Serapinas, Danielius

Title: Mindfulness and Quality of Health: A Systematic Review AIM: The aim of this thesis was to systematically review and synthesize scientific literature on the relationship between mindfulness practices and quality of health, with a focus on mental and physical health outcomes. The objectives of the study were to analyze proposed mechanisms through which mindfulness may influence mental health, to review literature on the impact of mindfulness-based interventions on health-related outcomes, and to synthesize current evidence regarding the relationship between mindfulness and overall health quality. METHODOLOGY: The study was conducted as a systematic review of peer reviewed scientific publications. Relevant studies were identified using medical databases, primarily PubMed. Relevant studies were identified using medical databases, primarily PubMed, covering the period from 2016 to 2026.The study participants of this research were scientific publications examining mindfulness, mindfulness-based interventions, and their relationship with health outcomes. RESULTS: The reviewed literature indicates that mindfulness-based interventions are increasingly applied in various clinical and non-clinical populations. Evidence suggests potential associations between mindfulness and improved psychological well-being, stress management, coping ability, and health-related quality of life. Mindfulness has also been explored in relation to chronic disease management and preventive healthcare. CONCLUSIONS: mindfulness is increasingly recognized as a complementary approach within modern healthcare. The synthesis of existing literature provides a clearer understanding of its potential role in supporting overall health and highlights the need for further research in this field.

Overweight or obese patients with diabetes are diseases linked together that over last decades reached to high alarming state that increased health metabolic issues and mortality worldwide. The key steps in the management of overweight or obesity in type 2 diabetes mellitus are lifestyle changes, diet, physical activity and pharmacological agents like appetite suppressants, thermogenics, Mediterranean diet, ketogenic diet, medical devices and bariatric surgeries. In order to analyse positive effects, weight loss efficacy, glycaemic control, we discussed academic and scientific articles that have been published for each agent.

There are several anti-hyperglycaemic agents that can help in weight loss, weight gain and weight neutral. Biguanides (Metformin) showed moderate weight loss effect. Dipeptidyl peptidase-4 inhibitors showed neutral or mild weight loss effect, including: Sitagliptin (mild), Vildagliptin (neutral), Saxagliptin (neutral), Linagliptin (neutral), Alogliptin (neutral). Sodium/glucose cotransporter 2 protein inhibitors showed modest to moderate weight loss effect, including: Canagliflozin (moderate), Dapagliflozin (moderate), Empagliflozin (moderate), Ertugliflozin (moderate), Bexagliflozin (mild-moderate). Glucagon-like Peptide-1 hormone receptor agonists have greatest and strongest weight loss effects, including: Exenatide (moderate), Liraglutide (strong, Federation Diabetes Association-approved for obesity), Dulaglutide (mild-moderate), Lixisenatide (mild), Subcutaneous Semaglutide (moderate-strong, Federation Diabetes Association-approved for obesity), Oral Semaglutide (Federation Diabetes Association-approved for obesity), Tirzepatide (strongest with high efficacy and safety).

Alpha-Glucosidase Inhibitors include Acarbose (mild) and Miglitol (neutral) weight loss effect. Amylin Analogous like Pramlintide showed moderate weight loss effect, Bile Acid Resins sequestrants like Colesevelam showed neutral weight loss effect. Centrally acting Sympatholytics Dopamine-2 Agonist like Bromocriptine Mesylate showed mild weight loss effect, Serotonin Receptor Agonist like Lorcaserin showed moderate weight loss effect. Melanocortin 4 Receptor Agonist like Setmelanotide showed strong weight loss effect, Sympathomimetic Amine Anorectic Agent like Phentermine showed modest weight loss effect. Lipase Inhibitor like Orlistat showed moderate weight loss effect, Sympathomimetic Amine Anorectic Agent/Antiepileptic combination like Phentermine/Topiramate Extended Release showed strong weight loss effect. Opioid Antagonist/Antidepressant combination like Naltrexone/Bupropion Extended Release showed moderate to strong weight loss effect.

There are several medical devices that help the patients with overweight or obesity to decrease weight: Intra-gastric Balloons, Electrical stimulation systems, Gastric emptying systems, Endoscopic Endo-luminal Bypass liners, Hydrogel Particle. The most effective long-term treatment in patients with overweight or obesity and type 2 diabetes mellitus is bariatric surgery and it includes: Roux-en-Y (Roux-en-Y Gastric Bypass), Adjustable Gastric Band (Adjustable Gastric Band), Biliopancreatic Diversion with Duodenal Switch (Biliopancreatic Diversion with Duodenal Switch), Single Anastomosis Duodenal Ileostomy with sleeve Gastrectomy (Single Anastomosis Duodenal Ileostomy with sleeve Gastrectomy), One Anastomosis Gastric Bypass (One Anastomosis Gastric Bypass).

This systematic review analyzes brain fog as a lingering effect of COVID-19, characterized by cognitive dysfunction and mental fuzziness. The study aimed to evaluate the prevalence, predisposing factors, and outcomes of brain fog in individuals at least 12 weeks post-COVID-19 diagnosis. 21 relevant studies out of 3,597 were identified, which revealed that cognitive changes, especially fatigue, are common in long-COVID patients, persisting from three months to two years after initial illness. Factors like severe acute illness necessitating ICU care were linked to higher risks of brain fog, which significantly impacts daily living and delays return to work. The findings emphasize the importance of further research to understand these factors better and develop effective interventions for cognitive recovery in affected individuals.

AUTHOR: MaryFenita Suresh TITLE: Rates of MTHFR and COMT genes polymorphisms in patients with depression AIM: To evaluate rates of MTHFR and COMT gene polymorphism in patients with depression OBJECTIVES:

1. To evaluate the frequency of MTHFR gene polymorphism in patients with depression
2. To evaluate the frequency of COMT gene polymorphism in patients with depression
3. To compare MTHFR and COMT gene rates between genders METHODOLOGY: Search engines such as Pubmed, Google Scholars, and ScienceDirect helped find studies which contained the keywords: MTHFR, polymorphism, COMT, depression, and gender. The studies were then chosen if they had the keywords mentioned above, if the researcher did some sort of scale which measured depression and used a gene polymorphism detection technique. For the results which needed information about gender, I had to ensure that the statistics describing COMT/MTHFR polymorphism was stated for males and females therefore it could be compared. RESULTS: 57% of the studies that investigated MTHFR polymorphism in those with MDD vs controls who did not suffer from MDD found that the rate of polymorphism was increased in those with MDD. 67% of the studies that investigated COMT polymorphism in those with MDD vs controls found that the rate of polymorphism was increased in those with MDD. Females were affected more than males with MTHFR polymorphism in 29% of the studies and were more affected than males in 40% of cases when comparing COMT gene polymorphism. The rate difference between male and females when comparing COMT or MTHFR polymorphism was very low ranging between 0-3%, with only one study exceeding these findings with a percentage rate difference of 12.5% when comparing cases of leukaemia. CONCLUSION: Even though 57% of studies found that MTHFR polymorphism rate was increased in those with MDD in comparison to controls without MDD, the rate difference in percentage majorly ranged between 0-3.5%. The studies that exceeded this range included two studies conducted in an Asian population, one finding a rate percentage difference as high as 27.7% when comparing C677T MTHFR polymorphism in those with MDD vs controls. Similarly, a study that was conducted in a Caucasian population found a rate difference of 20.77% when studying the A1298C MTHFR polymorphism between MDD cases and controls. Similar results can be concluded with COMT polymorphism between both variables, even though increased in those with MDD, it is very modest, showing limited influence. In terms of gender’s influence of MTHFR and COMT polymorphism, there are no conclusions that can be drawn, as the gender differences depend on the pathology and are too close in variance to be significant, sometimes males had increased levels of polymorphism and sometimes females. Further research has to be conducted to find solid relations between these variables

Aim: To assess and analyze the associations of leukocyte telomere length with lifestyle factors. Objectives: 1) To analyze the median and the 20th percentile leukocyte telomere length in different age groups (20-35, 35-50, 50-75), 2) To check the association of median leukocyte telomere length with various lifestyle factors (age, BMI, nutrition, stress, exercise, smoking, and alcohol), and 3) To compare median leukocyte telomere length between genders. Methodology: Leukocyte telomere length reports and their questionnaires were analyzed by Life Length and provided by InMedica Clinic after consent was granted. IBM SPSS was used to analyze leukocyte telomere length with age, gender, and various lifestyle factors (BMI, MedDiet, stress, smoking, alcohol consumption, and drinking years) and their associations. One-way ANOVA was used to analyze the median telomere length and the 20th percentile of short telomeres in different age groups (20-35, 35-50, 50-75). Pearson correlation was used to check for correlations between median telomere length and the various variables. The study population was 60. Results: The total study sample was 60, with 46 females and 14 males. The three formed age groups included 60 participants: the 20-35 group had 11, the 35-50 group had 35, and the 50-75 group had 14. The mean of MTL and the 20th percentile decreased with higher age groups, but there was no statistical significance between MTL and the 20th percentile with age groups. MTL was statistically significant and was correlated with age, gender, and alcohol consumption. MTL got generally shorter with increased age. MTL was not statistically significant with BMI, stress, drinking years, smoking, or MedDiet. MTL was longer in females than males. Conclusions: This study was able to support the association of leukocyte telomere length with aging, alcohol consumption, and gender, but other lifestyle factors such as BMI, stress, MedDiet, exercise, and drinking years were not strong enough to prove a correlation with telomere length. Leukocyte telomere length generally decreases with age. Females had longer median telomere lengths than males.

Research aim: to evaluate the relationship between anxiety, depression, and anthropometric data in young adults. Objectives: 1. To analyze the relationship between the level of anxiety and anthropometric data in young adults. 2. To analyze the relationship between depression and anthropometric data in young adults. 3. To analyze the correlation between the level of anxiety, depression and anthropometric data in young adults. Methodology: research was conducted in 2022-2023, the subjects were 18 to 25-year-old students of Lithuanian university of Health Sciences. HAD scale was used to evaluate subjects’ anxiety and depression scores. Data was statistically analyzed with „IMB SPSS 22 statistics“ program package. Research results: In total 246 subjects were evaluated, of which 87.8% were female (n=216), 10.6% were male (n=26), and 1.6% preferred not to say their gender (n=4). The average age of subjects was 21.92±2.09. 71.95% of the respondents had a normal BMI. 13.82% were overweight. 11.78% were underweight. 1.62% were obese, and 0.81% had BMI greater than 35 kg/m2 which made them extremely obese. 27.23% of the respondents had normal anxiety and depression scores, 4.87% had borderline abnormal anxiety and depression scores, 5.28% of people had both anxiety and depression scores in the abnormal category. Conclusions: The greater the severity of a person’s BMI, very low or very high, the more likely that person is to suffer from depression or anxiety symptoms. There is a statistically significant relationship between BMI and depression scores, as well as a statistically significant relationship between weight and depression, and between anxiety and depression. Significance levels smaller than .05 are considered statistically significant. The level between BMI and depression was .003, and significance level between weight and depression was .002, and level between anxiety and depression was <.001. Therefore, the significance level was statistically significant.

Rapolas Šalaševičius COVID-19 pandemijos ir paauglių psichinės sveikatos ypatumai ir jų sąsajos. Tyrimo tikslas. Apžvelgti literatūros straipsnius, kuriuose nagrinėjamas ryšys tarp COVID-19 pandemijos ir paauglių psichinės sveikatos ir apibendrinti juose pateikiamas išvadas. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti ir apibūdinti paauglių psichinės sveikatos tendencijas COVID-19 pandemijos laikotarpiu.
2. Nustatyti, kokie veiksniai siejasi su neigiamais paauglių psichinės sveikatos ypatumais bei COVID-19 pandemijos laikotarpiu.
3. Nustatyti, kokie veiksniai ir įveikos būdai siejasi su palankesnėmis psichinės sveikatos išeitimis COVID-19 pandemijos laikotarpiu.
4. Įvertiniti ir apibendrinti paauglių psichinės sveikatos kokybę ir su ja susjusius iššūkius COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Tyrimo metodas. Kokybinis tyrimas – sisteminė literatūros analizė. Mokslinių darbų paieškai naudota kompiuterinė bibliografinė mokslinių darbų bazė “PubMed” įvedus paieškos laukelyje: „Mental Health” [Mesh terms] AND „Adolescents” [Mesh terms], AND „COVID-19” [Mesh terms]. Analizuoti ne senseni nei 5 metų straipsniai anglų kalba, kurie atitko nustatytus atrankos kriterijus. Rezultatai. Rasti 269 straipsniai, pasirinktas filtras publikacijų metams, pateikiant ne senesnius nei 5 metų senumo moksliniu straipsnius anglų kalba, išanalizavus pagal pavadinimą. Likę 102 straipsniai peržiūrėti, perskaitytos jų santraukos ir taikant nustatytus atrankos kirterijus atmesti 54 straipsniai. Likusių 48 straipsnių perskaityti pilni tekstai ir atmesti dar 32 tyrimai. Į sisteminę literatūros analyzę įtraukti 16 straipsnių. Visi tyrimai atlikti su paaugliais, naudojant įvairias anketas ir klausimynus psichinės sveikatos ypatumams tyrinėti.
   Išvados. Streso, nerimo ir depresijos lygiai COVID-19 pandemijos laikotarpiu buvo reikšmingai pakilę tarp paauglių. Moteriška lytis, vyresnis amžius, žemesnis SES, silpni socialiniai ryšiai mokykloje ir šeimoje, “naktinės pelėdos” tipas, nepakankama fizinė veikla, per gausus socialinių medijų naudojimas siejosi su blogesnėmis psichikos sveikatos išeitimis. Karantinas pozityviai paveikė tuos, kuriems mokykla kėlė daug streso, daliai paauglių tai buvo galimybė pagerinti santykius su šeimos nariais, daugiau skirti laiko savirefleksijai, miegui, sportui ar atrasti naujų hobių. Aukštas paauglių psichologinis atsparumas, artimi ryšiai ir palaikymas mokykloje ir šeimoje, humoras ir dėkingumas – pagrindiniai kovojimo su COVID-19 pandemija būdai, siejami su geresnėmis psichikos sveikatos išeitimis.

Akvilė Staškūnaitė Visuomenės požiūris į genetinio polinkio testus Tyrimo tikslas: Įvertinti visuomenės žinias apie genetinio polinkio testus bei jų reikšmę, naudą ir atlikimo tikslingumą Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti visuomenės žinias apie genetinio polinkio testus. 2. Palyginti jaunų suaugusiųjų požiūrį į genetinio polinkio testus priklausomai nuo lyties ir amžiaus. 3. Palyginti bendrosios visuomenės ir medicinos darbuotojų žinias ir požiūrį į genetinio polinkio testus. Tyrimo metodika: Tyrimas – anketinės apklausos analizė. Dalyvauti tyrime buvo kviečiami 18-35 metų jauni suaugusieji, kurie turėjo atsakyti į 20 uždaro tipo klausimus. Duomenims apdoroti buvo naudojama IBM SPSS 24.0 programinis paketas. Duomenims pateikti panaudotos Microsoft Office programinės įrangos paketo Word ir Excel programos. Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 123 dalyviai, iš kurių 76 moterys ir 47 vyrai. Anketoje buvo klausiama apie žmonių informuotumą, požiūrį į genetinio polinkio testus ir jų reikšmingumą. Pastebėta, kad jaunesnio amžiaus žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir moteriška lytis teigia esantys geriau informuoti apie genetinius testus ir turi pozityvesnį požiūrį nei kitų grupių atstovai (p<0,05). Taip pat, didžioji dalis respondentų sutiktų keisti gyvenimo būdą, jei žinotų, kad yra teigiama genetinė rizika ateityje sirgti lėtine liga. Anketos atsakovai teigiamai nusiteikę dėl genetinių testų ateities, o daugiau nei pusė, tiki, jog testai gali tapti rutina ateityje (59,3%). Tyrimo išvados: 1. Daugiau nei pusė apklaustų jaunų suaugusių teigia, kad yra gerai informuoti apie genetinio polinkio testus. 2. Moterys ir 18-24 metų amžiaus grupės atstovai yra geriau informuoti ir turi pozityvesnį požiūrį į genetinio polinkio testus (yra labiau linkę domėtis savo organizmo genetine sudėtimi, dažniau sutiktų mokėti už genetinius testus ir greičiau keistų gyvenimo būdą, jei reiktų). 3. Medicinos darbuotojai turi daugiau žinių ir pozityvesnį požiūrį į genetinio polinkio testus, nei žmonės, kurie nesieja gyvenimo su medicinos sritimi. Rekomendacijos: Tyrimas gali būti plėtojamas toliau, didinant tyrimo imtį ir stebint, nuo kokių aplinkos faktorių dar priklauso žmonių požiūris į genetinio polinkio testus.

Autorius: Ieva Snarskytė Darbo pavadinimas: Neinvaziniai prenataliniai tyrimai ir jų efektyvumas Tyrimo tikslas: Nustatyti neinvazinio prenatalinio tyrimo (NIPT) efektyvumą nustatant vaisiaus chromosomų mutacijas bei įvertinti klininines nėščiųjų charakteristikas esant rizikingiems testo rezultatams. Uždaviniai: 1. Įvertinti NIPT testo teigiamą prognostinę vertę diagnozuojant chromosomų mutacijas. 2. Palyginti nėščiųjų charakteristikas esant rizikingiems ir nerizikingiems testo rezultatams. 3. Įvertinti vaisiaus DNR frakcjos sąsajas su klinikiniais rodikliais. Metodai ir tyrimo dalyviai: Tyrimo objektas InMedica šeimos klinikos moterys su vienavaisiu nėštumu, kurioms darytas NIPT tyrimas, vykdytas Natera Panorama genetinėje laboratorijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos, Kalifornija). Retrospektyviai tyrime analizuojama atsitiktinai atrinktų moterų NIPT tyrimų rezultatų duomenys laikotarpyje nuo 2015 iki 2019 m. Tiriamosios grupės imtis (didelės rizikos grupė) n = 20, kontrolinės grupės (mažos rizikos grupė) - n=120. Tyrimo duomenys buvo tvarkomi naudojant Microsoft® Excel ir IBM SPSS Statistics 25.0 versijos statistinį duomenų analizės paketą. Skaičiuotas korealiacijos koficientas tarp vaisiaus frakcijos ir požymių. Ryšys tarp tiriamųjų grupių ir tiriamų požymių laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai: Iš rizikingų atvejų (n=20) daugumą sudarė 21 chromosomos trisomija (Dauno sindromas). Iš 20 rizikingų atvejų įmanoma buvo patvirtinti 18, iš jų 17 pasitvirtino pagal NIPT rezultatą, 1 nepasitvirtino (buvo klaidingai teigiamas) – 21 trisomijos atvejis. Didelės rizikos grupėje gauta vidutinė vaisiaus frakcija buvo 6.9 proc. (1,2 – 17,3), ji buvo statistiškai patikimai mažesnė nei nerizikingos grupės vaisių (p=0,04); vidutinis motinos amžius – 35,7 metai (26 – 44) vidutinis svoris 67,9 kg (52,0 – 119,0); vidutinis gestacinis amžius - 10 sav. (9 – 16). Mažos rizikos grupėje (n = 120) gauta vidutinė vaisiaus frakcija buvo 9,3 proc. (3,3 – 21,4); vidutinis motinos amžius – 34,1 metai (21 – 45); vidutinis svoris 65,1 kg (46,9 – 129,0); vidutinis gestacinis amžius taip pat -10 sav. (9 – 18); Įvertinus visus didelės rizikos atvejus (n=20), TPV dėl chromosomų anomalijų yra 95% (85-100). TPV nustatant vaisiaus lytį buvo 100%. Atskleista statistiškai reikšminga neigiama korealiacija tarp vaisiaus frakcijos ir motinos svorio tiek didelės rizikos (r = -0,316 p <0,05), tiek mažos rizikos (r = -0,225 p <0,05) grupėse. Išvados: 1. Nustatyta aukšta teigiama prognostinė NIPT testo vertė 95% (85-100) nustatant vaisiaus chromosomų anomalijas. 2. Didelės rizikos nėštumų atvejais buvo nustatyta statistiškai reikšmingai žemesnė vaisiaus DNR frakcija palyginus su žemos rizikos grupe (atitinkamai 6,9% ir 9,3% (p<0,05). Antropometrinių (svoris, amžius, nėštumo laikas) rodiklių skirtumų tarp aukštos ir žemos rizikos grupių nebuvo pastebėta. 3. Nustatyta neigiama vaisiaus DNR frakcijos kiekio koreliacija su motinos svoriu tiek aukštos, tiek žemos rizikos grupėje (atitinkamai: r = -0,316 p <0,05 ir r = -0,225 p <0,05).

Tyrimo tikslas: Nustatyti pacientų, sergančių psichikos ligomis, CYP2D6, CYP2C9, CYP2C19, VKORC1 variantų dažnį. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti greito ir lėto metabolizmo dažnį sergant psichikos ligomis. 2. Palyginti moterų ir vyrų grupes pagal CYP genų dažnį. 3. Palyginti CYP variantų dažnį tarp sergančiųjų skirtingomis psichikos ligomis Metodai: Atlikus koduotų medicininių duomenų analizę nustatyta pacientų lytis, amžius, liga, metabolizmo tipas pagal CYP2D6, CYP2C19, CYP2C19, VKORC1. Remiantis farmakogenetinių tyrimų rezultatus ir duomenis apie amžių, lytį, ligą vertinamas greito ir lėto metabolizmo CYP dažnis sergant psichikos ligomis, palyginamos moterų ir vyrų grupes pagal CYP dažnį, taip pat nustatomas CYP variantų dažnis tarp sergančiųjų skirtingomis psichikos ligomis. Imtis: 55 Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos ir Inmedica klinikos pacientai, sergantys psichikos ligomis ir elgesio sutrikimais, kuriems buvo atlikti farmakogenetiniai tyrimai dėl vaistų paskyrimo. Tyrimo rezultatai ir išvados: Tarp tiriamųjų CYP2C19, CYP2D6, VKORC1 greitasis metabolizmo variantas nustatytas 38,2%, 3,6%, 12,7%. Lėtasis medžiagų skaidymas dėl CYP2C19, CYP2C9, CYP2D6, VKORC1 alelinių variacijų atitinkamai buvo nustatytas 1,8%, 7,2%, 1,8% ir 27,3% iš visų tiriamųjų. Moterų grupėje dažniausiai pasireiškė normalaus intensyvumo CYP2C19 (45,5%), CYP2C9 (51,5%) ir CYP2D6 (87,9%) genetinis variantas. Šioje grupėje CYP2C19 ultra – greitųjų ir lėtųjų metabolizuotojų buvo po 3,0%. Moterų grupėje greitųjų CYP2C19 metabolizuotojų buvo 30,3%. Tarpinis CYP2C9 metabolizmo variantas nustatytas 42,4% pacienčių. Lėtųjų ar ultra – greitųjų metabolizuotojų pagal CYP2D6 variantą buvo 3,0% ir 6,1%. Vyrų grupėje normalaus intensyvumo CYP2C19, CYP2C9, CYP2D6 genetinis variantas atitinkamai sudarė 40,9%, 50%, 81,8%. Greitojo CYP2C19 metabolizmo variantas nustatytas 40,9% atvejų. Tarpinis CYP2C9 metabolizmo tipas nustatytas 40,9%, o CYP2D6 - 13,6%. CYP2C9 lėtųjų metabolizuotojų buvo 9,1%. Lėtųjų ar ultra – greitųjų CYP2D6 metabolizuotojų nenustatyta nei vienam iš tiriamųjų. Tyrimo metu nustatyta, kad 81,8% sergančiųjų depresija ir bipoliniu sutrikimu turėjo normalus intensyvumo CYP2D6 genetinį variantą. Lėtųjų, tarpinio intensyvumo, greitųjų ir ultra – greitųjų metabolizmo variantų nustatyta po 4,5% . CYP2C9 tarpinio intensyvumo metabolizmas nustatytas 54,5% pacientų. CYP2C19 normalaus intensyvumo metabolizmas pasireiškė 40,9% pacientų, o lėtasis - 4,5%. Šizoafektiniu sutrikimu sirgusių pacientų grupėje tarp CYP2C19, CYP2C9, CYP2D6 dažniausiai pasireiškė normalaus intensyvumo metabolizmas, atitinkamai sudarydamas po 23,1%, 76,9%, ir 76,9 % visų atvejų. Ultra - greitieji metabolizuotojai sudarė po 7,7% visų CYP2C19 ir CYP2D6 variantų. CYP2C19 ir CYP2D6 greitojo metabolizmo fenotipai sudarė atitinkamai 23,1% ir 7,7%. Lėtojo metabolizmo variantų nenustatyta nei vienam iš tiriamųjų. Kitomis ligomis sergančiųjų grupėje neaptikta nei vieno atvejo kai CYP2D6, CYP2C9, CYP2C19 priklausytų lėtojo arba ultra – greitojo metabolizmo variantui. Tarp šių trijų fermentų didžiąją dalį sudarė normalaus intensyvumo metabolizmo variantas (CYP2D6 – 95,0%, CYP2C9 – 60,0%, CYP2C19 – 45,0%). Tarpinio intensyvumo metabolizmas buvo nustatytas 5,0% CYP2D6, 5,0% CYP2C19 ir 40,0% CYP2C9 visų tirtų atvejų.