Rapalavičius, Aurimas
Item type:Publication, [The development of HPV vaccination and the importance of gender inclusion: a literature review]journal article[2026][S4][M001][6]Tyrimo tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą apie žmogaus papilomos virusą (ŽPV), vakcinacijos raidą Lietuvoje ir pasaulyje, abiejų lyčių įtraukimą į skiepijimo programą bei to svarbą siekiant mažinti viruso paplitimą ir jo sukeliamų ligų skaičių. Medžiaga ir metodai. Atlikta sisteminė mokslinės literatūros analizė. Duomenys rinkti elektroninėse duomenų bazėse „PubMed“, „ScienceDirect“, „UpToDate“ ir „Google Scholar“, vartojant reikšminius žodžius. Analizuoti straipsniai, parašyti anglų kalba ir publikuoti 2014-2025 m. laikotarpiu. Iš 50 atrinktų šaltinių į analizę įtrauktos 37 publikacijos, atitikusios nustatytus kriterijus. Rezultatai. Atlikta analizė parodė, kad lyčiai neutrali ŽPV vakcinacijos programa ir berniukų įtraukimas didina kolektyvinį imunitetą, mažina viruso paplitimą abiejų lyčių grupėse ir užtikrina didesnę visuomenės apsaugą. Tokia vakcinacijos strategija, apimanti abi lytis, yra veiksmingiausia siekiant ilgalaikės ŽPV infekcijos ir su ja susijusių vėžinių ligų kontrolės, tačiau vakcinacijos aprėpties didėjimas vis dar yra nepakankamas užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Išvados. Lyčiai neutrali ŽPV vakcinacija yra veiksmingiausia strategija mažinant žmogaus papilomos viruso infekcijų ir jų sukeltų vėžinių ligų paplitimą.
2 Item type:Publication, book[2026][K2b][M001][140]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Kaunas : Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija, 2026-04-23Plaučių vėžys vis dar tebėra didžiulė grėsmė ne tik pasaulio, Europos Sąjungos, bet ir Lietuvos gyventojams. Siekiant pagerinti pagalbą plaučių vėžiu sergantiems ligoniams, suvienodinti specialistų požiūrį į šios ligos diagnostikos ir gydymo standartus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų draugijų iniciatyva bei bendru darbu nuo 2007-ųjų kas kelerius metus išleidžiamos „Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos“. Išlaikydami tradicijas ir tęstinumą pristatome aštuntąsias atnaujintas ir papildytas „Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijas“, kurios yra gausaus autorių, savo srities ekspertų ir pagrindinių Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų draugijų atstovų, kolektyvo ilgametės patirties, bendro nuolatinio darbo rezultatas. Plaučių vėžio gydymas išlieka viena dinamiškiausių onkologijos sričių, todėl ankstesnes rekomendacijas buvo būtina atnaujinti apžvelgiant svarbiausias prigijusias naujoves. Plaučių vėžio profilaktika, ankstyva diagnostika ir atrankinė patikra yra viena iš prioritetinių sričių naujame Europos Sąjungos kovos su vėžiu plane. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse jau yra įdiegtos nacionalinės plaučių vėžio patikros programos, kitose, taip pat ir Lietuvoje, vykdomos ar jau atliktos bandomosios programos. Tačiau, kol nėra patvirtinta nacionalinė plaučių vėžio patikros programa Lietuvoje, šiose rekomendacijose paliekame tikslinės plaučių vėžio atrankinės patikros gaires, kurios sėkmingai pritaikytos daugelyje Europos Sąjungos šalių ir yra patvirtintos Lietuvoje Plaučių vėžio metodiniame dokumente. Tikimės, kad netolimoje ateityje galėsime pristatyti ir nacionalinę plaučių vėžio atrankinės patikros programą. [...].
10 - conference output[2026][T1e][M001][2]
Introduction Tularemia is a zoonotic infection caused by Francisella tularensis, a Gram-negative bacterium transmitted via various wild animals and arthropods (ticks, mosquitoes). Clinical manifestations vary with the route of transmission, with the most common form being (ulcero- ) glandular. Case Presentation A 66-year-old woman presented to a family physician with enlarged lymph nodes in the right groin without fever or signs of lower-extremity skin or soft tissue infection. The patient recalled experiencing lower leg swelling one month earlier following an insect bite to the calf. Other causes of lymphadenopathy were excluded, including lower pelvic and urogenital infections, toxoplasmosis, syphilis, HIV infection, and Lyme disease. Ultrasonography of the right inguinal region revealed a ~ 4.5 × 1.8 cm lymph node with a heterogeneously thickened cortex up to ~1.0 cm. Lymph node biopsy showed no histopathological evidence of malignancy. Due to persistent unexplained regional lymphadenopathy, the patient was additionally evaluated by an infectious disease specialist. Definitive diagnosis was achieved serologically by the detection of F. tularensis-specific IgG, IgM, and IgA antibodies. Subsequent to cutaneous inoculation, the patient developed glandular tularemia, characterized by prominent regional lymphadenopathy. The patient achieved full clinical remission after a 21-day course of doxycycline. Discussion Multiple routes of transmission and a variety of clinical presentations - including ulceration, conjunctivitis, tonsillitis, hepatosplenomegaly, polymorphic pneumonia, and persistent fever - render differential diagnosis challenging. This case illustrates that tularemia can present with regional lymphadenopathy without systemic signs of infection, such as fever, hypotension, tachycardia, vomiting and headache, which are commonly observed in all forms of tularemia. Although tularemia is rare in Europe (1,185 cases in 2023), an increasing trend in incidence has been noted. Conclusions The combination of diverse clinical manifestations and low incidence makes tularemia diagnostically challenging; therefore, it should be considered in patients presenting with unexplained lymphadenopathy, particularly when epidemiological criteria are met and confirmed by microbiological testing for F. tularensis.
3 Item type:Publication, conference output[2026][T1e][M001][2]Introduction PROSIGNA (PAM50) assay is a genomic test that evaluates the expression of 50 genes in tumor tissue to determine the molecular subtype of a breast cancer and generate the Risk of Recurrence (ROR) score [1]. It demonstrates better accuracy in identifying patients who truly benefit from chemotherapy, avoiding unnecessary treatment and its side effects [2]. Case Presentation A 59-year-old patient came into the Kaunas clinics for a mammography as part of a breast cancer screening program. No abnormalities were detected. However, physical examination revealed left breast nipple retraction. For this reason, an ultrasound was performed, presenting a hypoechoic lesion with irregular margins located directly behind the left breast nipple, classified as BI-RADS 5. MRI showed a 14x14x12 mm branched, intensively accumulating contrast material malignant formation with visible pathological blood circulation in the central part of the left breast. This patient had a total left breast mastectomy with sentinel lymph node biopsy. Histopathology confirmed invasive lobular carcinoma pT1c N0 Mx LVi1 R0, G3. The PROSIGNA (PAM50) assay was performed to determine the need for chemotherapy, which indicated an intermediate risk for distant metastasis within 10 years. Taking these results into account and discussing them with the patient, a decision was made to administer adjuvant chemotherapy alongside endocrine therapy. Discussion Traditional treatment of an invasive lobular carcinoma, which is estrogen receptor positive and HER2 negative, is endocrine therapy alone. However, patients with T1b to T3 tumors might require further assessment to determine the need for chemotherapy. This is where genomic assays such as PROSIGNA (PAM50) are valuable [3]. Relying solely on clinicopathological features for staging may inadequately reflect the underlying tumor biological heterogeneity. Therefore, biologically aggressive tumors that are considered low risk by traditional criteria may be undertreated when the adjuvant therapy decision relies exclusively on clinicopathology and does not include genomic assessment [4]. Conclusions This case illustrates the role of the PROSIGNA (PAM50) assay in identifying patients with invasive lobular carcinoma who may benefit from adjuvant chemotherapy in addition to endocrine therapy, avoiding the risk of under- or overtreatment.
5 Item type:Publication, [The link between gestational diabetes and the development of diabetes mellitus after pregnancy]journal article[2026][S4][M001][6]Tyrimo tikslas. Atliekant mokslinės literatūros apžvalgą, išanalizuoti gestacinio diabeto ryšį su cukrinio diabeto rizika moterims, kurioms nėštumo laikotarpiu diagnozuotas gestacinis diabetas, ir išanalizuoti su tuo susijusius rizikos veiksnius. Metodai. Atlikta sisteminė mokslinės literatūros analizė. Duomenys rinkti iš elektroninių duomenų bazių „PubMed", „ScienceDirect“, „UpToDate“ ir „Google Scholar“, vartojant reikšminius žodžius. Analizuoti straipsniai anglų kalba, publikuoti 2018-2025 m. laikotarpiu. Rezultatai ir išvados. Gestacinis diabetas yra viena dažniausių nėštumą komplikuojančių būklių, darančių įtaką motinos ir vaisiaus sveikatai. Gestacinio diabeto pasireiškimui didelę įtaką daro motinos amžius, nutukimas ir genetiniai veiksniai. Po gimdymo glikemija dažnai normalizuojasi, tačiau didėja 1 bei 2 tipo cukrinio diabeto rizika ateityje. Ankstyva diagnostika, tinkama stebėsena bei visuomenės švietimas yra svarbūs siekiant mažinti neigiamas šios būklės pasekmes, gerinti nėštumo baigtis bei prisidėti prie ilgalaikės moters bei vaisiaus sveikatos išsaugojimo.
68 Item type:Publication, book[2025][K1a][M001][574]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Kaunas : Medicininės informacijos centras, 2025-12-31Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]
47 Item type:Publication, [Management strategies for insomnia in family medicine practice]journal article[2025][S4][M001][6]; ; ; Platakytė, JurgitaLietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2025-12-16, vol. 29, no. 10, p. 672-677Tyrimo tikslas. Įvertinti šeimos gydytojų taikomas nemigos gydymo taktikas Lietuvoje, išanalizuoti medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo pasirinkimą bei benzodiazepinų skyrimo ir nutraukimo ypatumus. Metodai. Atlikta anoniminė 138 šeimos gydytojų apklausa, duomenys analizuoti naudojant „IBM SPSS“, reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Rezultatai ir išvados. Tyrimo duomenimis, nemiga dažnai diagnozuojama pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, tačiau gydytojai dažniau taiko medikamentinį, o ne nemedikamentinį gydymą. Dažniausiai pasirenkami Z grupės vaistai (pvz., zolpidemas), rečiau - benzodiazepinai. Nemedikamentinės priemonės, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, taikomos retai dėl riboto specialistų prieinamumo. Nors dauguma gydytojų nurodė taikantys laipsniško benzodiazepinų dozės mažinimo taktiką, apie trečdalis respondentų pripažino, kad vaistų vartojimas kartais nutraukiamas staiga, ypač jei pacientai nesikreipia pakartotinai. Tyrimas atskleidė būtinybę gerinti nemedikamentinio gydymo prieinamumą ir skatinti įrodymais grįstų metodų taikymą kasdienėje šeimos gydytojo praktikoje.
22 Item type:Publication, conference output[2025][T1e][M001][2]; ; ; ; Revista Portuguesa de Clínica Geral e Familiar : 25th WONCA World Conference – Abstract Book : 17 – 21 September 2025, Lisbon, Portugal, 2025-11-26, vol. 41, no. Suppl. 15, p. 21-22Introduction: Cardiovascular diseases (CVD) are the leading cau- se of death globally, responsible for over 20.5 million deaths an- nually. In 2023, 52.1% of all deaths in Lithuania were due to cir- culatory system diseases. Treating dyslipidemia is crucial for re- ducing CVD morbidity and mortality. This study aims to analyze trends in dyslipidemia treatment in Lithuania over the past five years. Methods: Health data from the “e.sveikata” system (2019–2023) was analyzed, including 978,290 patients aged 40 or older with LDL-Ch measurements. LDL-Ch levels were assessed using 1.4, 1.8, and 3 mmol/L thresholds based on 2019 European Society of Cardiology (ESC) guidelines, comparing primary and secondary CVD prevention groups, diabetes patients, and stroke (S), perip- heral artery disease (PAD), high-risk (HR), and CVD subgroups within secondary prevention. Results: Median LDL-Ch levels decreased annually in all groups. From 2019 to 2023, ESC recommended LDL-Ch targets were achieved by 37% of primary prevention patients, 5.2% of secon- dary prevention patients, and 12% of diabetes patients. In se- condary CVD prevention subgroups, target LDL-Ch was reached by 2.9% of PAD, 3.6% of stroke, 5.2% of CVD, and 7.5% of HR patients. Overall, 33% of patients reached target LDL-Ch levels. Discussion: While more Lithuanians are reaching lower LDL-Ch levels, the results remain suboptimal. Focus should be on secon- dary prevention and diabetes patients, where few reach target LDL-Ch levels. Conclusion: Median LDL-Ch levels decreased annually. The hig- hest percentage of patients achieving target LDL-Ch levels were in primary prevention, while the lowest were in secondary pre- vention.
5 Item type:Publication, journal article[2025][S1][M001,N012][15]; Urban infrastructure is a key determinant of population health and physical activity. Well-planned environments support active lifestyles and reduce health risks. This study examined the relationship between urban infrastructure, physical activity, and health among 95 residents aged 40–75 in Kaunas, Lithuania, between 2019 and 2022, selected from a baseline cohort of 1086 participants. Data were collected through questionnaires assessing environmental perceptions and self-rated health, alongside objective indicators—daily step count, resting systolic (sBP) and diastolic (dBP) blood pressure, body mass index (BMI), waist circumference, and heart rate—measured using wearable devices. Participants living in areas with more favorable infrastructure showed lower sBP (130.84 vs. 153.68 mmHg), lower heart rate (62.64 vs. 74.01 bpm), reduced BMI, and higher weekly step counts (54,564 vs. 27,885). Regression analysis indicated that higher physical activity and better-perceived infrastructure (REIF) were significantly associated with improved cardiovascular health (β = −11.32 for sBP, p = 0.011). Interaction effects revealed that the positive impact of physical activity on self-rated health was more pronounced in supportive environments (β = −0.04, p = 0.006). These findings suggest that well-designed urban spaces with walkability, green areas, and low perceived pollution promote healthier lifestyles and reduce health risks, supporting health equity and long-term well-being.
11 Item type:Publication, [The importance of human immunodeficiency virus in the work of the physician]review article[2025][S4][M001][8]; Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2025-09-17, vol. 29, no. 7, p. 470-477Tyrimo tikslas. Pateikti išsamią literatūros apžvalgą apie žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) epidemiologiją, patofiziologiją, diagnostikos ir gydymo savitumus bei pristatyti naujausias profilaktikos strategijas. Metodika. Atlikta mokslinės literatūros analizė, naudojantis „PubMed" duomenų baze, {traukti straipsniai, atitinkantys tyrimo tikslą bei publikuoti ne seniau kaip prieš 10 metų. Rezultatai. ŽIV infekcija išlieka svarbi visuomenės sveikatos problema, nes naujų atvejų skaičius vis dar auga. Ši infekcija gali imituoti kitas ligas, todėl esant neaiškiai ligos kilmei rekomenduojama atlikti ŽIV tyrimą. Ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas antiretrovirusinis gydymas reikšmingai mažina viruso plitimą ir gerina pacientų gyvenimo kokybę. Naujausios profilaktikos strategijos, tokios kaip priešekspozicinė (PrEP) ir poekspozicinė (PEP) profilaktika, kartu su informacinėmis ir švietimo programomis, yra itin svarbios siekiant užkirsti kelią naujiems užsikrėtimams. Išvados. ŽIV infekcija yra kompleksinė liga, kurios ankstyva diagnostika ir nuoseklus gydymas yra būtini siekiant kontroliuoti viruso plitimą ir užtikrinti geresnę pacientų gyvenimo kokybę. Profilaktikos priemonės, ypač taikomos rizikos grupėms, yra svarbios kovojant su šia infekcija.
22