Žemaitis, Marius

Lung cancer remains one of the most common oncological diseases and a leading cause of cancer-related mortality worldwide. Non-small cell lung cancer (NSCLC) is described as a genetically heterogeneous and mutagenic disease, characterised by key oncogenic driver mutations and complex immune evasion mechanisms. The development and clinical application of immunotherapeutic agents, such as programmed cell death protein 1 (PD-1) and programmed death-ligand 1 (PD-L1) inhibitors, have significantly improved treatment outcomes for patients with NSCLC. However, the effectiveness of immunotherapy remains limited, with only a subset of patients exhibiting a favourable response. The analysis of PD-L1 expression, tumour microenvironment characteristics, and genetic alterations may help to improve the current understanding of the underlying mechanisms of tumour immune escape and to discover novel biomarkers with potential prognostic and predictive value. In this study, PD-L1 expression, tumour microenvironment, and genetic profiles were investigated in NSCLC. The relationship between PD-L1 expression in tumour and immune cells, the presence of tumour-infiltrating immune cells, and their distribution within the tumour parenchyma and stroma was assessed. Based on the spatial distribution of immune cells within the tumour microenvironment, distinct immune phenotypes were identified, and their associations with PD-L1 expression in tumour and immune cells were evaluated. Additionally, a comprehensive analysis of PD-L1 expression and genetic profiling was performed.

Darbo autorius: Kipras Kilinskas Darbo pavadinimas: Imuninių žymenų plaučių vėžiu sergančiuosius gydant imunoterapija tyrimas Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų, sergančių plaučių vėžiu, gydomų imunoterapija, imuninių žymenų reikšmę. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti tiriamųjų demografinius, klinikinius, morfologinius požymius; 2. Įvertinti bendro kraujo tyrimo rodiklių koncentracijas, neutrofilų-limfocitų santykį, CRB kiekį periferiniame kraujyje prieš ir po gydymo imunoterapija; 3. Įvertinti PD-L1 ekspresiją plaučių vėžio navikiniame audinyje; 4. vertinti imuninių žymenų sąsają su plaučių vėžio klinikinėmis charakteristikomis, atsaku į gydymą ir prognoze. Tyrimo dalyviai: 121 pacientai, kurie buvo gydyti dėl plaučių vėžio imunoterapija. Tyrimo metodika: Buvo atlikta retrospektyvinė pacientų duomenų analizė ir sukaupti duomenys naudojant LSMU Kauno klinikų elektroninę sveikatos istorijos sistemą. Buvo sukaupti duomenys apie pacientų demografinius rodiklius, TNM klasifikacijas, vėžio stadijas, histologinius tipus, diferenciacijos laipsnius. Taip pat, buvo renkama informacija apie tai, koks buvo taikytas gydymas iki imunoterapijos, koks taikytas imunoterapijos vaistas, kiek buvo taikyta imunoterapijos kursų ir koks buvo gydymo imunoterapija veiksmingumas. Įvertintos bendro kraujo tyrimo, taip pat biocheminių kraujo tyrimų C reaktyvinio baltymo (CRB) ir NLS koncentracijos prieš imunoterapijos gydymą, taip pat po 3 gydymo kurso. Taip pat buvo renkami duomenys apie PD-L1 raišką naviko audinyje. Naudojant surinktus duomenys ir taikant statistinius skaičiavimus bei analizę naudojant IBM SPSS 29.0 ir Microsoft Excel programą, buvo vertinama, kokia yra sąsaja tarp kraujo tyrimų, PD-L1 raiškos ir vėžio prognozės, vėžio charakteristikos. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 121 pacientas, kuriems diagnozuotas plaučių vėžys ir taikyta imunoterapija. Daugumą sudarė vyrai (72,7 %) ir rūkantieji ar anksčiau rūkę asmenys (84,3 %). Dominuojantis histologinis naviko tipas buvo nesmulkių ląstelių plaučių vėžys, iš jų – adenokarcinoma (47,9 %) ir plokščiųjų ląstelių karcinoma (44,6 %). Daugumai pacientų nustatyta IV ligos stadija (61,9 %), dažniausiai stebėti T4 (52,1 %) ir N2/N3 (po 36,4 %) kategorijų navikai. Prieš imunoterapiją dažniausiai taikyta chemoterapija (53,7 %). Dažniausiai naudotas imunoterapinis vaistas – atezolizumabas (71,1 %). Nustatyta, kad po trijų imunoterapijos ciklų statistiškai reikšmingai padidėjo eritrocitų ir trombocitų kiekis, tačiau kitų kraujo rodiklių reikšmingų pokyčių nestebėta. Po šešių ciklų toliau reikšmingai didėjo eritrocitų ir hemoglobino koncentracijos. PD-L1 ekspresija buvo ištirta 23 pacientams: 39 % jos neturėjo, 35 % – vidutinė, 26 % – didelė ekspresija. Demografinės ir klinikinės charakteristikos reikšmingai tarp šių grupių nesiskyrė. Kraujo tyrimų duomenys prieš imunoterapiją reikšmingai nesiskyrė pagal lytį, rūkymo statusą ar stadiją, išskyrus didesnę limfocitų koncentraciją IV stadijos grupėje. Trombocitų kiekis buvo didesnis plokščiųjų ląstelių karcinomos grupėje, o CRB – T4 kategorijoje. G2 diferenciacijos navikuose nustatyta aukštesnė neutrofilų ir NLS reikšmė nei G3. Nustatyta, kad pacientai, kurių NLS (neutrofilų ir limfocitų santykis) buvo ≤ 4,08, turėjo lėtesnę ligos progresiją ir geresnę gydymo prognozę, kas leidžia manyti apie šio rodiklio potencialią prognostinę reikšmę imunoterapijos veiksmingumui vertinti. Išvados: Apibendrinant galima daryti išvadą, kad po 3 gydymo kursų mažesnė NLS koncentracija kraujo tyrime susijusi su geresniu atsaku į imunoterapiją gydant plaučių vėžį. Remiantis tyrimo duomenimis pastebėta, kad mažesnė NLS koncentracija kraujo tyrime bei didesnė limfocitų koncentracija lemia geresnę ligos išeitį ir ilgesnį išgyvenamumą.

Darbo autorius: Beatričė Garnytė Darbo pavadinimas: „Plaučių vėžiu sergančiųjų demografiniai, klinikiniai ir morfologiniai požymiai bei jų pokyčiai“ Tyrimo tikslas: Ištirti ir įvertinti 1999 – 2019 metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų plaučių vėžiu sergančiųjų demografinius, klinikinius ir morfologinius požymius bei jų pokyčius. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti plaučių vėžiu sergančiųjų demografinius rodiklius ir jų pokyčius. 2. Ištirti ir palyginti sergančiųjų plaučių vėžiu rūkymo įpročius. 3. Įvertinti ir palyginti sergančiųjų plaučių vėžiu morfologinių išraiškų dinamiką. 4. Nustatyti sergančiųjų plaučių vėžiu išplitimą ir stadijų pokyčius. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninės Kauno Klinikų (LSMUL KK) Pulmonologijos klinikoje gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro (BEC) leidimą, nr. BEC-MF-132. Atlikta retrospektyvinė 1999 – 2019 metų LSMUL KK Pulmonologijos klinikos pacientų duomenų analizė. Iš elektroninių pacientų istorijų buvo renkami duomenys apie pacientų lytį, amžių, rūkymą, stadiją bei naviko morfologinius požymius diagnozės nustatymo metu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (angl. SPSS – Statistical Package for the Social Sciences) 24.0 programinį paketą. Skirtumai laikyti statistiškai patikimais, kai p <0,05. Tyrimo dalyviai: Surinkti ir į galutinę statistinę analizę įtraukti 944 pacientų duomenis 1999-2000 m. (n=224), 2007-2008 m. (n=218), 2016-2017 m. (n=256), 2018-2019 m. (n=246), kuriems LSMU KK Pulmonologijos klinikoje buvo patvirtinta TLK-10 C34 (Broncho ir plaučio piktybinis navikas) diagnozė. Tyrimo rezultatai: Didžiąją dalį tiriamųjų sudarė 781 vyrai (82,7%). 1999-2000 m. plaučių vėžiu sirgo 87,1% vyrų (p<0,05) ir 12,9 proc. moterų, 2007-2008 m. – 88,5% (p<0,05) vyrų ir 11,5% moterų, 2016-2017 m. – 77,7% vyrų ir 22,3 proc. moterų bei 2018-2019 m. 78,9% vyrų ir 21,1% moterų. Vidutinis tyrimo metu vertinto paciento amžius buvo 66,3 ±10,2 metai, jauniausias pacientas buvo 26 metų, vyriausias – 94 metų. 1999-2019 m. stebėtas smulkių ląstelių plaučių vėžio atvejų mažėjimas (20,80 proc. - 15,40 proc.), o nesmulkių ląstelių plaučių vėžio – didėjimas (79,20 proc. – 84,60 proc.) (p<0,05). Adenokarcinomos diagnozė dažniausiai buvo nustatyta 2016 – 2017 m. (49,60 proc.), rečiausiai – 2007 – 2008 m. (13,20 proc.) tuo tarpu plokščių ląstelių karicnoma dažniausiai buvo diagnozuota 1999 – 2000 m. (81,80 proc.), o rečiausiai 2016 – 2017 m. (47,30 proc.) (p<0,05). I plaučių vėžio stadija dažniausiai buvo nustatyta 2018-2019 m. laikotarpyje (15,90 proc.) 2007-2008 m. ir 2018-2019 m. plaučių vėžio diagnozės nustatymo grupėse pasiskirstymas pagal rūkymą ir nerūkymą buvo panašus ir statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta. 2007-2008 m. grupėse rūkančiųjų ir metusių rūkyti skaičius buvo 89,50 proc., nerūkančiųjų – 10,50 proc., 2018-2019 m. rūkančiųjų ir metusių rūkyti sergančiųjų buvo 89,90 proc., nerūkančiųjų 10,10 proc. Išvados: 1. LSMUL KK sergančiųjų plaučių vėžiu vyrų procentinė dalis dinamikoje reikšmingai mažėjo, o moterų didėjo. 2. Nustatyta, jog dinamikoje sumažėjo smulkių ląstelių plaučių vėžio atvejų ir padidėjo nesmulkių ląstelių plaučių vėžio atvejų. Taip pat, nustatyta, kad nuo 1999-2019 m. didėjo sergančiųjų plaučių adenokarcinoma procentinė dalis, o plokščių ląstelių karcinoma mažėjo. 3. Buvo ištirta, kad dinamikoje reikšmingai dažniau buvo nustatyti ankstyvo plaučių vėžio atvejai. 4. Rūkančiųjų ir nerūkančiųjų, sirgusių plaučių vėžiu, procentinė dalis reikšmingai nesikeitė.

Lung cancer is still the leading cause of death in Europe, Asia, and America. The scientists are looking for new cancer points in various yields from pathogenesis, and molecular mechanisms to early diagnosis and treatment possibilities. Transbronchial lung cryobiopsy is a novel technique in the diagnosis of diffuse lung diseases with a high diagnostic yield (80–96 %) and relatively low complication rate (3–26 %). Due to these reasons, transbronchial cryobiopsy controlled by RP-EBUS and fluoroscopy is under active investigation in the diagnosis of PLL and lung cancer especially. In recent years, the advent of next-generation sequencing technologies has ushered in a new era in respiratory tract research. These advancements have shown significant alterations in the respiratory microbiome between states of health and malignancy. The latest respiratory tract studies noted that specific bacteria may be associated with lung cancer development. However, the data is questionable because the same bacteria also may be a normal microflora of the airway. This study evaluates the diagnostic yield and safety of transbronchial cryobiopsy as well as the interplay between gut-lung axis microbiome and immune markers in NSCLC patients.

Darbo autorė: Rūta Prosevičiūtė. Imuninių žymenų tyrimas plaučių vėžiu sergančiuosius gydant imunoterapija. Tyrimo tikslas: Įvertinti imuninių žymenų reikšmę sergančiuosius plaučių vėžiu gydant imunoterapija. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti tiriamųjų demografinius, klinikinius ir morfologinius požymius, bendro kraujo tyrimo (BKT) rodiklių koncentracijas, neutrofilų-limfocitų santykį (NLS), C-reaktyvaus baltymo (CRB) kiekį periferiniame kraujo tyrime prieš ir po gydymo imunoterapija, PD-L1 ekspresiją plaučių vėžio navikiniame audinyje. Nustatyti imuninių žymenų (BKT, NLS, CRB koncentracijos, PD-L1 ekspresijos) sąsają su plaučių vėžio klinikinėmis charakteristikomis, atsaku į gydymą ir prognoze. Tyrimo dalyviai ir metodika: Retrospektyviai analizuoti 101 paciento, dėl plaučių vėžio gydyto imunoterapija, duomenys. Surinkta informacija apie šių asmenų demografinius rodiklius, naviko TNM klasifikaciją, stadiją, histologinį tipą, diferenciacijos laipsnį, gydymą iki imunoterapijos, imunoterapinį vaistą, kursų skaičių ir gydymo veiksmingumą. Įvertintos bendro kraujo tyrimo analičių, NLS ir CRB koncentracijos prieš gydymą imunoterapija, po 3 ir po 6 gydymo kursų, PD-L1 raiška navikiame audinyje. Surinkus duomenis, vertinta kraujo tyrimų rezultatų ir PD-L1 raiškos sąsaja su vėžio charakteristikomis ir prognoze. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 27.0 ir Microsoft Excel 2010 programomis. Rezultatai: Tiriamųjų amžiaus vidurkis diagnozės metu buvo 62 metai, daugiausiai sergančiųjų buvo rūkantys (50,5%) ar anksčiau rūkę (34,7%) asmenys. Vyraujantys histologiniai tipai – plokščiųjų lastelių karcinoma (46,5%) ir adenocarcinoma (45,5%). Dažniausiai navikas nustatytas IV stadijos (62,4%), T4 (52,5%), N2 (36,6%) ir N3 (35,6%), G2 (54,5%). Vyravo antros eilės imunoterapija (95%), dažniausias vaistas – atezolizumabas. Vidutinė PD-L1 raiška nustatyta 7 (35%), didelė – 6 (30%) pacientams iš 20 tirtų. IV stadijos pacientams buvo reikšmingai didesnė limfocitų konc. CRB konc. reikšmingai kilo didėjant pradinio naviko dydžiui (T). Po 3 kursų progreso grupėje NLS buvo didžiausias, atsako – mažiausias. Mažesnio NLS ir didesnės limfocitų konc. grupėse po 3 kursų gyvenimo be ligos progreso laiko mediana buvo 4 mėnesiai, o didesnio NLS ir mažesnės limfocitų konc. grupėje – 3 mėnesiai (p<0,05). Gyvenimo be ligos prognozės tikimybė taip pat buvo reikšmingai didesnė mažesnio NLS ir didesnės limfocitų konc. grupėse. Išvados: Mažesnis NLS kraujo tyrime po 3 kursų susijęs su geresniu atsaku į plaučių vėžio imunoterapiją, o mažesnis NLS ir didesnė limfocitų konc. reikšmingai susijusi su ilgesniu išgyvenamumu be progreso.

Tyrimo tikslas: Nustatyti sergančiųjų operuotu nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu (NSLPV) sisteminio lėtinio neinfekcinio uždegimo bei krešumo žymenų raiškos ypatumus. Uždaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų NSLPV kraujo ląstelių kiekį, C reaktyvinio baltymo koncentraciją (CRB), neutrofilų ir limfocitų santykį (NLS), krešėjimo rodiklius periferiniame kraujyje ir palyginti su kontrolinės grupės duomenimis. 2. Nustatyti sąsajas tarp uždegiminių ląstelių kiekio, CRB, NLS ir demografinių bei morfologinių sergančiųjų NSLPV požymių. 3. Įvertinti sąsajas tarp krešumo rodiklių ir sergančiųjų NSLPV klinikinių duomenų. Metodai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu buvo analizuojama 119, sergančių histologiškai patvirtintu NSLPV, bei 19 kontrolinės grupės pacientų medicininė dokumentacija. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta, naudojant Microsoft Excel 2018 ir SPSS 25.0 programas. Tyrimo rezultatai: 1. Lyginant su kontroline grupe, sergantieji NSLPV turėjo padidėjusį monocitų (p<0,001), limfocitų (p=0,021) kiekį, taip pat didesnį SPA (p<0,001) ir mažesnį INR (p=0,002). Pastebėta, kad vyresniame amžiuje sergančiųjų NSLPV trombocitų skaičius mažėja (p=0,014). 2. Rūkančiųjų grupėje buvo pastebėta didesnė leukocitų (p=0,003), neutrofilų (p=0,005), trombocitų (p=0,002) ir CRB (p<0,001) koncentracijos bei mažesnis monocitų kiekis (p=0,017). Esant III vėžio stadijai, nustatytos didesnės trombocitų (p<0,001) ir CRB vertės (p<0,001). Atsižvelgiant į histologinį naviko tipą, buvo rasta didesnė CRB koncentracija (p=0,009) sergančiųjų plokščiųjų ląstelių karcinoma kraujyje. Moterims nustatytos statistiškai reikšmingai didesnė SPA (p=0,012) ir mažesnė INR (p=0,027) reikšmės, lyginant su vyrais. Išvados: Sergančiųjų operuotu NSLPV periferiniame kraujyje buvo nustatytos didesnės monocitų, limfocitų koncentracijos bei SPA, o INR vertė buvo mažesnė, lyginant su kontroline grupe. Rūkančių operuotų NSLPV pacientų periferiniame kraujyje stebėta didesnė leukocitų, neutrofilų, trombocitų ir CRB koncentracija, tačiau monocitų kiekis buvo sumažėjęs, lyginant su nerūkančiųjų. Esant vėlesnei vėžio stadijai, periferiniame kraujyje nustatoma didesnės trombocitų ir CRB koncentracijos. Taip pat pacientų, kuriems buvo histologiškai patvirtinta plokščiųjų ląstelių karcinoma, periferiniame kraujyje randama didesnė CRB koncentracija, lyginant su adenokarcinoma. 3. Moterys, sergančioms operuotu NSLPV, turėjo didesnę SPA ir mažesnę INR vertes, lyginant su vyrų grupe

Intersticinės plaučių ligos (IPL) arba kitaip difuzinės plaučių ligos (DPL) yra grupė daugiau kaip 150 tarpusavyje nesusijusių heterogeninių ligų, pažeidžiančių apie plaučių alveoles esantį intersticinį audinį. Šios ligos klasifikuojamos kartu dėl panašių klinikinių, radiologinių ir fiziologinių išraiškų. Tinkamo gydymo paskyrimui ir patikimos prognozės diagnozavimui, dabartinės gairės nurodo histopatologinio ištyrimo svarbą chirurginiu plaučių biopsijos būdu, ypač kai klinikinių ir radiologinių tyrimų metu gauti rezultatai nėra patikimi. Tam ypač tinkama mažiau invazyvi vaizdo torakoskopinė biopsija, padaranti mažiau žalos nei atvira plaučių biopsija. Tačiau chirurginė plaučių biopsija pasižymi didelėmis sąnaudomis ir rizika. Plaučių kriobiopsija yra sąlyginai naujas metodas intersticinių ligų diagnostikoje, tik pastarąjį dešimtmetį šis tyrimas imtas laikyti kaip alternatyva daugelio autorių „aukso standartu“ laikomai chirurginei plaučių biopsijai. Baigiamąjame magistro darbe apžvelgiami dažniausiai naudojami invaziniai tyrimai instersticinėms plaučių ligoms diagnozuoti. Retrospektyviai vertinama šių tyrimų reikšmė IPL diagnostikai ir gautų rezultatų pasiskirstymas. Taip pat nagrinėjama aplinkos veiksnių ir rūkymo įtaka sergamumui intersticinėmis plaučių ligomis.

M.Bučiūno magistro baigiamasis darbas „Endobronchinio ultragarso vertė diagnozuojant plaučių ligas”, mokslinis vadovas – doc. Marius Žemaitis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Pulmonologijos klinika, Kaunas. Darbo tikslas - nustatyti endobronchinio ultragarso vertę diagnozuojant plaučių ligas. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti Endobronchinio Ultragarso tyrimo indikacijas, punktuotų darinių ir (ar) limfmazgių lokalizaciją irskaičių.
2. Nustatyti Endobronchinio Ultragarso tyrimo informatyvumą ir tyrimo rezultatų pasiskirstymą.
3. Nustatyti Endobronchinio Ultragarso tyrimo jautrumą, specifiškumą, teigiamą ir neigiamą predikcinę vertę atsižvelgiant į citologinius ir histologinius rezultatus.
4. Įvertinti Endobronchinio ultragarso tyrimo saugumą. Darbo metodika: tyrimo metu buvo surinkti duomenys pacientų, kuriems tarp 2012 metų balandžio ir 2015 spalio LSMUL KK buvo atlikta Endobronchinio ultragarso procedūra. Pacientų ligos istorijos buvo gautos iš LSMUL KK archyvo. Vertinti duomenys, gauti Endobronchinio ultragarso procedūros metu. Tyrimo duomenys paskaičiuoti, naudojant statistinės programos SPSS (statistical package for social science) 22.0 versiją. Rezultatai: tiriamąją imtį sudarė 267 pacientai (185 vyrai ir 82 moterys). Pacientų amžius buvo nuo 21 iki 83 metų. Vidutinis tiriamųjų pacientų amžius buvo 58,72 ± 14,53 metai. Endobronchinio ultragarso procedūros atlikimo indikacijos buvo plaučių vėžio diagnostika (62,5%- 167/267), sarkoidozės diagnostika (14,6%- 39/267), plaučių vėžio išplitimo įvertinimas (10,4%- 28/267), neaiškios kilmės limfadenopatija (10,1%- 27/267) ir tarpuplaučio navikų diagnostika (2,2%- 6/267). Punktuotų limfmazgių skaičius procedūros metu: vienas limfmazgis buvo punktuotas 73%(195/267), du limfmazgiai 21,7% (58/267), trys ir daugiau 4,5% (12/267) procedūrų. Punktuotos limfmazgių stotys: Nr.7- 64% (171/267); Nr.4r- 34,5% (92/267); Nr.4l- 9,4% (25/267); Nr.11r- 8,6% (23/267); Nr.10r- 5,6% (15/267); Nr.10l- 4,9% (13/267); Nr.11l- 2,6% (7/267); Nr.2r- 1,1% (3/267); Nr.2l- 0,7% (2/267). EBUG metu nustatytos galutinės diagnozės: plaučių vėžys diagnozuotas 57,7% (154/267); sarkoidozė diagnozuota 21% (56/267); reaktyvūs limfmazgiai diagnozuoti 13,1% (35/267); neatvyko tolimesniems tyrimams- 4,9% (13/267); tuberkuliozė diagnozuota 1,9% (5/267); metastaziniai/nepatikslinti navikai diagnozuoti 1,5% (4/267) pacientų. Endobronchinio ultragarso citologinio tyrimo jautrumas J- 92,38% (194/210), specifiškumas S4 100% (46/46), teigiama predikcinė vertė TPV- 100% (194/194), neigiama predikcinė vertė NPV- 74,2% (46/62). EBUG histologinio tyrimo J- 92,12% (187/203), S- 100% (45/45), TPV- 100% (187/187), NPV- 73,8% (45/61). Endobronchinio ultragarso citologinio ir histologinio tyrimo vertinant kartu J- 93,3% (194/208), S- 100% (73/73), TPV- 100% (194/194), NPV- 83,9% (73/87). Išvados: Dažniausia Endobronchinio ultragarso tyrimo indikacija yra plaučių vėžio diagnostika. Daugiau nei pusės procedūrų metu punkcija buvo imama iš vieno, pobifurkacinio, limfmazgio. Endobronchinio ultragarso tyrimas yra informatyvus iki 90%, kartu vertinant ir histologijos ir citologijos tyrimo duomenis. 57,7% atvejų tyrimo rezultatas būna plaučių vėžio diagnozė, 21% sarkoidozės diagnozė ir 13% reaktyvūs limfmazgiai. Endobronchinio ultragarso tyrimo jautrumas, specifiškumas, teigiamos ir neigiamos predikcinės vertės yra. Endobronchinio ultragarso tyrimas retai sukelia nedideles komplikacijas ir dar rečiau sunkias, todėl yra saugus.

Tema: Sergančiųjų I – III stadijos nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu vietinio ir sisteminio lėtinio neinfekcinio uždegimo bei krešėjimo žymenų raiškos tyrimas. Tyrimo tikslas: Nustatyti sergančiųjų I – III stadijos nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu (NSLPV) vietinio ir sisteminio lėtinio neinfekcinio uždegimo bei krešėjimo žymenų raiškos ypatumus.
Tyrimo uždaviniai: Įvertinti sergančiųjų plaučių vėžiu kraujo ląstelių kiekį, C reaktyvinio baltymo koncentraciją (CRB), krešėjimo rodiklius periferiniame kraujyje ir navikinį audinį infiltruojančių T limfocitų pagalbininkų (CD4+), citotoksinių T limfocitų (CD8+) skaičių bei palyginti su kontroline grupe ir nustatyti tarpsusavio sąsajas sergančiųjų plaučių vėžiu tiriamųjų grupėje. Nustatyti sąsajas tarp plaučių vėžiu sergančiųjų kraujo ląstelių kiekio, CRB koncentracijos, krešėjimo rodiklių periferiniame kraujyje, navikinį audinį infiltruojančių CD4+ bei CD8+ T limfocitų raiškos ir tiriamųjų demografinių, morfologinių, klinikinių požymių. Tyrimų metodika: Retrospektyviai analizuoti 99 asmenų ambulatorinių kortelių duomenys. 80 tirtųjų pacientų buvo nustatyta I – III stadijos nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys ir taikytas operacinis gydymas. 19 nesergančiųjų plaučių vėžiu, kontrolinės grupės, pacientų buvo operuoti dėl pneumotorakso. Buvo renkami duomenys apie plaučių vėžiu sergančiųjų demografinius rodiklius, naviko dydį, stadiją, histologinį tipą, metastazes į sritinius limfmazgius, diferenciaciją ir kraujo ląstelių kiekį, krešėjimo rodiklių duomenys, CRB koncentracija periferiniame kraujyje ir CD4+, CD8+ T limfocitų kiekiai navikiniame audinyje ir palyginti su kontroline grupe. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Exel 2010 programa. Rezultatai: Sergančiųjų plaučių vėžiu periferiniame kraujyje nustatyta didesnis limfocitų kiekis ir SPA, o navikiniame audinyje CD4+ T limfocitų bei CD8+ T limfocitų skaičius palyginus su kontrolinės grupės tiriamaisiais. Sergančiųjų plaučių vėžiu tiriamųjų grupėje nustatyta sąsajos tarp CRB ir CD4+, CD8+ T limfocitų, leukocitų ir trombocitų. Nustatyta, jog trombocitų, leukocitų, neutrofilų kiekis ir CRB koncetracija periferiniame kraujyje bei navikinį audinį infiltruojančių CD8+ T limfocitų skaičius yra susiję su didesniu naviko dydžiu, didesne stadija bei išplitimu į sritinius limfmazgius . Išvada: Šio tyrimo metu, sergantiesiems NSLPV, nustatyta padidėjusi lėtinio neinfekcinio uždegimo bei krešėjimo sistemos žymenų raiška, susijusi su naviko išplitimu, rūkymo įpročiais, naviko histologiniu tipu.

Įvertinti ne smulkių ląstelių plaučių vėžio atsaką į chemoterapinį gydymą ir trukmę iki ligos progresavimo.