėpavimo takų pokyčius pagal NO frakciją iškvėptame ore ir išsiaiškinti tyrimo reikšmę bronchų astmos diagnostikai. Metodai: Retrospektyviniame tyrime nagrinėti visų vaikų, kuriems 2018 lapkričio mėn. – 2019 lapkričio mėn. LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje atlikti kvėpavimo funkcijos tyrimai, ambulatorinių kortelių duomenys. Atlikta aprašomoji ir statistinė retrospektyvinių duomenų analizė. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai: Tyrimui buvo atrinkti 57 vaikai. Nustatyta, kad dažniausias simptomas yra kosulys (85,96%), o anamnezėje daugiausia atžymėta dažnos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (78,95%), persirgti obstrukciniai bronchitai (71,93%) bei alerginis rinitas (68,42%). Spirometrija buvo atlikta 3,51%, sbFeNO – 12,28%, mbFeNO – 94,74%, LCI – 7,02% tiriamųjų. 42,59% vaikų buvo nustatytas mbFeNO padidėjimas, o net 65,22% jų priklausė diagnozuotos astmos vaikų grupei. MbFeNO rodiklio padidėjimas reikšmingai dažniau nustatytas vaikams, kuriems bronchų astma diagnozuota kliniškai, (p = 0,03059) ir vaikams, kartu sergantiems alerginiu rinitu (p = 0,0431). Išvados: 1. 1-7m. pacientams, kuriems įtarta ar diagnozuota astma bei atlikti kvėpavimo funkcijos tyrimai, dažniausiai pasireiškęs simptomas buvo kosulys, o dažniausiai nustatyti anamnezės duomenys – dažnos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, persirgti obstrukciniai bronchitai bei alerginis rinitas. 2. Vaikams atliktų spirometrijos ir sbFeNO tyrimų rodikliai buvo normos ribose, o mbFeNO rodiklis buvo padidėjęs mažiau nei pusei tiriamųjų. 3. Remiantis mbFeNO tyrimo rezultatais eozinofilinio uždegimo požymiai nustatyti daugiau nei pusei vaikų, kuriems diagnozuota astma, tačiau aiškių mbFeNO rodiklio kiekybinių sąsajų su astma ar pagrindiniais jos rizikos veiksniais nestebėta. 4. MbFeNO padidėjimas statistiškai patikimai dažniau nustatytas vaikams, kartu sergantiems alerginiu rinitu, tačiau kiekybinis rodiklių pokytis reikšmingai nesiskyrė nuo nesergančių alerginiu rinitu.
19 3 Tipinių ir atipinių pneumonijų klinikiniai ir radiologiniai ypatumai vaikams.Item type:ETD, [The Clinical And Radiological Peculiarities Of Typical And Atypical Pneumonia In Children.]Tyrimo tikslas: Įvertinti vaikų, sirgusių tipine ir atipine pneumonija, klinikinių ir radiologinių požymių įvairovę, ypatumus ir skirtumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti vaikų, kurie sirgo tipine ar atipine pneumonija klinikinius požymius. 2. Nustatyti kraujo uždegiminių rodiklių skirtumus sergant tipine ir atipine pneumonija. 3. Įvertinti tipinės ir atipinės pneumonijos radiologinius požymius. 4. Apžvelgti galimas tipinės ir atipinės pneumonijos komplikacijas ir įvertinti jų dažnį. 5. Palyginti tipinės ir atipinės pneumonijos antibakterinį gydymą. Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliekamas, naudojant retrospektyvinį duomenų analizės metodą. Į tyrimą iš duomenų bazės buvo atrinkta 60 pacientų, gydytų LSMUL KK Vaikų ligų klinikos I vaikų ligų skyriuje nuo 2017.01.01 iki 2019.01.01. Į imtį nebuvo įtraukiami vaikai su įgimtomis genetinėmis ligomis, lėtinėmis plaučių ligomis ir hospitalinių pneumonijų atvejai. Tyrimo rezultatai: Demografiniai rodikliai neturėjo sąsajos su tipinės ar atipinės pneumonijos dažniu. Nepriklausomai nuo ligos formos, dažniausias klinikinis požymis buvo neproduktyvus kosulys (78,3%), o karščiavimas buvo reikšmingai aukštesnis sergant tipine pneumonija (p=0,007). Taip pat, susirgus atipine pneumonija pacientai reikšmingai vėliau kreipdavosi į gydytoją (p=0,001), o auskultaciniai duomenys statistiškai patikimai skyrėsi (p=0,004). Rentgenogramose reikšmingos sąsajos tarp infiltracijos pobūdžio ir pneumonijos tipo nepastebėta. CRB ir leukocitų reikšmės buvo reikšmingai didesnės sergant tipine pneumonija, nei atipine (atitinkamai p=0,002 ir 0,007) Vienintelė stebėta komplikacija nepriklausomai nuo formos buvo parapneumoninis pleuritas, kurio dažnis reikšmingai nesiskyrė. Pacientams su tipine pneumonija buvo dažniausiai skiriamas vienas antibiotikas, o esant atipinei formai – du (p<0,001). Tyrimo išvados: 1) Vaikams, sergant tipine pneumonija dažniau pasireiškė aukštesnis karščiavimas. Atipine pneumonija sirgę vaikai nuo simptomų pradžios ilgiau nesikreipė į gydytoją. 2) Tipine pneumonija sergančiųjų kraujo tyrimuose stebėti statistiškai patikimai ryškesni uždegiminiai pokyčiai – leukocitozė ir aukštesnis CRB. 3) Vertinant krūtinės ląstos rentgenogramas, nerasta reikšmingos sąsajos tarp plaučių audinio infiltracijos pobūdžio ir nustatytos pneumonijos formos. 4) Tyrimo metu penktadaliui pacientų stebėta dažniausia pneumonijos komplikacija – parapneumoninis pleuritas, kurio dažnis skyrėsi nežymiai. 5) Atipine pneumonija sergantys vaikai statistiškai patikimai dažniau gydomi ne vienu, o dviem antibiotikais.
156 4 Vaikų pneumonijų komplikuotų pleuritu etiologija, klinika ir gydymo ypatumaiItem type:ETD, [Etiology, clinic and treatment of pneumonia complicated with pleurisy in children]Tikslas: Atskleisti vaikų pneumonijų komplikuotų pleuritu etiologiją, būdingą kliniką, įvertinti diagnostikos ir gydymo ypatumus. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti rizikos veiksnius, galėjusius lemti pneumonijos išsivystymą ir komplikavimąsi pleuritu. 2. Išaiškinti dažniausius vaikų pneumonijų, komplikuotų pleuritu, sukėlėjus. 3. Išanalizuoti klinikos ir tyrimų ypatumus vaikams sergant pleuritu komplikuota pneumonija. 4. Išanalizuoti pleurito gydymo būdus, jų veiksmingumą bei antibakterinio gydymo taktikos pokyčius 2014-2018 metais. Metodika: 2018-2019 m. buvo atlikta retrospektyvinė 2013 - 2018 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Vaikų ligų klinikos, Vaikų ligų I skyriuje gydytų vaikų, sirgusių pleuritu komplikuota pneumonija, ligos istorijų analizė. Buvo renkami demografiniai, klinikinio ištyrimo duomenys, laboratorinių ir radiologinių tyrimų rezultatai, taikytas gydymas. Analizuojant duomenis, buvo naudojamos Microsoft Excel 2013 ir SPSS 23.0 programos. Statistinių hipotezių rezultatai laikyti statistiškai patikimais, kai p<0,05. Rezultatai ir išvados 1. Vaikų vakcinavimas pneumokokine vakcina mažina ne tik vaikų pneumonijų, bet ir jų komplikacijų pleuritu dažnį (χ2 = 6,10; p = 0,014). 2. Dažniausi nustatyti vaikų pneumonijų, komplikuotų pleuritu, sukėlėjai buvo M. turberculosis (13,5%), C. Pneumoniae (13,5%) ir M. pneumoniae (13,5%). 3. Pleuritu komplikuota pneumonija sergantys vaikai dažniausiai skundėsi kosuliu (71,7%), dusuliu (13%), skausmu (36,78%) bei karščiavimu >38oC (87%). Auskultuojant beveik visiems (94%) nustatomas susilpnėjęs alsavimas, o kvėpavimo nepakankamumas nustatytas ketvirtadaliui pacientų (22,2%). 4. Laboratoriniuose tyrimuose dažniausiai nustatoma leukocitozė 14,55 ± 9,43 x 109/l, kurios dydis priklauso nuo vaiko amžiaus, neutrofilija (82% vaikų) bei aukštas CRB (120,67 ± 107,8 mg/l). 5. Krūtinės ląstos rentgenogramoje infiltracija ir skystis pleuros ertmėje dažniau buvo randami kairėje pusėje (p< 0,01). Ultragarsiniu tyrimu nustatytas skysčio kiekis pleuros ertmėje nekoreliavo su nudrenuoto skysčio kiekiu. Vaikams sergant pneumonija, komplikuota pleuritu, skystis pleuros ertmėje dažniausiai buvo skaidrus (62,22%). Nepaisant gydymo, kas ketvirtam vaikui (22,22%) formavosi fibrinas. 6. 2013 – 2018 m. empirinis antibiotikų skyrimas kito: cefalosporinų grupės antibiotikų mažėjo (2013 m. 45,2%, 2018 m. – 0%), penicilino vartojimas taip pat šiek tiek mažėjo (2013 m. – 36,4%, 2017 m – 66,6%, 2018 m – 0%), didėja Sultamicilino vartojimas (2013 m. – 0%, 2018 m. – 75%). Gydymo eigoje keičiamas antibakterinis gydymas taip pat skyrėsi kiekvienais metais: cefalosporinų ir jų derinių su Klaritromicinu mažėjo (2013 m. – 60%, 2018 m. – 0%), tuo tarpu gydymo keitimas į penicilinus ir jų derinius su beta laktamazių inhibitoriais didėjo (2013m. – 40%, 2018m. – 100%); dažniausiai - į Sultamiciliną (2018 m. - 66,7%). Per šešerius metus trečdaliui (28%) pacientų drenuota pleuros ertmė ir dviem iš trijų (63%) taikyta reabilitacija.
58 2 Pacientų, stacionarizuotų į LSMU KK vaikų ligų klinikos I skyrių 2015-2016 metais, dėl sepsio ar nepatikslintos bakteremijos retrospektyvi duomenų analizė.Item type:ETD, [A Retrospective Analysis of Hospitalised Paediatric Patients Presenting with Sepsis or Unspecified Bacteraemia.]master thesis[2017]Gadliauskaitė, ViktorijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2017Autorius: Viktorija Gadliauskaitė Darbo pavadinimas: Pacientų, stacionarizuotų į LSMU KK vaikų ligų klinikos I skyrių 2015-2016 metais, dėl sepsio ar nepatikslintos bakteremijos retrospektyvi duomenų analizė. Tikslas: Išanalizuoti sepsio bei nepatikslintos bakteriemijos ypatumus vaikams, gydytiems 2015–2016 m. LSMU KK vaikų ligų klinikos I skyriuje. Uždaviniai: Nustatyti vaikų, 2015–2016 m. sirgusių sepsiu ar nepatikslinta bakteremija ir gydytų I vaikų ligų skyriuje, skaičių, pasiskirstymą pagal amžių bei lytį. Įvertinti galimas ligos priežastis, sukėlėjus, laiką nuo klinikinių simptomų pradžios iki diagnozės nustatymo. Nustatyti vaikų sepsio ir nepatikslintos bakteremijos pagrindinius klinikinius simptomus bei diagnostikos ypatumus. Įvertinti vaikų sepsio ir nepatikslintos bakteremijos gydymo ypatumus. Metodika: retrospektyviai išanalizuotos 2015 – 2016 m. LSMUL Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos I – ajame skyriuje dėl sepsio ar nepatikslintos bakteremijos stacionarizuotų pacientų ligos istorijos. Statistinė duomenų analizė atlikta Microsoft Excel 2006 ir SPSS 2.0 statistinę programą. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p<0,05. Rezultatai: išanalizuoti 59 atvejai: 28 (47,45%) iš jų berniukai ir 31 (52.54%) mergaitės. Didžiąją dalį stacionarizuotų pacientų sudarė ankstyvo ikimokyklinio (1-3 metų) amžiaus vaikai (45,76%). Nepatikslinta bakteremija diagnozuota 59% atvejų, kitiems (41%) nustatytas sepsis, iš kurių 9% sepsio priežastis nebuvo išaiškinta. Kitais sepsio atvejais infekcijos židinys buvo: meningitas (10%), pielonefritas (8%), adenoiditas (7%), pneumonija (2%), sakroileitas (2%), periodontitas (2%), omfalitas (2%). Dažniausi sepsio sukėlėjai rasti S.aureus (8%), E.coli (8%) ir S. pneumoniae (7%). Dažniausi klinikiniai simptomai buvo karščiavimas (100%), pilvo skausmas (18,6%), pykinimas, vėmimas (30,5%), odos spalvos pokyčiai (22,03%), bėrimai odoje (28,81%). tachikardija (59,62%), pailgėjęs KPL (37,28%), sąmonės sutrikimai (25,42%). Dažniausiai monoterapijos gydymui skirti antibiotikai buvo cefuroksimas (46%) ir ceftriaksonas (28%), kurie taip pat lyderiavo ir tarp antibiotikų derinių. Išvados: Dažniausiai sepsiu/ nepatikslinta bakteremija serga 1-3 metų vaikai. Daugumai atvejų (59%) ligos priežastis nebuvo išaiškinta. Pagrindiniai sepsio sukėlėjai vaikams yra S.aureus, E.coli ir S.pneumoniae, kurių sukėltas sepsis dažniausiai sukėlė karščiavimą, tachikardiją, pykinimą, vėmimą, bėrimus odoje. Sepsis/nepatikslinta bakteremijai gydyti dažniausiai skirti cefuroksimas ir ceftriaksonas.
3 13