Balčiūnienė, Vilma Jūratė
Item type:ETD, [The Risk of Diabetic Retinopathy Progression in Patients with Type 2 Diabetes Mellitus Treated with GLP-1 Receptor Agonists: A Literature Review and Analysis of Clinical Cases]master thesis[2026][M001]Kaušyla, KazimierasAutorius: Kazimieras Kaušyla Darbo tema: Diabetinės retinopatijos progresavimo rizika GLP-1 receptorių agonistais gydomiems sergantiesiems antro tipo cukriniu diabetu: literatūros apžvalga ir klinikinių atvejų analizė Darbo tikslas: įvertinti diabetinės retinopatijos progresavimo riziką ir jos sąsajas su klinikiniais bei metaboliniais veiksniais 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, gydomiems GLP-1 receptorių agonistais, atliekant literatūros apžvalgą ir klinikinių atvejų analizę. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti literatūroje aprašytas GLP-1 receptorių agonistų sąsajas su diabetinės retinopatijos eiga ir progresavimu sergant antro tipo cukriniu diabetu. 2. Aprašyti klinikinius atvejus pacientų, sergančių antro tipo cukriniu diabetu ir gydomų GLP-1 receptorių agonistais, vertinant diabetinės retinopatijos eigą, glikemijos kontrolės pokyčius ir oftalmologinius radinius. 3. Palyginti klinikiniuose atvejuose nustatytus diabetinės retinopatijos eigos pokyčius ir galimus progresavimo rizikos veiksnius. 4. Nustatyti galimas sąsajas tarp GLP-1 receptorių agonistų vartojimo, glikemijos kontrolės pokyčių ir diabetinės retinopatijos eigos. Darbo metodai: Atlikta literatūros apžvalga vadovaujantis PRISMA 2020 (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) gairėmis, vykdant sisteminę paiešką PubMed, Embase ir Scopus duomenų bazėse bei taikant nustatytus įtraukimo ir atmetimo kriterijus; atrinkti 55 šaltiniai. Taip pat atlikta vieno centro retrospektyvinė klinikinių atvejų analizė LSMU KK Akių ligų klinikoje, naudojant anonimizuotus medicininius duomenis ir vertinant diabetinės retinopatijos eigą, HbA1c pokyčius bei oftalmologinius radinius. Darbo rezultatai: Literatūros apžvalgoje nustatyta, kad GLP-1 receptorių agonistų poveikis diabetinės retinopatijos eigai yra nevienareikšmis, o progresavimo rizika dažniausiai siejama su jau esama retinopatija ir greitu HbA1c sumažėjimu. Klinikinių atvejų analizėje iš keturių pacientų dviem ligos eiga išliko stabili, vienam atsirado lengva neproliferacinė retinopatija, vienam progresavo į proliferacinę formą. Ryškiausia progresija nustatyta esant ilgai CD trukmei, blogai pradinei glikemijos kontrolei ir staigiam HbA1c sumažėjimui. Išvados: Diabetinės retinopatijos eigos pokyčiai gydymo GLP-1 receptorių agonistais metu labiau siejasi su glikemijos kontrolės pokyčių greičiu, ligos trukme, pradine glikemijos kontrole ir tinklainės pažeidimais nei su tiesioginiu šių vaistų poveikiu tinklainei. Staigus HbA1c sumažėjimas gali būti susijęs su ligos pablogėjimu, o palaipsnis glikemijos gerėjimas dažniau siejamas su stabilia diabetinės retinopatijos eiga.
6 Item type:ETD, [Adverse Events and Complications Associated with Intravitreal Injection of Anti-VEGF Agents]master thesis[2025][M001]Brant, MichaelŠioje disertacijoje sistemingai apžvelgiami nepageidaujami reiškiniai ir komplikacijos, susijusios su anti-KEAF preparatų injekcijomis į stiklakūnį, kurios dažniausiai naudojamos gydant tinklainės ligas, tokias kaip neovaskulinė su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija , diabetinė geltonosios dėmės edema ir tinklainės venų okliuzijos. Tikslas – įvertinti šių gydymo būdų saugumo profilius ir nustatyti dabartinio supratimo apie jų komplikacijas spragas. PubMed duomenų bazėje buvo atlikta išsami literatūros paieška, kurios metu rasti 21 aktualūs tyrimai, daugiausia paskelbti per pastarąjį dešimtmetį, įskaitant klinikinius tyrimus, sistemines apžvalgas ir naratyvines apžvalgas. Šių tyrimų metodologinė kokybė buvo įvertinta naudojant tinkamas priemones, tokias kaip Niukaslio-Otavos skalė, Joanna Briggs instituto kontrolinis sąrašas ir SANRA. Apžvalgoje nustatyta, kad akių komplikacijos dažniausiai buvo lengvos ir trumpalaikės, įskaitant subkonjunktyvinę kraujavimą ir akispūdžio padidėjimą, o sunkesni reiškiniai, tokie kaip endoftalmitas, tinklainės atsiskyrimas ir tinklainės vaskulitas, buvo reti. Brolucizumabas buvo ypač susijęs su tinklainės vaskulitu, todėl pacientams reikalinga kruopšti priežiūra. Sisteminiai nepageidaujami reiškiniai, įskaitant tromboembolinius reiškinius, buvo retesni ir neparodė reikšmingo rizikos padidėjimo, palyginti su kontrolinėmis grupėmis. Tačiau ilgalaikes ir pasikartojančias injekcijas, ypač pacientams, kuriems yra širdies ir kraujagyslių ligų rizika, reikia atidžiau stebėti. Tyrime pabrėžiama, kad norint pagerinti saugumo vertinimus ir padėti būsimiems tyrimams, reikia standartizuoti nepageidaujamų reiškinių ataskaitų teikimą ir klasifikavimą. Klinikinės praktikos rekomendacijos apima griežtus aseptinius metodus ir individualius gydymo planus pacientams, sergantiems kraujagyslių ligomis. Būsimi tyrimai turėtų būti skirti specifinių rizikos veiksnių nustatymui, ilgai veikiančių gydymo būdų kūrimui ir komplikacijų klasifikavimo sistemų tobulinimui.
12 Item type:ETD, [Frequency and Consequences of Intravitreal Silicone Oil Droplets Following Intravitreal Injections]Darbo pavadinimas, autorius: „Intraokulinių silikono aliejaus lašelių patekimo dažnis ir pasekmės pacientams po intravitrealinių injekcijų“, Erika Butkutė. Darbo tikslas: Nustatyti intraokulinių silikono aliejaus lašelių patekimo dažnį po intravitrealinių injekcijų (IVI) ir jų ryšį su injekcijų skaičiumi, akispūdžio pokyčiais bei regėjimo simptomais. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti intraokulinių silikono aliejaus lašelių patekimo dažnį po IVI. 2. Nustatyti sąsajas tarp gautų IVI skaičiaus ir silikono aliejaus lašelių kiekio. 3. Įvertinti pacientų, gydytų IVI, plaukiojančių drumsčių pastebėjimą ir akispūdį, bei jų ryšį su silikono aliejaus lašeliais. Tyrimo dalyviai ir metodai: Analizuoti LSMUL KK Akių ligų klinikos pacientai, kuriems 2023–2024 m. gydymo tikslais atliktos IVI. Atlikta retrospektyvinė medicininių duomenų analizė (2024–2025 m.), gavus LSMU Bioetikos centro leidimą. Atrinkti ≥18 m. pacientai pagal TLK-10-AM kodus, gavę bent vieną IVI su GKRA >0,005. Atmesti pacientai po PPV, su stiklakūnio kraujavimu, uveitu, asteroidine hialoze ar nekokybiškomis akių dugno nuotraukomis. Rinkti demografiniai ir klinikiniai duomenys: lytis, amžius, diagnozė, GKRA, IVI skaičius, anti-KEAF preparatas, nusiskundimai dėl silikono lašelių ir akispūdis. Duomenys analizuoti „IBM SPSS Statistics 30.0“, p<0,05 laikant reikšmingu. Tyrimo rezultatai: Įtraukti 202 pacientai (241 akis), moterys - 63,9%, amžiaus mediana 79 metai, dažniausia diagnozė – AGDD (85,9%). Atliktos 3478 IVI, vidutiniškai 10 vienai akiai. Silikono lašeliai nustatyti 149 akyse (62%). Akys suskirstytos į keturias grupes pagal lašelių kiekį: „Nėra“ (0 lašelių) – 38%, „Nedaug“ (<10 lašelių) – 27%, „Vidutiniškai“ (10–30 lašelių) – 24%, „Daug“ (>30 lašelių) – 11%. 80,7% bevacizumabą gavusių akių turėjo lašelių, ranibizumabo grupėje – 17,9%, aflibercepto – 41,8%. Demografiniai duomenys tarp lašelių grupių nesiskyrė. Akių grupėje su daug lašelių IVI mediana buvo 35, be lašelių – 3, nustatant reikšmingą ryšį tarp IVI ir lašelių (p<0,001, r=0,824). Bevacizumabo ir aflibercepto injekcijos stipriai koreliavo su lašeliais (r > 0,7, p<0,001 ), ranibizumabo – vidutiniškai (r=0,525, p<0,001). 58 (28,7%) pacientai (63 akys) matė plūduriuojančias drumstis. Simptomai dažniau pasireiškė pacientams, turintiems lašelių (iki 48%), nei neturintiems (12%) (p<0,001). Akispūdis tarp lašelių grupių nesiskyrė (p=0,497). Simptomus jaučiantiems pacientams atlikta daugiau IVI (p<0,005, r=0,266). Bevacizumabo injekcijos silpnai koreliavo su simptomais (p<0,001, r=0,210). Išvados: 1. Intraokuliniai silikono aliejaus lašeliai nustatyti 62% akių: 38% jų neturėjo, 27% turėjo nedaug, 24% – vidutiniškai, 11% – daug. Daugiausia lašelių rasta bevacizumabu gydytose akyse (80,7%), mažiausiai - ranibizumabu (17,9%). 2. Didesnis IVI skaičius buvo susijęs su didesniu silikono lašelių kiekiu. 3. Didesnis bevacizumabo, ranibizumabo ir aflibercepto IVI skaičius susijęs su didesniu silikono lašelių kiekiu stiklakūnyje. 4. 28,7% pacientų pastebėjo plaukiojančias drumstis, o jų akyse buvo reikšmingai daugiau silikono lašelių. 5. Pacientai su regėjimo simptomais buvo gavę daugiau IVI. 6. Akispūdis tarp silikono lašelių grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
17 Item type:ETD, [Elastinė pseudoksantoma ir angioidinės juostos]master thesis[2024][M001]Dunetz, Guy ShemeshTitle of thesis: Pseudoxanthoma Elasticum and Angioid Streaks Aim: To conduct a thorough literature review about the pathophysiology and treatment options of pseudoxanthoma elasticum (PXE) and angioid streaks (AS). Objectives:
- To investigate the etiology and pathophysiology of PEX and AS.
- To assess the therapeutic approaches and management strategies.
- To analyze the potential complications of the disease and the available treatment options. Background: Pseudoxanthoma elasticum is a rare, autosomal recessive, metabolic, genetic disease that results in ectopic mineralization in the eyes, skin, and blood vessels. In the eyes, the mineralization often results in the formation of angioid streaks, which, if left untreated, can progress to impaired vision and blindness. Methodology: This literature review was conducted from December 2023 to April 2024. It focuses on articles about pseudoxanthoma elasticum and Angioid streaks. The search for different articles was done using different databases: “PubMed”,” Google Scholar” ,and "ScienceDirect”. A total of 53 articles were included in this literature review. Results: This thesis reviewed the literature about PXE, a rare genetic disorder, and its complications, specifically angioid streaks. The findings demonstrated that, despite PXE rarity and complexity, effective treatment options for PXE complications are available. Multiple studies have shown that early treatment with anti-VEGF intravitreal injections is a safe and effective way to treat choroidal neovascularization caused by angioid streaks. Furthermore, several medications, supplements, and gene therapy approaches have shown promising results in both animal and human models. Conclusion: PXE is a challenging condition with diverse symptoms and intricate pathophysiology and inheritance patterns. However, there is optimism that a cure may be discovered in the future, most likely through gene therapy. Currently there is a safe and effective treatment for AS that is available that is very helpful for PXE patients at high risk of irreversible vision impairment.
48 3 Item type:ETD, [The Use of Deep Convolutional Neural Networks for the Automatic Identification of Neovascular Age-Related Macular Degeneration Biomarkers]Tyrimo tikslas: Pasitelkiant giliuosius konvoliucinius neuroninius tinklus optinės koherentinės tomografijos vaizduose automatizuotai segmentuoti intraretininį ir subretininį skystį, leidžiančius nustatyti neovaskulinę amžinę geltonosios dėmės degeneraciją. Tyrimo uždaviniai: 1) Sukurti giliųjų konvoliucinių neuroninių tinklų modelį, kuris gali nustatyti ir segmentuoti patognominius neovaskulinės amžinės geltonosios dėmės tinklainės biomarkerius – intraretininį ir subretininį skystį optinės koherentinės tomografijos vaizduose. 2) Įvertinti modelio tikslumą. Tyrimo metodika: Tyrimų vaizdai buvo retrospektyviai surinkti iš LSMUL KK Akių ligų klinikoje atliktų optinės koherentinės tomografijos (OKT) tyrimų archyvo. Atrinkti 269 B-scan vaizdai, kuriuose matomas intraretininis skystis arba/ir subretininis skystis. Tyrimui atrinktuose vaizduose minėti biomarkeriai buvo rankiniu būdu sužymėti naudojantis internetine platforma SentiSight.ai. Sukurtas diagnostinis giliojo konvoliucinio neuroninio tinklo (GKNT) algoritmas galintis nustatyti ir segmentuoti intraretininį ir subretininį skystį OKT vaizduose. Modelis įvertintas lyginant rankiniu būdu sužymėtus vaizdus su algoritmo apdorotais vaizdais pagal tikslumą, jautrumą, Dice koeficientą. Tyrimo rezultatai: Pasiektas 0.81 tikslumas skiriant subretininį skystį ir 0.73 tikslumas skiriant intraretininį skystį B-scan vaizduose. Modelio jautrumas segmentuojant subretininį skystį siekė 0.56, o intraretininį skystį 0.44. Subretininio skysčio segmentacija optinės koherentinės tomografijos vaizduose pasiekė 0.74 Dice koeficientą, o intraretininio skysčio segmentacijos Dice koeficientas buvo 0.55. Išvados: 1) Sukurtas ResNet34 GKNT diagnostinis modelis, galintis segmentuoti intraretininį ir subretininį skystį OKT vaizduose. 2) Modelis pasiekė aukštus rezultatus segmentuojant tirtus biomarkerius. Pasiektas 0.81 tikslumas skiriant subretininį skystį ir 0.73 tikslumas skiriant intraretininį skystį. GKNT modelis subretininį skystį segmentavo 0.56 jautrumu, o intraretininį skystį 0.44 jautrumu. Subretininio skysčio segmentacija OKT vaizduose pasiekė 0.74 Dice koeficientą, o intraretininio skysčio segmentacijos Dice koeficientas buvo 0.55.
46 Item type:ETD, [Relationship Between Diabetic Retinopathy and Cognitive Impairment in Type 1 Diabetes Patients]Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu (CD), diabetinės retinopatijos (DR) stadijos ryšį su kognityvinių funkcijų sutrikimu. Uždaviniai: Įvertinti sergančiųjų 1 tipo CD diabeto kontrolę, gyvenimo kokybės ir regos funkcijos rodiklius, kognityvines funkcijas ir nustatyti ryšį tarp kognityvinių funkcijų sutrikimo ir DR stadijos. Metodai: Į tyrimą įtraukti 1 tipo CD sergantys pacientai su nustatyta DR. Pacientų ištyrimą sudarė originalus klausimynas, kognityvinių funkcijų įvertinimas naudojantis ACE–RLT, regos funkcijos klausimynas (VFQ–25) ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas (SF–36). Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 37 moterys ir 25 vyrai. Vidutinis pacientų amžius buvo 40,8 ± 13,0 metai. Sergančių neproliferacine diabetine retinopatija (NPDR) pacientų amžius buvo 36,2 ± 12,2 metai, sergančių proliferacine diabetine retinopatija (PDR) – 45,9 ± 12,2 metai (p = 0,003). Vidutinė glikozilinto hemoglobino reikšmė buvo 9,1 ± 1,8 %. NPDR sergantys pacientai savo fizinę sveikatą įvertino 64,6 ± 20,5 balais, PDR sergantys – 49,7 ± 25,7 balais (p = 0,014). Psichinės sveikatos įvertinimai NPDR sergančių tarpe buvo 68,5 ± 19,6 balai, sergančių PDR – 53,8 ± 23,2 balai (p = 0,009). Sergantys NPDR VFQ–25 surinko 83,7 ± 11,6 balus, sergantys PDR – 72,3 ± 15,1 balus (p = 0,002). Vidutinis pacientų sergančių kognityvinių funkcijų įvertinimas naudojant ACE-RLT buvo 87,9 ± 9,4 balai. NPDR sergančių pacientų ACE-RLT įvertinimas buvo 93,9 ± 1,2 balais, sergančiųjų PDR – 81,2 ± 1,3 balais (p < 0,001). Išvados: Sergantys NPDR tiriamieji buvo jaunesni nei sergantys PDR (p = 0,003). Vidutinė glikozilinto hemoglobino reikšmė buvo 9,1 ± 1,8 %. NPDR sergantys pacientai geriau įvertino savo fizinę (p = 0,014) ir psichinę (p = 0,009) sveikatą. Sergantys NPDR savo regos funkcijos kokybę įvertino geriau nei sergantys PDR (p = 0,002). Vidutinis pacientų kognityvinių funkcijų įvertinimas naudojant ACE-RLT buvo 87,9 ± 9,4 balai. Pacientų sergančių PDR kognityvinės funkcijos buvo prastesnės nei sergančių NPDR (p < 0,001). Rekomendacijos: Rekomenduojama užtikrinti optimalią pacientų glikemijos kontrolę, sudaryti gydytojo – oftalmologo stebėjimo planą. Diagnozavus DR galima numatyti kognityvinių funkcijų pokyčius, todėl svarbu periodiškai vertinti pacientų sergančių CD kognityvines funkcijas ir atsižvelgti į kognityvinių funkcijų sutrikimą sudarant individualius pacientų diabeto kontrolės tikslus bei gydymo planus.
3 42 Item type:ETD, [Diabetinės geltonosios dėmės edemos gydymas: kraujagyslių endotelio augimo faktorių inhibitorių vaidmuo.]master thesis[2020]Wolter, ElisabethLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2020This literature review portrays the evolving role of anti-vascular endothelial growth factor therapy in diabetic macular edema. It gives an overview on the effects of the three most commonly used intravitreal vascular endothelial growth factor inhibitors: Aflibercept, Ranibizumab and Bevacizumab. Their effect alone or in combination with laser therapy, associated risks and socioeconomic aspects are being analyzed.
32 1 Item type:ETD, [Deep Learning Based Automatic Classification of Age Related Macular Degeneration.]Tema: Amžinės geltonosios dėmės degenracijos klasifikacija pasitelkiant giliuosius konvoliucinius neuroninius tinklus. Tyrimo tikslas: suklasifikuoti amžinę geltonosios dėmės degneraciją iš optinės koherentinės tomografijos vaizdų, pritaikius giliųjų konvoliucinių neuroninių tinklų modelius. Tyrimo uždaviniai: 1) Sukurti giliojo konvoliucinio neuroninio tinklo modelį, kuris klasifikuotų optinės koherentinės tomografijos vaizdus į normos variantą, sausą amžinės geltonosios dėmės degeneracijos formą ir neuvaskulinę amžinės geltonosios dėmės degeneracijos formą. 2) Įvertinti modelio tikslumą ir reikšmę diagnostikai. Tyrimo metodika: surinkti ir pagal matomus patognominius biomarkerius įverinti trijų grupių vaizdai – normos variantas, sausa amžinės geltonosios dėmės degeneracijos forma ir neovaskulinė amžinės geltonosios dėmės degenracijos forma. Sukurtas dviejų etapų diagnostinis algoritmas: pirmu etapu klasifikuojantis vaizdus į normos variantą ir bet kurią amžinės geltonosios dėmės degeneracijos formą; antru etapu amžinei geltonosios dėmės degeneracijai priskirtus vaizdus klasifikuojantis į sausą ir neovaskulinę formas. Modeliai įvertinti pagal AUROC, specifiškumą, jautrumą. Tyrimo rezultatai: Pirmojo modelio AUROC gautas 0.994513, iš sumodeliuotos ROC kreivės apskaičiuotas jautrumas - 0.9667, specifiškumas – 1.0, atskiriant sveikos ir patologinės akies vaizdą. Antrojo modelio AUROC gautas 1.0, jautrumas - 0.998, specifiškumas – 1.0 atskiriant neovaskulinei ir sausai formai būdingus vaizdus. Išvados: 1) Sukurtas dviejų ResNet18 modelių diagnostinis algoritmas, klasifikuojantis optinės koherentinės tomografijos vaizdus keliais etapais: pirmo etapo metu suklasifikuojama į normos variantą ir patologinius biomarkerius turinčius vaizdus, antro etapo metu – patologiją turintys vaizdai suskirstomi į sausą ir neovaskulinę formas. 2) Pirmojo modelio AUROC - 0.994513, jautrumas - 0.9667, specifiškumas – 1.0, atskiriant sveikos ir patologinės akies vaizdą. Antrojo modelio AUROC - 1.0, jautrumas - 0.998, specifiškumas – 1.0 atskiriant neovaskulinei ir sausai formai būdingus vaizdus.
63 Item type:ETD, [Outcomes of ranibizumab treatment for diabetic macular edema]Tyrimo tikslas: įvertinti diabetinio geltonosios dėmės paburkimo gydymo ranibizumabu rezultatus. Uždaviniai: įvertinti injekcijų į stiklakūnį skaičių ir intervalus tarp jų, įvertinti geriausio koreguoto regėjimo aštrumo (GKRA) ir centrinio tinklainės storio pokyčius gydant ranibizumabo injekcijomis į stiklakūnį. Metodai: atlikta retrospektyvinė medicininės dokumentacijos analizė. Buvo surinkti anonimiški duomenys apie pacientų amžių, lytį, cukrinio diabeto ir diabetinės retinopatijos (DR) būklę, ankstesnį DR gydymą, apsilankymus, atliktas ranibizumabo injekcijas į stiklakūnį, GKRA ir centrinį tinklainės storį prieš gydymą ranibizumabu ir gydymo metu. Tyrimo dalyviai: į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems gydymas ranibizumabu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikoje pradėtas tarp 2015 metų birželio mėnesio ir 2017 metų gegužės mėnesio. Tyrimo rezultatai: į tyrimą buvo įtrauktos 62 pacientų 74 akys. Atliktų injekcijų skaičiaus mediana per pirmuosius gydymo metus tarp visų akių buvo 4 injekcijos (min. 1; maks. 10), o per antruosius metus tarp akių su ≥24 mėnesių sekimo laikotarpiu ir ≥1 injekcija antraisiais metais – 3 injekcijos (min. 1; maks. 6). Intervalo nuo pirmosios iki antrosios injekcijos mediana buvo 35 dienos (min. 28; maks. 505), nuo antrosios iki trečiosios – 52,5 dienos (min. 28; maks. 658). GKRA pagerėjimas buvo statistiškai reikšmingas ir GKRA pokyčio mediana buvo 5 apytikslės ETDRS raidės (min. -23; maks. 45) praėjus 365±60 dienų ir 5 apytikslės ETDRS raidės (min. -34; maks. 37) praėjus 730±60 dienų po pirmosios injekcijos. Centrinis tinklainės storis po 365±60 dienų nuo gydymo pradžios sumažėjo akims, tirtoms Nidek RS-3000 ir Zeiss Stratus optinės koherentinės tomografijos aparatais. Išvados: mūsų atliktame tyrime injekcijų skaičius buvo mažesnis nei atsitiktinių imčių perspektyviuosiuose klinikiniuose tyrimuose. Intervalas tarp antrosios ir trečiosios injekcijos buvo ilgesnis už pateikiamą Lietuvos akių gydytojų draugijos patvirtintose rekomendacijose. GKRA pagerėjimas išliko tiek po vienerių metų, tiek po dvejų metų nuo gydymo pradžios. Ryškesnis GKRA pokytis buvo stebimas tarp akių su blogesniu pradiniu GKRA, tačiau to neužteko, kad GKRA tarp skirtingų pradinio GKRA grupių susilygintų. Pasiektas centrinio tinklainės storio sumažėjimas išliko visą sekimo laikotarpį. Rekomendacijos: gydant pacientus, kurių pradinis GKRA yra ≥0,5 naudojant Sneleno optotipus, reikėtų suprasti, kad GKRA pagerėjimo tikimybė yra nedidelė. Vis dėlto svarbu gydyti ir pacientus su geru pradiniu regėjimo aštrumu, nes gydant išlaikomas geras GKRA. Pacientams, kurių pradinis GKRA yra blogesnis, regėjimo pagerėjimas yra labiau tikėtinas.
15 3 Item type:ETD, [Evaluation of macular pigment optical density]Tikslas: Išmatuoti makulos pigmento optinį tankį (MPOT) ir įvertinti ryšį su amžiumi, lytimi, rainelės spalva, kūno masės indeksu (KMI), žalingais įpročiais ir mityba. Uždaviniai:
- Išmatuoti ir įvertinti asmenų, neturinčių akių patologijos, MPOD vidurkį, plotą, tūrį ir maksimumą (maks.) naudojant vienos bangos ilgio reflektometrijos metodą.
- Palyginti gautus duomenis atsižvelgiant į amžių, lytį, rainelės spalvą, rūkymą, KMI, maisto papildų vartojimą (liuteino (L), zeaksantino (Z), omega-3 r.r). Metodai ir tyrimo dalyviai: Tai perspektyvus tyrimas, kurio metu fotografuoti savanorių akių dugnai ir išmatuotas MPOT bei atlikta anketinė apklausa. Surinkti duomenys: amžius, lytis, rainelės spalva, rūkymas, KMI, akių maisto papildų (L, Z), omega-3 r.r., žuvies vartojimas ir sergamumas arterine hipertenzija. Duomenų analizei pasirinkta dešinė akis. Rezultatai: Ištirti 93 žmonės, iš jų – 32 vyrai (34,4 proc.). Amžiaus mediana 39 (42,77±22,303 [7÷81m.]). Dešinės akies MPOT: tūris 8257,71±2287,59, plotas 65624,72±13662,92, maks. 0,367±0,062 t.v., vidurkis 0,127±0,025 t.v. Kairės akies MPOT: tūris 8068,65±2596,49, plotas 64945,12±14960,58, maks. 0,355±0,069 t.v., vidurkis 0,123±0,027 t.v. Rasta teigiama koreliacija tarp amžiaus ir MPOT vidurkio (r=0,57, p<0,001) bei maks. (r=0,49, p<0,001). Taip pat koreliuoja KMI su MPOT tūriu (r=0.33, p=0.004), MPOT maks. (r=0.35, p=0.002) ir MPOT vidurkiu (r=0.42, p<0.001). Pagal lytį, rūkymą ir L/Z vartojimą MPOT parametrai reikšmingai nesiskyrė. Vartojančiųjų žuvį daugiau 1k./sav. bei vartojančiųių omega-3 r.r. MPOT vidurkis yra didesnis. Žalios spalvos rainelę turinčių akių MPOT ploto vidurkis reikšmingai didesnis nei mėlynos ir rudos spalvos rainelių. Išvados: Išmatuotas dešinės akies MPOT tūris 8257,71±2287,59, plotas 65624,72±13662,92, maks. 0,367±0,062 t.v., vidurkis 0,127±0,025 t.v. MPOT vidurkis bei maks. teigiamai koreliavo su amžiumi. Žalios rainelės akių MPOT plotas didesnis nei mėlynos ir rudos rainelės akių. KMI su MPOT (išskyrus plotą) koreliavo teigiamai. Vartojančiųjų omega-3 r.r MPOT vidurkis didesnis nei nevartojančiųjų. Vartojančiųjų žuvį daugiau nei 1k./sav. MPOT vidurkis reikšmingai didesnis nei vartojančiųjų <1k./sav. Pagal rūkymą, lytį, L ir Z vartojimą MPOT reikšmingai nesiskyrė.
21 2