Vaičiūnas, Tomas

Gyvensenos medicina ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCIJOS IR ANKSTYVOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMOJE DALYVAUJANČIŲ ASMENŲ GYVENSENA IR Į SVEIKATĄ ORIENTUOTA ELGSENA Kornelija Šidiškytė Mokslinis vadovas doc. dr. Tomas Vaičiūnas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2024. 63 p. Įvadas. Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Siekiant kovoti su šia problema, Lietuvoje buvo įgyvendinta Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kuri skirta sumažinti šių ligų paplitimą ir pagerinti gyventojų sveikatos būklę. Šis tyrimas ne tik prisideda prie esamo mokslinių žinių bagažo, bet ir siūlo naujas įžvalgas bei sprendimus, kaip efektyviau spręsti širdies ir kraujagyslių ligų problemą šiuolaikiniame pasaulyje. Darbo tikslas. įvertinti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvos diagnostikos programoje dalyvaujančių asmenų gyvensenos, elgsenos ir psichoemocinius veiksnius. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvaujančių asmenų gyvensenos ir elgsenos veiksnius. 2. Nustatyti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvaujančių asmenų psichoemocinės savijautos ypatumus. 3. Nustatyti sąsajas tarp Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvaujančių asmenų gyvensenos ir elgsenos veiksnių. Metodika. Tyrimas vykdytas 2024 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, UAB „Sveikatos ratas“ sveikatos priežiūros įstaigoje. Vykdyta anoniminė anketinė apklausa raštu. Tyrime dalyvavo 132 pacientai, besilankantys tiriamojoje įstaigoje ir dalyvaujantys širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje. Atlikta statistinė duomenų analizė, formuojant sąsajas tarp veiksnių bei apskaičiuojant galimybes, kurios gali turėti įtakos tiriamųjų sveikatos pokyčiams. Rezultatai. Tiriamieji dažnai jaučiasi pervargę po visos dienos darbų. Tiriamieji nurodo jaučiantys, kad jų darbas yra emociškai sekinantis, jiems dažniausiai pakanka energijos šeimai, laisvalaikiui, draugams. Didžiausią laiko dalį tiriamieji jaučiasi nervingi atlikdami darbus, o daugiau nei pusę laiko tiriamieji nurodo jaučiantys sunkumą atsipalaiduoti, o bet kam, kas sutrukdydavo darbus, būdavo netolerantiški. Aukštą KMI turintiems asmenims galimybė jausti psichoemociškai blogai padidėja daugiau nei 19 kartų (95 proc. PI: 0,98–49,13), lyginant su normalų ar žemą KMI turinčiais žmonėmis. Rūkantys, vartojantys alkoholį bei prastai besimaitinantys asmenys turi atitinkamai beveik 3 kartus (95 proc. PI: 0,99–4,10), 5 kartus (95 proc. PI: 2,15-9,96) bei 2 kartus (95 proc. PI: 0,89– 3,46) didesnę tikimybę prastai psichoemocinei savijautai, lyginant su tais asmenimis, kurie nerūko, nevartoja alkoholio bei sveikai maitinasi. Nustatytas silpnas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tiriamųjų psichoemocinės būsenos ir KMI bei mitybos. Kuo aukštesnis KMI ir prastesnė mityba, tuo tiriamųjų psichoemocinė būsena yra blogesnė. Tuo tarpu vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp tiriamųjų psichoemocinės būsenos ir rūkymo. Kuo prastesnė tiriamųjų psichoemocinė būsena, tuo dažniau jie rūko kasdien. Nustatytas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys tarp KMI ir alkoholio vartojimo. Nustatyta, kad kuo KMI aukštesnis, tuo dažniau tiriamieji vartoja alkoholį. Nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp KMI ir fizinio aktyvumo. Kuo žmogaus KMI didesnis, tuo rečiau užsiima fizine veikla. Išvados. 1. Rizikingos elgsenos kontekste, dauguma respondentų nevartoja alkoholio, tačiau X dalis iš Y nevengia nikotino gaminių vartojimo. Dauguma respondentų nurodo, kad mitybos įpročiai ir fiziniai pratimai yra vieni svarbiausiais gerai sveikatai palaikyti. 2. Respondentai dažnai jaučia pervargimą ir nerimą, o kaip pagrindinį nerimo ir atsipalaiduoti trukdantį veiksnį nurodo darbo aplinką. 3. Aukšto KMI respondentai pasižymėjo didesne riziką jaustis psichoemociškai prasčiau. Vertinant pagal lytį – moterys dažniau buvo prastesnės psichoemocinės būklės nei vyrai. Raktiniai žodžiai. elgsena; gyvensena; psichoemociniai veiksniai; širdies ir kraujagyslių ligos; prevencija.

Gyvensenos medicina INSULINO REZISTENCIJĄ TURINČIŲ ASMENŲ GYVENSENOS VERTINIMAS Simona Neliubšienė Mokslinis vadovas lekt. dr. Tomas Vaičiūnas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2025. Darbo tikslas. Įvertinti insulino rezistenciją turinčių asmenų gyvensenos veiksnių įtakos būklės valdymui. Uždaviniai: 1) Įvertinti insulino rezistenciją turinčių asmenų gyvensenos ypatumus (mityba, fizinis aktyvumas, miegas, rizikinga elgsena). 2) Įvertinti insulino rezistenciją turinčių asmenų subjektyviai suvokiamos sveikatos ypatumus. 3) Palyginti insulino rezistenciją turinčių asmenų gyvensenos ypatumus ir subjektyviai suvokiamos sveikatos ypatumus. 4) Palyginti skirtingų gyvensenos veiksnių sąsajas su insulino rezistencija. Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – asmenys, kuriems apskaičiavus HOMA-IR nustatytas padidėjęs jautrumas arba rezistencija insulinui. Tyrimas atliktas anketuojant tirtus asmenis klinikoje „Sveikatos ratas“. Dėl mažo diagnozuojamų IR atvejų skaičiaus pirminėje sveikatos priežiūros sistemoje pasirinkta patogioji imtis. Pagal Paniott formulę, siekiant gauti statistiškai reikšmingus rezultatus, buvo apskaičiuota, kad reikėtų apklausti bent 65 asmenis, kuriems diagnozuota IR, turint apie 1600 pacientų šeimos gydytojo apylinkėje. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS ir MS Excel programas. Kiekybinių duomenų normalumas tikrintas Kolmogorovo-Smirnovo testu, o nepriklausomų požymių sąsajos analizuotos χ² testu. Kadangi duomenys nebuvo pasiskirstę normaliai (p < 0,05), lyginant neparametrinius duomenis taikyti Mann-Whitney U ir Kruskal-Wallis testai. Statistinėms išvadoms naudotas reikšmingumo lygmuo p ≤ 0,05. Rezultatai. Tyrimas analizavo 67 respondentus, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų, vidutiniškai 43,3 metų. Dauguma dalyvių buvo vyresni nei 45 metų, ir tyrime dominavo moterys. Respondentų kūno masės indeksas (KMI) vidutiniškai buvo 27,7, ir dauguma priklausė antsvorio kategorijai. Dauguma insulino rezistenciją turinčių asmenų sveiką mitybą laikė vidutiniškai svarbia, o 40% ją vertino kaip labai svarbią. Statistinė analizė parodė, kad lytis, amžius ir KMI neturėjo reikšmingos įtakos požiūriui į mitybą. Pusė respondentų turėjo nepakankamą fizinį aktyvumą, kuris reikšmingai mažėjo su amžiumi. Dauguma taip pat teigė nepakankamai besirūpinantys savo sveikata. Dėl ligų simptomų moterys dažniau skundėsi pilvo pūtimu ir galvos svaigimu, o vyrai – nugaros skausmu. Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad daugiau nei pusė respondentų propaguoja nepalankią mitybą, o fizinis aktyvumas buvo susijęs su geresne miego kokybe, tačiau mitybos ir fizinio aktyvumo skirtumų tarp insulino jautrių ir atsparių grupių nebuvo. Skaičiavimai atskleidė, kad antsvoris ir nutukimas yra dažni tarp respondentų, ypač vyresniems nei 45 metų asmenims, o šios tendencijos atitinka pasaulines tendencijas, susijusias su insulino rezistencija (IR) ir 2 tipo diabeto rizika. Daugiau nei pusė dalyvių turėjo nepakankamą fizinį aktyvumą, o jo lygis mažėjo su amžiumi, kas yra susiję su lėtinėmis ligomis. Mitybos įpročiai rodo, kad dauguma laikė sveiką mitybą nei svarbia, nei nesvarbia, o vaisių ir daržovių vartojimas priklausė nuo KMI, su dažnesniu vartojimu tarp normalaus svorio jaunų moterų. Riebalų suvartojimo pasirinkimai buvo susiję su amžiumi, nes jaunesni rinkosi aliejus, o vyresni – sviestą. Kūno masės suvokimas buvo glaudžiai susijęs su faktiniu KMI, tačiau svorio metimo pastangos buvo mažos. Tyrimas taip pat parodė, kad fizinis aktyvumas teigiamai įtakoja miego kokybę, tačiau miego kokybei neturėjo įtakos lytis, amžius ar KMI. Apibendrinant, tyrimo rezultatai atspindi antsvorio, fizinio aktyvumo trūkumo ir netinkamų mitybos įpročių poveikį sveikatai, pabrėždami svarbą visuomenės sveikatos intervencijoms kovojant su IR. Raktažodžiai: padidėjęs jautrumas insulinui, rezistencija insulinui, atsparumas insulinui, gyvensena, gyvensenos medicinos intervencijos, nemedikamentinis gydymas.

Gyvensenos medicina DERMATOVENEROLOGŲ IR PACIENTŲ NUOMONĖ APIE GYVENSENOS KOREKCIJŲ TAIKYMĄ SERGANT AKNE Rugilė Galminė Darbo vadovas lekt. dr. Tomas Vaičiūnas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas, 2024 m., 83 p. Aknė - viena dažniausių odos ligų pasaulyje, reikšmingai veikianti pacientų fizinę, emocinę ir socialinę gerovę. Jos gydymas reikalauja integruoto požiūrio, apimančio ne tik farmakologinius metodus, bet ir moksliškai pagrįstas gyvensenos korekcijas. Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta tyrimų, nagrinėjančių aknės ligos sąsajas su gyvensenos korekcijomis. Šių aspektų analizė ir pagrindimas gali padėti ne tik gerinti pacientų gydymo rezultatus, bet ir skatinti integruotą požiūrį į odos ligų valdymą. Darbo tikslas. Įvertinti dermatovenerologų ir pacientų nuomonę apie gyvensenos medicinos korekcijų taikymą sergant akne. Darbo uždaviniai. 1. Nustatyti gydytojų dermatovenerologų dažniausiai taikomas klinikines ir gyvensenos korekcines priemones aknės ligos valdymui ir gydymui. 2. Nustatyti akne sergančių pacientų gyvensenos ir elgsenos ypatumus. 3. Įvertinti akne sergančių pacientų gyvensenos keitimo taikymą ligos kontrolei ir gydymui. 4. Įvertinti sąsajas tarp aknės ligos kontrolės bei gydymo ir pacientų gyvensenos įpročių. Metodika. Momentinis kiekybinis tyrimas. Tyrimo objektas – gydytojų dermatovenerologų ir pacientų, sergančių akne, nuomonė apie gyvensenos medicinos intervencijas ligos gydymui. Tiriamųjų kontingentas - gydytojai dermatovenerologai ir pacientai, sergantys akne. Apklausta - 300 asmenų, grįžo - 210 anketų, atsako dažnis - 70 proc. Tyrimo instrumentas- originalios anketos, skirtos gydytojams dermatovenerologams ir pacientams. Tyrimo duomenų̨ statistiniai analizei atlikti buvo naudojama SPSS programos 27.0 versija ir MS Excel, skirta „Office 365“. Kokybinių duomenų Požymių nepriklausomumo vertinimui naudotas Chi kvadrato bei tikslusis Fišerio testas. Sąsajoms naudota logistinė regresinė analizė. Palyginimui tarp maisto papildų bei mitybos įpročių naudotas neparametrinis Frydmano kriterijus. Duomenų̨ skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p <0,05. Rezultatai. Tyrimas atskleidė reikšmingus dermatovenerologų ir pacientų požiūrio bei elgsenos skirtumus gydant aknę. 74,5 proc. gydytojų taiko kombinuotus gydymo metodus, tačiau tik 50 proc. naudoja nefarmakologinius būdus, dažniausiai rekomenduodami kosmetikos priemones (90 proc.). Gydytojai dažniausiai rekomenduoja riboti cukraus, saldintų gėrimų ir pieno produktų (90 proc.) vartojimą, tačiau riebaus maisto ar gyvulinės kilmės riebalų ribojimui skiria mažiau dėmesio. Papildomai gydytojai dermatovenerologai neskatina didesnio grūdinių kultūrų ir vandens suvartojimo. Populiariausi papildai – vitaminas D, C, A ir cinkas, tačiau kolagenas ir niacinamidas beveik nerekomenduojami, nors jų nauda įrodyta. Pastebėta, kad gydytojų rekomendacijos dažnai neatitinka jų pačių elgesio ir gyvensenos įpročių – gydytojai patys rečiau laikosi sveikatai palankios gyvensenos principų, kuriuos rekomenduoja savo pacientams. Tai gali mažinti pacientų pasitikėjimą ir motyvaciją laikytis gydytojo rekomendacijų. Pacientai aknę sieja su genetika (88,8 proc.), stresu (78,4 proc.) ir hormonų disbalansu (70,6 proc.). 74 proc. pacientų bandė keisti gyvensenos įpročius jau diagnozavus ligą. Didžiausia dalis pacientų keitė mitybą (31 proc.) bei vartojo maisto papildus (26 proc.), pastebėta, kad fizinio aktyvumo (9 proc.) ir žalingų įpročių korekcijos (7 proc.) vis dar taikomos retai. Pakeitus gyvensenos įpročius, 57,5 proc. pacientų pastebėjo teigiamus odos pokyčius, tokius kaip: mažesnis bėrimų skaičius ir pagerėjusi tekstūra, sumažėjęs veido raudonis ir padidėjusi odos drėgmė. Tyrimas parodė, kad teigiami odos pokyčiai reikšmingai susiję su vandens suvartojimu, cukraus ribojimu, kolageno, niacinamido ir biotino vartojimu. Išvados. 1. Dermatovenerologai dažniausiai taiko kombinuotus medikamentinius gydymo metodus, tačiau gyvensenos intervencijos retai įtraukiamos į praktiką, nepaisant jų svarbos gydymo efektyvumui. 2. Aknės pacientų mityboje dominuoja daržovės, pieno produktai, kiaušiniai ir paukštiena, tačiau vandens suvartojimas išlieka nepakankamas, o žalingi įpročiai, tokie kaip alkoholio ir tabako vartojimas - dažni. 3. Pacientai dažniausiai keičia mitybinius ir maisto papildų vartojimo įpročius, užsiima stresą mažinančiomis veiklomis, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių korekcija- praktikuojami rečiau. Gyvensenos pokyčiai dažnai siejami su pagerėjusia odos būkle. 4. Reikšmingą poveikį aknės kontrolei turėjo sumažintas cukraus, pieno produktų ir riebaus maisto vartojimas, taip pat cinko, niacinamido, kolageno, Omega-3 papildų bei pakankamo vandens ir daržovių įtraukimas į mitybą

Gabrielė Grybaitė. Veido rožine sergančių asmenų gyvensenos įpročių ir subjektyviai suvokiamos sveikatos vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – Lekt. dr. Tomas Vaičiūnas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas, 2025; 78 p. Tyrimo tikslas: Įvertinti veido rožine sergančių asmenų gyvenimo įpročius ir subjektyviai suvokiamą sveikatą. Tyrimo uždaviniai:

1. Atskleisti ir palyginti asmenų, sergančių veido rožine, mitybos, fizinio aktyvumo ir rizikingos elgsenos ypatumus.
2. Įvertinti ir palyginti asmenų, sergančių veido rožine, subjektyviai suvokiamą sveikatą.
3. Įvertinti ir palyginti veido rožine sergančių asmenų gyvensenos ir ūmių ligos formų sąsajas. Tyrimo metodika: Tyrimo tipas – kiekybinis momentinis tyrimas. Tyrimo duomenų surinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa (žr.priedas Nr.1)., kuria buvo siekiama išsiaiškinti rožine sergančių asmenų gyvensenos įpročius ir subjektyviai suvokiamą sveikatą. Tyrimas buvo vykdomas 2024 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais. Tyrime dalyvavo veido rožine sergantys ir simptomatiką turintys asmenys. Respondentų buvo klausiama apie veido rožinės stadijas, mitybos įpročius, fizinį aktyvumą bei subjektyviai suvokiamą sveikatą. Tyrimo duomenys analizuoti programa SPSS 24. Tyrimo rezultatai: Nustatyta, jog trečdalis apklaustųjų, kurie serga ir kitomis lėtinėmis organizmo ligomis, patiria ūmią veido rožinės simptomatiką. Statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos tarp padidėjusio AKS (arterinio kraujo spaudimo) ir ūmių veido rožinės stadijų (GS=2,994, p=0,009), o lėtinių ligų nebuvimas mažina odos ligos simptomatiką (GS=0,328, p=0,009). Vertinant mitybos įpročių sąsajas su veido rožine pastebėta, jog raudonos mėsos, mėsos produktų, konditerinių gaminių, kiaušinių, kavos, virtų bulvių, varškės sūrio ir greito maisto vartojimas turi silpnus koreliacinius ryšius su dažnesne veido rožinės simptomatika. Mėsa (GS=2,216, p=0,02), mėsos produktai (GS=1,701, p=0,045), greitas maistas (GS=2,668, p=0,28), konditeriniai gaminiai (GS=1,762, p=0,039), limonadas (GS=1,919, p=0,031) ir užkandžiai (GS=1,78, p=0,37) didina ūmių veido rožinės stadijų pasireiškimą. Išanalizavus žalingų įpročių sąsajas su veido rožinės simptomatika nustatyta, jog veipų, garintuvų ir kitų skysčio rūkymo priemonių naudojimas statistiškai reikšmingai didina ūmias formas (p>0,05). Nervingumas (GS=2,25, p=0,04) ir nuliūdimas (GS=2,14, p=0,043) didina ūmią veido rožinės simptomatiką, o ramybė ir taika (GS=0,19, p=0,02), bei laimė (GS=0,51, p=0,12) mažina šiuos požymius. Tyrimo išvados: Veido rožinė ir jos simptomatikos pasireiškimas itin susijęs su mitybos įpročiais bei emocine būkle. Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas sergančiųjų sveikos gyvensenos mokymui bei edukacijai su jų esama veido odos liga.

Greta Anulienė. 2 TIPO CUKRINIO DIABETO PACIENTŲ GYVENSENA IR SUBJEKTYVIAI SUVOKIAMA SVEIKATA. Mokslinis vadovas – dr. Tomas Vaičiūnas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas, 2025 metai; 50 p.

Darbo tikslas – įvertinti 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų gyvensenos ir subjektyviai suvokiamos sveikatos sąsajas.

Uždaviniai: 1. Įvertinti 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų gyvenseną. 2. Įvertinti 2 tipo cukrinio diabeto sergančių pacientų subjektyviai suvokiamą sveikatą. 3. Atskleisti 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų gyvensenos ir subjektyviai suvokiamos sveikatos sąsajas.

Metodika. Tyrimas vykdytas LSMUL Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ambulatoriniame skyriuje 2024 m. birželio–liepos mėn. Dalyvavo 152 pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu (vidutinis amžius – 57 ± 11,6 m.). Instrumentai: autorės sudarytas gyvensenos klausimynas ir SF-36 klausimynas. Duomenų analizė: taikyti χ2, Manno-Whitney kriterijai, Spearmano koreliacijos koeficientas bei dauginės regresinės analizės žingsninė strategija ryšiui tarp subjektyvios sveikatos ir gyvensenos veiksnių vertinti.

Rezultatai. Didžioji dalis vyrų ir moterų (atitinkamai 51,9 proc. ir 63,5 proc.) raudoną mėsą dažniausiai vartoja keletą kartų per savaitę. Vidutinis daržovių suvartojimas per dieną – dvi porcijos, o vaisių – viena porcija. 35,5 proc. visų apklaustų pacientų pažymi, kad nėra fiziškai aktyvūs. 25,7 proc. apklaustų pacientų yra rūkantys. Fizinių komponentų suvestinės (FKS) balo vidurkis yra 50,3 ± 12,30, o psichinių komponentų suvestinės (PKS) balo vidurkis – 50,0 ± 8,35. Didžiausią neigiamą įtaką fizinių komponentų suvestinės (FKS) balui daro dažni sunkumai užmiegant (beta = –0,344), teigiamą – fizinis aktyvumas (beta = 0,293). Didžiausią teigiamą įtaką psichinių komponentų suvestinės (PSK) balui daro konditerijos gaminiai (beta = 0,288), o neigiamą – greitasis maistas (beta = –0,372).

Darbo išvados: 1. Dauguma pacientų suvartoja daug raudonos bei perdirbtos mėsos ir mažai vaisių bei daržovių, retai renkasi augalinės kilmės baltymus bei skaidulų gausius maisto produktus. Tik maža dalis pacientų reguliariai užsiima fizine veikla. Daugelis tiriamųjų pasižymi mažai rizikingu alkoholio ir nikotino gaminių vartojimu. Miego trukmė ir kokybė yra didelė problema daugumai tiriamųjų, ypač vyresnio amžiaus. 2. Subjektyviai suvokiamą tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą pacientai vertina kaip normalią. Neigiamą įtaką sveikatai daro komplikacijos ir gretutinės ligos, kuo jų daugiau, tuo subjektyvi paciento sveikata yra prasčiau vertinama. Didesnis kūno svoris neigiamai veikia tik fizinę sveikatą. Nustatyta, kad aukštesnis pacientų išsilavinimas daro teigiamą įtaką. 3. Didžiausią neigiamą įtaką fizinei sveikatai daro dažni sunkumai užmiegant ir raudonos mėsos vartojimas, o teigiamą – fizinis aktyvumas ir ankštinių produktų vartojimas. Psichinei sveikatai didžiausią teigiamą įtaka daro konditerijos gaminiai ir fizinis aktyvumas, o neigiamą – greitojo maisto ir raudonos mėsos vartojimas. Gyvensenos įpročiai daro skirtingą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai vertinant pagal lytį.

Darbo tikslas: įvertinti sąsajas tarp Vilkaviškio rajono X įstaigos 5-8 klasių mokinių fizinio aktyvumo ir rizikingos elgsenos bei psichoemocinės sveikatos. Darbo uždaviniai: 1) įvertinti mokinių fizinį aktyvumą; 2) įvertinti X įstaigos mokinių rizikingą elgseną ir subjektyviai suvokiamą psichoemocinę sveikatą; 3) įvertinti tiriamųjų fizinio aktyvumo sąsajas su subjektyviai suvokiama psichoemocine sveikata. Metodika: Atliktas momentinis kiekybinis Vilkaviškio rajono X mokyklos 5-8 klasių mokinių tyrimas (n=88). Mokiniai užpildė anonimines anketas, kurią sudarė 35 klausimai apie fiziniį aktyvumą, psichoemocinę sveikatą bei rizikingą elgseną. Duomenų statistinei analizei buvo taikytas Chi kvadrato (χ2 ) kriterijus norint suskaičiuoti statistinio reikšmingumo Pearsono chi-kvadrato kriterijų. Sąsajoms nustatyti buvo naudojamas galimybių santykių skaičiavimas. Rezultatai: Didžiosios dalies moksleivių fizinio aktyvumo įpročiai pakankami, bet ne visų. 64,8 proc. paauglių fizine veikla užsiima 4-7 kartus per savaitę, kurių sudaro daugiau berniukai nei mergaitės. Fiziškai pasyviausi 5 klasės berniukai, kuriuos sudaro 21,4 proc. Didžioji dalis moksleivių, beveik po lygiai pasiskirstė berniukai ir mergaitės, laisvalaikiu aktyvia veikla užsiimantys dažniau nei 4 kartus per savaitę. 61,4 proc. 5-8 klasių mokinių laisvalaikiu fiziniu aktyvumu užsiima 4-7 valandas ir daugiau per savaitę, daugiau berniukai nei mergaitės. Daugiausiai mokinių nustatyta 7 klasėje, 57,1 proc. berniukų ir 61,5 proc. mergaičių. Beveik visi moksleiviai teigia, kad jų miego kokybė labai gera arba gera. 85,2 proc. moksleivių patiria bendrą nervingumą, atitinkamai mergaitės labiau nei berniukai. Iš 70,5 proc. trečdalis mergaičių teigia, kad patiria nervinę įtampą. Dažniau nei įprastai pastovią įtampą jaučia 6, 7 ir 8 klasės mergaitės, atitinkamai 14,3 proc., 15,4 proc. ir 10 proc. Trečdalis berniukų iš 76,1 proc. jaučiasi laimingesni nei mergaitės. 64,4 proc. moksleivių teigia, kad nėra bandę rūkyti. Didžioji dalis mokinių nors ir nerūko, tačiau 18,2 proc. 6 klasės berniukų ir 7,7 proc. 7 klasės ir 10 proc. 8 klasės mergaičių, teigia kad kartais nervingumas bei bloga nuotaika turi įtakos rūkymui. 3 Išvados: Ne visi moksleiviai pasižymi pakankamu fiziniu aktyvumu, susiduria su psichoemocinės sveikatos problemomis, kuri gali įtakoti rizikingą elgseną. Visgi didžioji dalis mokinių priklauso fiziškai aktyvių asmenų grupei ir didelių nusiskundimų dėl gyvensenos neturi.

Darbo tikslas. Nustatyti ir įvertinti poliligotų pacientų gyvensenos veiksnius ir ligos raišką prieš ir po 3 mėnesių gyvensenos medicinos intervencijos. Tyrimo metodika. Šis tyrimas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (LR SAM) inicijuoto projekto „Sveikatos priežiūros modelio su integruota gyvensenos medicinos intervencija taikymas pacientams, sergantiems 2 ir daugiau lėtinėmis ligomis“ dalis. Iš 217 į projektą 2021 metų kovo – birželio mėn. užregistruotų pacientų įtraukimo į tyrimą kriterijus atitiko 149 (68,7 proc.): 63 vyrai ir 86 moterys (57,7 proc.); amžiaus vidurkis – 63,2 metai (SN±9,68). Duomenys rinkti iš gydymo įstaigų informacinių sistemų, ambulatorinių kortelių, užpildytų anketų. Statistinei analizei taikytas chi kvadrato kriterijus (χ²) ir z testas su Bonferroni korekcija, Vilkoksono ženklų ir Maknemaro kriterijai, Kendall‘s Tau koreliacija. Rezultatai. Prieš gyvensenos intervenciją 82,9 proc. tiriamųjų buvo nutukę, daugiau nei pusės jų mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir trigliceridų (TG), maždaug kas trečio – glikuoto hemoglobino (HbA1c) kontrolė buvo nepakankama. Po gyvensenos intervencijos statistiškai reikšmingai pagerėjo mitybos įpročiai, padidėjo pakankamai užsiimančių mažo (p < 0,001) ir vidutinio intensyvumo (p = 0,002) fiziniu aktyvumu (FA) tiriamųjų dalys. 4,7 proc. tiriamųjų pasiekė daugiau nei 10 proc., kas penktas – 5-10 proc. kūno svorio sumažėjimą. Palyginus su dalyviais, kurių svoris sumažėjo, didesnė dalis padidėjusio svorio grupės atstovų dažnai užkandžiavo (χ2 = 8,528; lls = 2; p = 0,014) ir valgė miltinių patiekalų (χ2 = 9,774; lls = 2; p = 0,008), retai valgė šviežių daržovių (χ2 = 7,327; lls = 2; p = 0,026). Po intervencijos statistiškai reikšmingai padidėjo tiriamųjų, gerai kontroliuojančių HbA1c (p = 0,003), MTL (p = 0,001) ir TG (p = 0,008). TG kiekis didėjo dažnai valgant raudonos mėsos (p < 0,001), didėjant kūno svoriui (p = 0,009), mažėjo – pakankamai užsiimant vidutinio intensyvumo FA (p = 0,035). Išvados. Po gyvensenos intervencijos pagerėjo tiriamųjų mitybos ir FA įpročiai, maždaug trims iš keturių dalyvių pavyko sumažinti kūno svorį. Taip pat sumažėjo dauginės ligos raiška: HbA1C gerai kontroliavo trys ketvirtadaliai, MTL ir TG – daugiau nei pusė tiriamųjų. Gera TG kontrolė buvo susijusi su retu raudonos mėsos valgymu, kūno svorio sumažėjimu ir pakankamu vidutinio intensyvumo FA.

Gyvensenos medicina. X MOKYKLOS 9 – 12 KLASIŲ MOKINIŲ SVEIKATOS RODIKLIŲ SĄSAJOS SU GYVENSENOS VEIKSNIAIS. Agnė Podelė Darbo vadovas : lekt. Tomas Vaičiūnas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2023; 72 p. Darbo tikslas. Įvertinti X mokyklos 9 – 12 klasių mokinių sveikatos profilaktinių patikrinimų rodiklių sąsajas su jų gyvensenos veiksniais Tyrimo uždaviniai. 1. Apžvelgti X mokyklos mokinių profilaktinių patikrų sveikatos rodiklius 2. Įvertinti X mokyklos mokinių gyvensenos ypatumus 3. Įvertinti X mokyklos mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų sąsajas su jų gyvensenos veiksniais Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 264 X mokyklos 9 – 12 klasių moksleiviai, besimokantys gimnazijoje 2022 – 2023 mokslo metais. Tiriamieji buvo atrinkti paprastosios atsitiktinės imties būdu. Atliktas kiekybinis momentinis tyrimas. Tyrimo trukmė 2023 m. balandžio – gegužės mėn. Tyrimo instrumentas – elektroninė anketa, kurioje pateikti 27 klausimai, atspindintys mokinių gyvensenos ypatumus, subjektyviai ir objektyviai vertinamą sveikatą. Siekiant nustatyti objektyvius mokinių sveikatos sutrikimus, tyrimo metu buvo analizuojami profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių programų paketą ,,SPSS for Windows 29.0ˮ ir Microsoft 365® kompiuterinę programą. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad daugiau kaip trijų ketvirtadalių vaikinų bei daugiau kaip keturių penktadalių merginų svoris buvo normalus. Turinčių antsvorį vaikinų buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei merginų (p<0,05). Ligų bei sveikatos sutrikimų atvejai diagnozuoti 4,3 proc. mokyklos moksleivių. Ligos ar sveikatos sutrikimai merginoms diagnozuoti statistiškai reikšmingai dažniau, nei vaikinams (p<0,05). Dauguma mokinių buvo priskirti pagrindinei fizinio ugdymo grupei. 16,8 proc. mokinių turėjo ėduonies pažeistų dantų. Ėduonies pažeistų dantų dažniau turėjo vyresni mokiniai. Daugiau kaip du trečdaliai gimnazijos mokinių domėjosi sveikatai palankia gyvensena. Beveik pusė tyrimo dalyvių pusryčiavo kasdieną, per dieną valgė 3 – 4 kartus. Daugiau kaip pusė mokinių gausiausiai valgė vakarienės metu. Kasdieną ar kelis kartus per dieną beveik visi gėrė vandenį, apie trečdalį respondentų vartojo pieną ir jo produktus bei daržoves, o dauguma rečiau kaip kartą per savaitę valgė bulvių traškučių bei greito maisto. Daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių prie ekranų ne mokymosi tikslais praleisdavo ilgiau nei 3 valandas. Darbo dienomis maždaug du trečdaliai respondentų eidavo miegoti 22:30 – 00:00 valandą, ir miegodavo 6 – 7 valandas. Maždaug pusė mokinių nėra rūkę ar vartoję alkoholinių gėrimų, dauguma – nėra vartoję narkotikų. Maždaug trečdalis tyrimo dalyvių sportavo 1 – 2 dienas per savaitę, vaikščiojo bent po 30 minučių 3 – 4 dienas per savaitę. Vaikinai dažniau nei merginos valgė 3 – 4 kartus per dieną, kas dieną valgė juodą duoną, kruopų košes, greitą maistą, kiaušinius, mėsą, pieną ir jo produktus, savaitgaliais ir atostogų metu miegoti ėjo 00:30 valandą ir vėliau, sportavo 5 – 6 dienas per savaitę. Merginos dažniau nei vaikinai gausiausiai valgė vakarienės metu. Jaunesni mokiniai dažniau kasdieną valgė vaisių ir uogų, o taip pat daržovių. Vyresni mokiniai dažniau kasdieną valgė saldumynų bei darbo dienomis ėjo miegoti 00:30 valandą ir vėliau. Dešimtadalis mokinių patiria patyčias. Beveik pusė moksleivių jaučiasi laimingi ir patenkinti savo gyvenimu. Dažniausiai X gimnazijos mokiniai skundėsi alergija bei valgymo sutrikimais. Beveik pusė mokinių beveik kiekvieną dieną patiria nervinę įtampą ir susirūpinimą, daugiau kaip ketvirtadalis – liūdesį ir prislėgtumą. Subjektyviai savo sveikatą geriau vertino mokiniai, dažniau valgantys sveikatai palankų maistą, blogiau savo sveikatą vertino dažniau vartojantys gazuotus saldžius ir energinius gėrimus. Nervinę įtampą ir susirūpinimą, liūdesį ir prislėgtumą rečiau patyrė mokiniai, dažniau valgantys tamsią duoną, mėsą ir žuvį, darbo dienomis anksčiau einantys miegoti, ilgiau miegantys ir fiziškai aktyvesni. Tyrimo išvados. Vertinant profilaktinių patikrinimų sveikatos rezultatus nustatyta, kad didžioji dauguma gimnazijos mokinių buvo normalaus kūno svorio. Tik nedidelei daliai moksleivių buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, iš kurių dažniausi: alerginė astma, trumparegystė, stuburo iškrypimai, dantų ėduonis. Vos keliems procentams moksleivių buvo diagnozuoti fizinio krūvio apribojimai. Dauguma moksleivių domisi sveikatai palankia gyvensena, neturi žalingų įpročių, ir yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Nors dauguma maitinasi sveikatai palankiu maistu, tačiau valgo nereguliariai ir nesilaiko mitybos režimo. Nepaisant to, kad jaučiasi pakankamai laimingi ir patenkinti savo gyvenimu, didelė dalis mokinių patiria nervinę įtampą ir yra susirūpinę, jaučia liūdesį ir prislėgtumą, irzlumą ir blogą nuotaiką. Mokiniai per trumpai miega, per daug laiko leidžia prie ekranų. Jaunesnių mokinių gyvensenos ypatumai yra sveikatai palankesni nei vyresnių. Moksleivių nusiskundimai savo sveikata buvo gausesni ir įvairesni nei nustatyta profilaktinių tikrinimų metu. Savo sveikatą geriau vertina moksleiviai, kurie maitinasi sveikatai palankesniu maistu. Mokiniai, kurie laikosi miego režimo, yra psichologiškai ir fiziškai sveikesni. Mažiau fiziškai aktyviems ir turintiems žalingų įpročių mokiniams dažniau pasireiškia neurologiniai simptomai.

Tyrimo tikslas – įvertinti koreguojamų nevaisingumo rizikos veiksnių pasireiškimą negalinčių pastoti vaisingo amžiaus moterų gyvensenoje. Tyrimo uždaviniai: • Nustatyti ir išanalizuoti pagrindinius nevaisingumo rizikos veiksnius. • Ištirti negalinčių pastoti vaisingo amžiaus moterų gyvensenos ypatumus. • Išanalizuoti ir įvertinti negalinčių pastoti vaisingo amžiaus moterų motyvaciją koreguoti gyvenseną. • Palyginti neaiškios kilmės nevaisingumą ir kitas nevaisingumo priežastis turinčių moterų gyvenseną ir motyvaciją ją koreguoti. Tyrimo metodika: Tyrimo objektas – vaisingo amžiaus pilnametės moterys (18 – 45 m.), kurioms nepavyksta susilaukti kūdikio ilgiau negu 12 mėnesių. Tyrimo duomenys surinkti internetinės anketinės apklausos būdu. Apklausa buvo anonimiška, iš viso užpildytos 254 anketos. Tyrimo atrankos kriterijus atitiko 230 anketų. Galutinė tyrimo imtis - 230 tiriamųjų. Tyrimo instrumentas – dalis anketos sudaryta remiantis validuotais klausimynais: Subjektyviai suvokiamo streso skale (PSS), taip pat Higienos instituto sudarytu Suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos tyrimo 2022 m. klausimynu. Kitą anketos dalį sudarė klausimai atrinkti išanalizavus Lietuvos ir užsienio autorių mokslinę literatūrą. Atliktas kiekybinis tyrimas. Rezultatų analizė atlikta naudojant statistinės duomenų analizės SPSS (ang. Statistical Package for Social Science) programos 27 versija ir Microsoft 365® kompiuterinių programų paketus. Tyrimo rezultatai:. 35 proc. visų nevaisingumo atvejų kilmė yra nežinoma. Dauguma nevaisingų moterų serga gretutinėmis ligomis, dažniausia jų – policistinių kiaušidžių sindromas. Nevaisingoms moterims būdingas per didelis kūno svoris. Nutukimas tarp nevaisingų moterų pasireiškė dvigubai dažniau negu populiacijos vidurkis. Dauguma nevaisingų moterų bandė keisti gyvensenos įpročius, bet tik nedidelei daliai jų pavyko tai padaryti 29 proc. (neaiškios kilmės nevaisingumo grupėje) ir 32 proc. (aiškios kilmės nevaisingumo grupėje). Mityba artimesnė Viduržemio jūros dietos modeliui buvo susijusi su normaliu kūno svoriu, o „vakarietiško“ tipo mityba turėjo sąsajų su antsvoriu ir nutukimu. Visoms nevaisingoms moterims, nepriklausomai nuo nevaisingumo priežasties, būdingas nepakankamas fizinis aktyvumas, prasta miego higiena, aukštas subjektyviai suvokiamo streso lygis. Tyrimo išvados: Negalinčių pastoti vaisingo amžiaus moterų gyvensenos tyrimas atskleidė, kad moterų kenčiančių nuo nevaisingumo (vaisingumo sutrikimo) gyvensenoje vyrauja nepalankūs sveikatai gyvensenos įpročiai. Neaiški nevaisingumo priežastis buvo susijusi su geresniais gyvensenos įpročiais visose srityse išskyrus mitybą ir patiriamą stresą. Neaiški nevaisingumo priežastis buvo susijusi su retesniais teigiamais gyvensenos pokyčiais.

Tyrimo tikslas: Įvertinti moterų, kurioms nustatytas gestacinis diabetas, koreguojamų gyvensenos veiksnių sąsajas su nėštumo eiga ir komplikacijomis po jo. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti moterų, kurioms nustatytas gestacinis diabetas, gyvensenos ypatumus. 2) Įvertinti moterų, kurioms nustatytas gestacinis diabetas, nėštumo eigą ir komplikacijas po nėštumo. 3) Nustatyti sąsajas tarp koreguojamų gyvensenos veiksnių, nėštumo eigos bei komplikacijų išeičių po jo. Tyrimo metodika: Tyrimo objektas – moterų, sergančių gestacinių diabetu gyvensena ir nėštumo eiga bei komplikacijos. Buvo atliktas kiekybinis tyrimas. Atlikta anoniminė moterų apklausa, kurios 2022 m. balandžio – liepos mėnesiais gimdė LSMU Kauno ligoninėje, akušerijos ir ginekologijos skyriuje bei Všį Kauno ligoninės filiale, P. Mažylio gimdymo namuose, akušerijos skyriuje. Gautas LSMU bioetikos centro pritarimas tyrimui. Tyrime iš viso dalyvavo 174 pagimdžiusios moterys. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 23.0 kompiuterinę programą. Rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, kad didžiosios daugumos (68,4 proc.) moterų gyvensena pasikeitė, joms nustačius GD. Daugiau nei pusės (53,7 proc.) moterų gyvensenos pokyčiai yra susiję su dieta. Nėštumo metu moterys pradėjo dažniau valgyti daržoves ir mažiau riebių maisto produktų bei saldumynų. Vandens suvartojimas nėštumo metu padidėjo, o daugiau nei pusė tiriamųjų (62,64 proc.) nėštumo metu pradėjo valgyti dažniau, nei prieš nėštumą ir šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (Z= -8,830, p= 0,000). Vaikščiojimas buvo pati populiariausia fizinio aktyvumo forma, kaip ir iki nėštumo. Beveik pusė (45,4 proc.) respondenčių nėštumo metu miegojo daugiau negu iki nėštumo ir šis pokytis buvo statistiškai reikšmingas (Z= -4,458, p= 0,000). Daugiau nei pusei (52,30 proc.) moterų pasireiškė su nėštumu susijusios įvairios komplikacijos ir tai buvo hipertenzija bei stambus vaisius. Gimdymo metu pagrindinė komplikacija buvo tarpvietės kirpimas. Dažniausios komplikacijos naujagimiui buvo didelis gestacinis svoris ir gelta. Moterims, kurioms buvo taikytas GD valdymas tik dietos pagalba, rečiau pasireikšdavo hipertenzija, o šiek tiek mažiau nei pusei jų, nėštumas baigėsi natūraliu gimdymu. Taip pat jos rečiau patirdavo gimdos kaklelio neatsivėrimą gimdymo metu ir kraujavimą po gimdymo. Moterims, kurioms gestacinis diabetas buvo koreguojamas dieta, buvo linkusios būti labiau fiziškai aktyvios, nei tos, kurioms buvo taikoma insulino terapija. Toms moterims, kurios keitė savo gyvenseną sužinojusios, jog serga gestaciniu diabetu, rečiau gimdavo stambus vaisius ir nustatyti ryšiai buvo statistiškai reikšmingi (p= 0,008). Išvados: 1. Tyrimo metu buvo pastebėta, jog moterų gyvensena pasikeitė. Pusė respondenčių nėštumo metu miegojo daugiau negu iki nėštumo, o vaikščiojimas, kaip ir iki nėštumo, taip ir nėštumo metu, buvo populiariausia fizinio aktyvumo forma. Mitybos įpročiai daugumai moterų pasikeitė, jos nėštumo metu valgė dažniau bei nebevartojo tam tikrų maisto produktų, o skysčių išgerdavo daugiau negu iki nėštumo. 2.Vertinant moterų, sergančiųjų gestaciniu diabetu, nėštumo eigą, buvo pastebėta, jog joms dažniausiai buvo diagnozuota BGS, nėščiųjų toksikozė, anemija bei bakteriurija. Dažniausios gimdymo komplikacijos tarp tiriamųjų buvo gimdos kaklelio neatsivėrimas, tarpvietės kirpimas arba plyšimas. Dažniausios pasitaikančios komplikacijos naujagimiui buvo didelis gestacinis svoris ir gelta. 3. Nustatyta, kad moterys, kurios priklausė gestacinio diabeto koregavimo dieta grupei, dažniau gimdė natūraliu būdu, nei tos, kurios koregavo glikemija insulinu pagalba. Moterims, kurioms buvo taikomas gestacinio diabeto valdymas dieta, rečiau pasireikšdavo hipertenzija, jos rečiau patirdavo gimdos kaklelio neatsivėrimą gimdymo metu ir kraujavimą po gimdymo. Raktiniai žodžiai: gestacinis diabetas, nėštumo komplikacijos, nėštumo eiga, gyvensena, fizinis aktyvumas, mityba.