Šiupšinskienė, Nora

Petreikytė Gintarė. Miego endoskopijos radiniai ir jų sąsajos su pacientų, sergančių knarkimu ir obstrukcine miego apnėja, demografiniais rodikliais bei ligos sunkumu. Magistro baigiamasis darbas, darbo vadovė prof. habil. dr. Šiupšinskienė Nora. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika. Kaunas, 2024, 43 p. Tyrimo tikslas: išanalizuoti vaistų sukeltos miego endoskopijos (ME) radinius ir jų sąsajas su pacientų, sergančių knarkimu ir obstrukcine miego apnėja (OMA), demografiniais rodikliais bei ligos sunkumu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės (LSMUL KK ANG) ligų klinikoje 2017-2022 m. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, sergančių knarkimu ir OMA, ME metu registruojamo viršutinių kvėpavimo takų (VKT) kolapso charakteristikas. 2. Ištirti pacientų, sergančių knarkimu ir OMA, ME radinių ir demografinių rodiklių sąsajas. 3. Nustatyti galimus ryšius tarp pacientų, sergančių knarkimu ir OMA, ME radinių ir ligos sunkumo. Tyrimo imtis ir metodai: tiriamųjų imtį sudarė 410 pacientų, sergančių knarkimu ir OMA. Retrospektyviai analizuoti ligos istorijos duomenys pacientų, kuriems dėl knarkimo ir OMA atlikta ME. Buvo renkama informacija apie demografinius rodiklius, gomurio tonzilių, liežuvio tonzilių dydį, OMA sunkumą ir ME metu registruotas VKT kolapso charakteristikas, remiantis tarptautine VOTE klasifikacija. Skirtumai bei sąsajos tarp grupių buvo laikomos statistiškai reikšmingomis, kai p<0,05. Iš 410 pacientų 46 (11,2%) tiriamieji sirgo knarkimu ir 364 (88,8%) pacientams nustatyta OMA. Vyrų buvo 306 (74,6%), o moterų – 104 (25,4%). Vidutinis pacientų amžius buvo 44,86 ± 11,34 m. Amžius, kūno masės indeksas (KMI) ir apnėjų ir hipopnėjų indeksas (AHI) tarp vyrų bei moterų reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Rezultatai: beveik visiems tiriamiesiems diagnozuotas kolapsas už minkštojo gomurio (97,6%), maždaug pusei pacientų – už liežuvio šaknies (46,3%) ir šoninių burnaryklės sienų srityje (45,4%), apie trečdaliui – už antgerklio (33,9%). Obstrukcija už minkštojo gomurio ir už antgerklio daugumai pacientų nustatyta priekine-užpakaline kryptimi. Visose VKT srityse vyravo visiškai spindį uždarančios obstrukcijos. Dažniausiai nustatyta daugiaaukštė obstrukcija (83,2%) ir kolapso už minkštojo gomurio ir šoninių burnaryklės sienų ar liežuvio šaknies deriniai. Tyrime nustatytos reikšmingos sąsajos tarp kolapso charakteristikų ir visų tirtų demografinių rodiklių. Su lytimi stipriausiai koreliavo obstrukcijos už minkštojo gomurio kryptis (r=0,262, p=0,002). Moterims reikšmingai dažniau diagnozuotas priekinis-užpakalinis kolapsas už minkštojo gomurio nei vyrams (atitinkamai 67,3% ir 47,6%), o vyrams dažniau diagnozuotas koncentrinis kolapsas nei moterims – atitinkamai 44,0% ir 26,9% (p<0,05). Stipriausios koreliacijos parodė, kad didėjant amžiui, sunkėja kolapsas už minkštojo gomurio (r=0,346, p=0,016), o didėjant KMI, sunkėja šoninių burnaryklės sienų kolapsas (r=0,307, p=0,019). Pacientai su visišku kolapsu už minkštojo gomurio buvo reikšmingai vyresni nei tiriamieji su daliniu kolapsu – atitinkamai 45,3 ± 11,2 m. ir 37,1 ± 12,3 m. (p<0,05). Rezultatai taip pat parodė, kad sunkėjant OMA, daugėja šoninių ir koncentrinių (r=0,160, p<0,001), visiškų obstrukcijų už minkštojo gomurio (r=0,277, p<0,001), šoninių burnaryklės sienų obstrukcijų (r=0,394, p<0,001) ir daugiaaukščio kolapso (r=0,342, p=0,021). Išvados: 1. ME metu dažniausiai registruota obstrukcija už minkštojo gomurio. Daugumai pacientų diagnozuota daugiaaukštė obstrukcija ir kolapso už minkštojo gomurio bei liežuvio šaknies ar burnaryklės derinys. 2. Nustatyti reikšmingi ryšiai tarp ME radinių ir visų tirtų demografinių rodiklių. Didėjant amžiui, sunkėja obstrukcija už minkštojo gomurio, o didėjant KMI, sunkėja obstrukcija šoninių burnaryklės sienų projekcijoje. 3. Sunkėjant OMA, daugėja šoninių, koncentrinių ir visiškų obstrukcijų už minkštojo gomurio, šoninių burnaryklės sienų kolapso ir daugiaaukščių obstrukcijų.

Tyrimo tikslas – įvertinti pacientų, besiskundžiančių rijimo sutrikimais, liežuvio tonzilių hipertrofijos (LTH) laipsnius remiantis DelGaudio vertinimo metodika ir nustatyti LTH laipsnių sąsajas su sociodemografiniais rodikliais bei klinikiniais požymiais. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, besiskundžiančių rijimo sutrikimais, liežuvio tonzilių dydį remiantis DelGaudio vertinimo metodika. 2. Ištirti liežuvio tonzilių dydžio ir sociodemografinių rodiklių sąsajas. 3. Nustatyti ryšius tarp LTH laipsnio ir refliukso simptomų indekso. 4. Nustatyti ryšius tarp LTH laipsnio ir rijimo sutrikimų, vertinamų disfagijos atrankos klausimynu. Tyrimo kontingentas ir metodai. Tyrimo metu buvo apklaustos 2 žmonių grupės – LTH grupė ir kontrolinė grupė – iš viso 100 tiriamųjų. Pirmąją sudarė asmenys, kurie kreipėsi į LSMUL ANG ligų klinikos gydytoją dėl rijimo sutrikimų ir kuriems endoskopijos metu nustatyta LTH. Antrąją sudarė sveiki, rijimo sutrikimų neturintys asmenys, kurių liežuvio tonzilės vaizdolaringoskopijos tyrimu įvertintos kaip nepadidėjusios. Visi tiriamieji užpildė validizuotus ir patvirtintus refliukso simptomų indekso (RSI) ir disfagijos atrankos (DAK) klausimynus bei originalų klausimyną, skirtą sociodemografiniams duomenims surinkti. Visų tiriamųjų LTH laipsnis nustatytas remiantis DelGaudio vertinimo metodika. Dvidešimties atsitiktinai atrinktų pacientų vaizdolaringoskopijos įrašai buvo papildomai atskirai įvertinti dviejų gydytojų. Rezultatai. LTH grupėje (N = 50) amžiaus vidurkis buvo 48,02 ± 13,29 m., vyrai sudarė 34 proc., moterys – 66 proc. Kontrolinės grupės (N = 50) amžiaus vidurkis buvo panašus – 44,94 ± 14,24 m. Rijimo sutrikimais besiskundžiantiems asmenims dažniausiai diagnozuota vidutinio sunkumo LTH – 68 proc. atvejų, o kontrolinės grupės – 0 laipsnio liežuvio tonzilės – 86 proc. Dviejų vertintojų nustatytas LTH laipsnis beveik visais atvejais sutapo (κappa koeficientas rodė labai didelį patikimumą – 0,893, p < 0,001). Anamnezėje buvusi gomurio tonzilių pašalinimo operacija bei diagnozuota virškinamojo trakto liga buvo reikšmingai dažnesnės LTH grupės tiriamiesiems palyginus su kontrolinės grupės tiriamaisiais – atitinkamai 46 proc. ir 16 proc. (p = 0,002) bei 36 proc. ir 12 proc. (p = 0,009). LTH laipsnis reikšmingai teigiamai koreliavo su RSI klausimyno balų suma (r = 0,57, p < 0,001). Stipriausiai su LTH buvo susiję „kąsnio“, svetimkūnio pojūčio gerklėje, krenkštimo, užkimimo simptomai (r = 0,46 – 0,42, p < 0,001). Nustatyta teigiama vidutinio stiprumo koreliacija tarp LTH laipsnio ir rijimo sutrikimų sunkumo, įvertinto DAK (r = 0,43, p < 0,001). Stipriausi ryšiai nustatyti tarp LTH ir sunkumo ryti sausą maistą bei užkimimo simptomų (r = 0,42 – 0,37, p ≤ 0,006). Išvados. 1. Pacientams, besiskundžiantiems rijimo sutrikimais, dažniausiai buvo nustatoma vidutinio sunkumo LTH, remiantis DelGaudio metodika, kuri yra patikima ir tinkama naudoti klinikinėje praktikoje. 2. Nustatyta, kad liežuvio tonzilių dydis reikšmingai susijęs su anamnezėje buvusia gomurinių tonzilių tonzilektomija ir virškinamojo trakto ligomis. 3. Tyrimas atskleidė, kad didėjant RSI, diagnozuojama didesnio laipsnio LTH. 4. Nustatyta, kad tiriamiesiems, turintiems didesnes liežuvio tonziles, diagnozuoti sunkesni rijimo sutrikimai.