Rapalavičius, Aurimas
Item type:ETD, [Family Doctor’s Perspectives on the Use of Artificial Intelligence in Clinical Practice]Autorius: Lukas Drulia Darbo pavadinimas: Šeimos gydytojų požiūris į dirbtinio intelekto taikymą praktikoje Tikslas: Įvertinti Lietuvos šeimos gydytojų požiūrį į dirbtinio intelekto taikymą kasdieniame praktikiniame darbe. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie dirbtinio intelekto taikymo galimybes, rizikas ir poveikį šeimos medicinos praktikai. 2. Nustatyti šeimos gydytojų žinių ir patirties lygį, susijusį su dirbtinio intelekto taikymu sveikatos priežiūroje. 3. Ištirti šeimos gydytojų nuostatas, baimes ir lūkesčius dėl dirbtinio intelekto integravimo į jų profesinę veiklą. 4. Išanalizuoti skirtumus tarp miesto ir regiono šeimos gydytojų požiūrio į dirbtinio intelekto taikymo galimybes bei jo poveikį kasdienei praktikai. Metodai ir dalyviai: Tyrime taikytas kiekybinis tyrimo metodas - anoniminė anketinė apklausa. Tyrimas atliktas Lietuvoje, apklausiant šeimos gydytojus, dirbančius įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose. Klausimynas buvo platinamas tiek elektroniniu, tiek popieriniu formatu. Tyrime dalyvavo 148 respondentai. Klausimyną sudarė 15 klausimų, skirtų įvertinti gydytojų žinias ir patirtį, nuostatas bei požiūrį į dirbtinio intelekto taikymą klinikinėje praktikoje. Duomenų analizė atlikta taikant aprašomąją statistiką ir neparametrinius statistinius metodus. Rezultatai: Daugiau nei pusė respondentų nurodė naudojantys dirbtinio intelekto įrankius savo klinikinėje praktikoje (53,4 %), tačiau reikšminga dalis gydytojų su šiomis technologijomis susiduria retai ir neturi pakankamų žinių ar mokymų. Nustatyta, kad jaunesni gydytojai ir turintys mažesnį darbo stažą dažniau naudoja dirbtinį intelektą bei palankiau vertina savo patirtį apie DI. Pagrindinės su dirbtiniu intelektu susijusios baimės buvo duomenų saugumas, galimos klaidos ir neaiškus atsakomybės pasiskirstymas. Nepaisant to, bendras požiūris į dirbtinio intelekto taikymą buvo teigiamas, o respondentai pabrėžė jo potencialą gerinant darbo efektyvumą ir pacientų priežiūrą. Išvados: Lietuvos šeimos gydytojų požiūris į dirbtinio intelekto taikymą klinikinėje praktikoje yra teigiamas, tačiau jo diegimą riboja mokymų trūkumas, laiko stoka ir nepakankamas teisinis reglamentavimas. Nustatyta, kad didesnės žinios ir patirtis yra susijusios su palankesniu požiūriu ir mažesnėmis baimėmis. Sėkmingam dirbtinio intelekto integravimui į pirminę sveikatos priežiūrą svarbu užtikrinti gydytojų mokymą, aiškų teisinį reguliavimą ir praktinį šių technologijų pritaikymą kasdienėje veikloje.
65 Item type:ETD, [The Impact of Physical Activity on the Management of Chronic Diseases]Darbo autorius: Daumantas Kondratavičius Darbo pavadinimas. Fizinio aktyvumo įtaka lėtinių ligų valdymui Tyrimo tikslas. Atlikti mokslinės literatūros apžvalgą apie fizinio aktyvumo įtaką lėtinių ligų valdymui. Tyrimo uždaviniai:
- įvertinti fizinio aktyvumo daromą įtaką pacientams, sergantiems arterine hipertenzija; 2) nustatyti fizinio aktyvumo pratimų poveikį glikemijos kontrolei cukriniu diabetu sergantiems pacientams; 3) išanalizuoti, kokia fizinio aktyvumo nauda pacientams, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis. Atranka ir tyrimo metodai. Sisteminė mokslinės literatūros apžvalga parašyta remiantis PRISMA (angl. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-analysis) atrankos metodinių nurodymų. Literatūros analizė atlikta naudojantis PICO (angl. Population, Intervention, Comparison, Outcome), aprašyto Cochrane Handbook for systematic reviews of interventions, sisteminės literatūros apžvalgos protokolu. Mokslinių darbų paieškai buvo naudojama kompiuterinė bibliografinė mokslinių darbų bazė PubMed (MEDLINE). Tyrimo rezultatai. Naudojant raktinius žodžius buvo rasta 2531 mokslinė publikacija. Taikant atmetimo kriterijus, į sisteminę apžvalgą įtraukta 13 mokslinių straipsnių. Keturiuose buvo analizuojama fizinio aktyvumo įtaka arterinio kraujo spaudimo pokyčiams. Išanalizuoti skirtingų fizinių pratimų poveikį glikemijos kontrolei cukriniu diabetu sergantiems pacientams buvo atrinktos keturios mokslinės publikacijos. 5 – iuose moksliniuose straipsniuose buvo nagrinėjama kokią naudą lėtinių plaučių ligų gydyme gali daryti fizinis aktyvumas. Tyrimo išvados. Kombinuotos aerobinės ir jėgos treniruotės reikšmingai mažina kraujo spaudimą bei prisideda prie bendros širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos stiprinimo. Skirtingo pobūdžio fizinė veikla mažina tiek cukraus kiekį kraujyje po valgio, tiek glikuotą hemoglobiną cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis sergantiems pacientams rekomenduojama jėgos ir aerobines treniruotes derinti su skirtingo pobūdžio kvėpavimo raumenų stiprinimo pratimais, siekiant gerinti kvėpavimo funkciją ir mažinti ligų simptomus. Raktiniai žodžiai: fizinis aktyvumas, aerobiniai pratimai, jėgos pratimai, pasipriešinimo pratimai, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma.
15 Item type:ETD, [Evaluation of the Cardiovascular Disease Prevention Program among High and Very High Risk Patients]master thesis[2025][M001]Šoblevičiūtė, GretaDarbo autorius: Greta Šoblevičiūtė Darbo mokslinis vadovas: Lekt. Aurimas Rapalavičius konsultantas: Doc. Dr. Gediminas Urbonas Darbo pavadinimas: Širdies ir kraujagyslių prevencinės programos vertinimas tarp didelės ir labai didelės rizikos pacientų Darbo tikslas: Nustatyti širdies ir kraujagyslių prevencinės programos metu skirto gydymo poveikį po 6 mėnesių tarp didelės ir labai didelės rizikos pacientų. Uždaviniai: 1. Palyginti didelės ar labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientų gyvenimo būdo (alkoholio vartojimo, rūkymo, kūno masės indekso) pasikeitimus, kuriems buvo atlikta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. 2. Įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos metu nustatytos didelės ar labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientų arterinio kraujo spaudimo pokytį. 3. Nustatyti didelės ar labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientų dislipidemijos korekcijos pokytį širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos metu. Tyrimo metodai: Atlikta retrospektyvinė pacientų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose Šeimos medicinos klinikoje nuo 2023-05-01 iki 2024-09-01, duomenų analizė. Duomenys buvo surinkti iš elektroninių pacientų registrų ir asmens sveikatos kortelių (Forma 025/a), naudojant TLK-10-AM diagnozę Z13.6 (specialus patikrinimas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų) ir paslaugų kodus 4257 (didelė rizika), 4258 (labai didelė rizika), 4259 (pakartotinis vertinimas po 6 mėnesių). Tyrime dalyvavo pacientai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą buvo nustatyta didelė arba labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika. 6 mėnesių laikotarpiu atlikti pakartotiniai tyrimai. Demografiniai, gyvensenos, kraujospūdžio ir lipidogramos duomenys buvo analizuojami naudojant IBM SPSS 29.0 ir MS Excel. Tyrimo dalyviai: 360 tiriamųjų, iš kurių 180 priklausė didelės, o 180 – labai didelės ŠKL rizikos grupėms. Tyrimo rezultatai: Pakartotiniam vertinimui atvyko 229 pacientai (63,61 %). Po 6 mėnesių imtyje stebėtas statistiškai reikšmingas sistolinio (−5,11 mmHg; p = 0,001) ir diastolinio (−4,46 mmHg; p = 0,001) arterinio kraujos spaudimo sumažėjimas. Tikslinį kraujospūdį pasiekė 31,1 % tiriamųjų – moterys tai pasiekė dažniau nei vyrai (atitinkamai 46,8 % ir 24,1 %; p = 0,004), o normalaus KMI turintys pacientai dažniau nei turintys didelį KMI (57,7 % ir 30,8 %; p = 0,001). Statistiškai reikšmingas bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL), trigliceridų (TG) ir ne didelio tankio lipoproteinų (ne DTL) sumažėjimas nustatytas tik labai didelės ŠKL rizikos grupėje (visi p = 0,001), o didelės rizikos grupėje reikšmingų pokyčių nefiksuota. Tik 2,1 % pasiekė tikslinį MTL lygį, o 6,8 % – bent 50 % MTL sumažėjimą, pastarasis reikšmingai dažniau pasiektas labai didelės rizikos grupėje (p = 5 0,007). Nors rūkymo dažnis tarp vyrų sumažėjo nuo 31,3 % iki 15,6 %, šis pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0,063). KMI reikšmės reikšmingai didesnės nustatytos vyrų ir labai didelės ŠKL rizikos grupėse tiek tyrimo pradžioje, tiek po 6 mėnesių (p < 0,01). Išvados: Didelės ir labai didelės ŠKL rizikos pacientų rūkymo įpročiai bei KMI išliko nepakitę, o alkoholio vartojimo įpročių pokytis nebuvo įvertintas dėl nepakankamų duomenų. Labai didelės ŠKL rizikos pacientų grupėje stebėtas statistiškai reikšmingas sAKS ir dAKS sumažėjimas. Didelės ŠKL rizikos grupėje to nenustatyta. Tikslinį AKS pasiekė mažiau nei pusė didelės ir labai didelės rizikos pacientų. Stebėtas statistiškai reikšmingas b-chol, MTL, ne DTL ir TG rodiklių sumažėjimas labai didelės ŠKL rizikos tiriamųjų tarpe, o didelės ŠKL rizikos grupėje statistiškai reikšmingų lipidogramos rodiklių pokyčių nenustatyta. Rekomendacijos: Kadangi pacientų dalyvavimas pakartotiniame vertinime nepasiekia tikslinio, svarbu skatinti pacientus dalyvauti informuojant apie tyrimo svarbą ir potencialią naudą sveikatai. Skatinti šeimos gydytojus aktyviau atlikti AUDIT antrinio vertinimo metu. Aktyviau skatinti gydytojus ir pacientus sekti ir koreguoti AKS ir lipidogramos rodiklius, siekiant tikslinių reikšmių.
24 Item type:ETD, [Control of type 2 Diabeties in Patients with Multimorbidity]Autorius: Kornelija Pakalnytė Darbo vadovas: lekt. Aurimas Rapalavičius Darbo konsultantas: doc. dr. Gediminas Urbonas Pavadinimas: 2 tipo cukrinio diabeto kontrolė poliligotų pacientų tarpe. Tyrimo tikslas: Įvertinti cukrinio diabeto kontrolę tarp poliligotų pacientų pagal tikslinio glikuoto hemoglobino kiekį bei nustatyti jo priklausomybę nuo lėtinių ligų skaičiaus. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti poliligotų moterų ir vyrų tikslinius glikuotus hemoglobinus pagal demografinius bei antropometrinius rodiklius. 2. Įvertinti tikslinio glikuoto hemoglobino kiekį tarp poliligotų pacientų. 3.Nustatyti glikuoto hemoglobino priklausomybę nuo lėtinių ligų skaičiaus. Tyrimo metodai: Atlikta retrospektyvinė poliligotų pacientų duomenų analizė, pasitelkiant „TELELISPA“ projekto duomenis. Pagal individualų glikemijos tikslą tiriamieji suskirstyti į pasiekusius ir nepasiekusius tikslą. Statistinis reikšmingumas vertintas esant p < 0,05, o tendencija – p < 0,10. Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 160 poliligotų tiriamųjų (69 vyrai ir 91 moteris), sergančių 2TCD ir AH, daliai jų nustatytos ir kitos lėtinės ligos.Vidutinis tiriamųjų HbA1c rodiklis – 7,1 ± 1,16 %. Individualizuotus glikeminius tikslus pasiekė 63,1% pasiekė, o neindividualizuotus (HbA1c ≤ 7%) – 54,5%. Lytis glikemijos kontrolei neturėjo įtakos nei pagal antropometrinius, nei sociodemografinius rodiklius (p > 0,05). Tačiau, nustatyta, kad vyrų grupėje glikeminių tikslų pasiekimas reikšmingai koreliavo su žemesniais MTL rodikliais (p = 0,045). Efektyviausiai glikemiją valdė vyresni nei 70 metų pacientai, gydyti Babtų PSPC, bei turintys vidutinę, didelę arba labai didelę ŠKL riziką. Išsilavinimas, KMI, juosmens apimtis, AKS, bei psichosiocialiniai veiksniai neturėjo sąsajos su glikemijos kontrole (p>0,05). Tik 2TCD ir AH sirgo 51,2% tiriamųjų, 20% – papildomai nustatyta 1 lėtinė liga, 15% – 2 , 9,4% – 3 , o 4,4 % – 4. Dažniausiai tiriamieji sirgo ŠKL (KA, ŠN, PV), nutukimu bei LIL. Nustatyta tendencija, kad didesnis gretutinių ligų skaičius siejosi su didesne tikimybe pasiekti glikemijos kontrolę (p = 0,051). Statistiškai dažniau glikemijos kontrolė buvo pasiekta sergant KA (p = 0,016), o tendencija nustatyta su ŠN (p = 0,072) bei PV (p = 0,069). Tyrimo išvados: 1. Skirtumų tarp vyrų ir moterų glikemijos kontrolės pagal antropometrinius ir sociodemografinius veiksnius nenustatyta. Vyrų grupėje HbA1c tikslų pasiekimas koreliavo su mažesnėmis MTL reikšmėmis. 2. Vidutinis tiriamųjų HbA1c rodiklis – 7,1 ± 1,16 %, o individualizuotą glikemijos kontrolę pasiekė 63,1%. Efektyviausiai glikemiją kontroliavo vyresni nei 70 metų tiriamieji, gydyti Babtų PSPC bei turintys didesnę ŠKL riziką. Išsilavinimas, KMI, juosmens apimtis, AKS ir psichosocialiniai veiksniai glikemijos kontrolei įtakos neturėjo 3. Nustatyta tendencija, kad didesnis gretutinių ligų skaičius siejosi su dažnesniu HbA1c tikslų pasiekimu, o reikšmingas ryšys – sergant KA.
17 Item type:ETD, [Correlation between Mental Health and Physical Activity]Darbo autorius: Austėja Kairiūkštytė.
Darbo pavadinimas: Psichikos sveikatos sąsajos su fiziniu aktyvumu.
Tyrimo tikslas: įvertinti psichikos sveikatos sąsajas su fiziniu aktyvumu.
Tyrimo uždaviniai:
- Įvertinti literatūros duomenis apie fizinio aktyvumo poveikį psichikos sveikatai.
- Nustatyti veiksnius, lemiančius fizinio aktyvumo teigiamą poveikį psichikos sveikatai.
- Išsiaiškinti veiksnius, lemiančius fizinio aktyvumo neigiamą poveikį psichikos sveikatai.
Atranka ir tyrimo metodai: buvo atliktas kokybinis tyrimas, mokslinės literatūros sisteminė apžvalga. Straipsnių paieška buvo vykdoma ,,PubMed” kompiuterinėje bibliografinėje mokslinių darbų bazėje, taikant PRISMA metodikos reikalavimus. Į sisteminę apžvalgą buvo įtrauktos PICO ir kitus atrankos kriterijus atitikusios bei 5 metų laikotarpyje (nuo 2019 iki 2024 m.) išspausdintos publikacijos.
Tyrimo rezultatai: išanalizavus 22 atrankos kriterijus atitikusius mokslinius tyrimus nustatyta, jog fizinis aktyvumas gali lemti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį asmens psichikai. Nors per didelis fizinio aktyvumo intensyvumas, neadekvatus sporto režimas bei aukšti asmeniniai reikalavimai didina persitreniravimo ir valgymo sutrikimų atsiradimo riziką, tačiau tinkamai vykdoma fizinė veikla mažina depresiją, nerimą ir stresą, gerina miego bei gyvenimo kokybę ir yra rekomenduojama kaip efektyvi papildoma priemonė, gydant priklausomybes nuo įvairių medžiagų bei kitus psichikos sutrikimus. Nustatytas didelis virtualių fizinių treniruočių veiksmingumas, gerinant asmens psichikos sveikatą pandemijų ir kitų krizinių situacijų metu.
Tyrimo išvados: individualizuota, tinkamai vykdoma fizinė veikla teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir psichikos sveikatą ir gali būti naudojama kaip veiksminga priemonė įvairių psichikos sutrikimų prevencijai ir gydymui.
Rekomendacijos: skatinti individualizuotą, reguliarią ir pastovaus intensyvumo fizinę veiklą, ypatingą dėmesį skiriant grupinėms treniruotėms, atliekamoms gryname ore. Siekiant sumažinti persitreniravimo ir mitybos sutrikimų atsiradimo riziką, patariama vengti per didelio treniruočių dažnio bei intensyvumo.
41 Item type:ETD, [Attitude of Family Physicians to the Modified Cardiovascular Disease Prevention and Early Diagnosis Program in the City of Kaunas]Goda Žemaitėlytė. Šeimos gydytojų požiūris į pakoreguotą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvos diagnostikos programą Kauno mieste. Tikslas: įvertinti ir palyginti šeimos gydytojų požiūrį į pakoreguotą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvos diagnostikos programą Kauno mieste. Uždaviniai: 1. Įvertinti šeimos gydytojų subjektyvią nuomonę apie atnaujintos ir anksčiau vykdytos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos skirtumus. 2. Išanalizuoti šeimos gydytojų nuomonę į tai, kaip atnaujinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa paveikė pacientų nuomonę apie statinų vartojimą. 3. Nustatyti šeimos gydytojų nuomonę apie pasikeitusios širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos vykdymo ypatumus. Metodika. Momentinės elektroninės apklausos metu 2024 rugsėjo - 2025 sausio mėnesiais apklausti 104 Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys šeimos gydytojai. Tiriamieji buvo įtraukti remiantis šiais kriterijais: šeimos gydytojo licenciją turintis gydytojas, dirbantis Kauno mieste. Respondentai buvo suskirstyti pagal lytį, amžiaus grupę, darbo stažą, dirbamo darbo etato krūvį, pagal darbovietę. Požymių palyginimui tarp tiriamųjų taikyti Mano – Vitnio U ir Kruskalo – Voliso kriterijai. Koreliacijai tarp požymių įvertinti naudotas Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas. Rezultatai. Dauguma respondentų (59,6 % ) teigė, kad atnaujintos programos gydymo tikslai yra sunkiai pasiekiami, o 41,4 % manė, kad senesnės programos tikslai buvo realistiškesni. 75 % respondentų pabrėžė didelį dokumentų pildymo kiekį kaip pagrindinę problemą, kitos problemos buvo konsultacijų laiko trūkumas (69,2 %), padidėjęs darbo krūvis (61,5 %) ir nepakankamas laiko skyrimas pacientui (48,1 %). Programos naudą vidutiniškai įvertino 6,96 (SN±2,07). Beveik pusė (41,4 %) gydytojų teigė, kad dažniau skiria statinus pagal atnaujintos programos rekomendacijas, o 47,5% pastebi didesnį pacientų polinkį juos vartoti. Pagrindinė nevartojimo priežastis - baimė dėl nepageidaujamų reakcijų (89,4). Programos vykdymo palengvinimui respondentai siūlė technologijų diegimą (84,6 %), automatizuotą pacientų kvietimą (62,5 %), aiškesnius algoritmus (43,4 %) ir mažesnę klausimyno apimtį (37,5 %). Išvados. 1. Nors atnaujinta programa geriau atitinka gyventojų rizikos veiksnius, senoji laikoma paprastesnė ir patogesnė gydytojų praktikai. 2. Atnaujinta programa paveikė pacientų požiūrį į statinus, tačiau pagrindinė nevartojimo priežastis išlieka baimė dėl nepageidaujamų reakcijų. 3. Šeimos gydytojai vertina teigiamai atnaujintą širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą, tačiau akcentuoja didesnį darbo krūvį, administracines kliūtis ir sunkiai pasiekiamus tikslinius rodiklius.
7 Item type:ETD, [Management of Multimorbidity and Dyslipidemia]Darbo autorius. Vita Tamašauskaitė Darbo pavadinimas. Poliligotų pacientų dislipidemijos kontrolė Tikslas. Nustatyti įvairių faktorių įtaką dislipidemijos kontrolei poliligotiems pacientams šeimos gydytojo darbe. Darbo uždaviniai. 1. Ištirti ir palyginti dislipidemijos ir jos kontrolės sąsajas su antropometriniais paciento duomenimis (ūgis, svoris, kulkšnies-žasto indeksas). 2. Įvertinti ir palyginti dislipidemijos pokyčius priklausomai nuo poliligoto paciento amžiaus ir lyties. 3. Nustatyti įvairių gretutinių ligų sąsajas su dislipidemija ir jos kontrole šeimos gydytojo darbe. 4. Įvertinti tikslinio dislipidemijos gydymo pasiektus rodiklius ir palyginti su kardiovaskulinės rizikos įvertinimu. Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – dauginį ligotumą turintys pacientai. Naudoti TELELISPA tyrimo pradžioje surinkti nuasmeninti sociodemografiniai ir sveikatos duomenys. Papildomai surinkti pacientų MTL rodikliai praėjus 15 mėn. nuo tyrimo pradžios. Duomenų analizė atlikta naudojantis „IMB SPSS statistics 29.0.2.0“ ir ,,Microsoft Excel‘‘. Buvo naudojami: Chi kvadrato kriterijus, Kolmogorovo-Smirnovo kriterijus, Pirsono koreliacijos koeficientas, Spirmano koreliacija, Mano-Vitnio ir Kruskalio Voliso kriterijai. Rezultatų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo atitinka p < 0,05. Tyrimo rezultatai. Įtraukti 385 pacientai. Iš jų 150 (39 %) buvo vyrai, o 235 (61 %) – moterys. 382 pacientai suskirstyti į: mažos rizikos grupę (0), vidutinės (4), didelės (22), labai didelės (356). Tikslinių MTL rodiklių tyrimo pradžioje nepasiekė (357, 93,5 % pacientų), po 15 mėn. rodiklių nepasiekė 320 (90,4 %) pacientų. Labiau nepasiekia tikslinių MTL rodiklių tiriamieji, priskirti prie labai didelės rizikos grupės (p < 0,05). Amžius neturi statistiškai reikšmingos įtakos MTL kiekiui kraujyje (p > 0,05). Moterų vidutinis MTL rodiklis didesnis nei vyrų (p < 0,05). MTL rodikliai nepriklauso nuo KMI ir KŽI (p > 0,05), tačiau nustatyta priklausomybė nuo liemens apimties tyrimo pradžioje (p < 0,05). Reikšmingas skirtumas tarp pasiekusių ir nepasiekusių tikslinį MTL rodiklį nustatytas tik sergantiems CD (p < 0,05). Gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vaistus vartojančių pacientų MTL vidurkių tyrimo pradžioje (3,27 mmol/l) ir po 15 mėn. (2,77 mmol/l) (p < 0,05). Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vaistų nevartojančių MTL vidurkių tyrimo pradžioje (3,17 mmol/l) ir po 15 mėn. (2,81 mmol/l) (p<0,05). Išvados. 1. MTL rodikliai nepriklauso nuo KMI ir KŽI, o MTL rodikliams turėjo įtakos tik liemens apimtis tyrimo pradžioje. 2. Reikalinga atkreipti didesnį dėmesį į moterų MTL rodiklius. 3. Dislipidemijos kontrolė, sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis yra nepakankama, o statinų terapija nėra būtina visiems pacientams, bet reikšmingai padeda siekiant sumažinti ir pasiekti tikslinius MTL rodiklius. 4. Priklausymas labai didelei rizikos sirgti ŠKL grupei siejasi su prastesniais tikslinio MTL pasiekimais.
53 6 Item type:ETD, [The Use of Ankle Brachial Index Measurement in Family Physician‘s Practice]Kulkšnies – žasto indekso matavimo taikymas šeimos gydytojo darbe. Indrė Bočekovaitė Tyrimo tikslas: išanalizuoti bei įvertinti kulkšnies – žasto indekso pritaikymą šeimos gydytojo darbe, nustatyti tam įtakos turinčius veiksnius bei pritaikymą periferinės arterijų ligos nustatymui. Uždaviniai: 1. Įvertinti ryšį tarp kulkšnies – žasto indekso rodmenų ir paciento turimų ligų bei sociodemografinių rodiklių. 2. Palyginti kulkšnies – žasto indekso duomenis su paciento fiziniais rodmenimis (kūno masės indeksas, juosmens apimtis, svoris, arterinis kraujo spaudimas) ir nustatyti jų priklausomybę. 3. Įvertinti kulkšnies – žasto indekso pritaikymą periferinės arterijų ligos nustatymui. 4. Palyginti kulkšnies – žasto indekso duomenis periferinių arterijų ligų nustatymui su širdies-kraujagyslių ligų rizika (SCORE2). Metodai: tyrimas atliktas naudojant jau surinktus „Telelispa“ duomenis. Tyrimas buvo vykdomas projekto partnerių sveikatos priežiūros centruose 2020 m. spalio mėn. – 2022 m. spalio mėn. Tyrimo objektas – pacientai, kuriems diagnozuota ne mažiau kaip dvi lėtinės neinfekcinės ligos, iš kurių viena privaloma – arterinė hipertenzija. Išanalizavus į tyrimą įtrauktų pacientų sveikatos priežiūros įstaigose esančius medicininius dokumentus, buvo panaudoti nuasmeninti sociodemografiniai ir sveikatos duomenys. Iš viso įtraukti 387 pacientai. Buvo naudota Spearman‘s ranginė koreliacija, Mann–Whitney U testas ir Kruskal–Wallis testas. Rezultatai: kairės ir dešinės pusės kulkšnies – žasto indekso vertės nėra tiesiogiai priklausomos nuo lyties, išsilavinimo lygio, darbo ar rūkymo statuso, alkoholio vartojimo dažnumo ar ligos pasireiškimo. AKS, ŠSD ir kūno svoris gali turėti įtaką KŽI. Išvados: Tyrime dalyvavusių pacientų kairės ir dešinės pusės KŽI vertės nesiskyrė pagal lytį, išsilavinimo lygį, darbinį užimtumą, rūkymo ar alkoholio vartojimo įpročius, tiriamų ligų pasireiškimą ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos lygį. Tiriamųjų kūno svoris, KMI ir juosmens apimtis silpnai neigiamai koreliavo su kairės ir dešinės pusės KŽI vertėmis. Širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) taip pat silpnai, bet statistiškai reikšmingai neigiamai koreliavo su kairės ir dešinės pusės KŽI vertėmis. KŽI turėtų būti taikomas pirminėje grandyje PAL tikimybės įvertinimui, ypač poliligotų asmenų tarpe. SCORE2 indekso vertės nekoreliavo su kairės ir dešinės pusės KŽI vertėmis, todėl KŽI gali būti mažiau tinkamas širdies - kraujagyslių ligų rizikos vertinimui. Praktinės rekomendacijos: PAL yra dažnai pamirštama ir užleidžiama liga, todėl yra svarbu didinti tiek šeimos gydytojų, tiek pacientų informuotumą apie PAL, jos atpažinimą, gydymą bei komplikacijų valdymą.
256 2 Item type:ETD, [Peculiarities of COVID-19 Vaccination: Factors that Determined the Selection of the Third Dose of Vaccine and Side Effects]Darbo autorius: Miglė Paškevičienė Darbo pavadinimas: COVID-19 vakcinacijos ypatumai: veiksniai, lėmę trečiosios skiepo dozės pasirinkimą ir patirti šalutiniai poveikiai. Darbo tikslas: Išsiaiškinti, kas lėmė trečiosios COVID-19 skiepo dozės pasirinkimą bei sužinoti patirtus šalutinius poveikius. Darbo uždaviniai: 1. Sužinoti, kokie veiksniai turėjo didžiausią įtaką trečiosios COVID-19 skiepo dozės pasirinkimui. 2. Nustatyti, kokie nepageidaujami reiškiniai dažniausiai pasireiškė po antrosios ir trečiosios vakcinos dozių bei juos palyginti. 3. Įvertinti COVID-19 revakcinacijos trečiąja doze ryšį su vakcinacija nuo kitų skiepais valdomų ligų. Tyrimo metodika ir dalyviai: Šios viešos anoniminės anketinės apklausos imtis yra 689 pilnamečiai asmenys, pasiskiepiję trečiąja sustiprinančia COVID-19 vakcinos doze. Duomenys rinkti 2022m. sausio – spalio mėn. laikotarpiu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis programa IBM SPSS Statistics 24.0. Statistiškai reikšmingi skaičiavimai laikomi, kai p<0,05. Rezultatai: Iš 689 apklaustųjų, 86,9% sudarė moterys ir 13,1% vyrai. Beveik trečdalis respondentų (32,9%) turėjo lėtinių ligų, daugiausiai 55m. ir vyresni asmenys (60,8%). Revakcinuotis trečiąja doze labiausiai skatino baimė susirgti (65,1%) ir sumažėjęs ar nerastas Anti-SARS-CoV-2 IgG antikūnų skaičius (28,2%). Mažiausiai nepageidaujamų poveikių pastebėta po „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakcinos (nepatyrė 37,1%). Dažniausi šalutiniai reiškiniai po antrosios ir trečiosios vakcinos dozių: skausmas dūrio vietoje (atitinkamai 69,9% ir 82,2%), bendras silpnumas (47,4% ir 55,1%), patinimas dūrio vietoje (34,0% ir 40,1%), šaltkrėtis (34,0% ir 39,7%), galvos skausmas (33,2% ir 40,1%) ir karščiavimas (32,2% ir 38,3%). Apklaustieji taip pat vakcinuojasi ir nuo kitų vakcinomis valdomų ligų, dažniausiai – erkinio encefalito (64,4% vyrų ir 60,1% moterų), gripo (55,6% vyrų ir 53,6% moterų) ir difterijos/stabligės (40,0% vyrų ir 33,9% moterų). Išvados: 1. Baimė susirgti ir sumažėjęs Anti-SARS-CoV-2 IgG kiekis labiausiai motyvavo trečiosios COVID-19 vakcinos dozės pasirinkimui. 2. Dažniausi šalutiniai reiškiniai po antrosios ir trečiosios vakcinos dozių – skausmas dūrio vietoje, bendras silpnumas, patinimas dūrio vietoje, šaltkrėtis, galvos skausmas ir karščiavimas. 3. Nustatytas ryšys tarp COVID-19 revakcinacijos ir vakcinacijos nuo kitų skiepais valdomų ligų – dauguma respondentų skiepijasi ir nuo erkinio encefalito, gripo, difterijos/stabligės. Rekomendacijos: Siekiant užtikrinti veiksmingą kolektyvinį imunitetą prieš SARS-CoV-2 infekciją, rekomenduojama gerinti vakcinų prieinamumą, skleisti patikimą informaciją ir ugdyti visuomenės sąmoningumą. Tikimybės užsikrėsti COVID-19 liga sumažinimui skatintina ne tik (re)vakcinuotis, bet ir laikytis kitų galimų prevencijos priemonių.
56 8