Vaidelienė, Laimutė
Item type:Publication, research article[2024][S1][M001][5]; ; Respiratory Medicine, 2024-11-05, vol. 234, p. 1-5Objective: To analyze the differences of clinical and diagnostic features of sleep related breathing disorders (SRBDs) between children with PWS and obese children, considering obesity as a unifying risk factor for sleep apnea. Study design: This retrospective cohort study included ≥2 years of age children who had obesity and genetically confirmed Prader-Willi syndrome (PWS) or were non-PWS obese children. Out of 267 children, 58 children met inclusion criteria. Clinical data and records of standard overnight polysomnography (PSG) were collected and compared between groups during the study. Results: Obstructive sleep apnea (OSA) was identified in 97.2 % non-PWS obese children and 72.7 % PWS children (p = 0.072). Central sleep apnea (CSA) events were more commonly found in children with PWS (p = 0.035, OR 4.35, CI 95 % 1.05–18.03) as well as sleep-related hypoventilation (p = 0.016, OR 4.66, CI 95 % 1.26–17.34). Sleep efficiency was higher in PWS patients (p = 0.038). Sleep fragmentation was significantly associated with higher AHI only in non-PWS obese children (p = 0.027). In the PWS group patients, a moderate correlation was found between BMI and age (p = 0.025, r = 0.559, CI 95 % 0.087–0.826) as well as AHI and age (p = 0.003, r = 0.686, CI 95 % 0.232–0.895). Conclusions: Non-PWS obese children, similar to those with PWS, exhibit a high risk of SRBDs. Although CSA and sleep-related hypoventilation may occur more frequently in patients with PWS, OSA remains the predominant disorder. Both patient groups are advised to undergo PSG due to the significant risk of SRBDs, particularly during adolescence.
34WOS© Citations 1 Item type:Publication, book[2024][K2a1][M001][381]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vaikai ir jaunuoliai sudaro penktadalį Lietuvos populiacijos ir 100 procentų Lietuvos ateities. Jie - būsimoji mūsų šalies darbo jėga ir ateinančių kartų tėvai. Jų sveikata bus svarbus veiksnys, lemiantis šalies klestėjimą ir gyventojų ilgaamžiškumą. Šalys, kurios investuoja į vaikų sveikatą, gauna įspūdingą ekonominį atlygį, nes kiekvienas vaiko sveikatos labui išleistas euras per gyvenimą grįžta dešimteriopa nauda visuomenei. Lietuvoje vaikų sveikata tapo prioritetinė tik politiniuose dokumentuose. Realiame gyvenime valstybės rūpestį vaikų sveikata dažnai užgožia politinės intrigos ir asmeninės ambicijos, o labiausiai kvalifikuotas šios srities specialistas - vaikų ligų gydytojas, išstumiamas iš pirminės vaikų sveikatos priežiūros. Norėdami padėti visiems gydytojams, kurie savo praktikoje susiduria su vaikų sveikatos priežiūra, vedantieji Lietuvos vaikų ligų specialistai parengė trumpus dažniausių vaikų susirgimų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmus. Tikimės, kad jie padės šeimos gydytojams, skubios pagalbos gydytojams ir pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbantiems vaikų ligų gydytojams greičiau ir efektyviau įtarti, diagnozuoti ir pradėti gydyti įvairius vaikų susirgimus. Taip pat gydytojams bus lengviau nuspręsti, kur siųsti pacientą, įtariant sudėtingesnę patologiją; su kokiais specialistais ir kokiuose centruose konsultuotis dėl tolimesnio paciento ištyrimo bei ilgalaikio gydymo ir priežiūros. Šia knyga vaikų ligų gydytojai siekia prisidėti prie vaikų sveikatos priežiūros kokybės bei efektyvių paslaugų prieinamumo gerinimo mūsų šalyje ir padėti užtikrinti Vaikų teisių konvencijoje deklaruojamą vaiko teisę į geriausią įmanomą sveikatos priežiūrą.
68 Item type:Publication, [Lithuanian recommendations for diagnosis and management of obstructive sleep apnea 2024]journal-article[2024][S6][M001][19]; ; ; ; ; ; ; ; ; Šiame dokumente pateikiamos atnaujintos klinikinės praktikos rekomendacijos, apimančios suaugusiųjų ir vaikų obstrukcinės miego apnėjos diagnostiką ir gydymą.
118 Item type:Publication, [Manifestation of other viral and bacterial children‘s respiratoty tract infections during the COVID-19 pandemic]review article[2024][S4][M001][4]; ; Sveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe, 2024-06-17, vol. 34, no. 4, p. 148-151Kvėpavimo takų infekcijos yra svarbi vaikų sergamumo ir mirtingumo priežastis visame pasaulyje. COVID-19 infekcija vaikams, rečiau nei suaugusiesiems, pasireiškia sunkia ligos forma ir dažniausiai yra asimptominė. SARS-CoV-2 viruso atsiradimas reikšmingai pakeitė kitų virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologiją vaikams. Tyrimo tikslas. Ištirti kitų virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų infekcijų pasireiškimą vaikų populiacijoje COVID-19 pandemijos metu. Tyrimo metodai. Atlikta mokslinės literatūros ir mokslinių tyrimų apžvalga bei analizė ir retrospektyvinė duomenų analizė. Retrospektyvinio tyrimo metu analizuotos vaikų, kurie 2017-2018 ir 2020-2021 m. laikotarpiais kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMU KK) vaikų skubios pagalbos skyrių ar buvo stacionarizuoti į LSMU KK vaikų kliniką dėl kvėpavimo takų infekcinių ligų, ligos istorijos. Tiriamieji atrinkti pagal tarptautinius ligos kodus (TLK-10). Išvados. Užsienio autorių duomenimis, COVID-19 pandemijos metu vaikams rečiau pasireiškė dauguma virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų infekcijų. LSMU KK 2020-2021 m. stebėta statistiškai patikimai mažiau kreipimųsi į skubios pagalbos skyrių dėl gripo ir jo komplikacijų, bronchito ir pneumonijos bei stacionarizavimo atvejų dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų, viršutinių kvėpavimo takų susirgimų, bronchiolito, otito bei pneumonijos.
23 Item type:Publication, journal article[2024][S6][M001][2]Lietuvos gydytojo žurnalas, 2024-06-10, no. 5(166), p. 22-23Vaikų pulmonologijos sektorius įkurtas 1991 metais Kauno medicinos akademijoje, Vaikų ligų katedrą reorganizavus į Vaikų ligų kliniką. [...].
6 Item type:Publication, journal article[2024][S6][M001][4]; ; ; ; ; ; ; ; Lietuvos gydytojo žurnalas, 2024-06-10, no. 5(166), p. 47-50Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas (LKN) - reta, tačiau vis dažniau vaikams pasitaikanti būklė. [...].
40 Item type:Publication, research article[2024][S1][M001][15]; ; ; ; Medicina, 2024-05-07, vol. 60, no. 5, p. 1-15Background and Objectives: Assess the quality of life of children aged 2–10 with mild to moderate bronchial asthma. To evaluate the general health condition of children with mild and moderate severity bronchial asthma. To determine health changes in children with mild- and moderate-severity bronchial asthma as they grow older. To evaluate the impact of mild- and moderate-severity bronchial asthma on children’s daily and social activities, physical health, emotional state, and general well-being. Materials and Methods: A comparative cross-sectional study was conducted in March–June 2020. Parents or guardians of 2–10-year-old children without bronchial asthma and children with mild to moderate bronchial asthma were interviewed after receiving their written informed consent. The questionnaire was based on the standardized quality-of-life quiz SF-36. A total of 248 questionnaires were collected—106 from the parents or guardians of children with bronchial asthma and 142 from parents/guardians of children without bronchial asthma. For further analysis, 106 children without bronchial asthma and with no chronic conditions were selected. Quantitative variables were compared using the Mann–Whitney U test and qualitative data using the chi-square (χ2) criteria. Quantitative data were described by giving means, medians, and standard deviations (SD); qualitative features by giving relative frequencies. Statistical data were analyzed using SPSS and Excel 2020. Results: Children with mild and moderate asthma exhibit poorer health compared to their healthy counterparts. Only 20.7% of respondents with asthma reported excellent or very good health, contrasting with 64.1% of healthy children (p < 0.001). As children with asthma age, their general condition improves, with 46.2% showing improvement in the past year, while 42.5% of healthy children had a stable condition (p < 0.05). In various activities, children with asthma face more constraints than healthy children (p < 0.05), including energetic activities (sick—59.5%; healthy—10.3%), moderate activities (sick—24.5%; healthy—4.7%), climbing stairs (sick—22.7%; healthy—3.8%), and walking over 100 m (sick—9.4%; healthy—0%). Children with asthma are more likely to experience exhaustion, anxiety, tiredness, lack of energy, and restraint in public activities (p < 0.05). Conclusions: Parents/caregivers of children with mild to moderate bronchial asthma rate their health worse than those of healthy children do. As children with mild to moderate bronchial asthma grow, the disease impact on their overall well-being decreases. Children with mild to moderate bronchial asthma, compared to healthy children, experience more limitations in vigorous or moderate activities; face more difficulties climbing stairs or walking more than 100 m; frequently feel exhaustion, anxiety, fatigue, or lack of energy; and encounter restrictions in social activities.
23WOS© Citations 5 Item type:Publication, research article[2024][S1][M001,N012][9]; ; ; It has been reported that the disease-initiated and disease-mediated effects of aerosol pollutants can be related to concentration, site of deposition, duration of exposure, as well as the specific chemical composition of pollutants.
22WOS© Citations 5 Item type:Publication, journal article[2023][S6][M001][5]; ; Ivaškevičius, RimvydasFarmacija ir laikas, 2023-12-12, no. 6, p. 19-23Kosuliu pasireiškia dauguma vaikų ūminių kvėpavimo sistemos susirgimų. Tačiau kosulį gali lemti ir virškinimo sistemos, kardiologinė, neurologinė, psichiatrinė patologija. Konsultuotis su vaikų ligų specialistais svarbu siųsti vaikus, kuriems yra lėtinis kosulys ar įtariama ne kvėpavimo sistemos patologija.
22 Item type:Publication, book[2023][K2c][M001][73]; ; 40