Veličkienė, Džilda
Item type:Publication, book[2025][K1a][M001][574]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Kaunas : Medicininės informacijos centras, 2025-12-31Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]
49 Item type:Publication, research article[2025][S1][M001][14]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Journal of Clinical Medicine, 2025-11-28, vol. 14, no. 23, p. 1-14Background/Objectives: While it is known that Hashimoto’s thyroiditis (HT), goiter, thyroid nodules, and thyroid dysfunction may affect women’s reproductive health through hormonal and metabolic mechanisms, data are limited regarding the specific impacts on female sexual function. This study evaluated sexual function in women with thyroid disorders and examined its associations with thyroid function, age, menopausal status, and body mass index (BMI). Methods: A population-based survey was conducted in Kaunas, Lithuania, within the WHO MONICA framework. A random sample of 1569 women aged 25–69 years was included in the final analysis after applying the exclusion criteria. Anthropometric measurements were taken using standardized procedures, and the BMI was calculated. Sexual function was assessed using the 19-item Female Sexual Function Index (FSFI). Thyroid structure was evaluated by a team of trained physicians using ultrasound, while thyroid function was assessed via serum analysis (ELISA-based assays for TSH, fT4, and anti-TPO antibodies). Results: Of the 1569 women analyzed, 64.1% had sexual dysfunction (SD) (FSFI ≤ 26.55). Age and BMI showed significant negative correlations with all FSFI domains, with the strongest associations for arousal, lubrication, and total FSFI score (p < 0.01). SD was more prevalent among postmenopausal (43.6%) women than in premenopausal women (22.6%, p < 0.001) and increased with a higher BMI (p < 0.001). HT was found in 28.3% of participants. Compared with the reference group, women with HT were older, had higher BMI, higher TSH levels, and more hypothyroidism (p < 0.001). SD was more common in the HT group (71.7% vs. 64.2%, p < 0.001), with significantly lower lubrication and higher pain scores. In the multivariate analysis, only goiter remained an independent predictor of SD (p = 0.04). Conclusions: In conclusion, women with HT were older; had a higher BMI; and more frequently experienced SD, particularly reduced lubrication and increased pain, compared with the reference group. Although several thyroid conditions were associated with sexual dysfunction, only goiter remained an independent predictor after adjusting for age and BMI.
93 Item type:Publication, research article[2025][S1][M001][11]; ; ; ; ; ; Medicina, 2025-11-26, vol. 61, no. 12, p. 1-11Background and Objectives: Cardiovascular–kidney–metabolic (CKM) syndrome reflects the interconnection between metabolic risk factors, chronic kidney disease (CKD), and cardiovascular disease (CVD). Despite increasing awareness, population-based data on CKM syndrome are limited, particularly in Europe. This study assessed the prevalence of CKM syndrome and the use of renal and cardiac biomarkers in Lithuania. Materials and Methods: Health records of 923,329 adults aged ≥40 years from the national Electronic Health Services and Cooperation Infrastructure Information System were analyzed. CKM-associated conditions (prediabetes/type 2 diabetes, obesity, CKD) and cardiovascular outcomes (atherosclerotic CVD, peripheral vascular disease, stroke, heart failure, atrial fibrillation) were identified. CKM stages were defined as stage 0 (no CKM conditions), stages 1–3 (at least one CKM condition), and stage 4 (at least one CVD diagnosis). The use of estimated glomerular filtration rate (eGFR), albumin-to-creatinine ratio (ACR) and N-terminal pro–B-type natriuretic peptide (NT-proBNP) testing was evaluated. Results: Overall, 34.8% of adults met criteria for stage 4 CKM syndrome, and 23.4% were classified as stage 1–3. Obesity (21.2%) and type 2 diabetes (17.2%) were the most common CKM-associated conditions. Heart failure (25.4%) and atrial fibrillation (14.0%) were the most common cardiovascular outcomes, with ≥2 CVD diagnoses present in 15.4% of patients. Among stage 1–3 patients, eGFR, ACR, and NT-proBNP were measured in 53.5%, 9.0%, and 4.9%, respectively. Conclusions: A third of Lithuanian adults aged ≥40 years had stage 4 CKM syndrome. The underuse of biomarker testing highlights missed opportunities for early detection. Broader implementation of biomarker testing and integrated care is warranted to slow progression of CKM syndrome and reduce cardiovascular risk.
39WOS© Citations 1 Item type:Publication, journal article[2025][S8][M001][3]; 17 Item type:Publication, journal article[2025][S6][M001][3]Endokrininė sistema yra sudėtinga ir itin svarbi žmogaus organizmo vidinės terpės koordinavimo sistema. Ji palaiko organizmo homeostazę, reguliuoja vidinę organizmo aplinką reaguodama į išorinės aplinkos signalus. Hormonų disbalansas gali reikšmingai sutrikdyti organizmo veiklą, o tam tikrais atvejais netgi kelti grėsmę gyvybei. Labai svarbu palaikyti tinkamą organizmo hormonų pusiausvyrą, o jai sutrikus skirti atitinkamą gydymą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra endokrininė sistema, koks jos vaidmuo mūsų organizme, kokie galimi hormonų pusiausvyros sutrikimai ir kodėl svarbu rūpintis endokrinine sistema.
17 Item type:Publication, journal article[2025][S6][M001][2]; Lietuvos gydytojo žurnalas, 2025-04-23, no. 3(175), p. 49-50Siekiant palengvinti buitį vis plačiau mūsų gyvenime naudojamas plastikas, įvairios pramonei reikalingos medžiagos, kurios vėliau patenka į aplinką, o, tobulėjant ir klestint grožio industrijai, vis daugiau naudojama kūno priežiūros, kos-metikos priemonių ir pradedama jas naudoti nuo jaunesnio amžiaus. Didelė kosmetikos priemonių konkurencija skatina gamintojus siekti patrauklesnių produkto savybių (kvapo, konsistencijos), galiojimo laiko ir 1.1., tad jie į produktus deda stabilizatorius, konservantus, kurie gali būti ksenohormonai, kenksmingi sveikatai ir sutrikdyti endokrininės sistemos hormonų balansą [2]. Šiame straipsnyje aptariamos neigiamą poveikį endokrininei sistemai galinčios turėti medžiagos, kurių gali būti kai kuriuose kosmetikos produktuose, dulkėse, ir vis dažniau visuomenėje naudojamas terminas „biohakingas".
3 Item type:Publication, journal article[2025][S6][M001][3]Hormonai - endokrininės sistemos organų sintetinamos chemiškai aktyvios medžiagos, reguliuojančios organizmo fiziologinius procesus. Patekę į kraują hormonai pasiekia organus taikinius ir reguliuoja jų atliekamą funkciją [1, 2]. Hormonų balansui palaikyti endokrininė sistema daugeliu atvejų reguliuojama grįžtamuoju ryšiu: kai tam tikro hor¬mono periferinė endokrininė liauka gamina per daug, atgalinio ryšio principu slopinama hormonų gamyba hipofizėje ir pagumburyje ir atvirkščiai. Ši sudėtinga sistema užtikrina optimalias sąlygas organizme vykstantiems fiziologiniams procesams. Sutrikus hormonų pusiausvyrai nustatomi įvairūs sveikatos sutrikimai. Tai apima metabolizmo ir svorio pokyčius, nereguliarias menstruacijas, vaisingumo ir augimo sutrikimus, išvaizdos, arterinio kraujospūdžio ir kitus fizinės ir emocinės sveikatos pokyčius, pasireiškiančius įvairiomis endokrininės sistemos ligomis, kurios aptartos kitame šio žurnalo straipsnyje (žiūr. „Endokrininės sistemos sandara, vaidmuo organizme ir dažniausi sutrikimai"). Nors yra daugybė mokslinės literatūros apie endokrininės sistemos ligas ir jų gydymą, visuomenėje netrūksta netei-singos informacijos ir iki šių dienų galima išgirsti įvairiausių mitų, susijusių su endokrinine sveikata. Šiame straipsnyje bandysime paneigti su hormonų disbalansu susijusius mitus, remdamiesi naujausia moksline literatūra.
16 Item type:Publication, research article[2025][S1][M001][5]The most common cause of hyperprolactinemia is prolactinoma. In addition, it is necessary to exclude potential physiological and pharmacological factors as well as health disorders to determine the cause of hyperprolactinemia. However, few studies have linked elevated prolactin (PRL) levels to ovarian cancer (OC). OC cells can ectopically release PRL, which then attaches to PRL receptors (PRLRs) in ovarian tissue and initiates signaling cascades that induce OC carcinogenesis. Therefore, we can consider PRL as a biomarker or tumorigenesis factor for OC. Furthermore, both PRL and PRLRs are potential therapeutic targets. A 50-year-old female presented with complaints of breast enlargement, soreness, and hyperprolactinemia, in addition to advanced OC. Hyperprolactinemia along with advanced high-grade serous ovarian carcinoma. Due to the patient's fear of confined spaces, magnetic resonance imaging of the pituitary gland under general anesthesia was prescribed to rule out pituitary pathology. Magnetic resonance imaging was not performed due to the deterioration of the underlying condition, and the patient died 2.5 years after the diagnosis of OC. Hyperprolactinemia caused by OC is a rare condition for which there is a lack of literature and case studies. PRL produced by OC tissue binds to PRLRs in an autocrine or paracrine manner, initiating signaling cascades that induce OC tumorigenesis. In combination with other biomarkers, PRL may serve as a biomarker for OC. To establish the relation between OC and elevated PRL levels, additional large-scale population studies are required, with diagnostic and treatment procedures coming first.
12 Item type:Publication, [Woman's bone tissue changes during puberty, reproductive years, and aging periods]journal article[2024][S5][M001][5]; ; ; ; ; Lietuvos endokrinologija, 2024-12-31, vol. 33, no. 3, 4, p. 12-16Žmogaus skeletas - unikali, nuolat atsinaujinanti sistema, atliekanti ir struktūrines, ir metabolines funkcijas. Kaulinio audinio metabolizmą užtikrina specializuotos kaulinės ląstelės, kurios veikia priklausomai nuo hormonų aktyvumo. Kaulinio audinio apykaitoje dalyvauja daugiau kaip 10 skirtingų hormonų, lytiniai hormonai - vieni iš svarbiausių. Būtent jų pokyčiai lemia kaulinės masės didėjimą ir nykimą įvairiais moters gyvenimo etapais. Brendimo laikotarpiu kaulinis audinys auga, kaupiama kaulų mineralinė masė, tai svarbu tolesniems moters gyvenimo etapams. Nėštumo metu organizmas natūraliai prisitaiko prie augančio kūdikio poreikių. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu padidėja kalcio absorbcija iš žarnyno, o vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu padidėjęs kalcio poreikis užtikrinamas per padidėjusią kalcio rezorbciją iš kaulų. Po menopauzės, dėl estrogeną mažėjimo įsivyraujant kaulinio audinio rezorbcijai, kaulinė masė sparčiai mažėja, didėja rizika įvykti lūžiams. Kaulinį audinį taip pat veikia ir aplinkos veiksniai, gretutinės ligos, vartojami medikamentai. Siekiant kaulinio audinio sveikatos vyresniame amžiuje, pastangos jį stiprinti ir išlaikyti turėtą prasidėti jau vaikystėje. Raktas į tvirtus kaulus: subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas, vitamino D ir kalcio suplementacija, priklausomai nuo moters gyvenimo periodo.
15 Item type:Publication, [The protocol for prevention, diagnosis, and treatment of post-procedural acute hypocalcemia in adults at the Kaunas Clinics of the Lithuanian University of Health Sciences]journal article[2024][S5][M001][4]; ; ; Lietuvos endokrinologija, 2024-12-31, vol. 33, no. 3, 4, p. 17-20Viena iš dažniausių hipokalcemijos priežasčių yra pooperacinis hipoparatiroidizmas. Hipokalcemijos valdymas perioperaciniu laikotarpiu gali kelti nemažai iššūkių, nes ūmi hipokalcemija, priklausomai nuo sunkumo, gali tapti grėsminga gyvybei būkle. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti galimų komplikacijų yra labai svarbu taikyti reikalingą paciento priešoperacinį paruošimą ir pooperacinę priežiūrą. Atlikus literatūros analizę, peržiūrėjus tarptautinių gairių rekomendacijas ir adaptavus jas mūsų populiacijai, buvo parengtas ūmios hipokalcemijos profilaktikos ir gydymo protokolas. Šiame straipsnyje struktūrizuotai pateikiame rekomenduojamus vitamino D bei kalcio preparatų dozavimo principus prieš ir pooperaciniu laikotarpiu bei monitoravimo rekomendacijas.
58