Rubikas, Romaldas

Chirurgija, atkūrus Lietuvos valstybę, nuėjo ilgą, sunkų, bet prasmingą ir tikslų kelią, ypač pirmaisiais gyvavimo metais. Jau to meto chirurgai labai aktyviai vykdė praktinę ir, svarbiausia, mokslinę veiklą. 1920 m. pradėtame leisti "Medicinos" žurnale nuolat buvo skelbiamos ligoninių (tiek Kauno valstybinės ligoninės (J.Staugaitis, J.Žemgulys), tiek kitų: Žydų, Kėdainių, Karo ligoninių ir kt.) chirurgijos skyrių veiklos ataskaitos. Iš šių ataskaitų galime susidaryti įspūdį apie to meto chirurgų atliekamą darbą, operacijas, įvairių ligų diagnostikos ir gydymo taktiką, chirurginio gydymo metodus. Ši veikla išties buvo unikali ir universali – nuo ortopedinių traumatologinių iki galvos operacijų, neminint pilvo, krūtinės organų patologijos gydymo. Daugiausia publikavo Kauno universiteto Chirurgijos katedrų dėstytojai: V. Kuzma, H. Boitas, A. Hagentornas, V. Kanauka, Nemažai straipsnių paruošė ir kiti, mažesnėse Lietuvos ligoninėse dirbę chirurgai: B. Zacharinas, J. Čeponis, J. Žemgulys ir t.t.Deja, tolesnė chirurgijos vystymo istorijos chronologija ir jos aprašas nutrūksta, sustabdžius "Medicinos" žurnalo veiklą, prasidėjus sovietų okupacijoms ir pasauliniam karui. Pirmieji Lietuvos medicinos istorijos žingsniai sovietiniu laikotarpiu buvo įtraukti į bendrą "broliškų" respublikų katilą, nors daugeliu atvejų tai neturėjo nieko bendro tarpusavyje. Tačiau ir tuo metu buvo publikuojami lietuviški darbai. Vieną jų galima paminėti – tai buvusio sveikatos ministro, vėliau Vilniaus universiteto dėstytojo, prof. Alfonso Dirsės studija apie chirurgijos vystymąsiu Lietuvoje iki 1918 m. Nemažai universiteto kūrimosi Kaune tema rašė prof. Vladas Lašas, Telesforas Šiurkus išleido knygą apie Vladą Kuzmą. Būta ir kitų leidinių medicinos istorijos tematika, tačiau iš šiose publikacijose reikėdavo atiduoti tam tikrą duoklę to meto ideologijai, kas dažnai iškreipdavo faktus.Vertingiausius to meto medicinos istorijos leidinius užsienyje leido Kauno universiteto dėstytojai, pasitraukę iš Lietuvos baigiantis karui. Didžiausias leidinys – "Lietuvos medicinos istorija", parengtas Juozo Meškausko, buvusio Medicinos fakulteto dekano, ir išleistas 1987 m. Čikagoje. Šiuolaikinis požiūris į istoriją atsivėrė atkūrūs Lietuvoje nepriklausomybę. Pradėta domėtis medicinos, ypač atkurtos bei tarpukario Lietuvos laikotarpio, istorija. Lietuvos chirurgijos istorijai buvo skirtas specialiai 1991 m. išleistas leidinys, kuriame publikuotos Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Kėdainių, Šakių, Kelmės, Vilkaviškio, Klaipėdos, Raseinių chirurgijos veiklos apžvalgos, jos istorija minėtose kraštuose. Šiam tikslui buvo skirta sesija tuo metu vykusiame Lietuvos chirurgų suvažiavime. Gydytoja chirurgė Liuda Kuzmaitė išleido knygą apie tėvelį Vladą Kuzmą, akademikas J. Brėdikid parašytuose leidiniuose dalijosi savo prisiminimais. Atkurtame "Medicinos", o vėliau ir Vilniaus universiteto pradėtame leisti "Lietuvos chirurgijos" žurnaluose nuolat publikuoti straipsniai medicinos istorijos tematika. Daugiausia publikacijų chirurgijos istorijos tematika su kolegomis paskelbė ilgametis Fakultetinės chirurgijos, II chirurgijos katedros, klinikos vadovas prof. V. Zykas.Universiteto Kaune šimtmečio proga norėjosi sudėti visas šias chirurgijos raidos istorijas į vieną leidinį. [...].

Plaučių vėžys vis dar tebėra didžiulė grėsmė ne tik pasaulio, Europos Sąjungos, bet ir Lietuvos gyventojams. Siekiant pagerinti pagalbą plaučių vėžiu sergantiems ligoniams bei suartinti specialistų požiūrį į šios ligos diagnostikos ir gydymo standartus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų draugijų iniciatyva bei bendru darbu nuo 2007-ųjų kas keleri metai išleidžiamos "Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos". Šios – šeštosios atnaujintos ir papildytos plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos yra gausaus autorių, savo srities ekspertų ir pagrindinių Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų draugijų atstovų, kolektyvo ilgametės patirties, bendro nuolatinio darbo rezultatas. Plaučių vėžys išlieka viena dinamiškiausių naujovių atžvilgiu onkologijos sričių, todėl ankstesnes rekomendacijas buvo būtina atnaujinti apžvelgiant svarbiausias ir prigijusias naujoves, iš kurių paminėtinos plaučių vėžio patikros perspektyvos atliekant mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją didelės rizikos asmenims ir nauji gydymo metodai, tapę gydymo standartais imunoterapijos ir taikinių terapijos srityse.

Background: Penetrating cardiac injury is often a lethal form of trauma. Understanding the mechanisms, types and complications of cardiac injuries is important for appropriate diagnosis and treatment. The aim of this study was to report our outcomes of penetrating cardiac trauma and propose an algorithm for its management. Patients And Methods : We have retrospectively reviewed 217 patients’ files of penetrating heart and pericardium injuries between September 1953 and July 2013. Patient age, gender, mechanism of injury, risk factors, associated injuries, complications and treatment were reviewed. Results: We treated 193(89%) patients with stab wounds and 24(12%) patients with gunshot wounds. 185(85%) were male, mean age 37 years. Right ventricle was injured in 81 (37%) and left ventricle in 56 (25%) patients. Multichamber injury was found in 10 (4.6%), pericardial injury was found in 68 (31%), lungs 58 (27%), small bowel 7 (3.2%), diaphragm 15 (7%), thyroid 1 (0.5%) and spleen in 3 (1.4%) patients. Cardiac tamponade was found in 2/3 of cases with blood amount from 30 ml up to 1100 ml. Severe shock was present in 83(38%) patients. Overall operative survival rate was 81 %. Conclusions: Prompt coordinated and multidisciplinary management of penetrating intrathoracic injuries can lead to good survival even from severe intrathoracic organ injuries.

Vianas iš šiuolaikinės krūtinės (torakalinės) chirurgijos kūrėjų Edvardas D. Čerčilis (Edvard D. Churchill) labai originaliai paaiškino Štalijos miesto Orvieto katedros fasado bareljefe vaizduojamą Biblijos legendą apie Ievos sutvėrimą iš Adomo šonkaulio. Anot E.D. Čerčilio, ten vaizduojama pirmoji "chirurginė" operacija. Tai reiškia, jog visos chirurgijos istorija prasidėjo nuo krūtinės operacijos, o pirmasis chirurgas irgi buvo krūtinės chirurgas.... Žemėje chirurgijos istorija susiklostė kitaip negu Rojuje.... Dėl medicininių, techninių ir psichologinių problemų krūtinės chirurgijos plėtra nebuvo labai greita, bet stabili, davė pradžią širdies chirurgijai ir anesteziologijai. XX a. viduryje krūtinės chirurgija, kaip specializuota chirurgijos sritis, susiformavo ir Kauno klinikose. Negalima sakyti, jog Lietuvos medicinos studentai, rezidentai ir jaunieji gydytojai netirėjo iš ko mokytis krūtinės chirurgijos gimtąją kalba. Tik studijomsd reikiama literatūra yra pasklidusi per keliolika leidinių. Šiai spragai užpildyti skiriamas pirmasis lietuviškas "Krūtinės chirurgijos" vadovėlis. Knygoje aprašyti krūtinės ligų ir traumų bendrosios bei specialiosios (chirurginės) diagnostikos ir gydymo (procedūrų ir operacijų) būdai. Vadovėlis skirtas medicinos studentams, gydytojams rezidentams ir įvairių specialybių gydytojams, kuriems reikia tam tikrų krūtinės chirurgijos žinių.

Plaučių vėžys vis dar tebėra didžiulė grėsmė ne tik pasaulio, Europos Sąjungos, bet ir Lietuvos gyventojams. Siekiant pagerinti pagalbą plaučių vėžiu sergantiems ligoniams bei suartinti specialistų požiūrį į šios ligos diagnostikos ir gydymo standartus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų draugijų iniciatyva bei bendru darbu nuo 2007 metų kas keleri metai išleidžiamos "Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos". Šiandien pristatome penaktąsias atnaujintas ir papildytas plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijas, kurios yra gausaus autorių, savo srities ekspertų ir pagrindinių Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų draugijų atstovų, kolektyvo ilgametės patirties darbo rezultatas. Per praėjusį laikotarpį įvyko nemažai svarbių permainų suvokiant šią ligą molekuliniame genetiniame imuniniame lygyje, priimta nauja Plaučių vėžio TNM klasifikacija, apibrėžti dauginių darinių plaučiuose kriterijai, atnaujintos molekulinių genetinių tyrimų rekomendacijos, imunoterapija tapo vienu iš efektyviausių plaučių vėžio gydymo metodu, klinikinėje praktikoje pradėti naudoti naujos kartos antinavikiniai vaistai bei kt. Taigi ankstesnes rekomendacijas buvo būtina atnaujinti atspindint svarbiausias ir prigijusias naujoves. Autoriai tiki, kad atnaujintas leidinys bus naudingas plačiam ratui mūsų šalies gydytojų, kuriems tenka panaudoti savo profesines žinias ir sugebėjimus teikiant pagalbą sergantiesiems šia grėsminga liga.

Rekomendacijos skirtos gydytojams pulmonologams, gydytojams krūtinės chirurgams, gydytojams onkologams radioterapeutams, gydytojams onkologams chemoterapeutams, gydytojams radiologams, gydytojams patologams, vidaus ligų gydytojams, šeimos gydytojams, šių specialybių rezidentams bei medicinos studentams. Plaučių vėžys vis dar tebėra didžiulė grėsmė ne tik pasaulio, Europos Sąjungos, bet ir Lietuvos gyventojams. Siekiant pagerinti pagalbą plaučių vėžiu sergantiems ligoniams bei suartinti specialistų požiūrį į šios ligos diagnostikos ir gydymo standartus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų draugijų iniciatyva bei bendru darbu nuo 2007 metų kas keleri metai išleidžiamos "Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos". Per praėjusį laikotarpį įvyko nemažai svarbių permainų suvokiant šią ligą, priimta nauja Pasaulio sveikatos organizacijos Plaučių navikų klasifikacija, atnaujintos darinių plaučiuose diagnostikos ir gydymo rekomendacijos, įdiegtos naujos modernios molekulinės diagnostikos technologijos, patobulinta gydymo taktika, aprobuota ir įteisinta imunoterapija bei kt. Taigi ankstesnes rekomendacijas buvo būtina atnaujinti atspindint svarbiausias ir prigijusias naujoves. Autoriai tiki, kad atnaujintas leidinys bus naudingas plačiam ratui mūsų šalies gydytojų, kuriems tenka panaudoti savo profesines žinias ir sugebėjimus teikiant pagalbą sergantiesiems šia grėsminga liga. Plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, lemianti didžiausią mirtingumą pasaulyje. [...].

Thoracic surgery has gone a long way from the primitive procedures performed by barber-surgeons to modern-time operations; unfortunately, this road has not always been straight. For a long time, thoracic surgery has been a very extensive field of medicine, involving surgical diagnostics and treatment of the pathologies of all thoracic organs - including the heart. For this reason, the notion of cardiothoracic surgery has been introduced in the US and some other countries. The progress and increasing specialisation of medicine resulted in heart surgery (cardiac surgery) separating from the main branch of chest surgery around the middle of the 20th century. Since then, chest surgery has been called general thoracic surgery to emphasise its object - i.e. all thoracic organs except for the heart and the aorta. However, general thoracic surgery and cardiac surgery remain closely related - and not only because they share the same object of activity, i.e. the chest. Both thoracic and cardiac surgeons have to know the pathology and the treatment techniques of the organs located adjacent to their main object of activity. This is especially relevant in cases of chest trauma or malignant tumours - e.g. when performing extended operations. The surgical process would be impossible without high-quality studies of medicine. Textbooks - in the form of traditional or electronic books - remain the principal means for studies. The contents of this textbook significantly exceeds the scope of the part of the integrated study programme in Medicine dedicated to thoracic surger, and therefore this textbook will also be useful for resident physicians of surgical specialities. [...].

Introduction Pneumonectomy is a radical surgical treatment of the lung cancer. Proper and sufficient closure of the main bronchial stump after pneumonectomy is the most important factor that determines the outcome, complications and morbidity in a postoperational period. Brochopleural fistula is one of the main and one of the most serious complication. It is estimated that the rate of bronchopleural fistula (BPF) is 6,61% of all patients who had a pneumonectomy[3]. BPF presence increases mortality by 40%[3]. There are many techniques how to close the bronchial stump, some surgeons use staplers, others prefer manual suturing. Aim To assess the eligibility of two different sutures and two different suturing techniques for a sufficient biomechanical closure of bronchial stump by forming a main bronchial stump and applying an even air pressure. Objectives 1. To determine whether vicryl 2/0 or prolene 2/0 sutures are more eligible to form a biomechanically sufficient bronchial stump by applying an even pressure. 2. To explore whether over and over continuous or over and over interrupted suturing technique are better to form a biomechanically sufficient bronchial stump by applying an even air pressure. 3. To determine whether this study are thorough enough to clearify the best suturing technique to form a biomechanically sufficient bronchial stump. Methods This was an experimental study. Permission was given by Bioethics center (approval Nr. BEC-MF-43). 200 tracheae were taken from the local slaughterhouse. All the slaughtered pigs weighted >80 kg and were of similar age. Tracheae were already prepared in the slaugterhouse and maintained in the refrigerator, with a temperature set at +4oC., we evaluated every tracheae and emmited those, which were different from the others or damaged (40 tracheae were damaged or were different). 160 tracheae were grouped randomly in 4 groups – every group accounted 40 tracheae. La[...].

The objectives of this study were the following: (1) to analyze the results of surgical treatment of non-malignant subglottic laryngeal and tracheal stenosis, (2) to evaluate the feasibility and technical aspects of the video mediastinoscopy for the mobilization of the mediastinal trachea, (3) to evaluate the influence of the early internal condition of the anastomosis on the development of restenosis. From 1996 up to 2013, 75 patients aged 11-78 years underwent surgery for post-intubation/tracheostomy (71 patients), post-traumatic (3 patients), and idiopathic (1 patient) subglottic laryngeal and tracheal stenosis. Twenty-three (30.7 %) patients with subglottic laryngeal and upper tracheal stenosis underwent cricotracheal resection and thyrotracheal anastomosis (group A), while 52 (69.3 %) patients with tracheal stenosis underwent tracheal resection and cricotracheal or tracheotracheal anastomosis (group B). The length of the resected segment in patients of groups A and B was 28-55 (42 ± 11) mm and 18-65 (36 ± 14) mm, respectively, (p = 0.22). Perioperative complications within 30 days occurred in eight (34.8 %) patients of group A, and in six (11.5 %) patients of group B (p = 0.04). There was one intraoperative and one postoperative death on the third day due to heart failure. The excellent results were achieved in 63 (86.3 %), satisfactory in 8 (11.0 %), and unsatisfactory in 2 (2.7 %) patients. The incidence rate of perioperative complications is related to the location of the stenosis and the type of the resection and anastomosis. Video mediastinoscopy simplifies the mobilization of the mediastinal trachea, which allows for carrying out the anastomosis with minimal tension. Early internal abnormalities of the anastomosis predict its restenosis.

Krūtinės chirurgijos ir pulmonologijos sąveikos būtinybė bene geriausiai matoma diagnozuojant ir gydant krūtinplėvės (pleuros) ligas ir/arba jų komplikacijas (spontaninį pneumotoraksą, pleuros empiemą ir kt.). Krūtinės chirurgai dirba tik didelėse Lietuvos ligoninėse, todėl daugumą šiomis ligomis sergančių pacientų pradeda gydyti pulmonologai. Aprimus ūminės ligos simptomams, neretai paaiškėja ją sukėlusios priežastys, lieka patologinių pokyčių arba atsiranda ligos atkryčių, kuriuos reikia gydyti tik chirurgiškai. Tokiems pacientams turi būti pasiekiama krūtinės chirurgo pagalba.