Vaičiūnas, Tomas

Paauglių polinkis bandyti – vienas iš raidos ir socialinės-kultūrinės aplinkos pažinimo etapų. Tai naujų patirčių ir atradimų laikotarpis, kurio metu vyksta vaiko virsmas suaugusiu žmogumi. Šis pažinimo etapas lydimas ir rizikingos elgsenos apraiškomis – bandymais vartoti legalias ar nelegalias psichiką veikiančias medžiagas. Alkoholis ir nikotino turintys gaminiai – dažniausios vaikų išbandomos ir vartojamos priklausomybę sukeliančios medžiagos. [...]. Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas (angl. Health Behaviour in School-aged Children; santr. HBSC) – vienas iš pagrindinių Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamų paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimų Europoje, atliekamas pagal griežtą ir vieningą tarptautinį tyrimo protokolą. Šiame leidinyje pateikiami 1994–2022 m. Lietuvoje atlikto HBSC tyrimo rezultatai, ypatingą dėmesį skiriant pastarųjų metų rizikingo alkoholio ir nikotino gaminių vartojimo paplitimui. Specifinis Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo tyrimas [2] (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs; santr. ESPAD), kartu su reguliariu HBSC tyrimu, yra vieni iš didžiausių tokio tipo tyrimų Europoje, leidžiantys įvertinti galimas mokinių ir paauglių rizikingos elgsenos paplitimo tendencijas, jas palyginti skirtingų šalių kontekste. Šiame leidinyje žodis „rūkyti“ vartojamas bendrąja prasme, t. y. nusako įvairių tabako gaminių (įprastų cigarečių arba elektroninių cigarečių) vartojimą. Kalbant apie kiekvieną gaminį atskirai, nurodomi terminai: „rūkyti cigaretes“ arba „garinti elektronines cigaretes“. Kanapėms taip pat vartojamas žodis „rūkyti“, tačiau jos nepriskiriamos tabako gaminių kategorijai.

HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children; santr. HBSC) - vienas iš pagrindinių paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimų Europoje, atliekamas pagal griežtą, vieningą tarptautinį tyrimo protokolą. Šis tyrimas vykdomas kas ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva ir apima 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių. Lietuvoje šis tyrimas pradėtas vykdyti 1994 m. ir tęsiamas iki šiol. 2022 m. buvo atliktas aštuntasis tokio tipo tyrimas, leidžiantis įvertinti kelių dešimtmečių tendencijas. Šiame leidinyje pateikiami 2022 m. Lietuvoje atlikto HBSC tyrimo, kurį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai atliko 124 Lietuvos mokyklose, rezultatai. Leidinyje rodikliai nagrinėjami 1994-2022 m. perspektyvoje, ypatingą dėmesį skiriant pastarųjų metų tendencijoms. Čia taip pat pateikiama demografinių grupių analizė, siekiant išryškinti jaunuolių grupes, kurioms gali būti tikslingiau taikyti į sveikatą ir gerovę orientuotas priemones. Leidinyje pateikiami pagrindiniai Lietuvos moksleivių gyvensenos, sveikatos ir gerovės, rizikingos elgsenos ir socialinės aplinkos rodikliai. Tikimės, kad tyrimo rezultatai pasitarnaus ne tik kaip informacijos šaltinis mokslininkams ir tyrėjams, bet ir pasieks tuos, kurie tiesiogiai dalyvauja palaikant ir gerinant jaunų žmonių sveikatą bei gerovę - nacionalinės ir savivaldybių politikos formuotojams, mokyklų atstovams, asmens ir visuomenės sveikatos specialistams, moksleivių tėvams ir patiems moksleiviams. Ugdyti sveiką ateities kartą yra svarbu jau šiandien, kadangi tai atsilieps ne tik jų, bet ir visos visuomenės sveikatai bei gerovei.

Oral diseases are among the most common non-communicable diseases around the globe and become a public health challenge that considerably impact general health and well-being in all ages across the lifespan. Oral health is an integral part of general health, where poor oral health and other lifestyle-related chronic diseases have a common risk factor background. The underlying causes of oral health inequalities are often complex and related to country-specific historical, economic, cultural, social, or political factors. For more than a decade, data from the Health Behavior in School-aged Children (HBSC) survey showed that tooth brushing rates are very low in post-Soviet countries. The general aim of our study was to focus on a more detailed profile of schoolchildren from post-Soviet countries, who have poor habits of teeth brushing, in terms of their family, social support, physical activity, nutrition, and other health-related behaviors. Data for this study was extrapolated from the Health Behavior in School-aged Children study, a World Health Organization collaborative cross-national study, conducted every 4 years since 1983/1984. For this study, the post-Soviet countries from Eastern Europe and Central Asia were selected: Armenia, Azerbaijan, Estonia, Georgia, Kazakhstan, Kyrgyzstan, Lithuania, Latvia, Moldova, Tajikistan, Ukraine, and Uzbekistan. Data from all countries (some exceptions for Kyrgyzstan, Tajikistan, and Uzbekistan) were collected within 2017-2018 HBSC study, following international research protocol. The sample consisted of 44,760 schoolchildren, aged 11, 13, and 15 years from 12 countries. Irregular tooth brushing is more common among boys, elder adolescents, and schoolchildren from less affluent families. Low own health measures, low life satisfaction, low physical activity, and low FAS relate to poorer adolescent dental hygiene in post-Soviet countries. Adolescents characterized by irregular tooth brushing were more likely to assess their health as fair or poor rather than excellent or good (OR = 1.22), and also had greater odds of reporting low life satisfaction (OR = 1.36). Individual mental health complaints-feeling low, being irritable, being nervous, and having sleep difficulties-were assessed as a possible outcome of irregular tooth brushing. However, irregular tooth brushing was not associated with poorer mental health outcomes (p > 0.05).    Conclusions: Oral hygiene in post-Soviet countries is still a major public health challenge and have to be addressed properly. What is Known: • Oral health strongly affects the overall health of children and adolescents in the future. • Oral diseases often share common determinants and risk factors with other chronic diseases. • The underlying causes of oral health inequalities are often complex and related to country-specific historical, economic, cultural, social, or political factors. What is New: • Irregular tooth brushing was more common among adolescents with low life satisfaction and poor or fair health as well as in less affluent families. • Irregular tooth brushing was not found to be associated with poorer mental health among post-Soviet countries adolescents.

Background: Many studies have proven that lifestyle medicine approach is more effective in preventing, arresting, and reversing chronic diseases than the traditional curative approach. Objectives: The first European Union Master degree in Public Health of Lifestyle medicine was established at Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) in 2016. The program aims at preparing mediators in unifying classical community-focused public health with person-oriented health services. These health specialists are able to manage risk factors, change individual behaviors related to chronic noncommunicable diseases (NCD’s), and work as members in medical teams, especially in primary health care services, public health settings and private sector. Results: This program started a new tradition of studies in public health area with advanced competencies in non-pharmaceutical interventions, addressing the roots of NCD’s, rather than management of the outcomes. Up to recently, nearly 100 graduates completed the program. It became one of the most popular Master programs at LUHS. The major challenge faced, was introduction of this new approach into Lithuanian healthcare system, demonstrating the need and the effectiveness of the newly trained specialists in the process of health management both for politicians, health care professionals and society. In 2019, lifestyle medicine professionals were officially integrated into primary healthcare sector as team members of physicians. The major success was achieved at the structural level in 2023, when minister of health of Lithuania signed the order that each team of family physicians is obliged to employ lifestyle medicine professional and allocate specific tasks and resources to this new member of the primary health care team. Conclusions: Lithuanian healthcare system is now ready to employ lifestyle medicine professionals. It is expected that they will contribute to health improvement of Lithuanian population. Key messages: Lifestyle medicine program trains highly needed professionals for Lithuanian healthcare system. Healthcare system is now ready to employ lifestyle medicine professionals.

Gyvensenos medicina - tai jungtinė gydymo forma, jungianti geriausias klinikinės medicinos ir visuomenės sveikatos praktikas. Lietuvoje gyvensenos medicinos studijos ir praktika yra nauja sritis, todėl ypatingai svarbu pasiekti visuotinį susitarimą tiek teoriniame, tiek praktiniame lygmenyje. Pastaraisiais metais Lietuvoje to stigo, neretai išryškėjant prieštaravimams tarp šių sričių finansavimo bei veiklų. Tikėtina, kad gyvensenos medicina taps veiksminga jungtimi tarp medicinos ir visuomenės sveikatos ir, plėtojant gyvensenos medicinos intervencijas, Lietuvos gyventojai pajus teigiamą poveikį tiek gydant lėtines ligas, tiek jų išvengiant.

Smurto ir savižalos samprata, reiškiniai.Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) smurtą apibūdina kaip „sąmoningą fizinės jėgos ar galios panaudojimą arba grasinimą ja pasinaudoti, nukreiptą į save ar kitą asmenį, asmenų grupę ar bendruomenę, kuris sukelia arba gali sukelti sužalojimus, mirtį, psichologinę žalą, raidos sutrikimus ar nepriteklių“ (PSO, 1996). Šia samprata sąmoningai akcentuojamas tyčinis smurtinės veiklos inicijavimas, neatsižvelgiant į jos padarinius, todėl fizinės ir psichosocialinės sveikatos sutrikdymai, lemiami avarijų, netyčinių nudegimų ar kitų nelaimingų atsitikimų, nėra laikomi smurtu. Sąvokoje naudojami žodžiai „nukreiptas į save“ taip pat praplečia smurto suvokimą, neapsiribojant tik smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, tačiau įtraukiant ir savižalos reiškinį. Taigi, smurto rūšys, pagal savo ekstrapoliaciją gali būti skirstomos į: a) smurtą, nukreiptą į save; b) smurtą prieš kitus asmenis. 1.1. Į save nukreiptas smurtas 1.1.1. Samprata Į save nukreiptu smurtu yra laikomas elgesys, dėl kurio sąmoningai susižalojama arba galima sužaloti save (Crosby ir kt., 2011). Tai apima įvairius tyčinius veiksmus siekiant save žaloti, sukelti sau skausmą nepriklausomai nuo ketinimo nusižudyti laipsnio (įskaitant mirtiną ir nemirtiną savižudišką elgesį ir tyčinį savęs žalojimą, nesusijusį su savižudybe) ar kitų motyvacijos rūšių (Hawton ir kt., 2015). Skirtinguose moksliniuose šaltiniuose dažniausiai yra išskiriamos dvi į save nukreipto smurto rūšys: Savižala (angl. self-harm) arba nesavižudiškas savęs žalojimas (angl. non-suicidal self-directed violence) Savižudiškas elgesys (angl. suicidal self-directed violence) Vis tik požiūriai į savižalos ir savižudybių tarpusavio ryšį literatūroje išsiskiria – nėra tiksliai aišku, ar tai yra skirtingo lygio to paties elgesio kontinuumai, ar atskiras elgesys. Nors savęs žalojimo epizodas gali būti ir bandymas baigti gyvenimą, tačiau daugelis tokių veiksmų nėra tiesiogiai susiję su ketinimu nusižudyti (Joiner ir kt., 2012). Siekiant atskirti šias sąvokas žvelgiama į elgesio tikslą – save žalojantys jaunuoliai pasitelkia netinkamą sunkumų įveikos strategiją, taip elgiasi siekdami įveikti patiriamą kančią 5 (Gillies ir kt., 2018) ir norėdami pasijusti geriau, sumažinti nemalonių jausmų intensyvumą (Morey ir kt., 2008). Dalis jaunuolių tokiu elgesiu siekia parodyti savo itin sudėtingą emocinę jauseną, beviltiškumo pojūtį, atkreipti artimų žmonių, aplinkinių dėmesį (Scoliers ir kt., 2009). Kita vertus, tie, kurie mėgina nusižudyti, neretai savižudybę mato kaip įvairių sunkumų sprendimo būdą (Simeon ir Favazza, 2001 cit. Joiner ir kt., 2012). Taigi, šioje literatūros apžvalgoje akcentuojami savižalos veiksmai kaip rizikos veiksnys savižudybei. […].

The aim of the study was to analyze the trends of adolescent substance use in four eastern European countries over the time period from 1994 to 2018. The four countries in focus were selected based on their shared historical backgrounds and major economic and social transformations experienced. METHODS: Two decades (1993/1994-2017/2018) of repeated cross-sectional data from the Estonian, Latvian, Lithuanian, and Polish Health Behaviour in School-aged Children survey were used. Data comprised 42,169 school children 15 years of age (9th grade). The following categories of substance use were included: regular alcohol consumption and drunkenness, tobacco smoking, electronic cigarette smoking, and cannabis use. Trends in substance use over time were tested using Jonckheere's trend test. RESULTS: Prevalence of substance use among adolescents over time revealed that the Baltic states and Poland have faced relatively different temporal trends. In the Baltic states, there was a general increase during the period of 1994-2002, which was followed by a period of peaking or stability between 2002-2010, and then decreasing trends of these risky behaviors from 2010 onwards. In Poland, the same period had less consistent patterns, with decreasing trends starting much earlier on. The prevalence of cannabis use, which had been measured since 2006, had its own unique pattern with many fluctuations within and between countries. CONCLUSIONS: The findings on the prevalence of substance use among adolescents from 1994 to 2018 revealed that the Baltic states and Poland have faced relatively different temporal trends. These countries might be facing new public health challenges in a near future, e.g., use of electronic cigarettes and cannabis use among adolescents.

Pastarojo dešimtmečio visuotinės socialinės, politinės ir ekonominės permainos, kartu su švietimo ir sveikatos priežiūros reformomis, iš esmės pakeitė jaunų žmonių, tarp jų ir vaikų bei paauglių su sveikata susijusią gyvenseną. Laikotarpis, anksčiau laikytas pakankamai sveiku gyvenimo tarpsniu, ilgainiui tapo labiau artimas suaugusiojo elgesio modeliui su visomis tam būdingomis sveikatai ne visuomet palankiomis elgsenos apraiškomis: alkoholio ir nikotino gaminių vartojimas, netinkami mitybos įpročiai, menkas fizinis aktyvumas, padidėjęs emocinis jautrumas, miego sunkumai. Mokinių gyvensenos ir elgsenos tyrimai teikia reikšmingą pirminę informaciją apie subjektyviai vertinamą fizinę ir emocinę sveikatą, gyvenimo kokybę ir gyvenseną, padeda identifikuoti galimus išorinius, mokyklos aplinkos veiksnius, galinčius sąlygoti mokinių sveikatą ir elgseną. Darbo tikslas – ištirti psichosocialinius mokyklos aplinkos veiksnius ir jų sąsajas su paauglių gyvensena, fizine ir emocine savijauta. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokinių psichosocialinius mokyklos aplinkos ypatumus; 2. Įvertinti mokinių gyvensenos ypatumus; 3. Išnagrinėti mokinių fizinės ir emocinės savijautos ypatumus; 4. Nustatyti mokyklos aplinkos veiksnių sąsajas su mokinių gyvensena, fizine ir emocine savijauta.

Gyvensenos medicina yra mokslu grįsta klinikinė intervencija, skirta lėtinėms ligoms reversinti ir gydyti. Gyvensenos medicinos programa remiasi diagnostiniais tyrimais ir veiksmų planu, padedančiu cukriniu diabetu sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems imtis ilgalaikių gyvenimo pokyčių. Pagrindinis gyvensenos intervencijos tikslas – padėti dalyviams pažinti savo sveikatos būklę ir išmokti gyventi taip, kad ligos eiga būtų kuo geriau valdoma ir mažiau komplikuota. Moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamas, su specialistais parinktas gyvensenos būdas padeda ne tik gyventi visavertį gyvenimą, bet kai kuriais atvejais net pasveikti.

Background There is high variability between European countries in prevalence levels of various alcohol consumption forms. The informational value of adolescent’s alcohol consumption indicators remains an issue. The present study aimed to examine information capacity and measurement invariance of different alcohol consumption indicators in adolescents coming from countries of the former Soviet (Eastern) Bloc in Central and Eastern Europe (CEE). Methods Data of 15-year-old adolescents who reported to have had consumed alcohol at least once in their lifetime were analysed. Data were collected in sixteen CEE countries, as part of the 2013/2014 Health Behavior in School-aged Children (HBSC) study wave. Four binary items were selected for the analyses and measured the presence (vs. absence) of alcohol consumption in the last 30 days, lifetime drunkenness, weekly drinking frequency and binge drinking on a typical occasion. Multiple group confirmatory factor analysis and item response theory analysis were used. Results In most of the included countries, alcohol consumption in the last 30 days and lifetime drunkenness were indicative for lower severity levels, while binge drinking and weekly drinking frequency were informative at higher severity levels of alcohol use. A low proportion of the estimated intercepts and factor loadings were non-invariant which indicated approximate cross-national invariance of these indicators. Conclusions Adolescent alcohol consumption indicators are informative for different severity levels and provide a cross-nationally invariant measurement. However, diverging drinking cultures in the CEE regions was suggested by different indicators with the highest discrimination capacity at the lower and the higher ends of the continuum severity.