Šiupšinskienė, Nora

Introduction Chronic cough and related upper airway symptoms may persist despite standart management, reflecting underlying laryngeal hypersensitivity or neurogenic dysfunction that lowers the threshold for sensory activation of the cough reflex (1,2). This heightened sensorimotor response- called Irritable Larynx Syndrome (ILS)- arises from a peripheral and central sensitization mechanism, often triggered by inflammation, reflux or irritant exposure and represents a functional rather than structural disorder of the larynx (3,4). Case Presentation A 59-year-old woman presented with hoarseness and phonation-induced coughing fits after a history of unsuccessful treatments, multiple specialist evaluations and ineffective reflux therapy. Examination revealed smooth, reddish laryngeal mucosa with symmetrical vocal fold movement and no structural abnormalities. Patient was diagnosed with dysphonia due to suspected laryngeal hypersesitivity. A superior laryngeal nerve-directed treatment using lidocaine and dexamethasone was initiated, alongside reflux control and speech therapy recommendations. After two injections, symptoms and vocal fold closure improved, confirming a functional rather than structural etiology. Follow-up evaluation were scheduled at three and nine months. Discussion ILS underlies chronic cough and dysphonia, affecting up to 10% of adults with peristent upper airway symptoms (3). Peripheral and central sensitization produce exaggerated laryngeal reflexes to innocuous triggers, often following inflammation or irritation (1,4). Clinically patients present with hoarseness and phonation-triggered cough despite normal laryngoscopy (3). Diagnosis is confirmed by clinical findings after excluding structural, post-viral, reflux and pulmonary causes. Management combines neuromodulators, neural-directed therapy (e.g., SLN/lidocaine-steroid injections), modern reflux control and speech therapy (1,2). Early recognition and trigger avoidance favor symptom reversal and improved prognosis (2,4). Conclusions Dysphonia and chronic cough without structural changes likely reflect laryngeal hypersensitivity (2,4). Improvement after superior laryngeal nerve block confirms the benefit of neural-targeted therapy (1). Early recognition enables effective management and better outcomes (2,3).

To propose a European consensus for managing and treating laryngopharyngeal reflux disease (LPRD) to guide primary care and specialist physicians.

Objectives: The aim of this study was to develop the Lithuanian version of the Pediatric Voice Handicap Index (pVHI) and to assess its psychometric characteristics. Methods: The Lithuanian version of the pVHI was prepared according to the standard requirements for the questionnaire translation and adaptation procedure. It also included forward and backward translations of the original questionnaire, as well as a committee review and psychometric testing of the final version of the pVHI. A total of 126 children between 4 and 13 years of age were included in the study. Two study groups were formed: a group consisting of children with dysphonia (n = 70) and a control group of children without any alterations in their voice (n = 56). The questionnaire was always completed by their parents. The results were statistically analysed to assess the reliability, validity, sensitivity and specificity of the Lithuanian version of the pVHI. Results: High internal consistency of the Lithuanian version of the pVHI was determined (Cronbach's α = 0.938). The test-retest analysis also showed a high correlation between the two tests (r = 0.949) for both the dysphonic and control groups. The mean overall pVHI score was significantly higher (P < 0.001) in the dysphonic group than in the control group: 26.16 ± 11.84 and 2.43 ± 2.61, respectively. Similar results were obtained for all domains of pVHI. The most sensitive and specific limiting value for discrimination between the clinical and control groups was the sum of 8 points. Conclusions: The Lithuanian version of the pVHI is a reliable and valid instrument for the evaluation of the Voice Handicap Index in the pediatric population and can be easily applied in daily clinical practice.

Darbo tikslas − objektyviai įvertinti pacientų, operuotų nuo ankstyvųjų stadijų gerklų vėžio daline laringekto­mija, rijimo funkciją vėlyvuoju pooperaciniu laikotar­piu. Išanalizuoti 65 vyrų (amžiaus vidurkis – 64,9 ± 8,9 m.), 2011–2018 metais universitetinės ligoninės Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje gydytų nuo ankstyvųjų stadijų gerklų vėžio (T1–T2N0M0; I, II st.), fibroendoskopinio rijimo tyrimo, naudojant da­žytą maistą, duomenys. Pagal chirurginio gydymo būdą pacientai suskirstyti į dvi grupes: 54 pacientams atlikta dalinė išorinė laringektomija per kaklą (dalinės laringek­tomijos (DL) grupė), o 11 pacientų atliktos endolaringi­nės IV–VI tipo kordektomijos chirurginiu CO2 lazeriu (endolaringinės kordektomijos lazeriu grupė). Tyrimo metu naudotos 4 skirtingo kietumo maisto medžiagos: geriamasis vanduo, jogurtas, pudingas ir sausainis. Ver­tinti keturi sutrikusio rijimo požymiai: skysčių ir kietojo maisto penetracija, aspiracija, liekamasis maistas ryklėje bei ezofagofaringinis refliuksas. Sutrikusio rijimo požy­miai registruoti daugiau nei pusei (64,6 proc.) pacientų. Pacientams po DL sutrikusio rijimo požymiai nustatyti 68,5 proc. atvejų, o po endolaringinių operacijų lazeriu reikšmingai mažiau – 45,5 proc. atvejų (p <0,05). Daž­niausiai abiejų grupių pacientams nustatytas liekamasis maistas ryklėje: atitinkamai 44,4 proc. ir 36,4 proc. Pe­netracija, aspiracija ir ezofagofaringinis refliuksas buvo reti. Pastarieji du požymiai nustatyti tik pacientams po DL. Tyrimas parodė, kad vėlyvuoju laikotarpiu po anks­tyvųjų stadijų gerklų vėžio chirurginio gydymo praėjus vidutiniškai 4,1 m., vyrauja nesunkūs rijimo sutrikimai. Dažniausiai nustatomas liekamasis maistas ryklėje. Pa­cientams po dalinės laringektomijos rijimo sutrikimų registruojama reikšmingai dažniau nei pacientams po endolaringinės kordektomijos lazeriu.

Straipsnyje apžvelgiamos vaistų sukeltos miego endoskopijos indikacijos, aptariama naujais tyrimais pagrįsta klinikinė nauda.

Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai sutrikusio rijimo patofiziologiniai aspektai ir fibroendoskopinio rijimo tyrimo vartojant valgomaisiais dažais nudažytą maistą metodika bei klinikinė nauda.

The objective of this work was to gather an international consensus group to propose a global definition and diagnostic approach of laryngopharyngeal reflux (LPR) to guide primary care and specialist physicians in the management of LPR.

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) - tai viršutinių kvėpavimo takų (VKT) obstrukcijos sukeliamas miego sutrikimas, pasireiškiantis laikinu oro srovės išnykimu ar sumažėjimu kvėpavimo takuose, išliekant pastangoms kvėpuoti. [...].

Maitinimasis yra viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų, todėl sutrikęs rijimas, dar kitaip vadinamas disfagija, yra svarbi žmogaus problema. Terminas „disfagija“ kilęs iš graikų kalbos žodžių junginio, kur žodis dis reikškia sunkumai ar sutrikimai, o phagia - valgyti.