Lithuanian University of Health Sciences Research Management System (CRIS)





Use this url to cite researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12512/122002
Now showing1 - 6 of 6
  • Item type:ETD,
    Sirgusiųjų miokardo infarktu su ST segmento pakilimu baigčių palyginimas priklausomai nuo intervencinio gydymo taktikos ir buvusios COVID infekcijos
    [Comparison of Outcomes of Patients with ST-Segment Elevation Myocardial Infarction Depending on Interventional Treatment Tactics and Previous COVID Infection]
    master thesis[2025][M001]

    Autorius: Andrė Pacaitytė Pavadinimas: Sirgusiųjų miokardo infarktu su ST segmento pakilimu baigčių palyginimas priklausomai nuo intervencinio gydymo taktikos ir buvusios COVID infekcijos. Tyrimo tikslas: Ištirti sirgusiųjų miokardo infarktu su ST segmento pakilimu pacientų baigčių ryšį su taikyta intervencinio gydymo taktika ir persirgta COVID-19 infekcija. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti 2023-2025 m. gydytų LSMUL KK pacientų, sirgusių MI su ST segmento pakilimu, nustatytus radinius vainikinių arterijų angiografijos metu ir taikytą intervencinio gydymo taktiką. 2. Išanalizuoti 2023-2025 m. gydytų LSMUL KK pacientų, sirgusių MI su ST segmento pakilimu, taikytą intervencinio gydymo taktiką, atsižvelgiant į persirgtą COVID infekciją. 3. Palyginti sirgusiųjų miokardo infarktu su ST segmento pakilimu baigtis priklausomai nuo intervencinio gydymo taktikos ir buvusios COVID infekcijos. Tyrimo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu buvo atsitiktine tvarka įtraukti 350 pacientai, gydyti LSMUL KK Kardiologijos klinikoje 2023 – 2025 m. dėl ūmaus MI su STP. Duomenų sisteminimui ir statistinei analizei naudota Microsoft Office Excel ir IMB SPSS version 30.0 Statistics programa. Tyrimo rezultatai: Vertinant VA pažeidimo lygmenį pagal amžių, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp COVID-19 ir kontrolinės grupės, kai VAA tyrimo metu buvo nustatyta 1 VAL (p = 0,02) bei vienos VA ūminė liga, esant 3 VAL (p < 0,001). Stebima tendencija, kad lyginamosiose grupėse (COVID-19 ir kontrolinėje) dažniausiai nustatytas pažeidimas PTŠ ir DVA, kitų sričių pažeidimai buvo reti (p > 0,05). COVID-19 grupėje 68,9 % pecientų revaskulizavija buvo atlikta vienos procedūros metu, o 31,1 % kelių procedūru metu, kontrolinėje grupėje atitinkamai 72,5 % ir 27,5 %, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nestebėta (p = 0,46). Iš viso užfiksuota 7,1 % (n = 25) mirties atvejų: 40,0 % (n = 10) COVID-19 grupėje ir 60,0 % (n = 15) kontrolinėje grupėje. III Killip klasėje COVID-19 grupėje 75 – 94 m. pacientai sudarė daugumą (p = 0,03). Persirgta covid-19 infekcija neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos komplikacijų pasireiškimui hospitalizacijos metu (p > 0,05). Tyrimo išvados: 1. 2023 – 2025 m. LSMUL KK gydytų pacientų, sirgusių MI su STP, atliktos VAA duomenimis dažniausiai buvo nustatytas vienos VA pažeidimas (< 0,001), o „kaltoji“ kraujagyslė – PTŠ (p < 0,001). Revaskulizacija vienu etapu dažniau buvo atliekama pacientams su 1 VAL pažeidimu (p < 0,001), o keliais etapais, kai yra nustatoma 1 VA ūminė liga, esant 2-3 VAL (p < 0,001). 2. Analizuojant 2023 – 2025 m. LSMUL KK gydytų pacientų, sirgusių MI su STP, taikytą intervencinio gydymo taktiką atsižvelgiant į persirgtą COVID-19 infekciją statistiškai raikšmingo skirtumo nenustatyta (p > 0,05). Tačiau persirgta COVID-19 infekcija buvo siejama su vidutiniškai 3 min. vėlesne gydymo pradžia (p = 0,052), vidutiniškai 5 min. ilgesne intervencinio gydymo trukme (p = 0,26), dažnesniu gydymu keliais 4 etapais (p = 0,46) bei dažnesniu operaciniu (AVAJO) gydymu (p = 0,45). 3. Lyginant sirgusiųjų MI su STP baigtis priklausomai nuo intervencinio gydymo taktikos COVID-19 infekcija buvo siejama su distaline VA embolizacija bei asistolija intervencinio gydymo metu (p = 0,65), mažesniu hospitaliniu mirtingumu (p = 0,20) bei rečiau gydymo metu pasitaikiusiomis komplikacijomis (p > 0,05). Raktiniai žodžiai: COVID-19, SARS-CoV-2, miokardo infarktas su ST segmento pakilimu.

      17
  • Item type:ETD,
    Omega-3 Fatty Acids and Cardiovascular Diseases
    [Omega-3 riebalų rūgštys ir širdies kraujagyslių ligos]
    master thesis[2025][M001]
    Peschansky, Lidor

    This thesis investigates the impact of omega-3 polyunsaturated fatty acids (PUFAs), particularly eicosapentaenoic acid (EPA) and docosahexaenoic acid (DHA), on cardiovascular health. Through a comprehensive literature review of recent randomized controlled trials (RCTs), the study evaluates the mechanisms of action of omega-3s, the comparative efficacy of EPA monotherapy versus EPA+DHA combination therapy, and the dose-dependent cardiovascular outcomes. Findings reveal that omega-3s exhibit anti-inflammatory, lipid-lowering, endothelial-stabilizing, and anti-thrombotic properties. While EPA+DHA trials present inconsistent and sometimes adverse cardiovascular outcomes, EPA monotherapy demonstrates significant reductions in major adverse cardiovascular events (MACE), especially in patients with residual cardiovascular risk despite statin use. High-dose omega-3 regimens (≥2 g/day) are shown to yield greater therapeutic benefits but may increase the risk of atrial fibrillation. The results support the potential role of EPA, particularly as adjunctive therapy, in the prevention and management of cardiovascular disease.

      5
  • Item type:ETD,
    Iki ligoninės atlikto gaivinimo ir registruoto širdies ritmo sutrikimo reikšmė tolesnėms pacientų, ištiktų staigios širdinės mirties, baigtims.
    [The Importance of Pre-hospital Resuscitation and Recorded Cardiac Rhythm Disturbances for the Subsequent Outcome of Patients with Sudden Cardiac Death.]
    master thesis[2022]
    Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2022-06-20

    Gabrielė Kucavičienė. Iki ligoninės atlikto gaivinimo ir registruoto širdies ritmo sutrikimo reikšmė tolesnėms pacientų, ištiktų staigios širdinės mirties, baigtims. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė– Med. m. dr. Lina Bardauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos katedra. Kaunas, 2022 m.; 67 p. Darbo tikslas: Nustatyti iki ligoninės atlikto gaivinimo ir registruoto širdies ritmo sutrikimo reikšmę tolesnėms pacientų, ištiktų staigios širdinės mirties, baigtims. Darbo uždaviniai:

    1. Nustatyti pacientų, 2020m. Kauno mieste ištiktų staigios mirties ir gaivintų iki ligoninės, pasiskirstymą pagal demografinius, klinikinius duomenis ir baigtis.
    2. Išanalizuoti vaistų skyrimo vietą ir būdą, už ligoninės ribų Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (KM GMPS) medikų gaivintiems ir į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (LSMUL KK) 2020 m. stacionarizuotiems pacientams.
    3. Nustatyti pasiskirstymą pagal atvirų kvėpavimo takų palaikymo priemonių taikymą iki ligoninės atlikto gaivinimo metu KM GMP medikų gaivintiems pacientams, kurie 2020 m. buvo stacionarizuoti į LSMUL KK.
    4. Įvertinti ryšį tarp gaivinimo iki ligoninės, pradinio širdies ritmo gaivinimo metu ir pacientų, 2020 m. ištiktų staigios mirties bei stacionarizuotų į LSMUL KK, išeičių. Tyrimo metodika: Atliktas retrospektyvinis kiekybinis antrinių duomenų analizės tyrimas, kurio metu analizuojamos pacientų, 2020 m. patyrusių staigią mirtį už ligoninės ribų, KMGMP kortelės ir gydytų LSMUL KK ligos istorijos. Tiriamieji: 204 Kauno m. 2020 m. gaivintų pacientų GMP kortelių ir LSMUL KK ligos istorijų duomenys. Darbo išvados: 1. Iš 33 atgaivintų pacientų ligos istorijų gauti duomenys, kad 15 pacientų mirė po stacionarizavimo ligoninėje, išrašyti iš ligoninės 12, o 6 pacientai buvo perkelti į II lygio ligoninę. 2. Dažniausias vaistų skyrimo būdas staigią mirtį už ligoninės ribų patyrusiems pacientams Kauno m. – periferinė vena. 3. Iš atliktos duomenų analizės gauta, kad dažniausia atvirų kvėpavimo takų palaikymo priemonė naudota 2020 m. yra gerklų kaukė. 4. Atlikus duomenų analizę gauta, kad asistolija didina mirtingumą. Raktiniai žodžiai: Staigi mirtis už ligoninės ribų, periferinė vena, pradinis gaivinimas, defibriliacija, atviri kvėpavimo takai.
      82  6
  • Item type:ETD,
    Pacientų besikreipiančių į Skubios pagalbos skyrių dėl skausmo krūtinėje, skausmo malšinimo reikšmė pasitenkinimui suteikta pagalba
    [Satisfaction with an nurse service in patients admitted to the Emergency department with acute chest pain]
    master thesis[2020]
    Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2020

    Darbo tikslas: Įvertinti pacientų, besikreipiančių į Skubios pagalbos skyrių (SPS) dėl skausmo krūtinėje, skausmo malšinimo reikšmę pasitenkinimui suteikta pagalba. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti besikreipiančių į SPS pacientų pasiskirstymą pagal skausmo krūtinėje intensyvumą, pobūdį, laiką. 2. Nustatyti besikreipiančių į SPS pacientų pasiskirstymą pagal skausmo krūtinėje malšinimo būdus, jų efektyvumą. 3. Nustatyti besikreipiančių į SPS pacientų dėl skausmo krūtinėje pasiskirstymą pagal pasitenkinimą slaugytojo suteikta pagalba. 4. Nustatyti pacientų, besikreipiančių į SPS dėl skausmo krūtinėje, skausmo malšinimo reikšmę pasitenkinimui suteikta pagalba. Tyrimo metodika: Anoniminė anketinė apklausa buvo atlikta 2019 m. rugsėjo - 2020 m. vasario mėnesiais. Tyrime naudota viena anketa sudaryta iš 16 klausimų. Klausimynas sudarytas remiantis literatūros apžvalga. Tyrimo dalyviai: Pacientai atvykę į LSMUL KK SPS, kurie skundėsi krūtinės skausmu. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC – ISP(M) – 27

      47  4
  • Item type:ETD,
    Skubiosios pagalbos skyriuje pacientų rūšiavimą atliekančių slaugytojų patiriamo streso darbe ir streso įveikos veiksniai.
    [Stress at work and stress coping factors experienced by nurses performing patient sorting in the emergency department.]
    master thesis[2020]
    Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2020

    Sinkevičiūtė V., Skubiosios pagalbos skyriuje pacientų rūšiavimą atliekančių slaugytojų patiriamo streso darbe ir streso įveikos veiksniai. Magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas dr. L. Bardauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Skubiosios medicinos klinika – Kaunas, 2020, - 63 psl. Tikslas: Įvertinti slaugytojų patiriamo streso darbe ir streso įveikos veiksnius bei jų ryšį su mokymų poreikiu, rūšiuojant pagal būtinosios pagalbos poreikį pacientus, atvykusius į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ( LSMUL KK) Skubiosios pagalbos skyrių (SPS). Uždaviniai: 1. Įvertinti LSMUL KK SPS dirbančių slaugytojų turimas žinias ir įgūdžius apie rūšiavimą pagal būtinosios pagalbos kategorijas. 2. Nustatyti LSMUL KK SPS dirbančių slaugytojų mokymosi apie rūšiavimą šaltinius ir mokymų poreikius. 3. Įvertinti LSMUL KK SPS dirbančiųjų ir atliekančių rūšiavimą slaugytojų streso darbe veiksnius ir jų ryšį su mokymų poreikiu. 4. Įvertinti LSMUL KK SPS dirbančių ir atliekančių rūšiavimą slaugytojų streso įveikos veiksnius ir jų ryšį su mokymų poreikiu. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas LSMUL KK SPS. Tyrimo trukmė – nuo 2020 m. sausio iki 2020 m. kovo mėnesio. Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu, naudojant stardartizuotus streso ir streso įveikos klausimynus. Tiriamieji: LSMUL KK SPS dirbantys 48 bendrosios praktikos slaugytojai. Darbo išvados: Dauguma SPS dirbančių slaugytojų teisingai teiktų pirmenybę kritinės būklės pacientui. Svarbiausiu principu, bendraujant su pacientu, slaugytojai laikė pagarbų kreipimąsi į pacientą. Rūšiavimo metu slaugytojas privalo atsižvelgti į visų klinikinių būklių gyvybinius parametrus, tačiau absoliuti dauguma apklaustųjų atsakė neteisingai - vertintų ne visus kriterijus. Daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių slaugytojų teigė, kad apie pacientų rūšiavimą jie išmoko iš teorinių užsiėmimų ir praktinių užsiėmimų, stebėdami patyrusio asmens atliekamą rūšiavimą. Beveik 80 proc. respondentų norėtų dalyvauti mokymuose, 90 proc. - mano, kad mokymai jų darbo kokybę pagerintų. Kas ketvirtas SPS slaugytojas patiria stiprų stresą dėl kolegų paramos trūkumo, kas šeštas - dėl darbo kontrolės trūkumo. Dažniausiai SPS slaugytojai, rūšiuojant pacientus, taiko vengimo ir problemų sprendimo būdus stresui įveikti, rečiausiai – socialinės paramos streso įveikos būdą. Daugiau kaip pusės apklaustų slaugytojų nuomone, mokymai apie rūšiavimą stresą darbe sumažintų iš dalies, ketvirtadalio nuomone – sumažintų reikšmingai. Tyrimu nustatyta, kad noras įgyti naujų žinių ir dalyvauti mokymuose mažina stresą rūšiuojant pacientus.

      136  68
  • Item type:ETD,
    Dėl sąmonės netekimo atvykstančių į Skubiosios pagalbos skyrių pacientų logistikos tyrimas
    [Logistical analysis of patients admitted to emergency department due to (with) syncope]
    master thesis[2019]
    Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2019

    Lukas Neimanas. Dėl sąmonės netekimo atvykstančių į Skubiosios pagalbos skyrių pacientų logistikos tyrimas, magistro baigiamasis darbas (medicina) / darbo vadovas dr. Lina Bardauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kaunas, 2019 m.

    Tyrimo tikslas: ištirti pacientų, atvykusių į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Skubiosios pagalbos skyrių (SPS) dėl sąmonės netekimo, logistiką pagal demografinius, klinikinius požymius, atliktus diagnostinius tyrimus ir taikytą gydymą. Tyrimo uždaviniai:

    1. Ištirti pacientų, atvykusių į LSMUL KK SPS dėl sąmonės netekimo, pasiskirstymą pagal demografinius, klinikinius požymius.
    2. Ištirti pacientų, atvykusių į LSMUL KK SPS dėl sąmonės netekimo, pasiskirstymą pagal atliktus diagnostinius tyrimus ir taikytą gydymą.
    3. Ištirti pacientų, atvykusių į LSMUL KK SPS dėl sąmonės netekimo, pasiskirstymą pagal buvimo SPS laiką, išrašymą.
    4. Nustatyti demografinių, klinikinių požymių, diagnostikos ir gydymo metodų reikšmę dėl sąmonės netekimo atvykusių į LSMUL KK SPS pacientų logistikai. Tyrimo metodai: atliktas retrospektyvinis tyrimas. Analizuoti 2018 metais gegužės – rugpjūčio mėn. į LSMUKK SPS dėl sinkopės atvykusių pacientų ligos išrašai. Analizuoti pacientų duomenys: lytis, amžius, atvykimo būdas, data, laikas, išvykimo laikas, buvimo SPS trukmė, atvykimo diagnozė, išvykimo diagnozė, pagrindinis nusiskundimas, lydintys nusiskundimai, anamnezės duomenys. Iš objektyvių duomenų buvo nagrinėjami: AKS, ŠSD, širdies elektrinė veikla. Vertinant EKG, buvo nagrinėjama: širdies veikla, matomos blokados, matomi ST pokyčiai, esančios supraventrikulinės tachikardijos (SVT). Iš laboratorinių duomenų buvo nagrinėjama: Troponinas I, Kalis, Kreatininas, Hemoglobinas (Hb), Leukocitų kiekis kraujyje (Leuk.), Gliukozės kiekis veniniame kraujyje (Glik.). Iš radiologinių tyrimų buvo nagrinėjami atlikti: Galvos KT, plaučių KT, širdies echokardiografijos, viršutinio pilvo aukšto echoskopijos (VPAE) duomenys bei atlikti ortostatinės-hipotenzijos(O-H) mėginiai. Tyrimo dalyviai: Į tyrimo imtį buvo įtraukta 116 pacientų, kurie atvyko į LSMUL KK SPS ir jų pradinė diagnozė buvo R55 „Apalpimas ir kolapsas“. Tyrimo rezultatai: Imtį sudarė 65 (56,0 proc.) moterys ir 51 (44,0 proc.) vyras. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 53,87±22,75 m. Tyrimo išvados: 1. Lyginant skundus pagal lytį buvo pastebėta tendencija, kad nualpimu (p=0,01), silpnumu (p=0,01) ir pilvo skausmu (p=0,00) daugiau skundėsi moterys nei vyrai. 2. 18-29 metų ažmiaus grupės pacientai dažniau buvo išleisti bendriosios praktikos gydytojo priežiūrai, nei kitos amžiaus grupės (p=0,03). Palyginus išvykimo duomenis pagal amžiaus grupes pastebėtas tendencija, kad 18-29 metų amžiaus grupės pacientai dažniau buvo išleisti bendriosios praktikos gydytojo priežiūrai nei kitų amžiaus grupių (p=0,03). 3. Buvimą SPS ilgina atvykimas GMP (p=0,04), kraujo tyrimuose išliekantis normalus troponino I kiekis (p<0,001), anemija (p=0,04), normalus kreatinino kiekis (p=0,03), neatliekami diagnostiniai galvos smegenų KT (p<0,001), echokardioskopijos (p=0,04), pilvo organų echoskopijos (p=0,05) tyrimai. Trumpesnį buvimą SPS sąlygoja ligonio nukreipimas stacionariniam gydymui (p=0,03). Pacientų išrašymą į namus dažniau įtakoja jaunesnis amžius (p<0,001), jei į gydymo įstaigą atvyko pats (p=0,03), galvos KT tyrimo atlikimas (p<0,001). Dažnesnį stacionarizavimą sąlygojo insulto nebuvimas anamnezėje (p=0,04), anamnezėje vaistų nevartojimas (p=0,02), didesnis gliukozė kiekis kraujyje (p=0,04).
      54  2